Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-06-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-253-107-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-18
Bylos Nr.
1A-253-107-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Stasys Valužis
Nuteistasis
I. B., G. B.
Kategorijos
Pranešėjas Stasys Valužis Baudž. byla Nr. 1A-253-107/2009

Teisėjas Eugenijus Antanauskas Procesinio sprendimo kategorija

1.2.18.8.(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. birželio 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Stasio Valužio,sekretoriaujant Jūratei Dužinskienei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,gynėjui Osvaldui Martinkui,nuteistiesiems I. B., G. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. B. ir I. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo G. B., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. 40 MGL (5200 litų) dydžio bauda, I. B., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. 40 MGL (5200 litų) dydžio bauda.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. ir I. B. nuteisti už tai, kad, siekdami išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją duomenis, žinodami, kad jie neteisingi, apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos 2003 m. gruodžio 18 d. Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. 1–1911 (galioja nuo 2004-01-01) 2 straipsnio „Turtą deklaruojantys gyventojai“ 5 dalimi „Valstybės tarnautojai ir jų šeimos nariai“ deklaruoja turtą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-02-09 įsakymu Nr. VA–13 „Dėl metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ 5 priedu „Turto deklaravimo pareigybių (priežasčių) kodai“, kuriame nurodyti pareigybių kodai: 515 – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų valstybės tarnautojai, 588–501–517 kodais pažymėtas pareigas ėjusių asmenų sutuoktiniai, Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX–1007 27 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų pagal mokesčių mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuoti pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. VA–23 „Gyventojų, kuriems GPMĮ 27 straipsnyje nustatyta tvarka prievolė pateikti deklaraciją, sąrašas“ 1.6.1. punktu „Ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje ar iš užsienio vieneto ne per jo nuolatinę buveinę Lietuvoje už Lietuvoje esantį ne anksčiau kaip prieš 3 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dienos įsigytą nekilnojamąjį daiktą ar/ir teisiškai registruotą kilnojamąjį daiktą“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. VA–31 „Dėl laikinosios metinės pajamų mokesčio deklaracijos (duomenys neskelbtini) formos, jos priedų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) formų bei jų užpildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Laikinosios metinės pajamų mokesčio deklaracijos (duomenys neskelbtini) formos, jos priedų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) formų bei jų užpildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių“ 3 punktu: „Deklaraciją mokesčių administratoriui pateikti privalo nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kuriems prievolė pateikti deklaraciją yra numatyta GPMĮ 27 straipsnyje“, 4 punktu „Deklaracijoje turi būti nurodomos visos per 2006 m. mokestinį laikotarpį nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos pajamos“, 11 punktu, kuriame nurodyta, „kai pajamas nuolatinis Lietuvos gyventojas gauna už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą (pvz., už nuomą, pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn)“, būdami atsakingi už metinių pajamų mokesčio deklaracijų pateikimą, jose praėjusio mokestinio laikotarpio pajamų deklaravimą, pajamų mokesčio apskaičiavimą, tyčia, siekdami išvengti pajamų mokesčio sumokėjimo nuo 2006-aisiais mokestiniais metais gautų 449 500 Lt (30 000 +155 500 + 264 000) pajamų (turto pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis po 224 750 Lt) už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį parduotą turtą – žemės sklypą, unikalus numeris: 4400–0381–0706, bendras žemės sklypo plotas: 0,1100 ha ir jo priklausinį: pastatą gyvenamą namą su blokuotu garažu, unikalus Nr. 4400–0880–8219, būklė: nebaigta statyti, baigtumas: 39 proc., paskirtis – gyvenamoji, pagal 2006-11-09 sutartį, pažeisdami Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX–2112 40 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kad mokesčio mokėtojas privalo „laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę“, 4 dalį, kurioje nurodoma, kad turi „teisingai apskaičiuoti mokestį vadovaudamasis mokesčių įstatymais“ bei Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX–1007 3 straipsnį: „Pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas“, 27 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuoti pajamų mokestį“, Klaipėdos miesto valstybinei mokesčių inspekcijai kiekvienas iš jų pateiktose 2006 m. mokestinio laikotarpio Laikinojoje metinėje pajamų mokesčių deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) ir priede (duomenys neskelbtini) „Ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, apmokestinamos taikant 15 proc. tarifą“ nedeklaravo po 59 750 Lt gautų pajamų už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį parduotą turtą – žemės sklypą su priklausiniu: pastatą – gyvenamąjį namą su blokuotu garažu – bei kiekvienas iš jų pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl 2 970,81 Lt išlaidų, susijusių su turto pardavimu, neapskaičiavo ir nesumokėjo po 9 384 Lt pajamų mokesčio, t. y. G. B. ir I. B. savo deklaracijose pateikė duomenis, neatitinkančius tikrovės, būtent:

2006 metų mokestinio laikotarpio Laikinosios metinės pajamų mokesčio deklaracijos (forma (duomenys neskelbtini)) priede (duomenys neskelbtini) „Ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, apmokestinamos taikant 15 proc. tarifą“ G. B. ir I. B. T2 laukelyje „Turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų suma“ deklaravo po 165 000 Lt, nors pirkėjų atstovė pagal įgaliojimus N. P. už įsigytą I. ir G. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą – žemės sklypą ir jo priklausinį : pastatą – gyvenamąjį namą su blokuotu garažu, 2006-11-08 Kredito sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pagrindė mokėjimo pavedimais: 1) 2006-12-11 – 264 000 Lt AB SEB Vilniaus bankui – gyventojos I. B. įsiskolinimo dengimą, 2) 2006-12-13 – 30 000 Lt gyventojui G. B., iš viso 147 000 (294 000 : 2) Lt apmokėjimą bei, vykdydama 2006-10-18 Avansinę sutartį dėl šio turto pirkimo–pardavimo ir žodinius gyventojos I. B. nurodymus, pagrindė 77 750 (155 500 : 2) Lt apmokėjimą mokėjimo pavedimais: 1) 2006-12-13 – 30 000 Lt gyventojai L. M., 2) 2006-12-13 – 40 000 Lt gyventojai L. M., 3) 2006-12-13 – 40 000 Lt gyventojui T. M., 4) 2006-12-13 – 9 500 Lt gyventojai R. L., 5) 2006-12-13 – 36 000 Lt gyventojai M. R., tai yra G. B. ir I. B. nedeklaravo po 59 750 (165 000 + 147 000 + 77 750) Lt pajamų, gautų už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį parduotą turtą;

