- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-07
- Bylos Nr.
- eI3-216-402/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02063-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. N.
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentas prie LR TM
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. N. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021-08-03 įsakymą Nr. P-537 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininkui L. N.“.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu visiškai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) buvo gauta informacija apie tai, kad 2021-05-14 apie 1.55 val. iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) Trečiojo sektoriaus per vidinio perimetro antrojo ruožo maskuojančiąją tvorą pasišalino du drausmės grupės nuteistieji – E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (10 būrys), ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini) (10 būrys). Buvo paskelbta paieška ir vykdomi nuteistųjų paieškos veiksmai. Atsižvelgiant į tai, Kriminalinės žvalgybos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00230-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 241 straipsnio 1 dalį.
Pareiškėjas gavo Pranešimą apie įtarimą padarius tarnybinį nusižengimą, kuriame buvo nurodyta, kad jis, galimai netinkamai organizuodamas Pravieniškių PN-AK padalinių veiklą, neužtikrino šių padalinių uždavinių ir funkcijų įgyvendinimo, netinkamai organizavo ir užtikrino apsaugą, Pravieniškių PN-AK laikomų asmenų priežiūrą. Todėl galimai netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (specialiojo įstatymo) 3 straipsnio 2 dalies nustatytų pareigų, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.1 papunkčio reikalavimus, Pravieniškių PN-AK direktoriaus pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.11 papunkčių reikalavimus.
Reaguodamas į Pranešime dėstomą informaciją ir formuluojamus įtarimus, informavo, kad jis atlieka Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininko pareigas ir, pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-305 patvirtintą Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininko pareigybės aprašymą (toliau – Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininko pareigybės aprašymas), vadovauja Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriui, organizuoja šiam skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą. Teigti, kad jis turėjo pareigą ir netinkamai organizavo Pravieniškių PN-AK padalinių veiklą, neužtikrino šių padalinių uždavinių ir funkcijų įgyvendinimo, netinkamai organizavo ir neužtikrino apsaugos, Pravieniškių PN-AK laikomų asmenų priežiūros, negalima. Jis, vykdydamas Trečiojo sektoriaus SVS viršininko pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, laikėsi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Nuteistųjų pabėgimą iš Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus 2021-05-14 naktį lėmė aplaidūs budinčiosios pamainos pataisos pareigūnų veiksmai, netinkamas pareigų atlikimas, o tiksliau – apsaugos poste Nr. A-3 reagavimo grupėje funkcijas vykdžiusių pataisos pareigūnų veiksmai, taip pat veiksmai priežiūros poste Nr. P-9 priežiūros funkcijas vykdžiusio pataisos pareigūno, kuris netinkamai vykdė savo funkcijas ir nakties metu nuolat nestebėjo posto ribose esančių kamerų ir kamerose esančių nuteistųjų, o išeidavo į koridorių tik kartą į tris valandas.
Į pranešimą apie pašalinius asmenis sureaguota pavėluotai, tik po dviejų minučių, ir į įvykio vietą laiku nespėta, bėgantys asmenys nebuvo sulaikyti, nors, vadovaujantis Trečiojo sektoriaus apsaugos ir priežiūros postų plano (2021 m. balandžio 27 d. Nr. LD-531) 10.6 punktu, reagavimo grupės pareigūnas (postas Nr. A-3), „gavęs pranešimą apie pašalinius asmenis pastebėtus apsaugos perimetre, nedelsiant reaguoja vykdamas į įvykio vietą bei vykdo apsaugos posto Nr. A-2 pataisos pareigūno (ar kito pataisos pareigūno, pranešusio apie įvykį) koordinacinius nurodymus“, t. y., tik gavęs aliarmo signalą, nedelsdamas reaguoja į pažeidimo vietą, užkardo pažeidimus ar sulaiko pažeidėjus. Be to, posto Nr. A-3 pataisos pareigūnas užklupo apsaugos perimetre esančius pašalinius asmenis, tačiau dėl neaiškių priežasčių neišnaudojo visų galimų šių nuteistųjų sulaikymo būdų ir priemonių, o stovėjo ir žiūrėjo į per tvorą lipančius nuteistuosius.
Nors apsaugos postas Nr. A-2, atsakingas už vaizdo stebėjimo ir signalizacijos sistemų monitoringą, dirbo tinkamai ir Apsaugos perimetre įrengtų apsaugos signalizacijų pagalba, gavęs aliarmo signalą, radijo ryšiu informavo apie galimą pažeidimą. Tai patvirtina vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota gyvenamojoje zonoje postuose Nr. P-9 ir Nr. P-11 esančių pareigūnų reakcija, jie nedelsdami išbėgo į lauką. Pažymėtina, kad poste Nr. A-2 funkcijas atliekantis pareigūnas apie 1.53.40 val. paskelbė aliarmą, tačiau posto Nr. A-3 reagavimo grupė į pastarąjį realiai sureagavo tik apie 1.56.12 val., o tai tokioje situacijoje nebuvo pakankamai operatyvu ir logiška vykdant funkcijas poste Nr. A-3, ir tokiais savo aplaidžiais veiksmais neužkardė pabėgimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje fizinė ginkluota apsauga nevykdoma. Įstaigos apsauga vykdoma inžinerinių techninių priemonių ir patruliuojančių pareigūnų pagalba. Todėl vienintelė galimybė sulaikyti per Įstaigos tvorą lipančius nuteistuosius yra posto Nr. A-3 reagavimo grupės pareigūnai. Jaunesniųjų specialistų ir specialistų budinčiosios pamainos veiklą ir darbo kokybę tiesiogiai kontroliuoja vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai.
Pranešime nurodytas įvykis užfiksuotas 2021-05-14 nakties metu. Tuo metu pareiškėjo Pravieniškių PN-AK fiziškai nebuvo, nes tai buvo jo poilsio laikas ir tiesiogiai Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininko pareigybės aprašyme numatytų funkcijų, t. y. tarnybos, tuo metu jis nevykdė, konkrečių pavedimų ar veiksmų, kurie būtų galėję lemti nuteistųjų netinkamą apsaugą ar priežiūrą, dėl ko įvyko pabėgimas, jis nedavė ir neatliko.
