- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-06-22
- Bylos Nr.
- e1-943-952/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12642-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Deimantė Andrulytė
- Kaltinamasis
- Ž. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Deimantė Andrulytė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje
Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), teistas - Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. spalio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 2 d., skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ž. S. 2022 m. balandžio 13 d., apie 15.50 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, savo šeimos nariui – sugyventinei D. U. pridėjęs žarsteklį prie kaklo, jį spaudė, po to, pargriovė nukentėjusiąją ant grindų ir sudavė kumščiais ne mažiau 8 smūgius į veidą bei tampė už drabužių, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajai D. U. išbėgus į lauką, ją pastūmė lauke, o nukentėjusiajai pargriuvus, spyrė koja vieną kartą į sėdmenis ir šiais veiksmais nukentėjusiajai D. U. dėl poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, dešinės alkūnės sąnario srityje, abiejose šlaunyse, nugaros dešinėje, odos nubrozdinimų apatinio žandikaulio kairiojo kampo projekcijoje, kaklo kairiojo išorinio paviršiaus srityje, kairio peties sąnario srityje, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis Ž. S. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir 2022 m. balandžio 14 d. apklausos metu parodė, kad pripažįsta, jog sukėlė fizinį skausmą sugyventinei D. U., tačiau nepripažįsta, kad sudavė 8 smūgius kumščiais į veidą. Tiek smūgių nesudavė. Pripažįsta, kad rankomis suėmė sugyventinei už kaklo ir taip spaudė kaklą. Supranta, kad savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą ir tą pripažįsta. Parodė, kad 2022 m. balandžio 13 d. grįžo namo po naktinės pamainos. Jam grįžus namo, kilo žodinis konfliktas tarp jo ir sugyventinės D. U.. Sukonfliktavo dėl krosnies kūrimo. Kartu su sugyventine gyvena apie 7 metus, veda bendrą ūkį. Namas priklauso jam. Konflikto metu, namuose sugyventinei rankos linkiu suėmė už kaklo ir taip jį spaudė, tada sugyventinė išbėgo į lauką, jis ją vijosi, kad ji nekrėstų juokų ir nejuokintų žmonių. Lauke bėgančią sugyventinę pastūmė ir ji pargriuvo ant pievos, tada jis apsisuko ir nuėjo namo. Gulinčiai sugyventinei nespyrė. Policiją iškvietė sugyventinė iš kaimynų telefono, iš kurio tiksliai, nežino, negali pasakyti. Yra teistas dėl smurto artimoje aplinkoje. Visos bylos buvo dėl smurto prieš sugyventinę. Konfliktai kyla tada, kai būna neblaivus ir ji jį išprovokuoja. Po konflikto sugyventinė pati siūlo jam taikytis. Pripažįsta, kad sukėlė fizinį skausmą sugyventinei, jos atsiprašys ir su ja taikysis. Įvykio metu buvo neblaivus. Būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, gyvens savo namuose, nes kitur kur gyventi neturi. Sugyventinė turi savo namus, adresu (duomenys neskelbtini). Konflikto namuose pašaliniai asmenys nematė. Gyvena dviese su sugyventine. 2022 m. gegužės 17 d. apklausos metu įtariamasis Ž. S. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai dėl suduotų smūgių savo sugyventinei D. U., jos atsiprašė, susitaikė. Įvykio metu buvo stipriai neblaivus, todėl tiksliai nepamena dėl ko kilo tarp jų žodinis konfliktas. Buvo gėręs iki įvykio alaus, 6 laipsnių stiprumo. Jis pamena, kad buvo prie krosnies ir neneigia, kad galėjo su žarstekliu, pridėjęs sugyventinei prie kaklo, juo spausti bei galėjo po to kumščiais suduoti ne mažiau 8 smūgius į veidą. Ar jai stovinčiai, ar pargriuvusiai sudavė smūgius, dėl buvusio girtumo nepamena. Po to, sugyventinė išbėgo į kiemą ir jis ją vijosi. Ji bėgo link kaimyno V. G. sodybos, jis ją pastūmė ir jai pargriuvus gal ir galėjo spirti iš kojos į sėdmenis, to neneigia. Ar matė tai kaimynas, nepamena. Jis tada nuėjo namo, o jo sugyventinė kažkur nuėjo, kai netrukus jam į mobilų telefoną paskambino kaimynė V., pavardę pamiršo ir pranešė, kad buvo atėjusi jo sugyventinė, kuri paprašė jos telefono ir jai davus, paskambino policijai. Kaimynė pasakė, kad lauktų atvykstant dabar policijos pareigūnų. Daugiau su kaimyne nieko nekalbėjo, apie įvykį neklausinėjo, o jis pats jai nieko nepasakojo. Jis sutiktų, kad tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Norėtų, kad būtų skirtas laisvės apribojimas, nes yra dirbantis oficialiai pas ūkininką, neturėtų kada atlikti viešuosius darbus ar arešto bausmę. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Daugiau nieko išsamiau negali paaiškinti, nes, kaip minėjo, dėl buvusio girtumo ne viską gerai pamena, bet sutinka, kad galėjo taip pasielgti kaip nurodė sugyventinė (el. b. l. 125-128, 141-145).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. Be Ž. S. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta kita baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:
3.1. nukentėjusiosios D. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad Ž. S. yra jos sugyventinis ir su juo jau apie 9 metus kartu gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu veda bendrą ūkį. Minėtas namas priklauso Ž. S.. Sugyventinis ilgą laiką vartoja alkoholinius gėrimus, o kai būna išgėręs, jis visada būna agresyvus ir konfliktiškas. Ne kartą pas juos buvo atvykę policijos pareigūnai dėl įvairių žodinių konfliktų, taip pat yra ir pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl fizinio skausmo sukėlimo. 2022 m. balandžio 12 d. Ž. S. 8 val. ryte išėjo į darbą (dirba pas ūkininką fermose) ir namo grįžo tik 2022 m. balandžio 13 d., apie 8 val. ryte. Matė, kad jis buvo neblaivus, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, tačiau su kuo jis vartojo alkoholinius gėrimus, ji nežino. Grįžęs namo, jis ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. alų. Apie 15.50 val., tarp jos ir sugyventinio Ž. kilo žodinis konfliktas, nes ji jam pradėjo priekaištauti, jog jis per daug ir per dažnai vartoja alkoholį. Išgirdęs jos žodžius, Ž. supyko ir būdamas prie krosnies, kurią kūreno, jis į dešinę ranką pasiėmęs žarsteklį, pridėjo jai prie kaklo ir pradėjo stipriai spausti. Dėl juntamo stipraus skausmo, ji pradėjo muistytis bei jį stumti nuo savęs. Kol stūmė, minėtas žarsteklis nukrito ant žemės ir, galimai, su juo kliuvo ir jam į kaktą, nes po šito apsistumdymo jam yra nubrozdinimas. Nukritus žarstekliui ant žemės, Ž. S. puolė ją ir, pargriovęs ant žemės, pradėjo mušti kumščiais, suduodamas jai ne mažiau nei 8 ir ne daugiau nei 10 kartų į veido sritį, dėl ko patyrė fizinį skausmą. Tada, paėmęs už jos rūbų, jis pradėjo juos tampyti. Ji bandė savo veidą užsidengti rankomis, tačiau jai nepavyko. Po smūgių, Ž. S. šiek tiek nurimus, jai pavyko atsistoti. Tik atsistojus, sugyventinis pradėjo ją stumti link lauko durų, jog išeitų iš namų. Tik išėjus į lauką, ji pradėjo stipriai verkti ir manė, jog viskas nurimo ir prieš ją jis rankų nebekels. Tačiau Ž. ėjo jai iš paskos, todėl ji pradėjo bėgti link kaimyno, gyvenančio šalia ((duomenys neskelbtini)). Nubėgus pas