T3 laukelyje „Šio turto įsigijimo kainos ir kitų su jo pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų suma“ G. B. ir I. B. kiekvienas iš jų deklaravo 2 970,81 (5 941,62 : 2) Lt išlaidų daugiau, pateikė neteisingus duomenis laisvos formos lentelėje apie UAB (duomenys neskelbtini) 2006-06-05 PVM sąskaita faktūra, serija KPA Nr. 0000933, ir elektroninio kasos aparato kvitu, 2006-08-23 Prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitu Nr. 8252160 už mūrijimo darbus, gyventojui, įsigijusiam verslo liudijimą, Z. P. bei UAB „V. I.“ kasos pajamų orderių kvitais : 2006-09-15 serija VI Nr. 0400454, 2006-11-20 serija VI Nr. 0400549 už prekes, pagal 17 PVM sąskaitų faktūrų sumokėtas sumas;

T6 laukelyje „Bendra pajamų (T2 laukelių) suma“ G. B. ir I. B. nedeklaravo po 59 750 Lt pajamų;

T4 laukelyje „Apmokestinamųjų pajamų suma“ G. B. ir I. B. nedeklaravo iš viso po 62 720,81 Lt (59 750 +2 970,81) apmokestinamųjų pajamų;

2006 m. mokestinio laikotarpio Laikinojoje metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini)) G. B. ir I. B. nedeklaravo:

25 laukelyje „Taikant 15 proc. tarifą apmokestinamųjų pajamų suma, atėmus taikytiną NPD, PNPD“, 26 laukelyje „Bendra apmokestinamųjų pajamų (22+23+25 laukelių) suma“ nedeklaravo po 62 720,81 Lt apmokestinamųjų pajamų;

35 laukelyje „Bendra apskaičiuoto pajamų mokesčio (30+32+34 laukelių) suma“ G. B. papildomai nedeklaravo 9 384 Lt, o I. B. – 9085 Lt pajamų mokesčio sumos nuo pajamų, apmokestinant 15 proc. tarifu. Taip G. B. ir I. B., siekdami išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją duomenis, žinodami, kad jie neteisingi, apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai.

Apeliaciniame skunde nuteistieji G. B. ir I. B. nesutinka su teismo išvada, kad jiems santuokinės nuosavybės teise priklausantį 0,11 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas 39 proc., pardavė už 550 000 Lt, realiai gaudami 449 500 Lt, o Laikinojoje metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2006 metus nurodė mažesnes sumas – po 165 000 Lt, iš viso 330 000 Lt, t. y. nurodė tik 2006-11-09 notarine tvarka patvirtintoje minėtų nekilnojamųjų daiktų pirkimo- pardavimo sutartyje įvardytą piniginę sumą. Be to, nuteistieji nesutinka su teismo išvada, kad jie nepagrįstai metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje nurodė didesnes išlaidas už 5 941,62 Lt.

Šalies argumentai

Apeliantai teigia, kad teismas neįsigilino į civilinių santykių esmę, neteisingai aiškino mokestines prievoles reglamentuojančius teisės aktus bei taip pažeidė materialinės teisės normas ir padarė esminį BPK pažeidimą. Nuteistieji G. B. ir I. B. nurodo, kad 2006-10-18 sudarė avansinę sutartį, kuria įsipareigojo parduoti 0,11 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą bei atlikti tam tikrus, aptartus namo statybos darbus, o pirkėjai įsipareigojo jiems sumokėti 550 000 Lt, iš jų 300 000 Lt pagal notarinę pirkimo–pardavimo sutartį. 1 000 Lt avansas buvo sumokėtas iš karto. Apeliantai nurodo, kad 2006-11-09 sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, įformintą notarine tvarka, kurioje nurodyta, kad jie pardavė 0,11 ha žemės sklypą bei nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kurio baigtumas 39 proc., už 330 000 Lt.

Nuteistieji teigia, kad 2006-12-07 buvo sudarytas sutarties pakeitimas, patikslinant, kad 0,11 ha žemės sklypo kainą sudaro 34 000 Lt, o nebaigto statyti gyvenamojo namo – 296 000 Lt.

Nuteistieji G. B. ir I. B. nurodo, kad pirkėjų atstovė N. P. pervedė: 2006-12-11 AB SEB bankui – 264 000 Lt I. B. įsiskolinimui padengti, 2006-12-13 G. B. – 30 000 Lt, 2006-12-13 L. M. – 30 000 Lt, 2006-12-13 L. M. – 40 000 Lt, 2006-11-13 T. M. – 40 000 Lt, 2006-11-13 R. L. – 9 500 Lt, 2006-12-13 M. R. – 36 000 Lt, iš viso 449 500 Lt.

Nuteistieji G. B. ir I. B. nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-06-10 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-336-328/2008) priteisė iš jų 79 512 Lt V. ir N. K. naudai už neįvykdytus įsipareigojimus atlikti namo statybos darbus, numatytus 2006-10-18 preliminariojoje sutartyje. Nuteistieji nurodo, kad su šiuo teismo sprendimu nesutiko ir jį apskundė apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui.