Pažymėjo, jog jis, kaip skyriaus viršininkas, tinkamai vykdė pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, asmeniškai organizavo ir atliko pataisos pareigūnų mokymus. Visų budinčių pamainų pareigūnai buvo mokomi reaguoti ekstremalios situacijos metu, tai yra imituojama nuteistojo pabėgimo iš pataisos namų situacija. Taip pat atliko kitus su jo pareigybe susijusius darbus. Teikdamas tarnybinius pranešimus kreipėsi į direktorių dėl apsaugos perimetro signalizacijų ir gyvenamosios zonos gaisrinės sistemos priežiūros ir aptarnavimo sutarties su įmone sudarymo, nes nuo sistemų įrengimo praėjus dvejiems metams, tai yra nuo 2019 metų, nebuvo galimybės ir kompetencijos savarankiškai ūkio būdu atlikti signalizacijos sistemų derinimo ir gaisrinės sistemos remonto. Apsaugos sistemai reikalingas nuolatinis derinimas ir profilaktika. Sutartis iki šiol nėra sudaryta. Buvo kreiptasi į Pravieniškių PN-AK direktorių dėl jaunesniųjų specialistų trūkumo (2019-06-06 ir 2019-09-09 raštai). Dėl pataisos pareigūnų trūkumo yra itin sunku objektyviai užtikrinti Saugumo valdymo skyriui keliamų uždavinių ir numatytų funkcijų vykdymą. Po to, kai prie Trečiojo sektoriaus buvo prijungta Atviroji kolonija ir pusiaukelės namai, atsirado suimtųjų kategorija, itin padidėjo darbų mastas visų skyrių darbuotojams, kilo būtinybė didinti priežiūros postų skaičių. Kad būtų užtikrintos funkcijos bent minimaliai, neretai konvojavimui „skolinamasi“ darbuotojų iš kitų sektorių. Atskirais įsakymais, taip pat ir tarp pamainų, yra organizuojama papildoma tarnyba pamainomis, nes dėl pareigūnų trūkumo nėra lengva užtikrinti būtinos bent minimaliai tinkamos nuteistųjų priežiūros. Dėl jaunesniųjų specialistų trūkumo jų darbus atlieka ir specialistai, dirbantys dienomis, taip pat specialistai, vykdantys dinaminės priežiūros funkcijas. Dar situaciją pablogino ir praėjusiais metais įvykdytas įstaigos struktūros pakeitimas. Po jo nebeliko direktoriaus pavaduotojų, atsakingų už konkretų sektorių. Jų funkcijos buvo perduotos Saugumo valdymo skyrių viršininkams, kurie dabar turi spręsti ne tik asmenines nuteistųjų problemas, rūpintis ūkio reikalais, sveikatos priežiūros reikalais ir po pusę dienos dalyvauti komisijose. Per paskutinius dvejus metus vidutinis jo (ir ne tik jo) darbo laikas įprastą darbo dieną yra 12 valandų, nors, vadovaujantis teisės aktais, jo darbo dienos (pamainos) trukmė turėtų būti 8 valandos. Be to, didelė dalis jaunesniųjų specialistų yra itin jauno amžiaus arba turintys itin mažą darbo pataisos namuose patirtį, o tai lemia didesnę klaidų tikimybę, dėl to jaunesniuosius specialistus reikia kone kiekvieną akimirką intensyviai kontroliuoti. Asmeniškai jis davęs nurodymą atsakingam specialistui nuolat tikrinti vaizdo registratorių vaizdo įrašus ir teikti rastus trūkumus, kurių priežastys kiekvieną kartą aiškinamos su pačiais pareigūnais, vyriausiaisiais specialistais ir specialistais budinčiajai pamainai, kad atidžiau ir dažniau kontroliuotų pavaldžių jaunesniųjų specialistų darbą.
Jis raštu 2021-03-17 kreipėsi į direktorių dėl papildomų grotų languose įrengimo drausmės grupės ir kitose patalpose, siekiant užkardyti draudžiamų daiktų patekimą į gyvenamąsias kameras. Pažymėtina, kad šiandien grotos įrengtos tik keliuose languose.
Kaip matyti iš Tarnybinio patikrinimo išvados, kurios pagrindu paskirta tarnybinė nuobauda, nors joje ir buvo nurodyti galimai padaryti pažeidimai, tačiau išvadoje visiškai netirta tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – kaltė, t. y. nevertintas kaltės klausimas, nenurodyta, kokia forma buvo padaryti tariami pažeidimai, nenagrinėta, ar pagal užimamas pareigas ir pažeidimo padarymo metu egzistavusias aplinkybes turėjo pareigą ir objektyvią galimybę elgtis atitinkamu reikalaujamu būdu. Todėl nesutinka ir su Tarnybinio patikrinimo išvadoje pateikiamu kai kurių teisės aktų, kurių pažeidimu jis kaltinamas, vertinimu.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko, atsiliepime teigė, kad remiantis Įstaigos SVS Budinčiosios pamainos, dieninės pamainos pareigūnų ir pataisos pareigūnų, atliekančių dinaminės priežiūros funkcijas, tarnybos organizavimo 2021-05-13 žiniaraščio Nr. 43-9116 (toliau – Tarnybos organizavimo žiniaraštis) duomenimis, nuo 2021-05-13 8.00 val. iki 2021-05-14 8.00 val. tarnybą vykdė budinčioji pamaina Nr. 2. Budinčiajai pamainai vadovavo vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai V. L.. Specialistas budinčiajai pamainai A. K. buvo paskirtas vadovauti budinčiosios pamainos jaunesniesiems specialistams, tarnybą atliekantiems priežiūros postuose. Specialistas apsaugai ir priežiūrai R. L. vykdė sargybos viršininko funkcijas, buvo atsakingas už įstaigos apsaugą, taip pat tarnybą apsaugos postuose atliko specialistas A. A., jaunesniosios specialistės J. P. ir N. A..