kaimyną į kiemą, ji pradėjo šaukti pagalbos, tačiau niekas jos negirdėjo. Prie jos pribėgęs Ž. pastūmė ją, dėl ko ji nugriuvo ant žemės, o jis, priėjęs, vieną kartą dešine koja spyrė jai į sėdmenis ir ji vėl pajuto fizinį skausmą. Po šio smūgio į lauką iš namo vidaus išėjo kaimynas V. ir liepė Ž. nebelįsti prie jos. Tai išgirdęs, sugyventinis atsitraukė nuo jos ir grįžo namo, o ji nuėjo į savo kitus namus, esančius (duomenys neskelbtini). Būnant namo kieme, ji pamatė savo kaimynę V., kurios paprašė paskolinti mobiliojo ryšio telefoną. Kaimynei padavus savo telefoną, ji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir atsiliepusiai operatorei papasakojo, kas atsitiko, o ji jai iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, ji jiems papasakojo visas įvykio aplinkybes ir kartu su jais grįžo atgal namo, kur buvo ir jos sugyventinis Ž.. Sugyventinį policijos pareigūnai sulaikė. Taip pat buvo atvykę ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie ją apžiūrėjo, tačiau nenustatę rimtų sužalojimų, paliko gydytis namuose ambulatoriškai. Skausmo skalėje nuo 1 iki 10, patirtą skausmą vertina 8 balais. Ikiteisminio tyrimo byloje civilinio ieškinio nereikš. Pas med. ekspertus dėl patirtų sužalojimų nuvyks. 2022 m. gegužės 17 d. papildomai apklausta nukentėjusioji D. U. parodė, kad sugyventiniui Ž. S. pretenzijų neturi, jie susitaikė, jis jos atsiprašė. Laikosi ankstesnių parodymų, kuriuos yra davusi pirminės apklausos metu, jie yra teisingi. Su žarstekliu jai pridėjęs prie kaklo, spaudė ir ji juto fizinį skausmą, tačiau muistydamasi ištrūko ir tada ją sugyventinis pastūmė rankomis, o ji, neišlaikiusi pusiausvyros, pargriuvo ant grindų. Gulinčiai jai sudavė kumščiais ne mažiau kaip 8 smūgius į veido sritį ir sukėlė fizinį skausmą, tampė už rūbų. Jai atsistojus ir išbėgusi į kiemą, bėgo link kaimyno V. sodybos. Jai būnant kaimyno kieme, sugyventinis, pribėgęs prie jos, ją pastūmė ir ji, neišlaikiusi pusiausvyros, pargriuvo ant žemės. Jai gulinčiai iš kojos spyrė vieną smūgį į sėdmenis ir nuėjo namo. Daugiau jokių veiksmų jos atžvilgiu neatliko. Dėl to įvykio jai buvo nubrozdinimai ir kraujosruvos ant kūno. Jai kraujosruvos atsirado ant kojų ir nugaroje, kai ji griuvo, rankose, kai ji muistėsi ir bandė ištrūkti tuo metu nuo sugyventinio, kai šis jai žarstekliu prispaudė kaklą. Pas medikus nesikreipė, nesigydė. Civilinio ieškinio byloje nereikš, nes turtinė ir neturtinė žala nepadaryta. Kaklo srityje sužalojimai buvo padaryti nuo spaudimo žarstekliu (el. b. l., 4-5, 69-73);
3.2. liudytojo V. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kaimynystėje gyvena Ž. S. ir jo sugyventinė D. U.. 2022 m. balandžio 13 d., buvo po pietų, valandos nepamena, kai jis namuose žiūrėjo televizorių ir vienu metu išėjo į kiemą parūkyti. Jam būnant kieme, atbėgo D. U.. Ji neverkė, ar buvo apsiverkusi, to nepastebėjo, pagalbos nešaukė, o tik paprašė, kad duotų telefoną, kam jai reikėjo telefono, nesakė. Jis jai pasakė, kad telefonas jo kraunasi ir tuoj pat ji iš jo kiemo nubėgo į gatvės pusę. Pas jį į kiemą Ž. S. atėjęs nebuvo ir nematė, kad būtų D. U. sudavęs smūgius, jos pargriuvusios savo kieme nematė. Ar tą dieną ji su sugyventiniu pykosi, konfliktavo ir ją sumušė, jis to pasakyti negali, nes jokio triukšmo tą dieną, sklindančio iš jų sodybos, negirdėjo. Ar kai D. U. atbėgo į jo kiemą, jos veidas buvo sužalotas, neatkreipė dėmesio, ji nieko jam nepasakojo, ji užtruko keletą sekundžių, tik prabėgdama, o jis silpnai mato, regėjimas jo prastas. Daugiau nieko neturi ką papasakoti. D. U. išbėgus iš jo kiemo, savo kieme buvo Ž. S., kuris užklausė ko norėjo D.. Jis pasakė, kad telefoną norėjo pasiskolinti. Ž. S. pasakė, kad jos telefonas namuose (el. b. l., 99-103);
