Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-09-10 · Civilinė byla Nr. e2A-1045-779/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-10
Bylos Nr.
e2A-1045-779/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31707-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Ieškovas
Vilniaus apygardos prokuratūros
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, R. Ž., K. V., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1045-779/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31707-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2; (S) 2.6.8.8; 2.6.16.3; 3.2.4.11; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Vaclovo Pauliko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą bei atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. Ž., K. V., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, administracinių aktų panaikinimo, restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarė L. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia 2014 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 49SU-(14.49.55.)-484 (notarinio registro Nr. 1-14260); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. 30-2060 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-1026 „Dėl žemės sklypo esančio greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; 4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-817 „Dėl įsiterpusio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo K. V. ir R. Ž.“; 5) taikyti dvišalę restituciją natūra – grąžinti valstybei 0,0429 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 11 497,91 Eur K. V. ir R. Ž..

2. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 30-2060 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), planas, pagal kurį žemės sklypą sudaro 1194 kv. m. (0,1194 ha), įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 429 kv. m. (0,0429 ha) sklypą prie 765 kv. m. (0,0765 ha) privataus žemės sklypo dalies. Vadovaujantis šiuo planu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2014 m. birželio 3 d. priėmė sprendimą suformuoti 429 kv. m. (0,0429 ha) žemės sklypą ir patvirtinti jo kadastro duomenis pagal uždarosios akcinės bendrovės „Sanora“ parengtą kadastro duomenų bylą. Minėto sprendimo pagrindu suformuotas 429 kv. m. (0,0429 ha) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Lietuvos valstybei ir patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 11 d. įsakymu nuspręsta nustatyti 429 kv. m. (0,0429 ha) žemės sklypo 39 700,00 Lt (11 497,91 Eur) pardavimo kainą ir parduoti jį R. Ž. ir K. V.. 2014 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pardavė R. Ž. ir K. V. 429 kv. m. (0,0429 ha) žemės sklypą už 39 700,00 Lt (11 497,91 Eur). Vilniaus apygardos prokuratūroje 2016 m. gegužės 18 d. buvo pradėtas tyrimas dėl galimo teisės aktų ir viešojo intereso pažeidimo perleidžiant papildomus plotus fiziniams asmenims prie jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, esančių adresais (duomenys neskelbtini) gatvėse, Vilniuje. Ieškovo teigimu, 429 kv. m. (0,0429 ha) žemės sklypas pažeidžiant imperatyvią valstybinės žemės pardavimo tvarką buvo parduotas atsakovams R. Ž. ir K. V. ne aukciono būdu, nors žemės sklypas neatitiko imperatyvių sąlygų, būtinų tokiam valstybinės žemės pardavimo būdui, tai yra šis sklypas ribojosi su atskiru žemės sklypu - nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; jis (laisvos valstybinės žemės plotas, į kurį pateko ir ginčo sklypas) nebuvo išsidėstęs siauroje juostoje, šlaite ar griovoje, jame buvo galima suformuoti atskirą ar atskirus racionalaus dydžio žemės sklypą ar sklypus; jis (laisvos valstybinės žemės plotas, į kurį pateko ir ginčo sklypas) viršijo be aukciono parduodamiems įsiterpusiems žemės sklypams nustatytą maksimalų 0,04 ha dydį gyvenamosiose teritorijose, leidžiantį laisvos valstybinės žemės sklypą parduoti ne aukciono būdu. Nustačius, kad valstybinės žemės sklypo pardavimo sandoris prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, pastarąjį bei administracinius aktus, kurie buvo priimti formuojant žemės sklypą ir jį parduodant, ieškovas parašo panaikinti bei taikyti dvišalę restituciją natūra.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad miestų teritorijose pagal Vyriausybės nustatyta tvarka parengtus ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, esamas žemės sklypas gali būti padidinamas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, kai nėra galimybės suformuoti atskirą žemės sklypą; ar laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio žemės ploto sąvoką sprendžia savivaldybė. Žemės sklypų (duomenys neskelbtini)gatvėse savininkai (tarp kurių buvo ir atsakovai R. Ž. ir K. V.), pageidaujantys įsigyti laisvos valstybinės žemės plotus tarp jiems nuosavybės teise priklausančių suformuotų žemės sklypų, 2012 m. sausio 24 d. susitarimu, patvirtintu notaro, susitarė dėl naujai suformuotinų žemės sklypų ribų ir dydžių pagal įmonės „Normeda“ parengtą žemės sklypų formavimo projektą. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. A30-1621 leido pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini)planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal parengtus žemės sklypo rengimo plano reikalavimus ir preliminarią žemės sklypo ribų schemą su tikslu padidinti ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esamą žemės sklypą, kai nėra galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų. Pagal galiojančius detaliuosius planus, apimančius (duomenys neskelbtini)gatvėse esančius sklypus, yra suplanuoti du savarankiški individualių gyvenamųjų namų statybos kvartalai, tarp kurių liko laisvos valstybinės žemės plotas, kuriame nebuvo galimybės (atsižvelgiant į urbanistinį kontekstą) suformuoti atskirų savarankiškų racionalių ribų žemės sklypų, kuriuose galėtų būti vykdoma individualių namų statyba. Prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiuojamas kelias. Šiuo atveju laisvos valstybinės žemės plotas buvo apribotas individualių gyvenamųjų namų kvartaluose esančiais privačiais žemės sklypais, todėl nebūtų galimybės į tokį sklypą (suformuotą kaip atskirą) įrengti įvažiavimą. Kuomet buvo priimami ieškiniu ginčijami administraciniai aktai, dar nebuvo įsigaliojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2016 m. gegužės 25 d. redakcija, kurioje buvo įtvirtintos siauros juostos, šlaito ar griovio sąvokos, todėl kiekvienu atveju žemės sklypo atitikimas minėtoms sąvokoms buvo vertinamas pagal faktinę žemės plote esančią situaciją. Prašomas priskirti laisvos valstybinės žemės plotas prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) yra sudėtingame nelygiame reljefe (šlaite) dėl greta esančio Pavilnių regioninio parko teritorijoje aukščiausios viršūnės Vilniaus mieste – Rokantiškių kalvos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovė mano, kad ginčijami administraciniai aktai bei valstybinės žemės pardavimo sandoris yra teisėti, todėl nėra pagrindo juos naikinti bei taikyti restituciją. Be to, 50 procentų lėšų, gautų pardavus žemės sklypą, buvo pervesti į savivaldybės biudžetą kaip tikslinės lėšos ir panaudoti grąžinamų natūra sklypų planams rengti, infrastruktūrai tvarkyti bei kitiems visuomenės poreikiams tenkinti. Nurodė, kad viešasis interesas nebuvo pažeistas, nes valstybei priklausęs žemės sklypas buvo parduotas už vidutinę rinkos kainą.

4. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti visiškai, iš esmės pritardama ieškovo argumentams.

5. Atsakovai R. Ž. ir K. V. atsiliepime prašė ieškinį atmesti, iš esmės pritardami atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentams. Papildomai pažymėjo, kad tenkinus ieškovo reikalavimus (kurių pareiškimą atsakovai laiko viešojo intereso pažeidimu), atsakovų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, kadangi dviem bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomais žemės sklypais atsakovai naudojasi ir disponuoja jau beveik dvejus metus ir per šį laikotarpį buvo suformuota žemės sklypų, kaip vientisos teritorijos infrastruktūra, pastatyti ir įrengti gyvenamojo namo priklausiniai, o grąžinant vieną žemės sklypą valstybei, jiems būtų padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala; tuo tarpu valstybė, susigrąžinusi nuosavybėn žemės sklypo dalį ir grąžindama sumokėtą žemės sklypo kainą, tokios žalos nepatirtų. Papildomai nurodė, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, taikytiną administraciniams aktams ginčyti (nes šis terminas prasidėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus 2016 m. vasario 15 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-22482-15 priėmimo dieną) ir neprašo šio termino atnaujinti bei neįrodė, jog toks termino praleidimas gali būti pateisinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie sąmoningą, akivaizdų prokuroro neveiklumą, nerūpestingumą ar sąmoningą delsimą atlikti pareigas, ginant viešąjį interesą. Dėl šios priežasties teismas konstatavo, jog prokuroras, kreipęsis į teismą su ieškiniu 2016 m. rugpjūčio 31 d., siekiant apginti viešąjį interesą, nepraleido įstatymo leidėjo įtvirtinto 1 mėnesio termino, skaičiuojamo nagrinėjamu atveju nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d., kuomet prokuroras gavo pakankamai duomenų iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apie galimą viešojo intereso pažeidimą.

