Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2006-03-02 · Administracinė byla Nr. A-248-63-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2006-03-02
Bylos Nr.
A-248-63-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Nijolė Piškinaitė (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pran.), Algirdas Taminskas
Pareiškėjas
G. A.
Atsakovas
Plungės rajono policijos komisariatui
Trečiasis asmuo
Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A2 - 63 - 06Procesinio sprendimo kategorija 16.2; 16.5; 16.7
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. kovo 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,

sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovui Plungės rajono policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 4783,56 Lt 2002 - 2004 metais neišmokėto darbo užmokesčio. Pareiškėjas nurodė, kad jis dirba Plungės rajono policijos komisariate tyrėju. Vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr.686 „Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų antrą pusmetį“, Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr.53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio apskaičiavimo taisyklių“, Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, jam buvo išmokėtas ne visas darbo užmokestis, nes, jį apskaičiuojant, buvo taikomas indeksavimo koeficientas. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu minėtų teisės aktų nuostatos, kurių pagrindu buvo taikomas indeksavimo koeficientas ir buvo mokamas ne visas darbo užmokestis, buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Tokiu būdu pareiškėjui neteisėtai buvo nemokama dalis darbo užmokesčio. Nesumokėta darbo užmokesčio dalis turi būti jam priteista.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad jis yra netinkamas atsakovas šioje byloje. Žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, atlyginimo klausimus reguliuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kuriame numatyta, kad prievolė atlyginti pagal šį straipsni atsiradusią žalą tenka valstybei, pagal Civilinio kodekso 6.273 straipsnį atstovaujamai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos. Vyriausybė 2005 m. vasario 28 d. nutarimu Nr.220 įgaliojo Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos atstovauti valstybei teismų nagrinėjamose bylose dėl žalos, atsiradusios iki 2004 m. gruodžio 18 d., atlyginimo policijos pareigūnams ir kitiems policijos įstaigų tarnautojams. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui sumažintas darbo užmokestis buvo mokamas, vadovaujantis atitinkamais atsakovo įsakymais, kurie yra nenuginčyti ir kuriems nuginčyti pareiškėjas yra praleidęs vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminą. Atsakovas nurodė, kad jis, skirdamas ir mokėdamas darbo užmokestį pareiškėjui, veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, t. y. veikė teisėtai.

Tretysis suinteresuotasis asmuo prašė pareiškėjo skundą atmesti. Tretysis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad atsakovo įsakymai dėl darbo užmokesčio nustatymo ir mokėjimo policijos pareigūnams atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Kol nebuvo atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, atsakovas neturėjo teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ir Vyriausybės nutarimą. Todėl atsakovo veiksmai buvo teisėti ir darbo užmokestis pareiškėjui negali būti priteistas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2005 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad pareiškėjui dėl indeksavimo koeficiento taikymo 2002 - 2004 metais buvo neišmokėti 4783,56 Lt darbo užmokesčio. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu teisės aktai, kurių pagrindu valstybės tarnautojams, mokant darbo užmokestį, buvo taikomas indeksavimo koeficientas, buvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Teismas nurodė, kad įstatymų leidyboje galioja įstatymų teisėtumo prezumpcijos principas, pagal kurį įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Kol nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą. Todėl atsakovas, taikydamas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimui indeksavimo koeficientus, veikė teisėtai. Įsakymai dėl indeksavimo koeficientų taikymo nėra panaikinti ar nuginčyti teismine tvarka. Teismas nurodė, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipta į ateitį. Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo grindžiamas pareiškėjo skundo reikalavimas, įsigaliojo 2004 m. gruodžio 18 d., o pareiškėjui darbo užmokestis, taikant indeksavimo koeficientą, buvo apskaičiuojamas ir ne visas darbo užmokestis jam buvo mokamas iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą patenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad apie tai, jog jam 2002 - 2004 metais buvo išmokamas ne visas darbo užmokestis, o, jį apskaičiuojant, buvo vadovaujamasi neteisėtais, prieštaraujančiais Konstitucijai teisės aktais, jis sužinojo tik 2005 m. sausio mėnesio viduryje, susipažinęs su Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu. Su atsakovo įsakymais dėl indeksavimo koeficiento taikymo jis pasirašytinai nebuvo supažindintas. Pareiškėjas nurodo, kad jo darbo užmokestis kiekvieną mėnesį skirdavosi priklausomai nuo išmokamų priemokų ir priedų. Atsiskaitymo lapeliuose nuorodos apie indeksavimo koeficiento taikymą nebuvo daromos. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalį, keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be raštiško darbuotojo sutikimo negalima. Atsakovas raštiško pareiškėjo sutikimo sumažinti darbo užmokestį dėl indeksavimo koeficiento taikymo neturėjo. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nepateikė teismui jokių konkrečių įrodymų, jog jis neturėjo pakankamai lėšų išmokėti pareigūnams visą darbo užmokestį. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo bendruoju teisės principu, jog iš neteisėtų veiksmų teisė neatsiranda, nesivadovavo Darbo kodekso 298 straipsniu bei Konstitucijos 48 straipsnio nuostata, numatančia, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą užmokestį už darbą, ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo prašo apeliacinį skundą atmesti.

