- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-26
- Bylos Nr.
- AN2-492-245/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00110-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Pažeidėjas
- A. K.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. spalio 10 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. spalio 8 d. nutarimu A. K. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje ir nubaustas galutine 4 500 Eur bauda su 480 pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“ ir 500 pakelių cigarečių „Minsk capital QS“, kurių bendra vertė 3 087,00 Eur, konfiskavimu bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. A. K. nubaustas už tai, kad jis 2018 m. vasario 12 d., apie 19.58 val., kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), 128 km., (duomenys neskelbtini), nepakluso policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę „VW Transporter O. Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nesustojęs pasišalino, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – Kelių eismo taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 7 ir 16 punktų reikalavimus. Be to, jis transporto priemone „VW Transporter O. Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno 480 pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“ ir 500 pakelių cigarečių „Minsk capital QS“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, kurių bendra muitinė vertė 3 087,00 Eur (61,74 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (toliau – BBND)), tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.1.2 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde A. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. spalio 8 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Skunde nesutinkama su apylinkės teismo priimtu sprendimu pripažinti A. K. kaltu dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir 209 straipsnio 7 dalyje padarymo. Teismas, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų visiškai objektyviai ištirtos visos aplinkybės dėl nurodytų administracinių nusižengimų padarymo ar nepadarymo, tačiau šiuo atveju teismas nebuvo aktyvus ir nesiėmė visų įmanomų priemonių byloje esantiems prieštaravimams pašalinti. Nagrinėjant bylą iškilo daug prieštaravimų ir neatitikimų liudytojų parodymuose, tačiau visi šie prieštaravimai ir abejonės buvo aiškinamos institucijos, surašiusios protokolą naudai.
2.2. Skunde pabrėžiama, kad nuo pat pirmos apklausos A. K. tvirtino, kad jokių administracinių nusižengimų nėra padaręs, jokių cigarečių iš (duomenys neskelbtini) negabeno ir joks policijos automobilis jo nuo pasienio ruožo iki brolio sodybos nestabdė. Teismas šiuo atveju nesiėmė jokių veiksmų nustatyti ar tikrai policijos pareigūnai tą vakarą važiavo nežymėtu automobiliu, taip pat ar nurodytu laiku buvo informuotas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojas apie neva nestojusį automobilį ar buvo nurodyti stabdyto automobilio valstybiniai numeriai, tačiau tokie duomenys nebuvo pareikalauti. Abejonių kelia ne tik žymėto ir nežymėto skiriamaisiais ženklais policijos automobilio buvimas pasienio ruože, bet ir faktas, kad du policijos automobiliai negalėjo pavyti vieno mikroautobuso, kuris važiuoja ne didesniu nei 100 km/h greičiu. Taip pat nėra aišku, kokiu būdu, nuo įvažiavimo į pasienio kontrolės punktą iki pareigūnų nurodomo stabdymo momento vos per tris minutes A. K. vairuojamas mikroautobusas turėjo pajudėti iš vietos, pasiekti tam tikrą greitį ir nuvažiuoti apie 6 km, nes iš pareigūnų paaiškinimų seka, kad stabdymo metu stabdomas automobilis turėjo važiuoti nedideliu greičiu, nes jie prasilenkdami spėjo pamatyti vairuotoją ir, kad šis žiūrėjo į jį stabdantį automobilį. Be to, (duomenys neskelbtini) poste automobilis buvo tikrinamas ir jokių draudžiamų gabenti daiktų nebuvo rasta, todėl neaišku kaip per 3 minutes į automobilį galėjo būti įdėtos cigaretės ir dar spėta nuvažiuoti apie 6 km. Šiuo atveju akivaizdu, kad pareigūnai radę pakelėje kontrabandines cigaretes, jas turėjo kažkam priskirti ir gavę informaciją apie transporto priemonę, kuri panašiu laiku kirto sieną (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės poste priskyrė šias cigaretes A. K., kadangi jis praeityje jau buvo baustas už analogiško nusižengimo. Policijos pareigūnai radę pakelėje cigaretes, turėjo imtis aktyvių veiksmų ir nustatytai jų priklausomybę, atlikti daktiloskopinę ar mikrodalelių ekspertizes.
