Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2007-09-06 · Administracinė byla Nr. A-248-728-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-09-06
Bylos Nr.
A-248-728-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pran.), Romanas Klišauskas
Atsakovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dalyvaujant trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Samsonas“
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai
Sergejaus Novikovas
Kategorijos
  • 8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A2 - 728/2007Procesinio sprendimo kategorija 8.1.1; 9.6; 9.7.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugsėjo 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Romano Klišausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Sergejui Novikovui,atsakovo atstovei Astai Martišienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Samsonas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dalyvaujant trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2006 m. birželio 6 d. sprendimą Nr.S-285(7-238/2006), kuriuo buvo patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2006 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr.209-04; 2) pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2006 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr.209-04 dėl patikrinimo akto Nr.28-05-42-13 ir jame apskaičiuotų sumų patvirtinimo bei nustatyti mokėtiną į biudžetą 51460 Lt sumą. Iš šios sumos 27428 Lt turėtų būti sumokėti mokesčių įstatymų nustatyta tvarka (24642 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 4660 Lt pelno mokesčio, 93 Lt atskaitymų nuo pajamų kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti). Mokėtina suma turėtų būti sumažinta 1967 Lt atskaitymų nuo pajamų kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti. Remiantis statistiniais pirkėjo „krepšelio“ duomenimis turėtų būti sumokėti 24032 Lt (12988 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 10827 Lt pelno mokesčio ir 217 Lt atskaitymų nuo pajamų kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti); 3) pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2006 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr.209-04 dalį dėl papildomai apskaičiuotų mokesčių baudų skyrimo ir pareiškėją nuo paskirtų baudų atleisti.

Pareiškėjas nurodė, kad buvo patikrintas jo mokesčių apskaičiavimo teisingumas už laikotarpį nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. ir papildomai jam apskaičiuota 1250200 Lt mokesčių ir delspinigių. Atsakovas 2006 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr.209-04 patvirtino šias papildomai apskaičiuotas sumas bei skyrė 474009 Lt mokesčių baudas. Mokestinių ginčų komisija patvirtino atsakovo sprendimą. Pareiškėjas nurodė, kad mokesčių administratorius neteisingai įvertino jo ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudas. Pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) mokėjimo patikrinimas buvo atliktas iš dalies už tą patį laikotarpį, kuris buvo tikrintas jau anksčiau. Neteisingai, neatsižvelgus į daugelį reikšmingų aplinkybių buvo atliktas mokesčių paskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Pareiškėjas nepadarė tokio pobūdžio pažeidimų, dėl kurių jam turėtų būti priskaičiuoti delspinigiai ir skirtos baudos.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo nurodytos ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos negali būti pripažintos sąnaudomis, mažinančiomis įmonės apmokestinamąjį pelną, nes nėra tinkamų tokias sąnaudas patvirtinančių įrodymų. Pakartotinis pareiškėjo PVM mokėjimo patikrinimas buvo atliktas teisėtai, nes paaiškėjo naujos aplinkybės (buvo gauta informacija iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos). Mokesčių paskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą buvo atliktas tinkamai pritaikius ekonominį įvertinimo modelį ir apskaičiavus pareiškėjo grynais pinigais gautą vidutinį dienos pardavimų atlygį. Pagrindų, dėl kurių pareiškėjas šiuo atveju galėtų būti atleistas nuo delspinigių ir baudų mokėjimo, nėra.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundo reikalavimus patenkino visiškai.

Dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudų teismas nurodė, kad pareiškėjas 2001-2002 metais patirtomis ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudomis dėl klaidos keliant kompiuterinės programos duomenis nesumažino šio laikotarpio apmokestinamojo pelno. Pareiškėjas 2001 metais apskaičiavo ir į sąnaudas įtraukė tik 924843 Lt nusidėvėjimo sąnaudų, o 2002 metais - tik 938630 Lt, nors šio turto nusidėvėjimo sąnaudos 2001 metais sudarė 1727822 Lt, o 2002 metais - 1994915 Lt. Pareiškėjo turtas buvo naudojamas jo veikloje pajamoms uždirbti bei ekonominei naudai gauti. Atsakovui pareiškėjas pateikė paaiškinamųjų raštų prie metinių finansinių atskaitomybių už 2001 ir 2002 metus formas „Ilgalaikis materialus turtas“ bei atitinkamų metų ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo sintetinės apskaitos registrų suvestinius kompiuterinių laikmenų išrašus. Tačiau atsakovas 2001-2002 metų pareiškėjo ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudų nepagrįstai nepripažino sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną, nurodęs, jog pareiškėjas nepateikė pirminių apskaitos dokumentų bei jų analitinės ir sintetinės apskaitos registrų, pagrindžiančių šiuo laikotarpiu faktiškai patirtas sąnaudas. Teismas nurodė, kad apskaičiuodamas mokesčius mokesčių administratorius negali remtis prielaidomis ir spėliojimais. Atsakovas šiuo atveju pripažįsta, kad pareiškėjas trūkstamų dokumentų nepristatė ir jų mokestiniam patikrinimui nepateikė dėl objektyvių priežasčių (gaisro). Reikalavimas pateikti, t. y. atstatyti, sudegusius didelės įmonės dvejų kalendorinių metų pirminius apskaitos dokumentus per nustatytą 12 kalendorinių dienų laikotarpį yra aiškiai neįvykdomas dėl itin didelio atstatytinų dokumentų kiekio. Nustačius šias aplinkybes mokėtini mokesčiai už 2001-2003 metus pareiškėjui buvo apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Tačiau dėl nesuprantamų priežasčių šis mokesčių apskaičiavimo būdas buvo pritaikytas tik apskaičiuojant pajamų dydį, bet visiškai nepaisant pareiškėjo patirtų sąnaudų. Tuo tarpu mokesčių administratorius priklausančią mokėti mokesčio sumą privalo apskaičiuoti atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes ir siekdamas kuo tikslesnio rezultato. Teismas nurodė, kad mokesčių administratorius apskaičiuodamas pareiškėjo mokesčius tinkamai nesivadovavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr.VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių 6 punktu bei Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatomis ir nevisapusiškai įvertino faktines pareiškėjo turto nusidėvėjimo sąnaudas bei neteisingai apskaičiavo pareiškėjo mokėtinų mokesčių dydį.

Dėl pakartotinio PVM mokėjimo patikrinimo teismas nurodė, kad mokesčių administratorius pakartotinai atliko pareiškėjo PVM mokėjimo patikrinimą už jau patikrintą laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. rugsėjo 30 d.. Informacijos, kurią pateikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, gavimas nepriskirtinas naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui ir kurios sudarytų pagrindą atlikti pakartotinį patikrinimą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pateiktos informacijos esmę sudaro išvados, padarytos įvertinus pareiškėjo turėtus ir mokesčių administratoriui ankstesnio patikrinimo metu pateiktus pirminius apskaitos dokumentus. Be to, mokesčių administratoriaus atstovai dalyvavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliktame tyrime. Teismas nurodė, kad mokesčių administratorius atlikdamas pirminį pareiškėjo patikrinimą ir žinodamas, jog jo atstovai dalyvavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliktame tyrime, privalėjo pasinaudoti Mokesčių administravimo įstatyme jam suteiktomis teisėmis ir išsireikalauti reikiamą informaciją.