2021-05-14 apie 1.53 val. jaunesnioji specialistė N. A., atlikdama tarnybą poste Nr. A-2, pastebėjo du asmenis, lipančius per įspėjamąją tvorą. Pataisos pareigūnė radijo ryšio priemonėmis informavo budinčiąją pamainą apie drausmės pažeidimą. Vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai V. L., išgirdęs pranešimą, davė nurodymą specialistui budinčiajai pamainai A. K. bėgti į 2-ąjį vidinį perimetro ruožą, tačiau jaunesniajam specialistui D. B. radijo ryšiu patikslinus informaciją, kad nuteistieji jau perlipo pagrindinę perimetro tvorą ir įšoko į apsaugos perimetrą, specialistui A. K. nurodė bėgti už Įstaigos ribų. Jaunesniajai specialistei J. P. pranešus, kad nuteistieji, patekę į apsaugos posto bokštelį Nr. 5, peršoko maskuojančiąją tvorą ir pabėgo iš Įstaigos teritorijos, V. L. davė nurodymą jaunesniesiems specialistams O. T., M. S., D. G. ir I. J. bėgti už Įstaigos ribų prie apsaugos posto bokštelio Nr. 5 ir nurodė patrulinei grupei, patruliuojančiai už Įstaigos teritorijos ribų, vykti į nurodytą pabėgimo vietą bandyti sulaikyti pabėgusius nuteistuosius. Nepavykus užkardyti nuteistųjų pabėgimo, siekdamas identifikuoti pabėgusius asmenis, V. L. davė nurodymą atlikti nuteistųjų patikrinimą-skaičiuotę. Jaunesnieji specialistai, tuo metu atlikę tarnybą trečiame korpuse, V. K. (priežiūros postas Nr. P-9) ir D. B. (priežiūros postas Nr. P-11) radijo ryšiu pranešė, kad, patikrinę gyvenamąją patalpą Nr. 10-4 (priežiūros postas Nr. P-9), nerado ten gyvenančių nuteistųjų R. K. ir E. Ž.. Apie dviejų nuteistųjų pabėgimą V. L. informavo Įstaigos direktorių ir vadovybę, Kalėjimų departamento budėtoją, Kaišiadorių policijos komisariato budėtoją ir Kauno vyriausiojo policijos komisariato budėtoją, taip pat organizavo laisvų nuo tarnybos pareigūnų iškvietimą į Įstaigą.
Įstaigos Trečiojo sektoriaus SVS viršininkui L. N. pranešime dėl galimo tarnybinio nusižengimo nurodyta: „Kalėjimų departamente gautas SVS 2021-05-14 tarnybinis pranešimas Nr. LV-2519 „Dėl dviejų nuteistųjų pasišalinimo iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos“. Konstatuojama, kad Kalėjimų departamente gauta informacija apie tai, kad 2021-05-14 apie 1.55 val. iš Įstaigos 3-iojo sektoriaus per vidinio perimetro antrojo ruožo maskuojančiąją tvorą pasišalino du drausmės grupės nuteistieji – E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (10 būrys), ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini) (10 būrys). Paskelbta paieška, vykdomi nuteistųjų paieškos veiksmai. Kriminalinės žvalgybos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00230-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 241 straipsnio 1 dalį.
L. N. pranešime dėl galimo tarnybinio nusižengimo taip pat nurodyta: „atlikdamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pareigybei numatytas funkcijas, galimai pažeidėte Bausmių vykdymo kodekso 112 str. 2 d. nuostatas, galimai netinkamai vykdėte Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 str. 1 d. 8 p., Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (specialiojo įstatymo) 3 str. 2 d. nustatytų pareigų, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.1 p. reikalavimus, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pareigybės aprašymo 6.1, 6.11 p. reikalavimus.“
2021-07-13 Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-18 nustatytos aplinkybės, kad L. N. tarnybą Kalėjimų departamente pradėjo nuo 1994-06-21. Nuo 2018-08-13 eina viršininko pareigas. Pareigūno tarnybos valstybei stažas (metais) – 26 metai. Galiojančių nuobaudų neturi, skatintas aštuonis kartus. Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje nustatytų atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Taigi, nustatyta, kad Įstaigos Trečiojo sektoriaus SVS viršininkas L. N. netinkamai vykdė jam nustatytas tarnybines funkcijas (pareigas), t. y. padarė tarnybinį nusižengimą, nes atlikdamas SVS viršininko funkcijas, vadovaudamas SVS ir organizuodamas skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą dėl aplaidumo neužtikrino nuteistųjų tinkamos priežiūros įstaigos Trečiajame sektoriuje. Nepakankamai analizavo tarnybos darbo rezultatus ir nerūpestingai (aplaidžiai) kontroliavo, ar budinčiosios pamainos pataisos pareigūnai vaizdo registratorius naudoja teisės aktų nustatyta tvarka, ar priežiūros postuose tarnybą atliekantys pataisos pareigūnai užtikrina nuteistųjų elgesio kontrolę nuolat stebint juos pro specialiai įrengtus stebėjimo langelius (dienos metu ne rečiau kaip kas valandą, o nakties metu ne rečiau kaip kas 30 min.), aplaidžiai kontroliavo, kaip pataisos pareigūnai atlieka gyvenamųjų patalpų techninę apžiūrą, nesiėmė veiksmų nustatytiems trūkumams šalinti, t. y. neinicijavo gyvenamųjų patalpų duryse įrengtų stebėjimo akučių remonto; netinkamai organizavo Pravieniškių PN-AK apsaugą ir joje laikomų asmenų priežiūrą, aplaidžiai įvertino įstaigos Trečiojo sektoriaus perimetrą nustatant vietas, kur yra didžiausia tikimybė pabėgti iš įstaigos, neužtikrino, kad nenaudojami apsaugos bokšteliai būtų apsaugoti nuo neteisėto patekimo į juos. Taip pat netinkamai kontroliavo kratų atlikimą ir nuteistiesiems neleistinų daiktų patekimą.
Tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys leidžia konstatuoti, kad SVS viršininkas L. N. neatsargios kaltės forma, t. y. nerūpestingai (aplaidžiai) vykdydamas tarnybą ir neatlikdamas būtinų veiksmų, kuriuos turėjo ir galėjo atlikti įpareigotas teisės aktų, pažeidė:
- Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus SVS viršininko pareigybės aprašymo 6.1, 6.11, 6.16 punktų reikalavimus;
- Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus SVS nuostatų 5.1, 6.31 ir 6.35 punktų reikalavimus;
- Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus Apsaugos ir postų plano 1.4 punkto reikalavimus;
- Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 21 straipsnio 2 ir 6 punktus;
- Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 8 straipsnio 1 dalyje, 9 straipsnio 7 dalyje nustatytas pareigas.
Šiuo atveju tarnybinio nusižengimo subjektu laikytinas L. N.. Tarnybinio nusižengimo objektu pripažintina nustatytos L. N., kaip pataisos pareigūno, šioje išvadoje įvardytos tarnybos vykdymo tvarkos. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai pataisos pareigūno neteisėtas elgesys, tai yra nerūpestingas (aplaidus) tarnybos vykdymas ir neatlikimas šioje išvadoje nurodytų būtinų veiksmų, kuriuos turėjo ir galėjo atlikti įpareigotas teisės aktų. Šio tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai L. N., netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri pasireiškė neatsargumo forma.
Dėl išvadoje įvardytų pareigų aplaidaus (nerūpestingo) vykdymo kilo neigiamos pasekmės – iš Įstaigos pasišalino nuteistieji, o tai ne tik kėlė tiesioginę grėsmę visuomenei, bet ir sumenkino Įstaigos autoritetą, sukėlė visuomenės abejones dėl Įstaigos kompetencijos užtikrinti tinkamą nuteistųjų priežiūrą Įstaigoje.
Tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis yra priimtas sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, atliktas visapusiškai ir objektyviai, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nustatytų pagrindinių procedūrų, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, tarnybinio patikrinimo išvadoje pakankamai aiškiai nurodant, kurie pareiškėjo veiksmai buvo neteisėti, adekvačiai, aiškiai ir pakankamai išdėstant argumentus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pareiškėjas prašo panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021-08-03 įsakymą Nr. P-537 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininkui L. N.“.
Ginčijamu įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pareiškėjas ginčija paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tuo pagrindu, kad tarnybinė nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, nes vykdydamas savo pareigas tarnybinio nusižengimo nepadarė, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad SVS viršininkas L. N. neatsargios kaltės forma, t. y. nerūpestingai (aplaidžiai) vykdydamas tarnybą ir neatlikdamas būtinų veiksmų, kuriuos turėjo ir galėjo atlikti įpareigotas teisės aktų, pažeidė: Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus SVS viršininko pareigybės aprašymo 6.1, 6.11, 6.16 punktų reikalavimus; Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus SVS nuostatų 5.1, 6.31 ir 6.35 punktų reikalavimus; Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiojo sektoriaus Apsaugos ir postų plano 1.4 punkto reikalavimus; Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 21 straipsnio 2 ir 6 punktus; Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 8 straipsnio 1 dalyje, 9 straipsnio 7 dalyje nustatytas pareigas.
Bylos duomenimis, buvo gautas Kalėjimų departamento SVS viršininko E. G. (komisijos pirmininkas) 2021-05-14 tarnybinis pranešimas Nr. LV-2519 „Dėl dviejų nuteistųjų pasišalinimo iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos“, kuriame pranešama, kad Kalėjimų departamente gautas pranešimas apie tai, kad 2021-05-14 apie 1.55 val. iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus per vidinio perimetro antrojo ruožo maskuojančiąją tvorą pasišalino du drausmės grupės nuteistieji – E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (10 būrys), ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini) (10 būrys). Apie šių nuteistųjų pasišalinimą informuotas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, paskelbta paieška, vykdomi nuteistųjų paieškos veiksmai. Kriminalinės žvalgybos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00230-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 241 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir aiškinantis šio įvykio aplinkybes, siūloma atlikti tarnybinį patikrinimą.
Vadovaudamasis Statuto 45 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais, 3, 4 ir 5 dalimis, Tvarkos aprašo 17 punktu, atsižvelgdamas į 2021-05-14 įsakymu Nr. V-164 sudarytos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnų ir darbuotojų veiksmams įvertinti pirmininko 2021-05-14 pranešimus dėl galimų tarnybinių nusižengimų Nr. LV-2532, Nr. LV-2533, Nr. LV-2536 ir į šios komisijos pirmininko 2021-05-14 teikimą Nr. LV-2537, Kalėjimų departamento direktorius 2021-05-14 įsakymu Nr. P-181 nušalino nuo pareigų tarnybinio patikrinimo laikui Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorių D. S., l. e. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo pareigas S. S. ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiojo sektoriaus (toliau – ir Įstaiga) SVS viršininką L. N..
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021-05-14 įsakymu Nr. V-164 „Dėl komisijos galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti sudarymo“ sudarytos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnų ir darbuotojų veiksmams įvertinti pirmininko 2021-05-28 teikimu Nr. LV-2763 „Dėl L. N. grąžinimo į pareigas“ nuo 2021-05-31 L. N. grąžintas į iki nušalinimo eitas Įstaigos SVS viršininko pareigas.
Įstaigos SVS Budinčiosios pamainos, dieninės pamainos pareigūnų ir pataisos pareigūnų, atliekančių dinaminės priežiūros funkcijas, tarnybos organizavimo 2021-05-13 žiniaraščio Nr. 43-9116 duomenimis, nuo 2021-05-13 8.00 val. iki 2021-05-14 8.00 val. tarnybą vykdė budinčioji pamaina Nr. 2. Budinčiajai pamainai vadovavo vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai V. L.. Specialistas budinčiajai pamainai A. K. buvo paskirtas vadovauti budinčiosios pamainos jaunesniesiems specialistams, tarnybą atliekantiems priežiūros postuose. Specialistas apsaugai ir priežiūrai R. L. vykdė sargybos viršininko funkcijas, buvo atsakingas už įstaigos apsaugą, taip pat tarnybą apsaugos postuose atliko specialistas A. A., jaunesniosios specialistės J. P. ir N. A..