2.3. Skunde taip pat keliamos abejonės dėl policijos pareigūnų duotų parodymų patikimumo. Kaip matyti iš bylos duomenų tiek pareigūnas A. G., tiek ir pareigūnas M. K. nurodė, kad žinojo kam priklausė automobilis „VW Transporter“, ir kad matė prasilenkdami, kad šį automobilį vairavo būtent A. K., o šį asmenį žinojo iš anksčiau, kaip padariusį pažeidimą, susijusį su akcizais apmokestinamų prekių gabenimu. Tačiau į jį kreipėsi tik praėjus kelioms dienoms po įvykio. Abejonių kelia ir policijos pareigūnų parodymai dėl automobilio stabdymo aplinkybių. Pareigūnas D. K. nurodė, kad stabdė automobilį įjungęs garso ir šviesos signalus prasilenkiant su automobiliu, tuo tarpu pareigūnas R. K. nurodė, kad teigė, kad pamatę A. K. vairuojamą automobilį jie sustojo kelkraštyje ir tuo metu įjungė švyturėlius ir garsinį signalą ir stabdė automobilį. Abejotini policijos pareigūnų parodymai nesutapo detalėse, tačiau apylinkės teismas nelaikė jų nepatikimais ir visas abejones aiškino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai.
2.4. Skunde taip pat teigiam, kad teismas nepagrįstai atmetė A. K. parodymus, kaip nepagrįstus, kad jis nematė jokio policijos automobilio, nuo nieko nebėgo, priešingai važiuodamas buvo sustojęs degalinėje, kurioje 10 min užtruko ir tada važiavo į brolio sodybą. Jei būtų sprukęs nuo policijos pareigūnų, nebūtų stojęs degalinėje.
Atsiliepimas
3. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato veiklos skyriaus (toliau – Institucija) viršininkas A. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. spalio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad byloje yra surinkat pakankamai duomenų, patvirtinančių A. K. kaltę, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės laikytinos bandymu išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. A. K. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis dėl A. K. kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir 209 straipsnio 7 dalyje teigiant, kad teismas byloje surinktus įrodymus vertino neteisingai, kai kurių įrodymų nevertino iš viso, rėmėsi prieštaringais liudytojų parodymais, prieštaravimų nepašalino, dėl to padarė nepagrįstas, faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas.
6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas, tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamame nutarime padarytas išvadas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas A. K. administracinio nusižengimo bylą, įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių nepažeidė ir pagrįstai pripažino A. K. kaltu dėl ANK 426 straipsnio 5 dalyje, 209 straipsnio 7 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo.
8. Spręsdamas dėl A. K. kaltės padarius nurodytus administracinius nusižengimus pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi pareigūnų D. K., R. K., M. K., G. D. parodymais, kuriuose jie patvirtino tarnybiniuose pranešimuose nustatytas aplinkybes, administracinio nusižengimo protokolu, daiktų apžiūros protokolu ir kita bylos medžiaga (b. l. 2-52, 67-75). Pirmosios instancijos teismas aktyviai tyrė ir rinko įrodymus, teismo posėdyje ištyrė byloje esančią rašytinę medžiagą, apklausė liudytojus, išklausė patį administracinėn atsakomybėn patrauktą A. K., visus bylos įrodymus išsamiai ir detaliai aprašė skundžiamame nutarime, teisingai juos įvertino tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nurodė, kuriais įrodymais grindžiamos išvados dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotus nusižengimus ir kuriuos įrodymus atmeta bei, remdamasis surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, padarė motyvuotas išvadas dėl apelianto kaltės ir jo padarytų veikų kvalifikacijos bei A. K. paskyrė teisingą nuobaudą. Jokių naujų ir apylinkės teismo dar neįvertintų aplinkybių pažeidėjas savo skunde nenurodo. Tokių aplinkybių, kurios pagal skundo argumentus turėtų būti aiškinamos apelianto naudai, apygardos teismas nenustatė. Tai, kad pažeidėjo nurodomos aplinkybės teismo vertinamos jam nepalankiai, o priimtas sprendimas neatitinka jo lūkesčių, savaime nereiškia, kad buvo netinkamai, šališkai ir neobjektyviai įvertinti bylos įrodymai, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas.
9. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiek apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek ir apeliaciniame skunde tvirtino, jog nematė ir negirdėjo, kaip įvykio metu jo vairuojamą automobilį stabdė policijos pareigūnai, tačiau ši jo versija nagrinėjant bylą apylinkės teisme jau buvo patikrinta ir argumentuotai atmesta, su kuo sutinka ir skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas. Kad toks A. K. paaiškinimas laikytinas tik jo gynybine pozicija, kuri yra paneigta policijos pareigūnų D. K. ir R. K. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis, kurias jie patvirtino ir pirmos instancijos teismo posėdyje, taip pat liudytojų A. G., M. K. parodymais bei kitais byloje esančiais dokumentais. Pats A. K. duodamas parodymus patvirtino, kad vairavo transporto priemonę, kad važiavo tuo maršrutu, kurį nurodo ir policijos pareigūnai, kad su juo kartu važiavo liudytojas V. J. Kaip liudytojai apklausti A. K. stabdę policijos pareigūnai D. K. ir R. K. vienareikšmiškai patvirtino, kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo išreikštas suprantamai ir aiškiai (įjungti garsinis ir vaizdo (švyturėliai) signalai, vairuotojui nestojant – per garsiakalbį išreikštas reikalavimas sustabdyti transporto priemonę). Nepaisant tokių pareigūnų veiksmų stabdomas automobilis nestojo, padidino greitį, toliau važiavo ir (duomenys neskelbtini) gatvėje iš A. K. vairuojamos transporto priemonės buvo išmesti paketai su cigaretėmis. Apeliaciniame skunde keliama versija, kad jei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų matęs ir girdėjęs jį stabdantį policijos automobilį, jis tikrai nebūtų užsukęs į degalinę ir joje užtrukęs apie 10 min., atmestina kaip A. K. gynybinė versija ir siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pagal nustatytas bylos aplinkybes, automobilio vairuotojui A. K. negalėjo kilti jokių abejonių, kad būtent jis yra stabdomas, nes buvo vėlus vakaras, tamsus paros metas, atstumas tarp pareigūnų automobilio ir stabdomo automobilio nebuvo didelis, policijos automobilis buvo nudažytas specialiomis spalvomis, juo važiavę policijos pareigūnai, kurie be garsiakalbiu išreikšto reikalavimo sustoti, taip pat naudojo švyturėlius ir garsinį signalą. Nors skunde keliamos abejonės policijos pareigūnų parodymų patikimumu, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų dėl esminių aplinkybių (vairuotojas buvo stabdomas naudojant garso, vaizdo signalus, garsiakalbį, vairuotojas nestojo, važiavimo maršruto, pakelėje išmestų paketų su cigaretėmis, slidžios kelio dangos) D. K. ir A. G. parodymai buvo nuoseklūs, jų nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybes, nurodytas jų tarnybiniuose pranešimuose bei kituose byloje esančiuose dokumentuose. Ta aplinkybė, kad skiriasi liudytojų parodymai dėl kai kurių detalių, susijusių su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens stabdymu, neturi lemiamos reikšmės visų įrodymų visumai ir nesudaro pagrindo laikyti juos melagingais. Kaip pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas skundžiamame nutarime, nėra pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais, duomenų, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, turėtų asmeninį nusistatymą ir veiktų priešingai apelianto interesams, nėra, tokių duomenų nenurodyta ir apeliaciniame skunde. A. K. manymas, kad pareigūnai tikrovės neatitinkančius parodymus davė siekdami pakelėje rastas cigaretes susieti su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, nes jis jau yra baustas už analogišką pažeidimą, nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Esant tokioms aplinkybėms liudytojų policijos pareigūnų parodymai pagrįstai laikyti vienu iš A. K. kaltę patvirtinančių įrodymų.
10. Atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas, jog nebuvo įmanoma atpažinti automobilio vairuotojo iš prasilenkiančio kito automobilio, tuo labiau naktį. Sprendžiant iš byloje esančių įrodymų visumos, galima pagrįstai teigti, kad policijos pareigūnai turėjo realią galimybę identifikuoti automobilį vairavusį asmenį, kadangi, kaip matyti iš policijos pareigūnų parodymų, visų pirma, jie pamatė iš priekio atvažiuojantį automobilį „VW Transporter O. Caravelle“, po to jo valstybinius numerius – (duomenys neskelbtini) ir tik prasilendami pamatė šio automobilio vairuotoją – A. K., kuris liudytojams turėjo puikiai matytis dėl to, kad jį apšvietė tiek tarnybinio automobilio žibintai, tiek gatvės apšvietimas. Be to, liudytojams A. G. ir M. K. A. K. buvo žinomas dėl ankstesnių jo teisės pažeidimų. Taigi, kad 2018 m. vasario 12 d. apie 19.58 val. kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), 128 km būtent A. K. vairavo automobilį „VW Transporter“ Nr. (duomenys neskelbtini), nekyla jokių abejonių. To neneigia ir pats pažeidėjas.