7. Teismas vertino, kad ginčo (parduotos valstybinės) žemės sklypas, kuris buvo prijungtas prie privataus žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), yra 0,0429 ha ploto, kas reiškia, kad jis viršija 0,04 ha dydį ir neatitinka trečiojo iš įstatyme įtvirtintų keturių privalomų kriterijų, leidžiančių žemės sklypą laikyti įsiterpusiu. Ginčo (parduotas valstybinės) žemės sklypas tuo metu, kai buvo sudaromas jo pardavimo sandoris, iš vienos pusės ribojosi su kitu valstybinės žemės sklypu (kuris buvo tiek formuojamas tuo pačiu metu kaip ir ginčo valstybinės žemės sklypas bei parduodamas tuo pačiu metu, prijungiant jį prie privataus žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)). Vadinasi, ginčo (parduotas valstybinės) žemės sklypas neatitiko ir antrojo iš įstatyme įtvirtintų keturių privalomų kriterijų, leidžiančių žemės sklypą laikyti įsiterpusiu. Ginčo žemės sklypo plotas dėl itin mažo aukštingumo kitimo (kelių laipsnių) bei dėl pakankamai didelio pločio (daugiau nei 16 metrų) negali būti priskiriamas nei prie siauros juostos, nei prie šlaito.

8. Nurodė, kad jei ieškinys būtų patenkintas, atsakovai R. Ž. ir K. V. prarastų nuosavybę - žemės sklypą, kurį įgijo sąžiningais veiksmais, vadovaudamiesi valstybinių institucijų nurodymais ir naudodami savo lėšas. Vadinasi, ieškinio tenkinimo atveju, sąžiningi asmenys (dėl valstybinių institucijų neteisėtų veiksmų) parastų nuosavybę, kas reikštų jų vienos iš konstitucinių teisių praradimą; taip pat toks teismo sprendimas pakirstų pasitikėjimą valstybe ir jos galimybe ginti sąžiningus asmenis, kurie veikia pagal valstybės pareigūnų nurodymus.

9. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju viešasis interesas (ginant sąžiningo asmens konstitucinę teisę į nuosavybę) dominuoja prieš kitą viešojo intereso aspektą (naikinti individualaus pobūdžio administracinius aktus, priimtus pažeidžiant įstatymo raidę). Dėl šios priežasties (bei įvertinus tai, kad pastarųjų individualių administracinių aktų palikimas galioti nesukels valstybei ar kitiems privatiems asmenims juntamų neigiamų turtinių teisinių pasekmių) teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškinio 1.2-.1.4 reikalavimus dėl individualaus pobūdžio administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais.

10. Nustatęs, kad nėra pagrindo naikinti individualaus pobūdžio administracinius aktus, kurių pagrindu atsakovai R. Ž. ir K. V. ne aukciono būdu įsigijo ginčo (valstybinės žemės) sklypą, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir išvestinius ieškinio reikalavimus panaikinti 2014 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 49SU-(14.49.55.)-484 (notarinio registro Nr. 1-14260) bei taikyti dvišalę restituciją natūra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1 Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčo sutartis bei ginčo administraciniai aktai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, tačiau nekonstatuodamas niekinio sandorio fakto, nepripažindamas ginčo sutarties negaliojančia ir nepanaikindamas ginčo administracinių aktų, netinkamai aiškino ir taikė CK 1.80 straipsnio nuostatas dėl imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio niekinio pobūdžio bei negaliojimo.