Dėl mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą teismas nurodė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr.VA-103 patvirtintose Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklėse numatyta, kad mokesčių administratorius vertinimui turi parinkti tokius informacijos šaltinius, kurie leistų tiksliausiai ir objektyviausiai atlikti vertinimą. Patikrinimo akte papildomi mokesčiai pareiškėjui apskaičiuoti remiantis kiekvienos pareiškėjo parduotuvių kasos atitinkamo mėnesio vidutine dienos apyvarta ir visiškai neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes. Neatsižvelgta į tai, kad prekybos apimtys labai padidėja tomis dienomis, kai darbuotojams išmokamas darbo užmokestis, prieš šventes, o reikšmingai sumažėja po švenčių ir prieš atlyginimų mokėjimą; kad dienomis, kai mažos prekybos apimtys, kasos dirba ne visą dieną. Be to, neanalizuoti atskirų kasų apyvartų dydžių skirtumai, kasų išsidėstymo ir buvimo vietos įtaka apyvartų dydžiui ir kt.. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė savo skaičiavimus dėl pirkėjo „krepšelio“, kuriuos atliko vadovaudamasis patikrinimo akto Nr.28-05-43-13 prieduose pateiktais duomenimis. Pareiškėjas kaip atliktų skaičiavimų modelį pateikė 2006 m. kovo mėnesio savo parduotuvių Nr.4, 7 ir 15 kasos aparatų sumines ataskaitas, iš kurių matyti fiskalinių kvitų (aptarnautų pirkėjų) skaičius bei įplaukų sumos, kurių pagrindu apskaičiuotas vidutinis pirkėjo „krepšelio“ dydis. Be to, pareiškėjas pateikė to paties laikotarpio tose pačiose parduotuvėse esančių kasų įplaukų dydžius su aiškiai išreikštais skirtumais, kurie žymiai įtakoja galutinį pardavimo pajamų skaičiavimo rezultatą, tačiau neatsispindi mokesčių administratoriaus atliktuose skaičiavimuose. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjo skaičiavimai yra atlikti remiantis 2004-2006 metų duomenimis, nėra pagrindas šiuos skaičiavimus laikyti nepagrįstais. Pareiškėjo statistiniai duomenys sistemingai kaupiami nuo 2004 metų, o atsižvelgiant į tai, jog vidutinis statistinis pirkėjo „krepšelis“ visoje šalyje turi tendenciją didėti, o ne mažėti, pateikti vėlesnių metų skaičiai laikytini didesniais už galimus 2001-2003 metų skaičius. Teismas nurodė, kad nors mokesčių administratorius ir teigė, jog mokesčių bazę jis nustatė vadovaudamasis ekonominių modelių metodu, tačiau realiai pagal šį metodą skaičiavimų jis neatliko, t. y. mokesčių mokėtojo veiklos nemodeliavo.

Dėl apskaičiuotų delspinigių ir skirtų baudų teismas nurodė, kad pareiškėjas visada teisingai ir laiku apskaičiuodavo, deklaruodavo ir sumokėdavo mokesčius, išskyrus ginčo laikotarpį, kai mokesčiai nebuvo tinkamai sumokėti dėl pareiškėjo darbuotojų, kurių veikos buvo įvertintos baudžiamojo proceso tvarka, kaltės. Pareiškėjo parduotuvių kasose dirbusios pardavėjos minėtu laikotarpiu neteisėtai sumažino pardavimo atlygį išplėšdamos nefiskalinių kasos aparatų kontrolines kasos juostas ir panaikindamos įrašus apie gautas prekybos pajamas. Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. spalio 4 d. priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo pripažino pareiškėjo darbuotojas kaltomis padarius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturėjo galimybės apskaityti pardavimo pajamų bei su jomis susijusių mokesčių tokia apimtimi, kokia buvo nustatyta patikrinimo metu, dėl objektyvios priežasties, t. y. pareiškėjas šių pajamų negavo bei patyrė didelius nuostolius. Pareiškėjas dėl atskirų asmenų veiksmų, kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti, neturėjo galimybės tiksliai apskaičiuoti pardavimų pajamų ir su jomis susijusių mokesčių. Teismas nurodė, kad Mokesčių administravimo įstatymo 138 straipsnyje numatyta, jog mokesčių mokėtojas yra atleidžiamas nuo baudų, jeigu įrodo, kad jis nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 2 punktą nesant kaltės dėl padaryto pažeidimo mokesčių mokėtojas yra atleidžiamas ir nuo delspinigių. Atsižvelgiant į šias teisės normas, į paminėtas aplinkybes bei į tai, jog pareiškėjas tyrimo metu geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, taip pat į tai, jog pirminių apskaitos dokumentų pareiškėjas negalėjo pateikti dėl 2002 metais įvykusio gaisro, ir į tai, jog apskaičiuojant papildomas PVM sumas atskirais mokestiniais laikotarpiais buvo tik sumažinta deklaruota grąžintina iš biudžeto PVM suma, t. y. žala biudžetui nebuvo padaryta, pareiškėjui neskirtinos baudos ir jis atleistinas nuo apskaičiuotų delspinigių.

III.