3.3. liudytojos V. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad 2022 m. balandžio 13 d., buvo gerokai po pietų, tikslios valandos nepasakys, kai jai būnant vienai namuose, atėjo to paties kaimo gyventoja D. U., kuri iš pažiūros nesimatė, kad būtų išsigandusi ar apsiverkusi. Ji jos paprašė, kad duotų telefoną, norėjo skambinti į bendrąjį pagalbos centrą. Ji jos smulkiau neklausinėjo dėl ko ji nori skambinti, o ji jai pati nieko ir nepasakojo. Ji jai davė savo mobilų telefoną ir iš jo surinkusi pagalbos centro numerį, ji paskambino. Atsiliepus operatorei, girdėjo kaip sakė, kad ją sumušė sugyventinis Ž. S. ir kvietė atvykti policijos pareigūnus. Pakabėjusi telefonu su operatore ir baigusi pokalbį, ji neužsibuvo, o tuoj pat išėjo laukti atvykstant policijos. Ėjo į savo tėvų sodybą, kurioje niekas negyvena. Ji nepastebėjo, kad D. U. būtų buvusi sužalota, daugiau nieko jos su ja nekalbėjo, ji galėjo užtrukti keletą minučių. Daugiau nieko išsamiau neturi ką papasakoti (el. b. l., 108-111);
3.4. asmens apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad D. U. sutikus, atlikta jos kūno apžiūra, kurios metu nustatyta, kad, apžiūrint moters kaklą, ant jo matosi paraudimai. Prie kairės ausies, ant žando yra apie 0.50 mm ilgio kraujosruva bei įbrėžimas. Daugiau, apžiūrint moters rankų, kojų, pilvo nugaros ir sėdmenų sritis, jokių sužalojimų, paraudimų, odos spalvos pakitimų, nėra (el. b. l. 55-64;)
3.5. specialisto išvada, iš kurios matyti, kad D. U. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, dešinės alkūnės sąnario srityje, abiejuose šlaunyse, nugaros dešinėje, odos nubrozdinimai apatinio žandikaulio kairiojo kampo projekcijoje, kaklo kairiojo išorinio paviršiaus srityje, kairio peties sąnario srityje. D. U. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, dešinėje šlaunyje, nugaros dešinėje, odos nubrozdinimai apatinio žandikaulio kairiojo kampo projekcijoje, kaklo kairiojo išorinio paviršiaus srityje, kairio peties sąnario srityje, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Poodinės kraujosruvos dešinės alkūnės sąnario srityje, kairėje šlaunyje, padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar, galimai, paviršiais. D. U. nustatyti sužalojimai, padaryti mažiausiai 9 trauminiais poveikiais. D. U. nustatytų sužalojimų atvejais, sužalojimų metu yra jaučiamas fizinis skausmas. Poodinės kraujosruvos dešinės alkūnės sąnario srityje, kairėje šlaunyje, galėjo būti padarytos tiek tiesioginių trauminių poveikių su kietais bukais daiktais metu, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar, galimai, paviršius. Dėl kitų D. U. nustatytų sužalojimų padarymo galimybės, griuviminės traumos metu ar pačiai atsitrenkiant, galima spręsti pateikus konkrečias griuviminės traumos/atsitrenkimo aplinkybes. D. U. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (el. b. l. 80-81);
3.6. alkotesterio rodmenimis, iš kurių matyti, kad 2022 m. balandžio 13 d. 18.12 val. Ž. S. alkotesteriu nustatytas 2,18 promilių neblaivumo laipsnis (el. b. l. 82)
3.7. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas. Atlikus įvykio vietos apžiūrą, paimtas žarsteklis, kuris įvykio metu apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir perduotas saugojimui į daiktų saugyklą, esančią Šiaulių AVPK patalpose (el. b. l. 12-25, 26-27).