2021-05-14 apie 1.53 val. jaunesnioji specialistė N. A., atlikdama tarnybą poste Nr. A-2, pastebėjo du asmenis, lipančius per įspėjamąją tvorą. Pataisos pareigūnė radijo ryšio priemonėmis informavo budinčiąją pamainą apie drausmės pažeidimą. Vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai V. L., išgirdęs pranešimą, davė nurodymą specialistui budinčiajai pamainai A. K. bėgti į 2-ąjį vidinį perimetro ruožą, tačiau jaunesniajam specialistui D. B. radijo ryšiu patikslinus informaciją, kad nuteistieji jau perlipo pagrindinę perimetro tvorą ir įšoko į apsaugos perimetrą, specialistui A. K. nurodė bėgti už Įstaigos ribų. Jaunesniajai specialistei J. P. pranešus, kad nuteistieji, patekę į apsaugos posto bokštelį Nr. 5, peršoko maskuojančiąją tvorą ir pabėgo iš Įstaigos teritorijos, V. L. davė nurodymą jaunesniesiems specialistams O. T., M. S., D. G. ir I. J. bėgti už Įstaigos ribų prie apsaugos posto bokštelio Nr. 5 ir nurodė patrulių grupei, patruliuojančiai už Įstaigos teritorijos ribų, vykti į nurodytą pabėgimo vietą bandyti sulaikyti pabėgusius nuteistuosius. Nepavykus užkardyti nuteistųjų pabėgimo, siekdamas identifikuoti pabėgusius asmenis, V. L. davė nurodymą atlikti nuteistųjų patikrinimą-skaičiuotę. Jaunesnieji specialistai, tuo metu atlikę tarnybą trečiame korpuse, V. K. (priežiūros postas Nr. P-9) ir D. B. (priežiūros postas Nr. P-11) radijo ryšiu pranešė, kad, patikrinę gyvenamąją patalpą Nr. 10-4 (priežiūros postas Nr. P-9), nerado ten gyvenančių nuteistųjų R. K. ir E. Ž.. Apie dviejų nuteistųjų pabėgimą V. L. informavo Įstaigos direktorių ir vadovybę, Kalėjimų departamento budėtoją, Kaišiadorių policijos komisariato budėtoją ir Kauno vyriausiojo policijos komisariato budėtoją, taip pat organizavo laisvų nuo tarnybos pareigūnų iškvietimą į Įstaigą.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021-05-14 įsakymu Nr. V-164 buvo sudaryta komisija galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti dėl 2021-05-14 apie 1.55 val. iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3 sektoriaus pasišalinusių nuteistųjų.
L. N. pranešime dėl galimo tarnybinio nusižengimo taip pat nurodyta, kad jis, atlikdamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pareigybei numatytas funkcijas, galimai pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 2 dalies nuostatas, galimai netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (specialiojo įstatymo) 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas pareigas, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.1 punkto reikalavimus, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.11 punktų reikalavimus.
2021-07-13 Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-18 nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas tarnybą Kalėjimų departamente pradėjo nuo 1994-06-21. Nuo 2018-08-13 eina viršininko pareigas. Pareigūno tarnybos valstybei stažas – 26 metai. Galiojančių nuobaudų neturi, skatintas aštuonis kartus. Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje nustatytų atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas netinkamai vykdė jam nustatytas tarnybines funkcijas, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, nes atlikdamas SVS viršininko funkcijas, vadovaudamas SVS skyriui ir organizuodamas skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą: dėl aplaidumo neužtikrino nuteistųjų tinkamos priežiūros įstaigos Trečiajame sektoriuje. Nepakankamai analizavo tarnybos darbo rezultatus ir nerūpestingai (aplaidžiai) kontroliavo, ar budinčiosios pamainos pataisos pareigūnai vaizdo registratorius naudoja teisės aktų nustatyta tvarka, ar priežiūros postuose tarnybą atliekantys pataisos pareigūnai užtikrina nuteistųjų elgesio kontrolę nuolat stebint juos pro specialiai įrengtus stebėjimo langelius (dienos metu ne rečiau kaip kas valandą, o nakties metu ne rečiau kaip kas 30 min.), aplaidžiai kontroliavo, kaip pataisos pareigūnai atlieka gyvenamųjų patalpų techninę apžiūrą, nesiėmė veiksmų nustatytiems trūkumams šalinti, t. y. neinicijavo gyvenamųjų patalpų duryse įrengtų stebėjimo akučių remonto; netinkamai organizavo Pravieniškių PN-AK apsaugą ir joje laikomų asmenų priežiūrą, aplaidžiai įvertino įstaigos Trečiojo sektoriaus perimetrą nustatant vietas, kur yra didžiausia tikimybė pabėgti iš įstaigos, neužtikrino, kad nenaudojami apsaugos bokšteliai būtų apsaugoti nuo neteisėto patekimo į juos. Taip pat netinkamai kontroliavo kratų atlikimą ir nuteistiesiems neleistinų daiktų patekimą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje ir didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (žr., pvz., 2012-12-17 sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2013-06-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-971/2013). Valstybės tarnautojų tarnybiniai nusižengimai daro tiesioginę neigiamą įtaką valstybės institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 45-1708) 2 straipsnio 12 punkte numatyta, kad tarnybiniu nusižengimu laikytinas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 patvirtintų Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių 71 punktas įtvirtina, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės, jas pagrindžiantys įrodymai, galimai tarnybinį nusižengimą padariusio pataisos pareigūno veikos įvertinimas.
Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas, pagal kurio 25 straipsnio 2 dalies nuostatą, pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais. Kaip matyti, ši norma yra blanketinė, konkretaus pažeidimo nenumato ir nukreipia į kitus teisės aktus. Statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota kitais teisės aktais.
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Akcentuotina, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (LVAT 2013 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1435/2013, 2011 m. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (LVAT 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012, 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.). Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose pataisos pareigūnų veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (LVAT 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012). Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada.
Tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai, galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.
