- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-13
- Bylos Nr.
- 1A-271-380/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-3-00080-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Regina Bertašienė, Violeta Miliuvienė
- Kaltinamasis
- G. Ž.
- Nukentėjusysis
- G. V.
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas, Galina Korabliova
Pranešėja Aurelija Sadauskaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-271-380/2015
NUTARTIS
2015 m. lapkričio 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios G. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo G. Ž. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiosios G. V. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. rugpjūčio 21 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), turgavietėje, be jokios aiškios priežasties užpuolė G. V., sudavė jai kumščiu į krūtinę, mušė rankomis ir kumščiais per galvą, nugarą, rankas, kojas, dėl ko G. V. buvo padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairio žasto užpakaliniame paviršiuje, kairės šlaunies vidiniame paviršiuje, dešinės mentės viršutinio vidinio kampo projekcijoje, smulkus odos nubrozdinimas dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje. Šiais savo veiksmais G. Ž. kaltintas G. V. sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu G. Ž. išteisintas pagal BK 140 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas pažymėjo, kad nors nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina specialisto išvada, nėra pagrindo dėl G. V. sveikatos sutrikdymo konstatuoti būtent G. Ž. kaltę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji G. V. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį – pripažinti G. Ž. kaltu pagal BK 140 str. 1 d., patenkinti civilinį ieškinį dėl 15 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, todėl apeliantė kelia klausimą, ar tai nepanašu į vyrišką kumštį. Skunde nurodoma, kad išteisintasis yra stiprus vyras, be to, būdama šoko būsenos dėl netikėto užpuolimo, nukentėjusioji nepastebėjo, ar G. Ž. turėjo ką nors rankose. Apeliantės teigimu, teismas nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, nevertino liudytojos, kuri patvirtino, kad matė muštynes, parodymų ir atsisakė iškviesti kaip liudytoją L. J., nors apklausė visus G. Ž. poziciją palaikiusius liudytojus, kurie davė melagingus parodymus byloje. Teismas nebuvo suinteresuotas nustatyti objektyvią tiesą, tai patvirtina aplinkybė, kad į teismo posėdį buvo iškviestas liudytojas K. S., kuris paliudijo, kaip apeliantė gynėsi nuo neteisėtų kaltinimų, tačiau ne 2013 m. rugpjūčio 21 d., o 2014 m. balandžio 26 d.
Nukentėjusioji ir jos gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Išteisintasis ir jo atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Siekdamas išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes bei išsamiai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, kurio metu buvo apklausta liudytoja L. J..
Liudytoja L. J. apygardos teisme parodė, kad 2013-2014 metais, pavasarį / vasarą, apie 13–14 val., turguje šalia prekiaujantis Z. jai pasakė, kad vyras muša pardavėją. Nubėgusi pažiūrėti, pamatė susistumdymą, nukentėjusioji šaukė, buvo susilenkusi, išteisintasis ją laikė už rankų. Konflikto iki galo nematė, grįžo į savo palapinę aptarnauti klientų. Pasak liudytojos, Z., kuris matė įvykį, labai gailisi, kad melavo teisme.
Apeliantės teigimu, teismas nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, kadangi atsisakė iškviesti kaip liudytoją L. J.. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja L. J. patvirtino mačius konfliktą tarp išteisintojo ir nuketėjusiosios, tačiau aplinkybės, kad nukentėjusioji būtų mušama G. Ž., ji nepatvirtino. Nors liudytoja nurodė mačiusi, kad G. Ž. laikė nukentėjusiąją už rankų, jie šūkavo ir stumdėsi, tačiau šiais veiksmais G. Ž. negalėjo G. V. sukelti nustatytų sužalojimų, o aplinkybės, kad buvo suduoti smūgiai rankomis ir kumščiais, liudytoja nepatvirtino.
Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad apylinkės teismas nepagrįstai nevertino liudytojos L. K. parodymų. Priimdamas skundžiamą nuosprendį, apylinkės teismas konstatavo, kad tarp G. Ž. ir G. V. susidariusi situacija yra itin konfliktiška ir užsitęsusi, todėl siekiant teisingumo ir objektyvumo vertinant bylos aplinkybes, liudytojų parodymai buvo vertinami kritiškai. Kadangi liudytojos L. K. parodymai nebuvo patvirtinti kitais įrodymais, todėl teismas jais nesivadovavo. Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nebuvo suinteresuotas nustatyti tiesą, nes apklausė liudytoją K. S., kuris paliudijo ne apie tą įvykį, kadangi šio liudytojo teismo posėdžio metu duotais parodymais teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesirėmė, o duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Teismas pagrįstai suabejojo ir pateiktu įrašu, nes neįtikėtina, kad, kaip teigia G. V., sužalojimų padarymo metu ji dar galėjo daryti įrašus.
Apeliantė nesutinka su teismo padarytu specialisto išvados vertinimu ir kelia klausimą, ar išvadoje įvardytas kietas bukas daiktas, kuriuo padaryti sužalojimai, nėra panašus į vyrišką kumštį, be to, ji nepastebėjo, ar įvykio metu išteisintasis turėjo ką nors rankose. Kaip paminėjo ir apylinkės teismas, specialisto išvadoje nepateikiama netgi prielaida, jog sužalojimai padaryti kumščiais, rankomis, kaip nurodo nukentėjusioji, taigi kūno sužalojimų padarymo, įgavimo pobūdis specialisto nėra apibrėžtas, be to, akcentuotina vieno iš susužalojimų lokalizacija – vidinė šlaunies pusė. Nors kumštis atitinka kieto buko daikto savybes, iš specialisto išvados negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad sužalojimai padaryti būtent kumščiu, o tuo labiau G. Ž. kumščiu. Apeliantės teiginys, kad ji galėjo nepastebėti išteisintąjį turint ką nors rankose, vertintinas kaip prielaida ir nėra pagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais.
Teismas atkreipia dėmesį, kad liudytojos L. J. nurodyta aplinkybė, jog Z. G. jai prisipažino davęs melagingus parodymus teismui nesudaro pagrindo konstatuoti, kad minėti parodymai buvo neteisingi. Liudytojas Z. G. prieš duodamas parodymus prisiekė sakyti byloje tiesą, dėl parodymų patikslinimo nesikreipė ir neprašė, kad būtų iš naujo apklaustas, todėl jo parodymai nelaikytini melagingais. Be to, teismas dar kartą pažymi, kad apylinkės teismas priimdamas nuosprendį, atsižvelgdamas į tarp proceso dalyvių susiklosčiusius konfliktiškus santykius, nesivadovavo nei vieno iš liudytojų parodymais.
Konstitucijos 31 str. ir BPK 44 str. 6 d. nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (LAT nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012, 2K-269/2013). Draudžiama esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, todėl vien tai, kad nukentėjusioji teigia, jog būtent G. Ž. be jokios aiškios priežasties užpuolė ją, sudavė kumščiu į krūtinę, mušė rankomis ir kumščiais per galvą, nugarą, rankas, kojas, nesudaro pagrindo manyti, kad būtent dėl G. Ž. veiksmų G. V. kilo BK 140 str. 1 d. numatyti padariniai. Nesant G. Ž. veikoje būtinų inkriminuojamo nusikaltimo sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad G. Ž. pagal BK 140 str. 1 d. negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė prašymą dėl 34,74 Eur antrinės teisinės pagalbos G. Ž. išlaidų priteisimo, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 106 str. 2 d., LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d. Minėtos teisės normos reglamentuoja antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimą į valstybės biudžetą kaltinamąjį pripažinus kaltu, todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendis paliktinas galioti, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš išteisintojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nukentėjusiosios G. V. apeliacinį skundą atmesti.