Telšių apylinkės teismo sprendimas

2019-02-19 · Civilinė byla Nr. e2-1456-344/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-19
Bylos Nr.
e2-1456-344/2019
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-00435-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silva Gerybienė
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Aurometa“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1456-636/2019Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00435-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.8.10; 3.2.6.4; 3.4.1.11.3. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASpreliminARUS sPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 19 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Silva Gerybienė,

teismo posėdyje dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo thyssenkrupp M. P. S.A., Lietuvoje veikiančio per thyssenkrupp M. P. S.A. filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aurometa“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas thyssenkrupp M. P. S.A., Lietuvoje veikiantis per thyssenkrupp M. P. S.A. filialą, kreipėsi į teismą ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydamas iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Aurometa“ priteisti 7 737,68 Eur skolą, 176,08 Eur palūkanas, 8 proc. dydžio metines palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur ikiteismines skolos išieškojimo išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad pateikė ir perdavė atsakovei prekes, tačiau atsakovė tinkamai neatsiskaitė pagal išrašytas ir pateiktas 2018 m. rugsėjo 24 d. ir 2018 m. spalio 29 d. PVM sąskaitas faktūras, kurias atsakovė turėjo apmokėti per 30 dienų nuo jų išrašymo dienos. Atsakovė išrašytų sąskaitų neapmokėjo ir liko skoloje 7 737,68 Eur už parduotas prekes ir 176,08 Eur palūkanas

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos, t. y. 2018 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. , 2018 m. spalio 29 d. PVM sąskaitos faktūros Nr., 2018 m. spalio 29 d. prekių išdavimo/važtaraščio Nr. , CRM važtaraščio Nr., 2019 m. sausio 29 d. pretenzijos, 2019 m. sausio 31 d. atsakymo į pretenziją, palūkanų paskaičiavimo lentelės nustatyta, kad ieškovas thyssenkrupp M. P. S.A., Lietuvoje veikiantis per thyssenkrupp M. P. S.A. filialą, pardavė atsakovei prekes (metalo gaminius) ir 2018 m. rugsėjo 24 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6 593,24 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti 2018 m. spalio 24 d., bei 2018 m. spalio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1 144,44 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti 2018 m. lapkričio 28 d. Iš viso ieškovė išrašė sąskaitas faktūras 7 737,68 Eur sumai. Atsakovės darbuotojas 2018 m. spalio 29 d. pasirašydamas prekių išdavime/važtaraštyje Nr., patvirtino, jog atsakovė prekes gavo. Atsakovė atsakydama į ieškovo 2019 m. sausio 29 d. pretenziją taip pat patvirtino, kad iš ieškovo įsigyta prekes gavo, tačiau su ieškovu negali atsikaityti dėl įmonės sunkios finansinės padėties. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų minėtas sąskaitas tinkamai apmokėjusi ir ieškinio padavimo dieną ieškovui buvo skoloje 7 737,68 Eur už įsigytas prekes (metalo gaminius).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kad sutartį šalys privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai taip pat yra numatyta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).

Ieškovas pardavė atsakovei prekes ir išrašė PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė laiku sąskaitų neapmokėjo, todėl laikytina, kad atsakovė pažeidė prievolę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 7 737,68 Eur skolą už parduotas prekes yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.63 straipsniai, 6.71 straipsnio 1 dalis).

Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, atsiranda civilinė atsakomybė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (CK 6.245 str. 3 d.).

CK 6.314 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas. CK 6.261 straipsnis nustato skolininko, praleidusio piniginės prievolės įvykdymo terminą, pareigą mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Palūkanų dydis nustatytas CK 6.210 straipsnyje, kuris taikomas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitaip.

Prašydamas iš atsakovės už praleistą prievolės įvykdymo terminą priteisti palūkanas, ieškovas rėmėsi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas). Šis įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercines sutartis.

Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

Pavėluoto mokėjimo palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

Atsakovei laiku nesumokėjus už jai perduotas prekes, ieškovas, vadovaujantis CK 6.314 straipsnio 5 dalimi, įgijo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti palūkanas nuo kitos dienos, einančios po prekių perdavimo dienos. Ieškovas perdavė atsakovei prekes antrąjį 2018 m. pusmetį ir šį pusmetį atsakovei atsirado pareiga mokėti palūkanas už praleistą prievolės įvykdymo terminą.

Remiantis Europos centrinio banko tinklapyje skelbiama informacija http://www.ecb.europa.eu/mopo/implement/omo/html/top_history.en.html, nuo 2018 m. birželio 27 d. iki 2018 m. liepos 4 d. d. fiksuota palūkanų norma buvo 0 proc., todėl skaičiuotina 8,00 proc. (8 proc. + 0 proc.) metinių palūkanų norma. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovui priteistinos 176,08 Eur palūkanos už praleistą prievolės įvykdymo terminą, t. y. už nepamokėtą 2018 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LA18001729 paskaičiuotos 157,52 Eur palūkanos nuo 2018 m. spalio 25 d. iki 2019 m. vasario 10 d., už 109 dienas (6 593,24 Eur x 8 proc.) : 365 d. x 109 d. = 157,52 Eur) ir už neapmokėtą 2018 m. spalio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LA19000200 paskaičiuotos 18,56 Eur palūkanos nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. vasario 10 d., už 109 dienas (1144,44 Eur x 8 proc.) : 365 d. x 74 d. = 18,56 Eur).

Pažymėtina, jog skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.

Taip pat ieškovas prašo priteisti 40,00 Eur ikiteismines skolos išieškojimo išlaidas, pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turėdama reikalavimo teisę į atsakovės skolą, įgijo teisę į įstatyme nustatytas palūkanas, iš atsakovės ieškovui priteistina 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų.

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Palūkanų dydis nustatytas CK 6.210 straipsnyje, kuris taikomas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitaip.

Prašydamas iš atsakovės priteisti procesines palūkanas, ieškovas rėmėsi Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu.

Ieškovas ieškinį teismui pateikė 2019 m. vasario 14 d., t. y., pirmąjį 2019 metų pusmetį, todėl šį pusmetį atsakovei atsirado pareiga mokėti procesines palūkanas.

Remiantis Europos centrinio banko tinklapyje skelbiama informacija http://www.ecb.europa.eu/mopo/implement/omo/html/top_history.en.html, nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. sausio 9 d. fiksuota palūkanų norma buvo 0 proc. Todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 8,00 proc. (8 proc. + 0 proc.) metinių palūkanų už priteistą sumą (7913,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. vasario 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 127 Eur žyminis mokestis, t. y. 89 Eur už ieškinio turtinį reikalavimą ir 38,00 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir 605 Eur išlaidos už suteikta advokato paslaugas, t. y. iš viso ieškovas patyrė 732,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 428 ir 429 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Aurometa“, j. a. k. , ieškovui thyssenkrupp M. P. S.A., j. a. k. , Lietuvoje veikiančiam per thyssenkrupp M. P. S.A. filialą, j. a. k. 302943166:

– 7 737,68 Eur (septynių tūkstančių septinių šimtų trisdešimt septynių eurų 68 ct) skolą;

– 176,08 Eur (vieno šimto septyniasdešimt šešių eurų 08 ct) delspinigius;

– 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7913,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme t. y. 2019 m. vasario 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų 00 ct) ikiteismines skolos išieškojimo išlaidas;

– 732,00 Eur (septynių šimtų trisdešimt dviejų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė UAB „Aurometa“ per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus teismo sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Silva Gerybienė