Apeliaciniu skundu atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnis numatė, kad nustatant apmokestinamąjį pelną iš bendrųjų įmonės pajamų atimami tik juridinę galią turinčiais dokumentais patvirtinti faktiški gamybos ir cirkuliacijos kaštai bei įmonės sąnaudos toms pajamoms uždirbti. Kadangi pareiškėjas nepateikė pirminių apskaitos dokumentų ir jų analitinės bei sintetinės apskaitos registrų, pagrindžiančių 2001 ir 2002 metais faktiškai patirtas sąnaudas, todėl jo nurodytos ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos už 2001 ir 2002 metus sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną, nepripažintinos. Neturėdamas buhalterinės apskaitos dokumentų mokesčių mokėtojas negali mažinti apmokestinamojo pelno ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudomis. Šios sąnaudos gali būti pripažintos pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą remiantis netiesioginiais įrodymais, t. y. buhalterinės apskaitos registrais, kai mokesčių mokėtojas pateikia įrodymus apie savo vykdytą veiklą, turimą turtą, tačiau šie dokumentai neturi prieštarauti vienas kitam. Pareiškėjas teigė, kad įvykus jo sandėlio gaisrui sudegė buhalterinės apskaitos dokumentai, tačiau ši priežastis nėra pagrindas vadovautis jo naujai pateiktais kompiuterinės apskaitos dokumentais ir pripažinti, kad jo finansinėje atskaitomybėje ir juridinių asmenų pelno mokesčio deklaracijoje klaidingai buvo deklaruotos nusidėvėjimo sąnaudos. Šiuo atveju nesant pirminių dokumentų bei jų apskaitos registrų nėra galimybės tiksliai identifikuoti pareiškėjo įsigytą ilgalaikį turtą ir patikrinti, kuri jo apskaičiuota nusidėvėjimo sąnaudų suma yra teisinga. Kadangi patirtos nusidėvėjimo sąnaudų sumos negalima objektyviai apskaičiuoti, todėl mokesčių administratorius pagrįstai vadovavosi pareiškėjo pateiktuose oficialiuose dokumentuose, t. y. mokesčio deklaracijose, nurodytais skaičiais.

2. Mokesčių administratorius nagrinėjamu atveju turėjo teisę atlikti pakartotinį PVM sumokėjimo patikrinimą. Šiuo atveju iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos buvo gauta nauja informacija, kuri pirminio patikrinimo atlikimo metu nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Pirminis patikrinimas buvo tikslinis ir buvo atliekamas pagal pareiškėjo prašymą grąžinti (įskaityti) PVM permoką (skirtumą). Pirminio patikrinimo metu nebuvo pateikti ir nagrinėjami pirminiai apskaitos dokumentai, kurie tuo metu buvo paimti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų. Informacija apie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atlikto tyrimo rezultatus mokesčių administratoriui pirminio patikrinimo metu negalėjo būti pateikta, nes tyrimas dar nebuvo baigtas. Mokesčių administratoriaus pareigūnai 2003 metais dalyvavo tik Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai paimant iš pareiškėjo apskaitos dokumentus, tačiau pačiame šios tarnybos atliktame tyrime jie nedalyvavo.

3. Apskaičiuojant pareiškėjui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą buvo naudotas duomenų šaltinis - Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų pareiškėjo finansinės-ūkinės veiklos tyrimo metu surinkti duomenys, t. y. duomenys, nurodyti pareiškėjo elektroninių kasos aparatų kontrolinėse juostose, kasų žurnaluose, apskaitos registruose, atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis terminalų kvituose ir kituose apskaitos dokumentuose. Šių duomenų pagrindu, kai elektroninių kasos aparatų kontrolinėse juostose įrašytos atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis sumos neatitiko sumų, įrašytų atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis terminalų kvituose, buvo sudarytos parduotuvių Nr.15, 7 ir 4 atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis kiekvienoje kasoje pažymos, kuriose nurodyti duomenys palyginti su banko terminalų kvituose įrašytais duomenimis, bei sudarytos minėtų parduotuvių kiekvienos kasos darbo duomenų lentelės, kuriose įrašyti pareiškėjo apskaitoje apskaityti duomenys. Mokesčių administratorius pareiškėjo gautą vidutinį dienos atlygį grynais pinigais apskaičiavo iš neginčytinų, realiai egzistuojančių, tikslių duomenų šaltinių, t. y. iš pačio pareiškėjo duomenų apie apskaitytas pajamas. Būtent iš rastų suplėšytų kontrolinių juostų ir buvo apskaičiuotas vidutinis dienos atlygis grynais pinigais. Taip buvo apskaičiuota pačiu palankiausiu pareiškėjui būdu, nes akivaizdu, kad faktiškai vidutinis dienos atlygis grynais pinigais buvo didesnis. Pareiškėjo pateikti vidutinio vieno pirkėjo „krepšelio“ skaičiavimai yra nepagrįsti buhalteriniais apskaitos dokumentais, be to, jie padaryti pagal 2004-2006 metų duomenis, kai tuo tarpu ginčijami mokesčiai apskaičiuoti už 2001-2003 metų laikotarpį.