Taigi, tarnybinio patikrinimo išvada yra juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas. Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto, dalimi. Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Todėl, spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjui, teismas turi analizuoti, ar išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis vertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.
Kaip matyti iš pirmiau išdėstytų ir analizuotų teisės normų, pareiškėjui inkriminuotas pažeidimas pagal bendro pobūdžio teisės aktuose nustatytas normas. Pareiškėjui inkriminuota, jog jis pažeidė Trečiojo sektoriaus saugumo valdymo skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 6.1, 6.11 ir 6.16 punktų reikalavimus, tačiau visiškai nenurodyta, kokius konkrečiai veiksmus pagal inkriminuotus punktus pareiškėjas atliko ar jų neatliko. Kaip matyti iš pateikto pareigybės aprašymo, šie punktai numato tokius reikalavimus:
6.1. vadovauja įstaigos SVS ir organizuoja skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą;
6.11. disponuoja informacija apie trečiojo sektoriaus veiklos teritorijoje esančių objektų, apsaugos ir priežiūros postų išdėstymą, vietas, kur yra didžiausia tikimybė nuteistiesiems pabėgti;
6.16. instruktuoja SVS pareigūnų budinčiosios pamainos pareigūnus, tikrina jų tarnybinių pareigų vykdymą budėjimo metu, užtikrindamas tinkamą SVS budinčiųjų pamainų darbą.
Taigi iš pateikto pareiškėjui kaltinimo pagal pareigybės aprašymo inkriminuotus punktus visiškai neaišku, kokius kaltus veiksmus atliko (jų neatliko) pareiškėjas. Jeigu jis nevadovavo įstaigos SVS ir neorganizavo skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimo, tai konkrečiai turi būti nurodyta, kokios funkcijos nebuvo įgyvendintos ir kokie neįvykdyti uždaviniai, kurie lėmė nuteistųjų pabėgimą, ir byloje turi būti pateikti įrodymai, kad būtent pareiškėjas kaltas dėl tokių funkcijų neįgyvendinimo. Jeigu pareiškėjas nedisponavo jam reikiama informacija, taip pat būtina nurodyti, kokia informacija nedisponavo, ir įrodyti, kad reikiama informacija nedisponavo dėl savo kaltės (aplaidumo). Jeigu pareiškėjas neinstruktavo pareigūnų, netikrino pareigų vykdymo budėjimo metu, būtina nustatyti, kada ir konkrečiai kokie instruktažai nepravesti, kada ir kieno pareigų atlikimo netikrino pareiškėjas, kada ir kokie veiksmai buvo / nebuvo pareiškėjo atlikti, kokios įtakos jie turėjo įvykusiam nuteistųjų pasišalinimui iš Įstaigos ir turi būti pateikti pareiškėjo kaltės įrodymai. Jeigu pareiškėjas negalėjo pareigybės aprašyme numatytų veiksmų atlikti dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių, arba jis kreipėsi į vadovus dėl tam tikrų funkcijų įgyvendinimo, tačiau į tai vadovybė neatsižvelgė, ir jam nebuvo galimybės atlikti tam tikrų funkcijų savo pajėgomis, tuomet kyla klausimas dėl pareiškėjo kaltės ir tarnybinės atsakomybės buvimo (nebuvimo). Visos šios aplinkybės turėjo būti išsamiai išanalizuotos Tarnybinėje išvadoje, tačiau to padaryta nebuvo, ir tai Išvadą daro neaiškią, nekonkrečią, pasunkina pareiškėjo teisę į gynybą. Tarnybinei atsakomybei atsirasti nepakanka konstatuoti, kad buvo pažeisti tam tikri pareigybės aprašymo punktai ir kad pareiškėjas savo darbo funkcijas vykdė aplaidžiai, nepakankamai. Be to, Pranešime nurodytas įvykis užfiksuotas 2021-05-14 nakties metu. Tuo metu pareiškėjas Pravieniškių PN-AK fiziškai nebuvo, nes tai buvo jo poilsio laikas ir tiesiogiai Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininko pareigybės aprašyme numatytų funkcijų, t. y. tarnybos, tuo metu nevykdė, konkrečių pavedimų ar veiksmų, kurie būtų galėję lemti nuteistųjų netinkamą apsaugą ar priežiūrą, dėl ko įvyko pabėgimas, jis nedavė ir neatliko.
Taip pat pareiškėjui inkriminuota, jog jis pažeidė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos SVS nuostatų reikalavimus, o būtent 5.1, 6.31, 6.35 punktus, kuriuose numatyta:
5.1. užtikrinti suimtų ir nuteistų laisvės atėmimo bausme asmenų apsaugą ir priežiūrą Įstaigos Trečiajame sektoriuje;
6.31. organizuoja ir kontroliuoja pareigūnų budinčiųjų pamainų darbą;
6.35. užtikrina suimtųjų bei nuteistųjų pabėgimų, įstatymais jiems neleidžiamų turėti daiktų patekimo ir Įstaigos užpuolimo užkardymą bei jose esančio turto apsaugą;
Analogiškai, iš pateikto pareiškėjui kaltinimo pagal SVS nuostatų inkriminuotus punktus visiškai neaišku, kokius kaltus veiksmus atliko (jų neatliko) pareiškėjas. Kaip jau minėta, tarnybinei atsakomybei atsirasti nepakanka konstatuoti, kad buvo pažeisti tam tikri Nuostatų punktai ir kad pareiškėjas savo darbo funkcijas vykdė aplaidžiai, nepakankamai. Taigi ir šiuo atveju Išvada yra nekonkreti ir visiškai neaiški.
Taip pat Išvadoje nustatyta, jog pareiškėjas pažeidė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiojo sektoriaus Apsaugos ir postų plano 1.4 punkto reikalavimus: užtikrina suimtųjų (nuteistųjų) apsaugą ir priežiūrą, nenumatytų daiktų patekimą į įstaigą bei suimtųjų (nuteistųjų) dienotvarkė laikymąsi, vykdo SVS viršininko ir vadovybės pavedimus.
