Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vatas“ ieškinį atsakovui UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

2009-07-09 atsakovas UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ pateikė teismui prieštaravimus dėl pareikšto ieškovo ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo. Atsakovas prašė panaikinti 2009-06-12 preliminarų sprendimą ir priimti nutartį bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir nustatyti ieškovui terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį.

1) prieštaravimai buvo grindžiami ta aplinkybe, jog ieškovo pateikti įrodymai – 2008-07-21 rangos sutartis ir 2008-09-10 priedas prie šios sutarties – kurių pagrindu ieškovas kildina savo ieškininius reikalavimus atsakovui, remiantis CK 2.83 ir 6.189 str. nuostatomis, atsakovui nesukelia prievolių, nes sudaryti neturėjusių tam teisės atsakovo valdymo organų. Teigia, kad šiai aplinkybei pagrįsti apeliantas pridėjo UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ valdybos 2007-07-09 posėdžio protokolą dėl P.Jurgučio paskyrimo į laikinai einančio generalinio direktoriaus pareigas. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog atsakovo patiekti prieštaravimai neatitinka CPK 430 str. 1 d. reikalavimų, t.y. nepagrįsti įrodymais, įvertino ieškovo pateiktus įrodymus ir padarė išvadą, kad prieštaravimai nepagrįsti. Apeliantas atkreipia dėmesį tai, kad dokumentinio proceso normos nenumato teismui teisės, sprendžiant prieštaravimų priėmimo klausimą, tirti, vertinti byloje surinktus įrodymus ir galutinai spręsti ginčą. Galutinis sprendimas priimamas tuomet, kad įprasta CPK normų nustatyta tvarka, griežtai laikantis civilinio proceso principų išnagrinėjama byla ir išaiškintos bei įvertintos visos bylos aplinkybės.

2) kadangi dokumentinis procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, darytina išvada, jog atsakovo prieštaravimams, kaip vienam dokumentinio bylos nagrinėjimo procesinių dokumentų, taip pat taikomos bendrosios nuostatos dėl procesinių dokumentų trūkumų šalinimo. Vadinasi, jeigu pirmosios instancijos teismas laikė, kad atsakovas pateikė prieštaravimus neatitinkančius jiems keliamų reikalavimų, privalėjo priimti nutartį ir nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti atsakovo prieštaravimus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo priėmimu, netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas.

Dokumentinį procesą reglamentuojančios teisės normos (CPK 424 str., 425 str.) numato tam tikrų kategorijų bylų supaprastintą nagrinėjimą, kuris sutaupo dalyvaujančių byloje asmenų išlaidas ir laiką. Teismas, nagrinėdamas bylą šia tvarka, formaliai įvertina ieškovo pateiktus rašytinius dokumentus ir priima preliminarų sprendimą, kuriame nurodo, kaip bus išspręstas ginčas, jeigu šalys neatliks tam tikrų veiksmų (CPK 262 str. 1 d.). Preliminarus sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas, įsiteisėja tik tuomet, jeigu atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo gavimo dienos nepareiškia motyvuotų prieštaravimų (CPK 428 str. 8 d., 430 str. 1 d.). Ginčo šalis, šiuo atveju atsakovas, pasinaudodamas turimomis procesinėmis teisėmis pateikti prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, gali juose reikšti tiek materialinius teisinius atsikirtimus, nurodyti šiuos atsikirtimus pagrindžiančias aplinkybes, įrodymus (CPK 177 str.), tiek ir procesinius teisinius atsikirtimus, tokiu būdu gindamasis nuo pareikšto ieškinio. Jeigu atsakovas praleidžia terminą paduoti prieštaravimus arba jie neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, yra nemotyvuoti ir nepagrįsti įrodymais, teismas juos priimti atsisako (CPK 430 str. 1 d. ir 5 d.). Taigi dokumentinis procesas užtikrina bylos proceso koncentraciją ir ekonomiškumą (CPK 7 str.), tačiau teismas, šia tvarka išnagrinėjęs bylą ir spręsdamas prieštaravimų priėmimo klausimą, neturi pažeisti kitų bendrųjų (šalių procesinio lygiateisiškumo, dispozityvumo ir rungimosi) proceso principų (CPK 12, 13, 17 str.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuos teismas atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, jog teismas nustatė, kad atsakovo pateikti prieštaravimai nepagrįsti jokiais įrodymais, nurodyti tik formalūs motyvai. Be to, prieštaravimai nėra pasirašyti juos pateikusio asmens.