Nuteistieji G. B. ir I. B. teigia, kad teismas nuosprendyje nurodydamas, jog apmokestinamąsias pajamas jie nepagrįstai sumažino 5 941,62 Lt, nes nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, pažeidė baudžiamosios teisės nekaltumo prezumpcijos principą ir vadovavosi kaltumo principu, įtvirtintų mokesčių teisėje (Mokesčių administravimo įstatymo 40 str.). Apeliantai nurodo, kad tai akivaizdžiai matyti iš kaltinamajame akte bei teismo nuosprendyje nurodytų konkrečių sąskaitų bei kasos pajamų kvitų, kurių pagrindu jie nurodė turėtų 5 941,62 Lt išlaidų sumą. Nuteistųjų manymu, nei bylą tyrę pareigūnai, nei teismas nesiėmė iniciatyvos patikrinti, ar konkretūs jų nurodyti išlaidas patvirtinantys dokumentai, tikrai bei pagrįstai buvo išrašyti. Nuteistieji G. B. ir I. B. teigia, kad tai, jog jie neišsaugojo visų išlaidas patvirtinančių dokumentų, negali būti pagrindu taikyti baudžiamąją atsakomybę. Apeliantai nurodo, kad teismas nekreipė dėmesio net į tai, kad jie teismo posėdžio metu papildomai pateikė rastą 2006-08-04 kvitą, jog Z. P. už mūrijimo darbus sumokėta 6 000 Lt.

Nuteistieji G. B. ir I. B. nurodo, kad V. ir N. K. atstovės N. P. 2006-10-18 sudaryta avansinė sutartis vertintina kaip preliminarioji sutartis. Apeliantai aiškina, kad Civilinio kodekso 6.165 str. 1 d. nustatyta, jog preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminarioji sutartis pasibaigia sudarius pagrindinę sutartį, dėl kurios buvo susitarta. Be to, Civilinio kodekso 6.193 str. reglamentuojantis sutarčių aiškinimo taisykles, nustato, kad aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Nuteistieji G. B. ir I. B. nurodo, kad tikrieji jų bei pirkėjų atstovės N. P. ketinimai, sudarant avansinę (preliminariąją) sutartį buvo nustatyti (aptarti) parduodamo nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamo namo) vertę, atsižvelgiant į namo užbaigtumą bei numatomų atlikti statybos darbų vertę, t. y. parduodant namą, sutarties pasirašymo metu, buvo sutarta, kad nebaigto statyti namo su žemės sklypu vertė – 300 000 Lt, o užbaigus aptartus statybos darbus – 550 000 Lt. Apeliantai nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovai neturėjo pinigų ir už perkamą turtą ruošėsi mokėti iš banko suteikto kredito, todėl buvo akivaizdu, kad tai užtruks tam tikrą laiko tarpą, kol bankas jiems suteiks kreditą. Siekiant taupyti laiką ir veikti maksimaliai efektyviai, apeliantai buvo sutarę tęsti namo statybos darbus, t. y. buvo susitarta dėl namo statybos darbų, kurių vertė, šalių susitarimu, buvo nustatyta 220 000 Lt.

Nuteistieji G. B. ir I. B. nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog iki pagrindinės žemės sklypo ir namo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo buvo atlikta papildomų darbų už 30 000 Lt, todėl 2006-11-09 pirkimo – pardavimo sutartyje kaina nurodyta ne kaip avansinėje sutartyje 300 000 Lt, o 330 000 Lt. Apeliantai teigia, kad sutartyje nurodyta kaina buvo reali ir atitiko ne tik tikruosius šalių ketinimus, bet realią padėtį, t. y. namo vertę, atsižvelgiant į jo 39 proc. užbaigtumą, nurodytą sutarties 1.1 punkte. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad po notarinės sutarties sudarymo namo statybos darbai buvo tęsiami iš nuteistųjų giminaičių paskolintų lėšų, nes nei nuteistieji, nei pirkėjai tuo metu tokių sumų neturėjo. Apeliantai nurodo, kad prieš pat bankui suteikiant paskolą V. ir N. K. namas buvo įvertintas dar kartą. Šioje namo įvertinimo ataskaitoje nurodyta, kad namo užbaigtumas jau sudaro 85 proc. Nuteistieji G. B. ir I. B. teigia, kad būtent už namo statybos darbus nuo 2006-11-09 pirkėjų atstovė N. P. pinigus pervedė skolinusiems asmenims tiesiogiai. Apeliantai pažymi, kad net banko kredito sutartyje buvo nurodyta, jog kreditas suteikiamas statybos darbams užbaigti. Nuteistieji G. B. ir I. B. teigia, kad šie pinigai nebuvo jų pajamos, kurios turėtų būti apmokestintos, nes už statybos darbus pinigus gavo statybininkai, o ne jie. Be to, tai buvo įsiskolinimo grąžinimas už atliktus namo statybos darbus, po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vėliau iškilo nesutarimai tarp nuteistųjų ir pirkėjų atstovės N. P. dėl neužbaigtų namo statybos darbų bei apmokėjimo už juos, todėl ji ir inicijavo šią bylą.

Nuteistieji G. B. ir I. B. aiškina, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 str. jie turėjo deklaruoti tik gautas pajamas už parduotą turtą. Šias pajamas, t. y. 330 000 Lt, jie ir deklaravo. Apeliantai teigia, kad kitos N. P. jų artimiesiems pervestos lėšos negalėjo būti deklaruojamos kaip jų gautos pajamos, nes jie jų negavo. Šias pajamas gavo statybininkai.

Nuteistieji G. B. ir I. B. mano, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neįsigilino į susiklosčiusius sutartinius santykius, šalių prievoles bei nepagrįstai konstatavo buvus nusikaltimo įvykį bei jų tyčiai nuslėpti deklaruotinas pajamas ir padidinti deklaruotinas išlaidas.

Nuteistieji G. B. ir I. B. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-20 nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistieji, jų gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistųjų motyvai, kad nebaigtą statyti namą pardavė už 330 000 litų, o baigtas statyti namas būtų kainavęs 550 000 litų, nepagrįsti. Nuteistųjų kaltę patvirtina byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, kuriais netikėti nėra pagrindo.