11. Nors skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas nesiėmė visų priemonių išsiaiškinti visoms bylos aplinkybėms ir nepareikalavo duomenų iš policijos komisariato, ar buvo pranešta budėtojui, kad nesustojo stabdoma transporto priemonė, apie jos persekiojimą, įjungtas garso ir šviesos sistemas ir pan., tačiau ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo nuomone, neturi lemiamos įtakos A. K. kaltės konstatavimui, nes nuo šio pranešimo ar nepranešimo nepriklausė paties pažeidėjo veiksmai. Jis pats, vairuodamas automobilį „VW Transporter O. Caravelle“, nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, žinodamas tokio savo elgesio pasekmes, pasirinko tokį elgesio variantą ir nuvažiavo toliau. Todėl šiuo atveju policijos pareigūnų pranešimas ar nepranešimas budėtojui apie pažeidėjo padarytą nusižengimą nepaneigia jo kaltės.
12. Apeliantas taip pat nesutinka, kad jis neteisėtai automobiliu per Lietuvos sieną iš (duomenys neskelbtini) gabeno akcizais neapmokestintas prekes – cigaretes, ir jas vėliau išmetė per automobilio langą. Jo automobilis važiavo per (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą, kuriame buvo patikrintas, tačiau jokių draudžiamų prekių nebuvo rasta, todėl nesuprantama, kaip nuvažiavus kelis kilometrus nuo pasienio punkto automobilyje galėjo atsirasti cigaretės. Be to, jo parodymus patvirtino ir liudytojų apklaustas jo automobilio keleivis V. J. Apylinkės teismas pagrįstai pastarojo liudytojų parodymus vertino kritiškai, kaip siekį padėtį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti iš byloje esančių liudytojais apklaustų policijos pareigūno D. K. parodymų, kurie iš esmės sutapo ir su jo tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, kad jis visą laiką persekiojo A. K. vairuojamą automobilį ir matė kaip (duomenys neskelbtini) gatvėje iš šio automobilio buvo išmesti du paketai, prie kurių išleidus pareigūną R. K. paaiškėjo, kad minėtuose paketuose buvo cigaretės, nepaženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokius liudytojo parodymus patvirtino ir policijos pareigūnas R. K., kuris taip pat nurodė, kad persekiojamas A. K. vairuojamas automobilis visą laiką buvo matomas policijos pareigūnams ir buvo aiškiai matyti kaip iš šio automobilio (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo išmesti du paketai. Kaip jau buvo minėta, anksčiau netikėti šiais liudytojų parodymais, aukštesnės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo, jokių duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, taip pat nėra. Todėl subjektyvus surinktų byloje įrodymų interpretavimas ir vertinimas, siekiant įrodymus pateikti sau palankia linkme, nepaneigia argumentuotos ir abejonių nekeliančios pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. K. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 7 dalyje.
13. Vertinant A. K. skundo argumentus apie tai, kad policijos pareigūnai nevykdė pareigos pagrįsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę (pvz. neatliko mikrodalelių ar daktiloskopinės ekspertizės), o teismas taip pat nebuvo aktyvus ir nesiėmė visų būtinų priemonių surinkti reikiamus įrodymus, pažymėtina, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Aptariamu atveju, įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumą, jų pagrįstumą bei objektyvumą, tokių veiksmų kaip ekspertizės skyrimas, papildomų garso įrašų ar kitų duomenų gavimas būtų perteklinis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindu A. K. buvo visiškai pagrįstai nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį ir 209 straipsnio 7 dalį.
14. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Galutinė administracinė nuobauda ir poveikio priemonė paskirta nepažeidus ANK 32, 34, 38 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, A. K. apeliacinis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. spalio 8 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. spalio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą, A. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.