Tretysis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad pareiškėjui darbo užmokestis buvo nustatomas ir mokamas, vadovaujantis atitinkamais atsakovo įsakymais. Atsakovo įsakymai dėl darbo užmokesčio nustatymo ir mokėjimo policijos pareigūnams atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Tretysis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra suteikta Konstituciniam Teismui, todėl kol nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą. Tretysis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas, neišmokėdamas viso pareiškėjui priklausančio darbo užmokesčio, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad jis pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui. Papildomai nurodo, kad Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas (1 straipsnio 3 dalis) bei jo pagrindu Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr.53 patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės detaliai reglamentavo valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimą, jam viršijus biudžete darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, todėl šiuo atveju neturėjo būti taikomos darbo santykius reglamentuojančios Darbo kodekso normos. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui buvo mokamas darbo užmokestis, pažeidžiant Darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

pareiškėjas prašo priteisti 2002 – 2004 metais dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. Šis reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nelaikytinas reikalavimu dėl žalos atlyginimo ir nesietinas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte.

Darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai pareiškėjui buvo taikomi, vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr.686 ,,Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų antrą pusmetį“ patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 m. II pusmetį taisyklėmis, Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr.53 patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu teisės aktus, kurių pagrindu pareiškėjui buvo taikomi darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai ir kurių pagrindu jam buvo mokamas ne visas darbo užmokestis, pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai. Tokiu būdu išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjui, ir pareiškėjo reikalavimas dėl, taikant indeksavimo koeficientą, jam neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo turi būti tenkinamas.

Tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiškėjui metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymą numatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą. Jeigu asmuo kreipiasi į teismą įstatymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi laiku, nepraleisdamas valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytino Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto trejų metų senaties termino, todėl jis turi teisę į dėl indeksavimo koeficiento taikymo neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą.

Priteisiant dėl indeksavimo koeficiento taikymo neišmokėtą darbo užmokestį, pakanka konstatuoti darbo užmokesčio neišmokėjimo faktą. Papildomai nuginčyti atitinkamos valstybės institucijos įsakymus dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo jos valstybės tarnautojams nėra būtina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A(1)-638/2005).

Atsakovo pažyma (b. l. 8) patvirtina, kad pareiškėjui dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo buvo neišmokėta būtent tokia suma, kokia ir yra nurodyta pareiškėjo skunde. Ši suma ir priteistina pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nepagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o pareiškėjo skundas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 29 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo G. A. skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui G. A. iš atsakovo Plungės rajono policijos komisariato 4783 Lt 56 ct (keturis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt tris litus penkiasdešimt šešis centus).

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Birutė JanavičiūtėNijolė PiškinaitėAlgirdas Taminskas