Nuteistasis G. B. teisiamajame posėdyje tvirtino, kad jis ir žmona I. B. deklaracijoje nurodė teisingus duomenis. Nuteistasis parodė, kad namą pardavė už 330 000 litų, nuo šios sumos sumokėjo mokesčius. Avansinėje sutartyje buvo numatyta, kad iki namo pardavimo bus atliekami namo apdailos darbai, kurie buvo vykdomi iš dalies, tačiau iš kokių lėšų šie darbai buvo vykdomi, G. B. pasakyti negalėjo. G. B. teigė, kad už įvykdytus darbus ir nupirktas medžiagas rinko dokumentus, tačiau nežinojo, kad juos reikės pateikti Mokesčių inspekcijai, todėl galėjo būti, kad kokio nors dokumento jai ir nepateikė. Nuteistasis G. B. parodė, kad avansinėje sutartyje buvo nurodytos dvi namo pirkimo kainos, nes pirkėjai nebuvo apsisprendę, ar namą pirks visiškai užbaigtą statyti, ar ne, tačiau nusprendė pirkti nebaigtą statyti namą. Jis N. P. pervesti pinigus į jo giminaičių ir draugų sąskaitas jokių nurodymų nedavė. Už atliktus namo apdailos darbus, dėl kurių buvo sudarę rašytinę sutartį ir šie darbai turėjo būti atliekami už pirkėjų pinigus, N. P. jam liko skolinga 65 000 litų. Apie jokius N. P. atsiskaitymus per trečiuosius asmenis jis nežinojo (t. 6, b. l. 66–67).

Nuteistoji I. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji dirbo Mokesčių inspekcijoje ir deklaravimo tvarką žinojo. Deklaracijoje deklaravo 330 000 litų už parduotą namą. Nuteistoji teigė, kad pirkėjai norėjo namą nupirkti kuo greičiau, todėl už 330 000 litų nupirko nebaigtą statyti namą. Visiškai baigtas statyti namas būtų kainavęs 550 000 litų, todėl avansinėje sutartyje nurodė dvi sumas. Nusprendė, kad pirkėjai namą pabaigs statyti už savo pinigus, o jie padės organizuoti darbus. Nuteistoji I. B. parodė, kad su N. P. susipažino tik jai perkant namą, anksčiau jos nepažinojo. Ji paskolino N. P. pinigų namo statybai, nes žinojo, jog bankas patvirtino, kad N. P. suteiks paskolą. Pinigus gavo iš savo giminaičių (t. 6, b. l. 67–68).

N. G. ir I. B. parodymai, jog avansinėje sutartyje dvi kainos buvo nurodytos dėl to, kad pirkėjai nebaigtą statyti namą būtų pirkę už 330 000 litų, o baigtą statyti namą būtų nupirkę už 550 000 litų, neatitinka objektyvių bylos aplinkybių. Avansinėje sutartyje akivaizdžiai nurodyta, kad būsimas pirkėjas – įgaliotas asmuo N. P. – įsipareigojo nupirkti, o būsimi pardavėjai G. B. ir I. B. įsipareigojo parduoti jiems nuosavybės teise priklausantį dviejų butų gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypo plotas 0,11 ha) už 550 000 litų, o turto pirkimo–pardavimo notarinė suma bus 300 000 litų. Avansinėje sutartyje nenurodyta, kad neužbaigto namo kaina ne 550 000 litų. Nuteistieji apeliaciniame skunde aiškina, kad Civilinio kodekso 6.165 str. 1 d. nustatyta, jog preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį ir preliminarioji sutartis pasibaigia sudarius pagrindinę sutartį, dėl kurios buvo susitarta, kad aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami šalių ketinimai, o ne vien remiamasi sutarties aiškinimu (Civilinio kodekso 6.193 str.). Kolegija avansinės sutarties turinį vertina ne vien civilinės teisės aspektu. 2006-10-18 avansinėje sutartyje pardavėjai įsipareigojo atlikti šios sutarties 19, 20 punktuose numatytus darbus (t. 1, b. l. 13), taip pat įsipareigojo iki 2007-04-01 užbaigti statybinius darbus pagal 2006-10-18 avansinės sutarties su (duomenys neskelbtini)19 punktą, tačiau, kaip matyti iš N. P. 2007-04-17 pretenzijos, B. savo įsipareigojimų neįvykdė (t. 1, b. l. 15, 14), todėl dėl nuostolių atlyginimo V. ir A. K. su ieškiniu kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka.

Iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo su blokuotu garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-08-10 baigtumas buvo 39 proc., pamatai betoniniai, sienos blokelių, perdangos gelžbetonio, stogo konstrukcijos nėra, stogo dangos nėra, išorės apdailos nėra, pertvaros blokelių, grindų nėra, langų nėra, durų nėra, vidaus apdailos nėra (t. 3, b. l. 9). UAB „Liturta“, nustatydama rinkos vertę AB bankui „Hansabankas“, 2006-12-12 užfiksavo, kad pastato konstrukciniai elementai yra: pamatai betono, sienos blokelių, išorė tinkuota, dažyta, stogas šlaitinis, danga metalo, patalpų apdaila ir esamos komunikacijos yra, langai plastikiniai, plastikinės vitrinos, durys plastikinės, vidaus durų nėra, sienų apdaila dalinė, tinkas, gipso kartono plokštės, grindys be apdailos, betonavimas, lubos be apdailos, tinkavimas, gipso plokštės, balkono nėra, rūsys yra. Gyvenamojo namo baigtumas vertinimo dieną buvo 85 proc. (t. 2, b. l. 186–197). Avansinės sutarties 19 punkte buvo numatyta, kad pardavėjai privalėjo apskardinti bei su faktūra apdailinti kaminus, pakabinti lietvamzdžius, pakalti pastoges, atlikti iki galo stogo skardinimo darbus, padaryti iš medienos terasą antrame aukšte, padaryti balkono medinius porankius, su mediena atlikti fasado apdailą, kaip numatyta projekte, ištinkuoti vidines namo sienas (t. 1, b. l. 13).