Išvadoje nekonkretizuota, kada ir kokių konkrečiai veiksmų iš 1.4 punkte išvardytų neįvykdė pareiškėjas, kokie konkrečiai veiksmai lėmė tai, jog nuteistieji turėjo galimybę pasišalinti iš įstaigos.
Pareiškėjui inkriminuota, kad jis pažeidė Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 21 straipsnio 2 ir 6 punktų reikalavimus, kuriuose:
8) bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas. Pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas;
2) sužinoję apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat patys būdami teisės pažeidimo liudytojais imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui;
6) atlikti kitas specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigūnų pareigas.
Kaip matyti, 8 ir 6 punktai yra bendro pobūdžio blanketinės normos, kurios nukreipia į kitas (konkrečias) teisės normas, ir pažeidimas turi būti vertinamas taikant teisės normas kartu, konkretizuojant padarytą pažeidimą. Statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota kitais teisės aktais.
Neaišku, kokiu būdu pritaikytas pareiškėjui 2 punkto pažeidimas, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui buvo žinoma apie rengiamą ar daromą pažeidimą. Be to, kaip jau minėta, įvykis užfiksuotas 2021-05-14 nakties metu, kai pareiškėjas Pravieniškių PN-AK fiziškai nebuvo, nes tai buvo jo poilsio laikas, ir tiesiogiai tarnybos tuo metu nevykdė, konkrečių pavedimų ar veiksmų, kurie būtų galėję lemti nuteistųjų netinkamą apsaugą ar priežiūrą, dėl ko įvyko pabėgimas, jis nedavė ir neatliko.
Pareiškėjui taip pat inkriminuota, kad jis pažeidė Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 ir 4 dalių, 8 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 7 dalies reikalavimus. Pažymėtina, jog 8 ir 9 straipsniai turi tik punktus, todėl pareiškėjui inkriminuotos įstatyme nesančios straipsnių dalys. Nustačius, jog tai yra punktai, tai yra taip pat bendro pobūdžio teisės normos. Jos numato:
Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 str.
2. Pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais.
4. Kiekvienas pataisos pareigūnas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir veiksmus ar neveikimą ir jų pasekmes.
Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 8 str.
1) užtikrinti pataisos įstaigose ir tardymo izoliatoriuose laikomų nuteistųjų ir suimtųjų dinaminę priežiūrą ir šių įstaigų apsaugą;
Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 9 str.
7) atlikti kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas pareigas.
Taigi, kaip minėta, šios teisės normos yra bendrojo pobūdžio, blanketinės, tiesiogiai nukreipia į kituose teisės aktuose nustatytas pareigas.
Bylos duomenimis, pareiškėjas pats organizavo ir atliko pataisos pareigūnų mokymus. Visų budinčių pamainų pareigūnai buvo mokomi reaguoti ekstremalios situacijos metu, yra imituojama nuteistojo pabėgimo iš pataisos namų situacija. Užduoties įvykdymo laikas buvo fiksuojamas. Mokymai buvo užfiksuoti tarnybiniais pranešimais.
2020 m. gegužės 5–11 d. buvo instruktuoti visų pamainų pataisos pareigūnai dėl pasikeitusio Trečiojo sektoriaus apsaugos ir priežiūros postų plano ir jame išdėstytų naujų instrukcijų, šių instrukcijų išrašai pateikti visiems postams keliais egzemplioriais pakankamu kiekiu. Įrašai dėl instruktažo gegužės 5–12 d. Tarnybos organizavimo žiniaraščiuose.
Numatydamas galimas grėsmes dėl apsaugos perimetre, esančių nenaudojamų apsaugos bokštelių (jais galima pasinaudoti asmenims perlipti per tvorą), pareiškėjas ėmėsi iniciatyvos juos apsaugoti su spygliuota viela bokštelių šonuose. Kreipėsi į vadovybę dėl papildomo spygliuotos vielos poreikio, tačiau papildomai spygliuotos vielos gauti nepavyko. 2019 m., kai buvo nuspręsta naikinti ginkluotą fizinę apsaugą, asmeniškai kreipėsi į direktorių dėl apsaugos bokštelių išardymo / ar palikimo, kad būtų išardyti bokšteliai ar jų laiptai. Tačiau buvo nuspręsta bokštelius palikti tokius, kokie jie yra (jų nekeičiant), ir toliau juos naudoti kaip papildomą priemonę esant kritinei situacijai stiprinti apsaugą.
Teikdamas tarnybinius pranešimus pareiškėjas kreipėsi į direktorių dėl apsaugos perimetro signalizacijų ir gyvenamosios zonos gaisrinės sistemos priežiūros ir aptarnavimo sutarties su įmone sudarymo, nes nuo sistemų įrengimo praėjus dvejiems metams, tai yra nuo 2019 metų, nebuvo galimybės ir kompetencijos savarankiškai ūkio būdu atlikti signalizacijos sistemų derinimo ir gaisrinės sistemos remonto. Apsaugos sistemoms reikalingas nuolatinis derinimas ir profilaktika. Sutartis iki šiol nėra sudaryta.
Numatydamas būsimus pokyčius pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių dėl jaunesniųjų specialistų trūkumo (2019-06-06 ir 2019-09-09 raštai). Dėl pataisos pareigūnų trūkumo yra itin sunku objektyviai užtikrinti Saugumo valdymo skyriui keliamų uždavinių ir numatytų funkcijų vykdymą. Po to, kai prie Trečiojo sektoriaus buvo prijungta Atviroji kolonija ir pusiaukelės namai, atsirado suimtųjų kategorija, itin padidėjo darbų mastas visų skyrių darbuotojams, kilo būtinybė didinti priežiūros postų skaičių. Itin žymią įtaką turi nuteistųjų (suimtųjų) medicininio aptarnavimo pokyčiai, dėl kurių pačioje įstaigoje medicininiai sprendimai nebėra priimami, o nuteistieji (suimtieji) nuolat vežami konsultacijoms konvojumi į gydymo įstaigas už laisvės atėmimo vietos ribų, kartais net po penkis kartus į dieną. Į konvojaus sudėtį įtraukiami pareigūnai yra iš tų pačių apsaugą ir priežiūrą vykdančių postų, kurie privalo vykdyti nuteistųjų ir suimtųjų priežiūrą postuose, o priežiūros postuose tuo metu lieka geriausiu atveju vienas pataisos pareigūnas. Atsižvelgiant į pareigūnams suteikiamas atostogas, nedarbingumą dėl ligos, vidutiniškai pamainose dirba po 16 žmonių iš 24, esančių sąrašuose budinčiojoje pamainoje. Su tokiu skaičiumi jaunesniųjų specialistų reikia dengti 10 postų vien tik gyvenamojoje zonoje ir dirbti su itin pavojingais nuteistaisiais, o dar yra apsaugos postai.