Teisėjų kolegija pažymi, kad prieštaravimų turinio reikalavimai yra suformuluoti CPK 430 straipsnio 1 dalyje, nukreipiant į bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, kuriuos nustato CPK 111 straipsnis. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsisakymą priimti prieštaravimus iš esmės grindė CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktų reikalavimais, numatančiais procesinį dokumentą teikiančio asmens pareigą nurodyti įrodymus, pagrindžiančius jo nurodytas aplinkybes ir jį pasirašyti. CPK 430 straipsnio 1 dalyje papildomai nurodyta, kad prieštaravimai turi būti motyvuoti ir pagrįsti CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Nagrinėjamoje byloje atsakovo UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ prieštaravimai buvo grindžiami ta aplinkybe, jog ieškovo pateikti įrodymai – 2008-07-21 rangos sutartis ir 2008-09-10 priedas prie šios sutarties – kurių pagrindu ieškovas kildina savo ieškininius reikalavimus atsakovui, remiantis CK 2.83 ir 6.189 str. nuostatomis, atsakovui nesukelia prievolių, nes buvo sudaryti neturėjusių tam teisės atsakovo valdymo organų. Šiai aplinkybei pagrįsti apeliantas pridėjo UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ valdybos 2007-07-09 posėdžio protokolą dėl P.Jurgučio paskyrimo į laikinai einančio generalinio direktoriaus pareigas.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo pateikti prieštaravimai neatitinka CPK 430 str. 1 d. reikalavimų, t.y. nepagrįsti įrodymais. Pažymėtina, jog dokumentinio proceso normos nenumato teismui teisės, sprendžiant prieštaravimų priėmimo klausimą, tirti, vertinti byloje surinktus įrodymus ir galutinai išspręsti ginčą. Tai reiškia, kad atsakovui nurodžius argumentus, kuriais jis grindžia savo prieštaravimus ir pateikus įrodymus šiems argumentams pagrįsti, teismas, prieštaravimų priėmimo stadijoje neturi teisės vertinti jų pakankamumo ir pagrįstumo iš esmės, todėl negali atsisakyti priimti prieštaravimų kaip nepagrįstų įrodymais. Tik priimdamas galutinį sprendimą CPK normų nustatyta tvarka išnagrinėjęs bylą ir išaiškinęs bei įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, ar atsakovo atsikirtimai dėl reikalavimų nepagrįstumo yra teisingi, ar jie įrodyti ginčo šalies pateiktų įrodymų visuma (LR CPK 260 str.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovo pateikto procesinio dokumento- prieštaravimų- trūkumas (jie nebuvo pasirašyti) yra akivaizdžiai techninio pobūdžio trūkumas, šalies, teikiančios šį dokumentą, klaida, sprendžia, jog tokioje situacijoje teismas turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą. Tokią procesinę pareigą – kiekvienu atveju suteikti galimybę ištaisyti bet kokio teismui adresuoto procesinio dokumento (neišskiriant ir prieštaravimų) formos ir turinio neatitikimą įstatymo reikalavimams - teismui suponuoja bendrosios proceso kodekso nuostatos (CPK 115 str. 2 d., 427 str. 1 d.). Priešingas traktavimas apsunkintų įpareigoto asmens galimybę apginti savo teisėtus interesus, paneigtų asmenų procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (CPK 17 str.), nes bylą šia teisena iniciavusiam asmeniui tokią teisę į trūkumų pašalinimą įstatymas garantuoja. Be to, procesinė nuostata dėl dokumentų trūkumų šalinimo dokumentiniame procese pateikiant prieštaravimus yra itin svarbi, kadangi nepateikus ar teismui nepriėmus prieštaravimų, preliminarus sprendimas įsiteisėja ir apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.

Remiantis CPK 430 str. 5 d. teismas gražina prieštaravimus ir laiko juos nepaduotais tik, kai per teismo nustatytą terminą atsakovas procesinių dokumentų trūkumų nepašalina (LR CPK 115 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovo pateikti prieštaravimai nepagrįsti įrodymais ir nepasirašyti, trūkumų šalinimo instituto netaikė, o iš karto atsisakė juos priimti, konstatavęs, jog prieštaravimai neatitinka CPK 430 str. 1 d. įtvirtintų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta pažeidus aukščiau minėtas CPK nuostatas, todėl turi būti naikintina. Atsakovui pareiškus prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo priėmimo, teismas visų pirma turėjo paskirti terminą jo formos ir turinio trūkumams ištaisyti, o tik po to spręsti klausimą dėl atsakovo prieštaravimų priėmimo pagal CPK 430 str. 5 d.

Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti atsakovo prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 338 str.) ir atsakovo UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ prieštaravimų dėl ieškovo UAB „Vatas“ pareikšto ieškinio ir Trakų rajono apylinkės teismo 2009-06-12 preliminaraus sprendimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 str. 3 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir atsakovo UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ prieštaravimų dėl ieškovo UAB „Vatas“ pareikšto ieškinio ir Trakų rajono apylinkės teismo 2009-06-12 preliminaraus sprendimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.