Kauno apylinkės teismo nutartis

2012-10-11 · Civilinė byla Nr. 2-17607-429/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-11
Bylos Nr.
2-17607-429/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Jegorovienė
Ieškovas
UAB „Ūkio banko lizingas“
Atsakovas
G. O.
Civilinė byla Nr. 2-17607-429/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-13400-2012-3
Procesinių sprendimų kategorijos:(S)94.2.; 117.2.; 106.8.2.KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m.Spalio 11 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė, spręsdama ieškovo UAB „Ūkio banko lizingas“, įmonės kodas 234995490, ieškinio atsakovei G. O. dėl piniginio reikalavimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Ūkio banko lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo ieškovo naudai iš atsakovės G. O. priteisti 3.287,91 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 99,00 Lt žyminio mokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Ieškovas nurodo, kad jis su V. I. (duomenys neskelbtini) sudarė Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovas V. I. suteikė kreditą, o skolininkas įsipareigojo kreditą grąžinti sutartyje nustatyta tvarka. Skolininkas (duomenys neskelbtini) mirė, jo palikimą priėmė G. O.. Ieškovas nurodo, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Su ieškiniu ieškovas kreipėsi į savo registruotos buveinės vietos teismą, t.y. Kauno miesto apylinkės teismą, remdamasis (duomenys neskelbtini) tarp šalių sudarytos sutarties 18.3. punktu. Minėta sutarties sąlyga nustato, kad ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka Kauno miesto apylinkės arba apygardos teismuose.

Pagal tarp šalių sudarytos ir byloje pateiktos sutarties dalyką ir šalių ypatumus sutartis laikytina vartojimo sutartimi (CK 6.886 str.), o skolininkas (jo teisių perėmėjas) – vartotoju (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 15 p.). CK 188 str. 4 d. nustatyta, kad vartojimo sutartyse individualiai neaptartomis laikomos sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sąlygos nustatytos iš anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (LR CK 6.193 str. 4 d.).

Nacionalinę Lietuvos vartotojų teisę iš esmės sudaro perkelta Europos Sąjungos vartotojų teisė. Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ (kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis) 2 d. nustatyta, kad Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus (nesvarbu, kokia jų teisinė galia), išskyrus Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimai).

Europos Teisingumo Teismas 2009 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą byloje Nr. C-243/08 dėl teismingumo tarp tos pačios kategorijos šalių: paslaugų teikėjo ir vartotojo, kaip ir Kauno miesto apylinkės teismui pateiktame pareiškime. Prejudicinę galią turinčiame sprendime Teisingumo Teismas nusprendė, kad 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 6 str. 1 d. turi būti aiškinama taip, kad nesąžininga sutarties sąlyga yra neprivaloma vartotojui, ir šiuo atžvilgiu nėra reikalavimo, kad tokią sąlygą vartotojas būtų iš anksto sėkmingai užginčijęs. Nacionalinis teismas privalo ex officio įvertinti, ar sutarties sąlyga yra nesąžininga, kai tik jam tampa žinomos šiuo atžvilgiu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės. Tokią sąlygą pripažinęs nesąžininga, teismas jos netaiko, išskyrus kai vartotojas tam prieštarauja. Nacionalinis teismas taip pat turi šią pareigą atlikdamas savo teritorinės jurisdikcijos patikrinimą. Nacionalinis teismas turi įvertinti, ar tokia sutarties sąlyga, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, atitinka kriterijus, dėl kurių ji pripažįstama nesąžininga Direktyvos 93/13 3 str. 1 d. prasme. Tai darydamas nacionalinis teismas turi atsižvelgti į tai, kad vartotojo ir pardavėjo ar tiekėjo sudarytos sutarties sąlyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi ir kuria teismui, kurio teritorinei jurisdikcijai priklauso pardavėjo ar tiekėjo buveinė, suteikiama išimtinė jurisdikcija spręsti ginčą, gali būti pripažinta nesąžininga.

Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare nacionalinių teisės aktų nuostatos derinamos su Bendrijos vartotojų teisių apsaugos acquis nuostatomis, o nacionalinė teisė turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų Europos Sąjungos teisei ir ETT formuojamai praktikai.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Europos Teisingumo Teismo prejudicinį sprendimą, priimtą iš esmės analogiškoje civilinėje byloje, kurioje aptarti nacionalinio teismo veiksmai, privalomi sprendžiant pareikšto ieškinio (pareiškimo) teismingumo klausimą bylose, kurių viena šalis yra vartotojas ir į tai, kad Kauno miesto apylinkės teismui pateikta sutartis sudaryta vartotojui prisijungus prie sutarties, t.y. jis buvo priverstas sutikti su verslininko iš anksto parengtomis sąlygomis, neturėdamas galimybės daryti įtakos šių sąlygų turiniui, byloje pateiktos sutarties 18.3. p. ex officio vertintinas kaip nesąžininga sutarties sąlyga, taip kompensuojant sutartinės vartotojo ir verslininko pusiausvyros nebuvimą. Kadangi Europos Teisingumo Teismas konstatavo nacionalinio teismo pareigą atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimą, t.y. nustatyti tinkamą teismingumą bylose su vartotojais, atsižvelgiant į tai, kad vartotojas gyvena ne Kauno miesto apylinkės teismo veiklos teritorijoje, šio ginčo sprendimas Kauno miesto apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovo pateiktas ieškinys teismingas atsakovės gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

Vadovaujantis LR Konstitucijos 46 str. 5 d., CK 6.188 str. 4 d., 6.193 str. 4. d., ieškinį atsisakytina priimti, kaip neteismingą Kauno miesto apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti UAB „Ūkio banko lizingas“, įmonės kodas 2349955490, ieškinį atsakovei G. O. dėl piniginio reikalavimo, kaip neteismingą Kauno miesto apylinkės teismui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno m. apylinkės teismą.

Teisėja Vida Jegorovienė