4. Minėtų įrodymų visuma, t. y. Ž. S. prisipažinimas, nukentėjusiosios D. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų V. G., V. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, aukščiau minėtų dokumentų turinyje užfiksuoti duomenys, patvirtina, kad Ž. S. smurtavo artimoje aplinkoje, t. y. 2022 m. balandžio 13 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, savo šeimos nariui – sugyventinei D. U. pridėjęs žarsteklį prie kaklo, jį spaudė, po to, pargriovė nukentėjusiąją ant grindų ir sudavė kumščiais ne mažiau 8 smūgius į veidą bei tampė už drabužių, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajai D. U. išbėgus į lauką, ją pastūmė lauke, o nukentėjusiajai pargriuvus, spyrė koja vieną kartą į sėdmenis ir šiais veiksmais nukentėjusiajai D. U. dėl poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, dešinės alkūnės sąnario srityje, abiejose šlaunyse, nugaros dešinėje, odos nubrozdinimų apatinio žandikaulio kairiojo kampo projekcijoje, kaklo kairiojo išorinio paviršiaus srityje, kairio peties sąnario srityje, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Įvertinus šiuos kvalifikacijai reikšmingus požymius, teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog Ž. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
5. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.
6. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme be laisvės atėmimo yra numatytos alternatyvios bausmių rūšys, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad Ž. S. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja (el. b. l. 181-183); civilinis ieškinys nepareikštas.
7. Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam Ž. S. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, siūlo skirti arešto bausmę. Pritaikius BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
8. Kaltinamasis Ž. S. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme (el. b. l. 181-183).
9. Kaltinamojo Ž. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
10. Skiriant bausmę Ž. S. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę. Atsižvelgtina į tai, kad Ž. S. teistas (el. b. l. 161-171), teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 172-177), yra dirbantis.
11. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, Ž. S. yra skirtina 60 parų arešto bausmė. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismo požiūriu, padės pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, bus adekvati bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams.
12. Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į paminėtą įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad Ž. S. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
13. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas Ž. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. balandžio 13 d. 18.12 val. iki 2022 m. balandžio 15 d. 10.35 val., t. y. 2 paros (el. b. l. 112-113, 129-130).
14. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.
15. Ž. S. atitinka Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies sąlygą, t. y., jis yra asmuo, pirmą kartą nuteistas arešto bausme. Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti Ž. S. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti, ir Ž. S. taikyti intensyvią priežiūrą, kartu nustatant tam tikras pareigas. Teismo nuomone, Ž. S. atidėjus bausmės vykdymą, yra tikslinga skirti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Tokio įpareigojimo paskyrimas, teismo nuomone, padės pasiekti bausmės tikslus Ž. S. be realaus arešto bausmės atlikimo.
16. BK 67 straipsnio 1 dalies ir 3 punkte nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
17. Atsižvelgiant į tai, kad Ž. S. nusikaltimą padarė prieš artimą savo šeimos narį, t. y. sugyventinę, teismas sprendžia, kad jam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
18. Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 131-132) – taikytina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
19. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – žarsteklis, saugomas Šiaulių AVPK daiktų saugykloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
Ž. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti Ž. S. galutinę 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui ir skirti Ž. S. intensyvią priežiūrą – buvimo vietos ((duomenys neskelbtini)) pagal nustatytą laiką (nuo 23 val. iki 6 val.) kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti Ž. S., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:
1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;
2. laikytis nustatytos dienotvarkės;
3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;
4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;
5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;
6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;
7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, Ž. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kurią įpareigoti atlikti per 9 (devynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti Ž. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. balandžio 13 d. 18.12 val. iki 2022 m. balandžio 15 d. 10.35 val., t. y. 2 (dvi) paras.
Ž. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, taikyti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – žarsteklį, saugomą Šiaulių AVPK daiktų saugykloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - sunaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.