Liudytojas M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „Liturta“, atlikdama turto vertinimą, naudojosi savo metodika, kuri yra patvirtinta bankų, o kokia metodika naudojosi VĮ Registrų centras, nežino. Liudytojas parodė, kad pagal jų bendrovės turto vertinimo metodiką 39 proc. reiškia, kad yra padaryti pamatai, pastatytos namo sienos bei uždengtas stogas (t. 3, b. l. 86–88).

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuota, kad namo stogo konstrukcijos nėra, stogo dangos nėra, išorės apdailos nėra, o avansinės sutarties 19-tame punkte matyti, kad pardavėjai privalėjo padaryti visus stogo skardinimo darbus. Akivaizdu, kad pardavėjai privalėjo atlikti avansinėje sutartyje numatytus tokius darbus, prieš kuriuos atliekant visi kiti darbai, kuriuos nurodė UAB „Liturta“ vertintojas, jau turėjo būti atlikti iki avansinės sutarties pasirašymo dienos. N. P. išrašė 65 000 litų vekselį L. M., pinigai turėjo būti sumokėti pardavėjams, atlikus avansinės sutarties 19, 20 punktuose numatytus namo vidaus apdailos darbus. Kaip matyti iš N. P. elgesio, ji B. nepasitikėjo, nepadarius avansinėje sutartyje numatytų darbų, 65 000 litų jiems nepervedė. Nelogiška manyti, kad N. P. į avansinę sutartį neįtraukė visų neatliktų namo statybos stambiųjų darbų, kurie UAB „Liturta“ užfiksuoti kaip padaryti, o įtraukė iš esmės tik apdailos darbus. Nuteistoji I. B. parodė, kad nuo avansinės sutarties pasirašymo iki gyvenamojo namo UAB „Liturta“ vertinimo 2006-12-12 buvo atlikti pagrindiniai namo statybos darbai.

Nuteistoji I. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad N. P. paskolino pinigų, tačiau, kokie namo statybos darbai buvo atlikti už tariamai paskolintus pinigus, neparodė nieko. Kaip matyti iš nuteistojo G. B. teisiamajame posėdyje duotų parodymų, jis tik tarp kitko užsiminė, kad lyg apdailos darbai ir buvo vykdomi iš dalies, tačiau apie paskolintus pinigus nieko neparodė.

Liudytoja N. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje davė nuoseklius ir išsamius parodymus. Liudytoja N. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad per agentę J. B. surado pirkti namą už 600 000 litų, tačiau susitarė, kad namą pardavėjai parduos už 550 000 litų. Ji K. įgaliota su pardavėjais sudarė avansinę sutartį, kurioje buvo nurodytos dvi kainos, tačiau ji žinojo, kad už namą turės sumokėti 550 000 litų. Pinigus už namą pervedė į I. B. nurodytas sąskaitas jos giminaičiams ir pasirašė 65 000 litų vekselį I. B. seseriai, pagal kurį pinigus turėjo sumokėti, kai B. pabaigs namo apdailos darbus (t. 6, b. l. 72–73).

Liudytojos N. P. parodymai patvirtinti byloje surinktais įrodymais, liudytojos G. K. teisiamajame posėdyje duotais parodymais. Ji parodė, kad namas buvo beveik užbaigtas, patvirtino, kad už gyvenamąjį namą ir žemės sklypą G. ir I. B. prašė 600 000 litų, tačiau susitarė, kad parduos už 550 000 litų (t. 6, b. l. 71–72).

A. P. (K.) Klaipėdos miesto 13-ame notarų biure 2006 m. liepos 7 d. ir V. K. Lietuvos Respublikos ambasadoje Airijoje 2006 m. rugpjūčio 23 d. įgaliojo N. P. atstovauti jiems dėl lengvatinio kredito gavimo, pristatyti visus reikalingus dokumentus, gauti kreditus iš bet kurio veikiančio banko ar kitos kredito įstaigos, nupirkti jų vardu bet kuriuos nekilnojamuosius daiktus, atstovauti jiems Lietuvos Respublikos teismuose ir kitose įstaigose (t. 2, b. l. 114–115, 116–118). 2006-11-09 G. B., I. B. ir N. P. sudarė notarinę 0, 11 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinio – gyvenamojo namo su blokuotu garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 39 proc. baigtumo, pirkimo–pardavimo sutartį. Sutartyje sandorio kaina nurodyta 330 000 litų. Šioje sutartyje paminėta, kad AB bankas ,,Hansabankas”, vadovaudamasis tarp banko ir pirkėjų V. K. ir A. K. sudaryta 2006-11-08 kredito sutartimi Nr. 06–087998–FA/06–088005–FA, suteiks 500 000 litų kreditą šioje sutartyje nurodyto Daikto pirkimui ir gyvenamojo namo apdailos darbams atlikti. Šia notarine sutartimi pirkėjas įpareigotas pervesti 300 000 litų į sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB SEB Vilniaus banke I. B. įsipareigojimams AB SEB Vilniaus bankui pagal 2006-03-29 sutartį Nr. 0460618090512–56 padengti, 30 000 litų – į G. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB SEB Vilniaus banke (t. 2 , b. l. 170–175). Šią 2006-11-09 sutartį 2006-12-07 pakeitė, nurodė, kad 34 000 litų sumokėti už žemės sklypą, o 296 000 litų sumokėti už pastatą (t. 2, b. l. 176–177).