11.2 Argumentai, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrindė pagrindo pripažinti ginčo sutartį negaliojančia ir panaikinti ginčo administracinius aktus nebuvimą, t. y. atsakovų K. V. ir R. Ž. sąžiningumas, vadovavimasis valstybės institucijų nurodymais ir savų lėšų naudojimas įgyjant ginčo žemės sklypą, tam tikra pasitikėjimo valstybe pakirtimo grėsme, viešojo intereso ginti sąžiningo asmens konstitucinę teisę į nuosavybę pirmenybė prieš kitus viešuosius interesus, teismui neaiškios ginčo žemės sklypo tolesnio panaudojimo galimybės ir pan., sprendžiant imperatyvioms teisės normoms prieštaraujančio sandorio galiojimo klausimą, neturi jokios esminės reikšmės.

11.3 Pripažinus negaliojančia ginčo sutartį ir panaikinus ginčo administracinius aktus, turi būti taikoma restitucija grąžinant ginčo žemės sklypą valstybei ir priteisiant už jį atsakovams K. V. ir R. Ž. iš valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, teisingą atlyginimą, kurį turi sudaryti įsigyjant ginčo žemės sklypą sumokėta pardavimo kaina bei atsakovų K. V. ir R. Ž. įrodytų ginčo žemės sklypo įrengimo, pagerinimo ar kitų išlaidų (jeigu tokių buvo) kompensacija.

12. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1 Pirmosios instancijos teismui išskirtinai remtis aplinkybe, kad ieškovas ir jo pusėje esanti atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba detaliai nenurodė, kaip bus ateityje naudojama laisva valstybinė žemė, esanti įsiterpusio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vietoje, yra netikslinga. Išformavus tiek šį įsiterpusį žemės sklypą, tiek gretimus įsiterpusius žemės sklypus, esančius apverstos „L“ raidės formos (duomenys neskelbtini)gatvių kvartale, turėtų būti rengiamas atskiras teritorijų planavimo dokumentas (detalusis planas), numatant konkrečius žemės sklypų naudojimo būdus. Tai kitos administracinės procedūros dalis, kuri galėtų būti įgyvendinama tik valstybei susigrąžinus parduotus įsiterpusius žemės sklypus. Manytina, kad priėmus galutinį sprendimą civilinėje byloje, pripažinus Nacionalinės žemės tarnybos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtus administracinius aktus ir sandorius neteisėtais bei išformavus žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus miesto savivaldybė turėtų nurodytą teritoriją suplanuoti tokiu eiliškumu, kurį numato Žemės reformos įstatymo 10 straipsnis. Tolimesnėse administracinėse procedūrose (formuojant naujus žemės sklypus susigrąžintoje valstybinėje žemėje) net ir nustačius, kad dėl kažkokių aplinkybių nėra galimybės formuoti žemės sklypų individualiai statybai (nuosavybės teisės atkūrimui), bendrasis planas numato ir kitas teritorijos naudojimo galimybes.

12.2 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir išimtinai saugojo tik privačių asmenų interesus. Tokiu būdu buvo nepaisomas valstybės viešasis interesas (imperatyvūs teisės aktų reikalavimai dėl valstybinės žemės disponavimo).

Atsiliepimas

13.Atsakovai R. Ž. ir K. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriuo su apeliaciniais skundais nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1 Ieškovas byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad ginčo žemės sklypas gali būti panaudotas kaip atskiras žemės sklypas ar/ir asmenims, pretenduojantiems į nuosavybės teisės atkūrimą, suteikti. Pagal Teritorijų planavimo įstatymą žemės valdos projektų rengimą organizuoja ir juos tvirtina savivaldybės administracijos direktorius, todėl ieškovas negali ginčyti sandorio, remiantis argumentais, dėl kurių jis neturi diskrecijos teisės pasisakyti. Todėl ieškovo teiginiai dėl galimo visuomenės interesų pažeidimo, darant prielaidą, kad ginčo žemėje galima įrengti bendros paskirties statinius ar teritorijas, negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.