Didelė dalis jaunesniųjų specialistų yra itin jauno amžiaus arba turintys itin mažą darbo pataisos namuose patirtį, o tai lemia didesnę klaidų tikimybę, todėl jaunesniuosius specialistus reikia kone kiekvieną akimirką intensyviai kontroliuoti. Pareiškėjas yra davęs nurodymą atsakingam specialistui nuolat tikrinti vaizdo registratorių vaizdo įrašus ir teikti rastus trūkumus, kurių priežastys kiekvieną kartą aiškinamos su pačiais pareigūnais, vyriausiaisiais specialistais ir specialistais budinčiajai pamainai, kad atidžiau ir dažniau kontroliuotų pavaldžių jaunesniųjų specialistų darbą (pridedamos vaizdo registratorių peržiūros pažymos). Taip pareiškėjo yra parengtas (ir 2021-05-14 turėjo būti patvirtintas) jaunesniųjų specialistų ir kitų darbuotojų, dirbančių pamainomis, darbo kokybės stebėsenos ir įvertinimo planas, kuris turėjo padėti išsiaiškinti ir išgryninti darbo kokybės spragas ir padėti imtis tinkamų pokyčių (planas pateiktas byloje).
Pareiškėjas inicijavo dienomis dirbančių specialistų ir vyriausiųjų specialistų priskyrimo atsakingais už objektus įsakymo pakeitimą, siekdamas drausmės grupės objektams (korpusams) priskirti didesnę patirtį turinčius pareigūnus, kad būtų efektyviau organizuojama šių nuteistųjų priežiūra (įsakymas pateiktas).
Raštu 2021-03-17 pareiškėjas kreipėsi į direktorių dėl papildomų grotų languose įrengimo drausmės grupės ir kitose patalpose, siekiant užkardyti draudžiamų daiktų patekimą į gyvenamąsias kameras. Pažymėtina, kad šiandien grotos įrengtos tik keliuose languose (tarnybinis pranešimas pateiktas).
Taip pat raštu kreipėsi į direktorių dėl penkių darbuotojų netinkamo pareigų atlikimo, kai stebėdamas jų darbo kokybę įžvelgė didelių trūkumų. Tarnybiniai pranešimai 2021-05-14 Nr. 8-1507, 2021-05-07 Nr. 8-1434, 2021-04-26 Nr. 8-1258, 2021-04-19 Nr. 8-1153, 2021-04-12 Nr. 8-1056.
Gyvenamojoje patalpoje, iš kurios pasišalino nuteistieji, kratos buvo atliktos 2021-04-18, 2021-04-22, 2021-05-11 (dvi dienos prieš pabėgimą), tačiau joje draudžiamų daiktų rasta nebuvo.
Visos nurodytos aplinkybės Išvadoje nebuvo detaliai tiriamos, analizuojamos ir įvertintos. Teismas negali priimdamas sprendimą vadovautis prielaidomis ir situacijos modeliavimu, kaip tai galėjo būti, o visi neaiškumai ir neištirtos aplinkybės išvadą daro nepagrįstą. Iš išvados neaiškūs tarnybinio nusižengimo padarymo motyvai ir kaltės forma. Nepakanka išvadoje parašyti, kad nusižengimą padarė netinkamai atlikdamas pareigas, o kaltė pasireiškė neatsargumo forma, nes iš išvados visiškai neaišku, kuo ir kokiais konkrečiai veiksmais pasireiškė netinkamas, nepakankamas, aplaidus pareigų atlikimas.
Taigi, tarnybinio patikrinimo išvada neatitinka juridinę reikšmę turinčio akto reikalavimų, yra nekonkreti, neaiškiai ir nekonkrečiai apibrėžtas tarnybinis nusižengimas, neapibrėžtos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, netinkamai, nesant įrodymų, nurodoma kaltės forma. Darytina išvada, jog pareiškėjo skundas pagrįstas ir tenkintinas ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021-08-03 įsakymas Nr. P-537 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininkui L. N.“ naikintinas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pavaldinio padarytas tarnybinis nusižengimas savaime nesudaro pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą jo vadovui (2011 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-3697/2011). Vien pagal pavaldžių pareigūnų padarytus tarnybinius nusižengimus negalima pagrįstai ir vienareikšmiškai spręsti, kad vadovavimas turi atitinkamų trūkumų. Priešingai, būtų sudarytos prielaidos pažeisti pareigūno individualios tarnybinės atsakomybės principą. Turi būti objektyviais įrodymais patvirtinta, kad tarp pavaldžių pareigūnų padarytų pažeidimų ir tarp tariamai netinkamo vadovavimo egzistuoja priežastinis ryšys, t. y. nustatyta, kad tarnybinius nusižengimus pavaldūs pareigūnai įvykdė būtent dėl netinkamo vadovavimo. Tokio priežastinio ryšio nenustačius ir neįrodžius, vadovas už sau pavaldžių darbuotojų pažeidimus negali būti traukiamas teisinėn atsakomybėn. Pažymėtina, kad nėra nustatyta, kaip būtent, t. y. kokiais aktyviais ar pasyviais veiksmais, pasireiškė pareiškėjo tariamai neteisėtas elgesys nurodomoje situacijoje, kaip konkrečiai tas elgesys nulėmė neigiamas pasekmes.
Likusieji pareiškėjo ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo L. N. skundą patenkinti.
Panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021-08-03 įsakymą Nr. P-537 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininkui L. N.“, kuriuo L. N. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.