2006-12-07 AB bankas „Hansabankas“ į A. K. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 236 800 Lt, 2006-12-11– 27 200 Lt ir 2006-12-13 pervedė 232 800 Lt paskolos, iš viso 496 800 Lt (t. 3, b. l. 65–66, 68). N. P., vykdydama nuteistosios I. B. nurodymus, visus pinigus pervedė į nuteistosios nurodytas sąskaitas tuojau pat, kai tik buvo gauta paskola. 2006-12-11 N. P. mokėjimo nurodymais iš A. K. sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas“ į sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB SEB Vilniaus banke pervedė 264 000 Lt I. B. įsiskolinimo dengimui pagal 2006-03-29 kredito sutartį Nr. 0460618090512-56 (t. 3, b. l. 67), į G. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB Vilniaus banke už namo pirkimą pervedė 30 000 Lt, į V. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 30 000 Lt, į J. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 7 000 Lt, į L. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Ūkio banke – 30 000 Lt, į L. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas“ – 40 000 Lt, į T. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas“ – 40 000 Lt, į R. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas“ – 9 500 Lt, į M. R. sąskaitą (duomenys neskelbtini) – 36 000 Lt (t. 1, b. l. 43).

Iš Klaipėdos miesto 7-to notarų biuro 2005-09-28 sutarties matyti, kad G. B. ir I. B. iš sutuoktinių P. ir R. Š. bei L. V. nusipirko bendrosios jungtinės nuosavybės teise(duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), už 34 000 litų (t. 5, b. l. 30–34). Remiantis I., G. B. ir N. P. 2006-11-09 sutarties pakeitimu (2006-12-07), už žemę N. P. sumokėjo 34 000 litų, už 39 proc. baigtumo pastatus – 296 000 litų. Pagal UAB „Liturta“ vertinimo metodiką 85 proc. G. ir I. B. namo baigtumo rinkos vertė – 477 000 litų, žemės sklypo vertė – 145 000 litų (t. 2, b. l. 182–198), todėl realu, kad nuteistieji B. už namą ir žemės sklypą norėjo gauti 600 000 litų, tačiau kainą sumažino iki 550 000 litų. Nerealu, kad B. namą norėjo parduoti už beveik perpus mažesnę kainą, o žemės sklypą pardavė už tą pačią kainą, už kurią pirko, kai žemės sklypas įvertintas keturis kartus brangiau.

Tai, kad N. P. iš B. giminaičių namo statyboms pabaigti pinigų nesiskolino, o pervedė už nupirktą namą sutartą 550 000 litų sumą, matyti ir iš to, kad G. ir I. B. buvo nesvarbu, kad N. P. į jų sąskaitas pervedė ne 330 000 litų, bet 294 000 litų. N. P. visus pinigus pervedė iš karto, kai buvo gauta paskola, nuteistiesiems net neatlikus avansinėje sutartyje nurodytų įsipareigojimų, o namo pardavimo kaina atitinka 2006-10-18 avansinėje sutartyje (t. 1, b. l. 13) numatytą kainą. Jei N. P. būtų nusprendusi pirkti namą, kurio baigtumas tik 39 proc., tai niekuo nepaaiškinamas nuteistųjų noras, pardavus namą, po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, padėti net gerai nepažįstamai pirkėjai organizuoti statybos darbus, jos naudai iš giminaičių skolintis dideles pinigų sumas savo net ne N. P. vardu, nesudarant su N. P. paskolos sutarčių. Nuteistieji su N. P. taip pat jokių paskolos sutarčių nesudarė. Jokių dokumentų, kad N. P. skolinosi pinigų, byloje nėra. Nuteistieji apeliaciniame skunde teigia, kad skolinti pinigai nebuvo jų pajamos, o įsiskolinimas už namo statybos darbus. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nuteistieji apie namo statybos darbų vertę nekalbėjo, o apeliaciniame skunde teigia, kad šalių susitarimu buvo nustatyta, kad tęsiama namo statybos darbų vertė bus 220 000 litų, tačiau tam patvirtinti jokių dokumentų nepateikė.

Liudytoja J. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad pardavėjai G. ir I. B. 2006-10-18 avansinėje sutartyje jai nurodė parašyti dvi kainas. Namo ir žemės sklypo(duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo avansinę sutartį tiek pirkėjų atstovė, tiek pardavėjai perskaitė, nieko pataisyti neprašė, ją pasirašė. Pardavėjai šioje avansinėje sutartyje buvo įsipareigoję atlikti namo statybos apdailos darbus. 2006-11-09 pas notarę V. J. tarp N. P. ir G. bei I. B. buvo pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis 330 000 Lt. 2006-12-13 liudytoja kartu su N. P. nuvyko į AB banką „Hansabankas“, kur pagal N. P. pateiktus sąskaitos numerius užpildė pinigų pervedimui mokėjimo kvitus. Liudytoja parodė, kad į jos sąskaitą N. P. pervedė 6 000 litų, o į liudytojos vyro sąskaitą – 29 000 litų, kuriuos N. P. buvo paskolinusi (t. 6, b. l. 69–71). Iš nuteistosios I. B. teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad sąskaitų numerius, kur pervesti pinigus, J. B. nurodė I. B. (t. 6, b. l. 67–68).

Kelia abejonių liudytojo T. M. parodymai, kad 2006 m. spalio mėnesį jis leido savo žmonai paskolinti seseriai I. B. 80 000 litų, nors, kaip matyti iš jo parodymų, jis su žmona tuo metu nesutarė ir artimai nebendravo, vidutiniškai per mėnesį uždirbo apie 2 300 litų. 2006 m. kovo mėnesį liudytojas su žmona iš I. B. ir G. B. už 120 000 litų nusipirko butą, kurio pirkimui iš banko „Nordea“ buvo gavę 80 000 litų paskolą. Šį butą pardavė tik 2006 m. gruodžio mėnesį. 2006 m. birželio mėnesį liudytojo šeima pirko butą (duomenys neskelbtini), už 400 000 litų, kurio pirkimui iš banko gavo 400 000 litų paskolą. Bankui už šią paskolą mokėjo kas mėnesį apie 1800 litų, tačiau, kaip matyti iš T. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „Hansabankas“, pagal mokėjimo dokumentus I. B. 2006-12-14 pervedė 4 000 litų kaip kalėdinę dovaną, 2006-12-17 pervedė 5 600 litų, 2006-12-17 D. K. pervedė 9 000 litų, M. T. pervedė 10 000 litų, R. A. pervedė 11 400 litų. Kodėl liudytojas T. M. pervedė pinigus D. K., M. T., R. A., paaiškinti negalėjo (t. 3, b. l. 107–109, t. 4, b. l. 146–152). Kaip matyti iš liudytojo T. M. parodymų, jis pats turėjo paėmęs iš banko paskolą ir mokėjo bankui. Ar B. paskolinti 80 000 litų buvo pervesti, ar duoti grynaisiais, ar buvo pasirašę paskolos raštelį, liudytojas neprisiminė (t. 6, b. l. 95–96).