4. Pagal 1993 m. gruodžio 22 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 36 straipsnį, 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 straipsnį ir 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojams baudos turi būti skiriamos už mokesčių įstatymų pažeidimus. Mokesčių administratoriui leidžiama tik nustatyti konkretų baudos dydį, t. y. nuo 10 iki 50 procentų apskaičiuotos papildomos mokesčio sumos. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius atsižvelgęs į pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdį, mąstą pareiškėjui pagrįstai paskyrė 50 procentų papildomai apskaičiuotų atitinkamų mokesčių dydžio baudas. Atleidimo nuo baudų ir delspinigių pagrindai yra numatyti Mokesčių administravimo įstatymo 100 ir 141 straipsniuose. Iš nagrinėjamo mokestinio ginčo medžiagos matyti, kad šiuose Mokesčių administravimo įstatymo straipsniuose nustatytų pagrindų, kuriais remiantis pareiškėjas galėtų būti atleistas nuo apskaičiuotų delspinigių ir paskirtų baudų mokėjimo, nėra. Pareiškėjo kaltė dėl nustatytų pažeidimų yra akivaizdi. Pareiškėjo elektroninių kasos aparatų kontrolinės juostos buvo plėšomos ir kitaip klastojami grynųjų pinigų gavimo duomenys net trejus metus, pareiškėjo atsakingiems asmenims tikrai buvo žinoma apie daromus pažeidimus. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju panaikino ir pareiškėjui skirtas baudas, priskaičiuotas nuo mokesčių, kurie buvo apskaičiuoti tiesiogiai pagal atitinkamus mokesčių įstatymus, tačiau tokio savo sprendimo nemotyvavo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Atsakovas teigia, jog sąnaudos gali būti pripažintos pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą remiantis netiesioginiais įrodymais, t. y. buhalterinės apskaitos registrais, kai mokesčių mokėtojas pateikia įrodymus apie savo vykdytą veiklą bei turimą turtą. Pareiškėjas pateikė šiuos duomenis ir kompiuterinės apskaitos dokumentus, tačiau mokesčių administratorius to net nevertino. Tuo tarpu jis yra įgaliotas vertinti tiek mokesčių mokėtojo pajamų, tiek ir sąnaudų apskaičiavimą. Šias aplinkybes mokesčių administratorius turi nustatyti vertindamas sąnaudas pagrindžiančių įrodymų visumą, o ne vien pirminių apskaitos dokumentų nepateikimo faktą. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai padarė išvadą, jog apskaičiuojant mokestį faktinės ginčo laikotarpio turto nusidėvėjimo sąnaudos buvo nevisapusiškai įvertintos, t. y. mokesčių administratorius vadovavosi žinomai klaidingais duomenimis.

2. Atsakovas pripažįsta, jog mokesčių administratoriaus pareigūnai 2003 metais dalyvavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai paimant iš pareiškėjo apskaitos dokumentus. Vadinasi, pirminio patikrinimo metu mokesčių administratorius žinojo apie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliekamą tyrimą ir turėjo galimybę pasinaudoti jam Mokesčių administravimo įstatymo suteiktomis teisėmis bei išsireikalauti iš minėtos tarnybos reikiamą informaciją. Todėl darytina išvada, jog aplinkybių, kurios negalėjo būti žinomos pirminio patikrinimo metu, bei pagrindo atlikti pakartotinį patikrinimą nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

3. Mokesčių administratorius atlikdamas pareiškėjo mokesčių paskaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą rėmėsi abejotinais kriterijais. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs pateiktus duomenis ir skaičiavimus pagrįstai konstatavo, jog realizacijos pajamų dydį mokesčių administratorius gali nustatyti pagal buhalterinės apskaitos dokumentus, o jų nesant pagal atliktus skaičiavimus, pagrįstus tiksliais konkretaus tikrinamojo objekto veiklos rodikliais, t. y. pirkėjo „krepšelio“ dydžio skaičiavimais.

4. Mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo baudų ir delspinigių, jeigu nėra jo kaltės dėl padarytų mokesčių įstatymų pažeidimų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra kaltas dėl nustatytų pažeidimų, todėl jis neturi mokėti delspinigių ir baudų. Pareiškėjas dėl atskirų asmenų veiksmų, kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti, neturėjo galimybės tiksliai apskaičiuoti savo pardavimų pajamų ir su jomis susijusių mokesčių.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotasis asmuo sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir prašo jį tenkinti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovė iš esmės pakartodama apeliacinio skundo argumentus prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėjo atstovas pritardamas pareiškėjo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudų

Mokesčių administratorius apskaičiuodamas pareiškėjo mokėtiną pelno mokestį pagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo teiginius dėl jo 2001 ir 2002 metais turėtų didesnių ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudų, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokią mokesčių administratoriaus poziciją laikė neteisinga.

Pareiškėjas šiuo atveju nustatyta tvarka deklaravo ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudas ir mokesčio deklaracijose nurodė jų dydį. Taigi, ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudų dydis buvo paties pareiškėjo nurodytas jo užpildytuose oficialiuose dokumentuose (deklaracijose) ir mokesčių administratorius šiuo atveju neturėjo jokio pagrindo netikėti pareiškėjo nurodytais duomenimis.

Pareiškėjas vėliau pradėjo teigti, jog pildant deklaracijas buvo padaryta klaida ir jog jo ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos iš tikrųjų buvo didesnės. Tačiau neigdamas deklaracijose nurodytus duomenis ir tvirtindamas, jog įvyko klaida, pareiškėjas tokią savo poziciją turėjo pagrįsti įrodymais. Pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnį ir Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnį turėtos sąnaudos turi būti patvirtintos juridinę galią turinčiais apskaitos dokumentais. Taigi, pareiškėjas įrodinėdamas, kad jo ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos buvo didesnės, turėjo tai patvirtinti apskaitos dokumentais, tačiau to pareiškėjas nepadarė. Jo pateikti kompiuterinių laikmenų išrašai šiuo atveju nelaikytini pakankamais įrodymais, patvirtinančiais įvykusią klaidą ir pareiškėjo turėtas didesnes ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudas.

Taigi, pareiškėjo 2001 ir 2002 metų ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos šiuo atveju buvo patvirtintos pareiškėjo nustatyta tvarka užpildytomis mokesčių deklaracijomis, kurių duomenys nėra paneigti ir kuriomis mokesčių administratorius patikrinimo metu pagrįstai rėmėsi. 2003 metų ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudų apskaičiavimas nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, nes tai yra kitų metų situacija, kuri nesietina su šioje byloje nagrinėjamu mokestiniu ginču.

Dėl pakartotinio PVM mokėjimo patikrinimo

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad mokesčių administratorius šiuo atveju neturėjo teisės atlikti pakartotinį pareiškėjo PVM mokėjimo patikrinimą. Mokesčių administratorius pakartotinį PVM mokėjimo patikrinimą atliko teisėtai, esant įstatymo numatytam pagrindui.

Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad patikrinimas dėl to paties mokesčio už tą patį laikotarpį gali būti atliekamas paaiškėjus naujų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui ir kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams. Nagrinėjamu atveju būtent ir susidarė tokia situacija, kai buvo būtina atlikti pakartotinį pareiškėjo PVM mokėjimo už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. rugsėjo 30 d. patikrinimą dėl naujų aplinkybių paaiškėjimo.

Pirminis pareiškėjo PVM mokėjimo patikrinimas buvo įprastinis ir buvo atliktas pagal pareiškėjo prašymą grąžinti (įskaityti) PVM permoką (skirtumą). Tuo tarpu pakartotinis patikrinimas buvo atliktas iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos gavus šios tarnybos atlikto tyrimo išvadas. Šios išvados buvo surašytos išsamiai įvertinus ūkinę - finansinę veiklą atskirose pareiškėjo parduotuvėse bei ištyrus didelės apimties su tuo susijusią medžiagą. Šiose išvadose buvo konstatuotos naujos aplinkybės, susijusios su padarytais šiurkščiais finansiniais pažeidimais pareiškėjo parduotuvių veikloje. Esant tokiai situacijai mokesčių administratorius privalėjo įvertinti naujus faktus ir jų įtaką pareiškėjo prievolei mokėti PVM.

Dėl mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą

Mokesčių administratorius nagrinėjamu atveju tinkamai atliko pareiškėjo mokėtinų mokesčių apskaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesutiko su atliktu mokesčių administratoriaus apskaičiavimu.

