Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. V. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 7 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Valstybinė veterinarija pagal savo kompetenciją turi teisę duoti privalomus nurodymus fiziniams ar juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų filialams, kurie verčiasi gyvūnų auginimu, pašarų ir pašarų priedų, įskaitant pirminę pašarų gamybą, gyvūninių produktų ir žaliavų gamyba, perdirbimu, veterinarine farmacija, sandėliavimu, transportavimu ar prekyba, vykdyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir kitų teisės aktų reikalavimus, kad neplistų gyvūnų užkrečiamosios ligos, gaminami pašarai, pašarų priedai, gyvūniniai produktai nebūtų kenksmingi žmonių ir gyvūnų sveikatai.

ATPK 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neįleidimas ar kitoks kliudymas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnams tikrinti pagal jų kompetenciją įmones, įstaigas, organizacijas ir kitus ūkio subjektus, nepateikimas jiems dokumentų arba dokumentų nuslėpimas, klaidingų žinių suteikimas, taip pat Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas – užtraukia baudą piliečiams nuo vieno šimto iki penkių šimtų litų ir pareigūnams – nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų.

Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bylos aplinkybes ir įvertino byloje esančius įrodymus.

Iš Institucijos 2013-12-30 patikrinimo akto Nr. 43GG8-100 matyti, kad Institucijos pareigūnai atliko ūkinių gyvūnų laikytojos M. V. patikrinimą ir nustatė pažeidimus bei įpareigojo ją (M. V.) nedelsiant vykdyti nurodymus: 1. Iš tvarto pašalinti pašalinius rakandus ir šiukšles, ir įrengti tinkamas vietas gyvuliams laikyti; 2. Nekankinti gyvulių, bet suvesti juos į tvartą, pasirūpinti, kad jie butų tinkamai pašerti ir pagirdyti; 3. Sudaryti tinkamas laikymo ir šėrimo sąlygas kiaulėms; 4. Sudaryti šuniui, esančiam pririštam prie metalinės priekabos, tinkamas laikymo ir šėrimo sąlygas; 5. Suženklinti avis; 6. Užregistruoti nupirktą karvę; 7. Tvarte užtikrinti tinkamą apšvietimą.

Iš Institucijos 2014 m. sausio 21 d. patikrinimo akto Nr. 43GG8-6 matyti, kad paskutinis patikrinimas buvo atliktas 2013-12-30 Nr. 43GG8-100 ir minėtu aktu buvo konstatuoti trūkumai, kuriuos apeliantė buvo įpareigota pašalinti, tačiau 2014-01-21 patikrinimo metu nustatyta, kad trūkumai nepašalinti, t. y. nors galvijai, arkliai laikomi tvarte, tačiau laikymo vietose prikrauta pašalinių, su gyvulių laikymu nesusijusių daiktų, gyvuliai laikymo vietose vos gali pasisukti ir atsigulti, vanduo tvarte užšalęs, gyvuliai negirdyti, šuo išliesėjęs, susitraukęs, laikomas pririštas už kaklo metaline grandine, prie metalinės priekabos, šuo išliesėjęs, neapsaugotas nuo nepalankių oro sąlygų, neturi vandens ir pašaro (b. l. 6-8).

Iš Institucijos 2014-01-23 pakartotinio patikrinimo akto Nr. 43GG8-7 matyti, jog paskutinio patikrinimo, t. y. 2014-01-21 akto Nr. 43GG8-6 surašymo, metu nurodyti trūkumai nepašalinti ir nustatyta, jog tvarte rasti 2 negyvi, anksčiau nurodyti sergantys paršeliai, šuo sušalęs (lauke oro temperatūra -16oC), tvarte laikomi gyvuliai nešerti ir negirdyti, atokiau nuo tvarto, rastos 3 sušalusios, alkanos ir negirdytos avys (b. l. 9-14).

Buvo padaryta išvada, jog apeliantė privalomų nurodymų nevykdė, jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 3-4).

Visa tai rodo, kad apeliantė po 2013-12-30 akto surašymo jokių veiksmų neatliko ir ne tik Institucijos privalomų nurodymų neįvykdė iki 2014-01-21, tačiau Institucija nustatė ir naujus pažeidimus, t.y. dėl gyvulių nepriežiūros nugaišo penki paršeliai ir viena karvė ir tvarte rasti negydomi du sergantys paršeliai. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. V. pažeidžia Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 str. reikalavimus. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl jos nekaltumo nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl apeliacinės instancijos teismas jais vadovautis neturi jokio pagrindo ir dėl jų nepasisako. Apibendrinus išdėstytą, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad M. V. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, nustatytą ATPK 43 straipsnio 1 dalyje, įrodyta pirmiau aprašytais bylos medžiagoje esančiais įrodymais.

Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutaria:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.