Liudytoja L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2006 m. rudenį pardavė butą (duomenys neskelbtini), už šį butą gavo 20 000 litų rankpinigių, todėl pinigų turėjo. G. B. paskolino 80 000 litų, kam šie pinigai buvo reikalingi, net neklausė. L. M. buvo prašiusi, kad B. 36 000 litų paskolintų M. R., 30 000 litų –L. M., 10 000 litų – R. L.. G. B., gavęs iš liudytojos 80 000 litų, jai davė paskolos raštelį, kuriame buvo parašyta, kad N. P. skolinga 156 000 litų. Liudytoja neprisiminė, ar iš M. R., L. M. ir R. L. prašė paskolinti pinigų telefonu, ar buvo nuvažiavusi pas jas, tačiau G. B. duodamas paskolos raštelį pasakė, kad kitus pinigus jau gavo (t. 3, b. l. 103–106).

Iš L. M. sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „Hansabankas“, matyti, kad pagal mokėjimo dokumentus I. B. 2006-12-14 pervesta 4 000 litų kaip kalėdinė dovana, 2007-04-06 – 800 litų sąskaitai papildyti, G. B. 2007-03-30 pervesta 4 000 litų langams (t. 1, b. l. 84–119).

Iš R. L. sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Hansabankas“, matyti, kad pagal du mokėjimo pavedimus I. B. 2006-12-19 pervesta 4 000 litų ir 2006-12-20 – 1 300 litų (t. 1, b. l. 46).

Specialistė R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pagal notarinę pirkimo–pardavimo sutartį B. namą pardavė už 330 000 litų, tačiau per kitus asmenis buvo pervesta didesnė suma ir tas pajamas reikėjo deklaruoti, pagal Mokesčių administravimo įstatymą mokėti mokesčius. Specialistė patvirtino, kad dalis gautų už turto pardavimą pajamų per trečiuosius asmenis buvo sugrąžintos į B. asmenines sąskaitas. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą pinigus, pervestus kaip dovaną, taip pat buvo privaloma deklaruoti (t. 6, b. l. 74–76).

Liudytoja L. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad B. paskolino 30 000 litų, su jais pasirašė paskolos sutartį. Kai G. B. paskambino ir pasakė, kad pinigai jau grąžinti, t. y. pervesti į jos sąskaitą, paskolos raštelį ji suplėšė (t. 6, b. l. 94–95).

Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo žmona J. B. jam paskambino ir pasakė, kad reikia vienam žmogui paskolinti pinigų – 36 000 litų. Iš kur žmona paėmė pinigus, liudytojui nežinoma (t. 3, b. l. 95–96). Iš V. B. sąskaitų išrašo matyti, kad jis pats 2006-07-11, 2006-08-07 buvo gavęs paskolą iš banko, pirko namą, mokėjo paskolos palūkanas. Iš banko gavo paskolą ir 2006-11-17. Iš šios paskolos 2006-11-17 grąžino skolą A. J., todėl nėra pagrindo manyti, kad jam nebuvo svarbu, iš kur žmona gavo pinigų ir kam pinigus paskolino (t. 1, b. l. 135–142).

Iš liudytojų parodymų matyti, kad jie su B. namo pirkėjais jokių paskolos sutarčių sudarę nebuvo, N. P. pinigų neskolino, kad skolino pinigus I. ir G. B., nepatvirtina jokie bylos dokumentai. Nors kai kurie liudytojai parodė, kad paskolos sutartis buvo pasirašę, tačiau tą faktą paneigė pati nuteistoji I. B., kuri parodė, kad jokių sutarčių su giminaičiais nesudarė. Nors liudytoja L. M. parodė, kad būtent ji G. B. perdavė 80 000 litų paskolą, kad G. B. pranešė, jog grąžinta skola L. M., nuteistasis G. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad apie jokius N. P. sandorius su trečiaisiais asmenimis nežino.

Iš liudytojos J. B. parodymų matyti, kad ji pinigus paskolino dėl to, kad buvo areštuotos namo pirkėjų sąskaitos banke. N. P. parodė, kad prieš gaunant paskolą iš banko V. K. bankui buvo skolingas apie 1800 litų, tačiau ji skolą padengė dar 2006 m. vasarą, prieš paskolos išdavimą, pinigų nesiskolino (t. 6, b. l. 69–71).