Pagal susidariusią situaciją mokesčių administratorius pasirinko tinkamą pareiškėjo neapskaitytų pajamų nustatymo būdą. Buvo būtina nustatyti atskirose pareiškėjo parduotuvėse tam tikru laiku neapskaityto pardavimų atlygio dydį ir šiam tikslui pasiekti pagrįstai buvo pasirinktas ekonominių modelių metodas, kurį mokesčių administratoriui panaudojo laikydamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr.VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių 25-27 punktų nuostatų.

Pagrindinis mokesčių administratoriaus atliktų skaičiavimų rodiklis buvo vidutinis dienos pardavimų atlygis. Tai yra vidutinis dydis, kuris įmanomai tiksliausiai parodo neapskaitytos prekybos mastą.

Pareiškėjo pateikti skaičiavimai šiuo atveju nėra priimtini. Pirkėjo „krepšelio“ skaičiavimai nėra pagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais. Be to, šie skaičiavimai atlikti pagal 2004 - 2006 metų duomenis, kai tuo tarpu šiai bylai yra reikšmingas 2001 - 2003 metų laikotarpis. Bendro pobūdžio teiginiai apie šalies pirkėjo „krepšelio“ didėjimo tendenciją negali būti pagrindas remtis vėlesnių metų duomenimis atliekant konkrečius pareiškėjo pardavimų atlygio skaičiavimus.

Dėl baudų

Mokesčių administratorius pagrįstai skyrė pareiškėjui baudas už atitinkamų mokesčių įstatymų pažeidimus, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šias baudas panaikino. Neskirti šiuo atveju pareiškėjui baudų ar jį nuo jų atleisti nėra pagrindo.

Pareiškėjo veikloje buvo nustatyti šiurkštūs mokesčių įstatymų pažeidimai, dėl kurių į biudžetą nebuvo sumokėti mokesčiai. Dėl šių pažeidimų atskiri pareiškėjo parduotuvių vadovaujantys darbuotojai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Šių darbuotojų, kaip fizinių asmenų, kaltė dėl padarytų pažeidimų kartu išreiškia ir pareiškėjo, kaip juridinio asmens, kaltę. Pareiškėjas per savo vadovaujančius darbuotojus neužtikrino tinkamo įstatymų laikymosi, todėl jis yra kaltas dėl padarytų pažeidimų ir jam pagrįstai paskirtos baudos. Tai, jog pareiškėjo atsakingus darbuotojus patraukus baudžiamojon atsakomybėn pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, ši griežtesnė atsakomybės forma nebuvo taikyta, nereiškia, jog pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, negali būti taikomos mokesčių teisės numatytos sankcijos. Taikyti pareiškėjui mokesčių įstatymų numatytą atsakomybę šiuo atveju yra pakankamas pagrindas ir mokesčių administratorius pagrįstai šią atsakomybę taikė.

Dėl delspinigių

Mokesčių administratorius taip pat pagrįstai nusprendė dėl mokesčių nesumokėjimo pareiškėjui skaičiuoti delspinigius. Pagrindų, dėl kurių pareiškėjas galėtų būti atleistas nuo delspinigių, šiuo atveju nėra.

Tačiau apskaičiuodamas delspinigių dydį mokesčių administratorius vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija) 3 dalimi, kurios nuostatas Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimu pripažino iš dalies prieštaraujančiomis Konstitucijai. Kadangi šiuo atveju apskaičiuojant delspinigių dydį buvo vadovautasi prieštaraujančiomis Konstitucijai įstatymo nuostatomis, todėl delspinigiai turi būti perskaičiuoti laikantis teisės aktų reikalavimų.

Dėl išdėstytų argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas. Atsakovo ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimai paliktini galioti, išskyrus jų dalis dėl nurodymų sumokėti delspinigius. Šios atsakovo ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimų dalys panaikintinos ir atsakovas įpareigotinas delspinigių priskaičiavimo klausimą išspręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija

nusprendžia:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Samsonas“ skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2006 m. birželio 6 d. sprendimo Nr.S-285(7-238/2006) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2006 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr.209-04 dalis dėl nurodymų uždarajai akcinei bendrovei „Samsonas“ sumokėti delspinigius bei įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos delspinigių uždarajai akcinei bendrovei „Samsonas“ priskaičiavimo klausimą išspręsti iš naujo.

Kitą pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Samsonas“ skundo dalį atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Birutė JanavičiūtėRomanas KlišauskasArūnas Sutkevičius