- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-18
- Bylos Nr.
- 1S-794-72/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Zdanavičius
- Advokatai
- Rima Keblienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius
teismo posėdyje išnagrinėjo suimtojo Ž. V. advokato R. M. skundą dėl 2009 m. lapkričio 9d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria Ž. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. V. įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., padarymu, t.y. kad 2009 metais lapkričio 6d. apie 1.00 val.., veikdamas bendrininkų grupe su N. V. ir V. M., išėmę stiklą ir išpjovę grotas, per langą įsibrovė į A. N. individualiai įmonei priklausantį alaus barą iš kurio pagrobė įvairių maisto produktų ir gėrimų už 277,75 Lt.
Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 str. 2d.
Įtariamajam Ž. V. Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjas paskyrė kardomąją priemonę - suėmimą vienam mėnesiui, nes jis įtariamas apysunkio nusikaltimo padarymu, už kurį įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų.
Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti.
Advokatas prašo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas, 2009 m. lapkričio 9d. Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjo nutartis paliktina nepakeista (BPK 130 str.).
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstydamas kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, teismas byloje esančių įrodymų nevertina ir nesprendžia, ar įtariamas asmuo yra kaltas. Šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas tik patikrina, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, ar buvo pagrindas skirti jam kardomąją priemonę. Tokios yra šio skundo nagrinėjimo ribos.
Kardomoji priemonė – suėmimas Ž. V. paskirta pagrįstai. Ž. V. iš dalies neigia padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios yra įtariamas, tačiau byloje yra pakankamai duomenų (liudytojų parodymai, daiktų apžiūros protokolas, ir kita rašytinė bylos medžiaga), leidžiančių manyti, kad Ž. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tai padaręs jis iš dalies pripažįsta paskutinės apklausos metu. Už nusikaltimo numatyto LR BK 178 str. 2d., kurio padarymu įtariamas Ž. V., baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimas, kurio padarymu įtariamas Ž. V., priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). Be to, pats Ž. V. nurodė, jog tik grįžo iš įkalinimo įstaigos lygtinai prieš laiką. Todėl teismo nuomone, bausmės griežtumas ir leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo.
Atsižvelgiant į tai, kad Ž. V. neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, o byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, kad yra įtariamas padaręs apysunkį nusikaltimą, kad būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus LR BPK 122 str. 1d. 3p.
Iš bylos medžiagos matyti, kad tyrimas tik pradėtas, apklausti ne visi liudytojai, nesurinkta įtariamąjį charakterizuojanti medžiaga, byloje nenustatytos visos nusikaltimo padarymo aplinkybės. Be to, yra pagrindo manyti, jog įtariamasis būdamas laisvėje pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti kitus įtariamuosius, kurie yra nepilnamečiai, tokiu būdu trukdys nustatyti tiesą byloje. Ž. V. teistas penkis kartus, yra lygtinai atleistas nuo 2 metų 11 mėnesių neatliktos laisvės atėmimo bausmės.
Visos šios aplinkybės rodo, kad yra pagrindas skirti Ž. V. suėmimą, kadangi švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintos kardomųjų priemonių paskirties – užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Tai, kad įtariamasis nurodo jog jis tiesiogiai nedalyvavo nusikaltimo padaryme, negali būti absoliučiu pagrindu neskirti jam suėmimo, kadangi jo nurodytos aplinkybės nesulaikė jo nuo dalyvavimo darant nusikalstamą veiką.
Tokiu būdu, apylinkės teismo nutartis yra teisėta, suėmimo paskyrimas Ž. V. nagrinėjamojoje byloje yra pagrįstas ir neprieštarauja nei nacionalinės teisės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso), nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatoms, todėl naikinti ją skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Įtariamojo Ž. V. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.