Kaip matyti iš bylos duomenų, gyvenamojo namo pardavimo metu nuteistoji I. B. dirbo Mokesčių inspekcijoje, kad reikia deklaruoti visas gautas pajamas, žinojo, apie tai pareiškė ir teisiamajame posėdyje, kad pajamų deklaravimui reikalingi dokumentai, taip pat žinojo, tačiau visų dokumentų esą neišsaugojo. Nuteistieji apeliaciniame skunde teigia, kad turėtas 5 941,62 litų dydžio išlaidas pateisino dokumentais. Iš bylos duomenų matyti, kad 2006-06-05 PVM sąskaitoje faktūroje, serija KPA Nr. 0000933, ir elektroninio kasos aparato kvite nurodyta UAB (duomenys neskelbtini) sumokėta 382, 69 Lt suma, tačiau laisvos formos lentelėje nurodyta 58,38 Lt mažiau (382,69 – 324,31) (t. 5, b. l. 28–29, 40). 2006-08-23 prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvite Nr. 8252160 nurodyta, kad įsigijusiam verslo liudijimą Z. P. už mūrijimo darbus sumokėta 3 000 litų, tačiau laisvos formos lentelėje nurodyta 6 000 litų daugiau (9 000 – 3 000) (t. 5, b. l. 28–29, 36). 2009-02-11 teisiamajame posėdyje gynėjas teismui pateikė prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 8252155 apie 6000 litų mokėjimą Z. P. už mūrijimo darbus 2006-08-04 (t. 6, b. l. 92). Specialistė R. K. parodė, kad atliekant dokumentų patikrinimą toks kvitas jai pateiktas nebuvo (t. 6, b. l. 116–117), kokiame objekte atlikti darbai, kvite nenurodyta. Teisiamajame posėdyje R. K. parodė, kad 2006-08-04 prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitas Nr. 8252155 specialisto išvadoms įtakos neturi, nes neteisingai deklaruota išlaidų suma susidarė ne vien dėl šio kvito nepateikimo.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 str. 1 d. kilti yra įrašymas į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą aiškiai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, siekiant išvengti mokesčių, ir šių duomenų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Aiškiai neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. Nusikalstamos veikos sudėtis formali, nes veika laikoma baigta, kai kaltininkas į dokumentus įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai.

Net iš avansinės sutarties turinio matyti, kad nuteistieji G. ir I. B. nerodyti deklaracijoje visų už parduotą namą gautų 550 000 litų pajamų buvo nutarę iš anksto, todėl 2006-11-09 notariškai patvirtintoje namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje sąmoningai nurodė žymiai mažesnę šio turto pardavimo kainą negu N. P. už tą turtą sumokėjo. Netikėti liudytojos N. P. parodymais, nesutikti su specialisto išvada, kitais įrodymais pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad N. P. iš nuteistųjų G. ir I. B. gyvenamąjį namą pirko už 550000 litų, bet ne už 330000 litų, nėra pagrindo.

G. B., I. B. pažeidė Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 str. 1 d. – mokesčio mokėtojas privalo „laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę“, 4 dalį – „teisingai apskaičiuoti mokestį vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX–1007 3 straipsnį – „pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas“, 27 straipsnio 1 dalį – „nuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų einančių po to mokestinio laikotarpio gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuoti pajamų mokestį“, t. y. nedeklaravo 62 720, 81 litų gautų pajamų už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį parduotą turtą – žemės sklypą ir jo priklausinį pastatą – nebaigtą statyti gyvenamą namą su blokuotu garažu, baigtumas 39 proc., paskirtis gyvenamoji. Be to, I. B., pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio gegužės 1 dienos, nesumokėjo 9 085 litų pajamų mokesčio, tuo padarydama Valstybės biudžetui 9 085 litų nuostolį. G. B., pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio gegužės 1 dienos, nesumokėjo 9 384 litų pajamų mokesčio, padarydamas Valstybės biudžetui 9 384 Lt nuostolį. G. B. pagal 2007-09-26 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pateikė laisvos formos lentelę, kurioje užregistravo sąskaitas, datą, tiekėjus ir sumą, iš viso – 301 699, 69 lito. Pagal tyrimui pateiktus įrašus laisvos formos lentelėje bei Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas 2006 metų mokestinio laikotarpio Laikinojoje metinėje pajamų mokesčio deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini)), priedą (duomenys neskelbtini) „Ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, apmokestinamos taikant 15 proc. tarifą“ ir išlaidas pateisinančius dokumentus, nustatyta, kad I. B. ir G. B. pateikė neatitinkančius tikrovės duomenis, t. y.: 1) 2006-06-05 PVM sąskaitoje faktūroje, serija KP A Nr. 0000933, ir elektroninio kasos aparato kvite nurodyta apmokėta suma – 382, 69 Lt UAB (duomenys neskelbtini), tačiau laisvos formos lentelėje užregistruota 58, 38 litais mažiau; 2) 2006-08-23 Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvite Nr. 8252160 nurodyta už mūrijimo darbus apmokėta 3 000 litų gyventojui, įsigijusiam verslo liudijimą, Z. P., tačiau laisvos formos lentelėje užregistruota 6 000 litų (9 000 – 3 000) daugiau; 3) pagal UAB „V. I.“ du kasos pajamų orderio kvitus pagrindė apmokėjimą iš viso – 11 062, 93 litų, t. y. : 2006-09-15 serija VI Nr. 0400454 – 9 000 litų, 2006-11-20 serija VI Nr. 0400549 – 2 062, 93 lito už prekes, kurių įsigijimą pagrindė pagal 17 PVM sąskaitų faktūrų už 22 062, 93 lito. Tokiu būdu I. B. ir G. B. padidino 5 941, 62 litų išlaidas laisvos formos lentelėje bei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 2006 metų mokestinio laikotarpio Laikinojoje metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini)) ir priede (duomenys neskelbtini) „Ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, apmokestinamos taikant 15 proc. tarifą“ be išlaidas pateisinančių dokumentų. Iš viso I. B., G. B. V. biudžetui padarė 18 469 litų (9 085 + 9 384) nuostolį (t. 3, b. l. 136–162).

N. G. ir I. B. žinomai neteisingus duomenis įrašydami į metines pajamų mokesčio deklaracijas ir pateikdami jas Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, siekė išvengti sumokėti mokesčius valstybei, už tai jie pagrįstai nuteisti skundžiamu nuosprendžiu. Apylinkės teismas nuteistųjų nusikalstamą veiką pagal BK 220 str. 1 d. kvalifikavo teisingai ir bausmes paskyrė tinkamas. Apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistųjų G. B. ir I. B. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Eduardas MaškevičiusTeisėjai Remigijus PreikšaitisStasys Valužis