Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. Q. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. spalio 27 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-10420 nutarta taikyti nuteistajam R. Q., (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 24 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime posėdžio dieną, tai yra 2023 m. spalio 26 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, jo mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme, ką patvirtina ir žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Komisija darė išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, sistemingai gaunami paskatinimai patvirtina, kad nuteistasis nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

R. Q. nuteistas 2016 m. balandžio 1 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 2 dalį – galutinė bausmė 12 metų 1aisvės atėmimu. 2017 m. birželio 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas 2016 m. balandžio 1 d. nuosprendis, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, bausmė sumažinta galutinė bausmė – 11 metų laisvės atėmimo, faktiškai atliko 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Neatlikta laisvės atėmimo dalis yra 1 metai 24 dienos (lygtinio komisijos posėdžio dieną – 2023 m. spalio 26 d.

Bausmės pradžia – 2013 m. lapkričio 20 d., bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 20 d.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam R. Q. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Kaip matyti iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis R. Q., šiuo metu yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą privalomai atliktinos bausmės dalį, siekiant lygtinio paleidimo. Ši objektyvi aplinkybė patvirtina, kad formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui egzistuoja. Tačiau sutinkamai su aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimo, vien tik formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga įvertinti ar egzistuoja materialusis pagrindas be kurio lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra įmanomas bei teisiškai pagrįstas.

Vertinant nuteistojo pažangą įvertinamas jo elgesys viso bausmės atlikimo metu. Iš socialinės tyrimo išvados matyti, kad R. Q. pagal „OASys“ metodiką nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, jo mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme, ką patvirtina ir žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, sistemingai gaunami paskatinimai patvirtina, kad nuteistasis nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nors nuteistojo likusi nedidelė neatlikta bausmės dalis, bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą ir nors daro akivaizdžią pažangą, kas nurodyta socialinio tyrimo išvadą, tačiau teistas atsižvelgia į kriminogeninius (dinaminius) veiksnius, nors ir skatintas 25 kartus, tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad bausmės atlikimo metu jis nesielgė nepriekaištingai, padarė 10 vidaus tvarkos pažeidimų, iš jų 6 kartus baustas drausmine tvarka. Galiojančių nuobaudų neturi tik nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d.

Nuteistąjį visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja, tačiau teismo vertinimu nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, ir tik šios teigiamos aplinkybės negalėtų būti absoliučiu pagrindu sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, kadangi reikalinga vertinti asmens elgesį viso bausmės atlikimo metu.

Teismas įvertina tai, kad R. Q. akivaizdžiai teigiamu elgesiu, viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, nepasižymėjo, kadangi padarė 10 vidaus tvarkos pažeidimų, iš jų 6 kartus baustas drausmine tvarka. Paskutinį kartą pažeidimas fiksuotas gana seniai – 2021 m. pradžioje, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengė elgtis nuosekliai bei nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas laisvės atėmimo vietų įstaigos priežiūros priemones. Nors nuteistasis buvo 25 kartus skatintas, tačiau tai neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

Teismas taip pat negali sutikti su Komisijos teiginiu, kad nuteistojo elgesyje stebimi tik pozityvūs pokyčiai, tikėtina, kad nuteistasis bando sumažinti savo atsakomybės ribas, po bausmės atlikimo, kad labiau vertina šeimą, tačiau neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas ir jis išleistas lygtinai gebės pasirinkti tinkamo elgesio modelius, nesielgti neapgalvotai, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Teismas pažymi, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Pažymėtina, kad R. Q. nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kas sudaro pagrindą nuteistojo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nenustačius akivaizdžios ir nuoseklios pažangos tokią riziką mažinant, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Šiuo atveju nuteistasis R. Q. dar yra neatlikęs (1 metų 24 dienų) laisvės atėmimo bausmės dalies, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebima nemažai teigiamų veiksnių, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti neizoliuotas nuo visuomenės.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. Q. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis R. Q. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. RV-22-10420.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. RV-22-10420 taikyti nuteistajam R. Q. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.