13.2 Žemės sklypo suformavimu ir perleidimu R. Ž. ir K. V. iš esmės buvo tenkintas valstybės interesas, įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykius reguliuoti taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę.

13.3 Jei šiuo konkrečiu atveju būtų taikoma restitucija, atsakovų R. Ž. ir K. V. padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų. Žemės sklypą, kaip vientisą teritoriją kartu su žemės sklypu gyvenamajam pastatui eksploatuoti ir kitiems, su gyvenamuoju namu, jo eksploatacija bei gyvenamosios aplinkos gerbūviu susijusiems statiniams ir įrenginiams statyti/įrengti ir eksploatuoti atsakovai valdo, naudoja ir juo disponuoja jau beveik du metus. Per šį laikotarpį buvo suformuota žemės sklypų, kaip vientisos teritorijos infrastruktūra, pastatyti ir įrengti gyvenamojo namo priklausiniai. R. Ž. ir K. V. šeima žemės sklypais naudojasi nepertraukiamai, kaip vienintelio gyvenamojo būsto teritorija, ją kuria ir puoselėja, formuodami aplinką ir „namų dvasią“. Grąžinant žemės sklypą valstybei, atsakovams R. Ž. ir K. V. būtų padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala.

13.4 Atsakovai R. Ž. ir K. V. nesutinka su pozicija, kad pritaikius restituciją natūra asmenys galėtų bandyti realizuoti teisę į žalos atlyginimą kitame teisminiame procese dėl žalos atlyginimo.

14.Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriuo su skundais nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1 Prokuratūros siekis ištaisyti esamą situaciją yra suprantamas, tačiau atsakovai ginčijamą žemės sklypą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo visiškai teisėtai. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių K. V. ir R. Ž. neteisėtų veiksmų, žinojimo, kad jie elgiasi neteisėtai ar piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl lūkesčiai, kuriuos jie įgijo, priešingai, nei teigia apeliantas, yra visiškai teisėti, pagrįsti ir turi būti ginami. Principai, kuriuos teigia ginantys prokuratūra, yra be abejonės svarbūs, tačiau egzistuoja ir kiti principai, ginantys teisėtus asmenų lūkesčius.

14.2 Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindo manyti, kad teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, nepraleido iš esmės nė vieno iš pateiktų argumentų, reikšmingų sprendžiant dėl restitucijos taikymo. Bylą nagrinėjęs teismas, įvertinęs visas prielaidas ginčijamam sandoriui sudaryti, nenustatė atsakovų nesąžiningumo, o atvirkščiai, pažymėjo, kad atsakovai sąžiningai vadovavosi valstybinių institucijų nurodymais ir naudojo savo lėšas turtui įsigyti.

14.3 Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje akcentuojama, kad kai taisomos valdžios institucijų padarytos klaidos, restitucijos proceso metu svarbu užtikrinti, jog jų atitaisymas nesukurtų neproporcingų naujų pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Teismas konstatuoja:

15. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sandorio pripažinimą negaliojančiu ir restitucijos taikymą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

16. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 30-2060 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), planas, pagal kurį žemės sklypą sudaro 1194 kv. m. (0,1194 ha), įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 429 kv. m. (0,0429 ha) sklypą prie 765 kv. m. (0,0765 ha) privataus žemės sklypo dalies.

18. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2014 m. birželio 3 d. priėmė sprendimą suformuoti 429 kv. m. (0,0429 ha) žemės sklypą ir patvirtinti jo kadastro duomenis pagal UAB „Sanora“ parengtą kadastro duomenų bylą. Šio sprendimo pagrindu suformuotas 429 kv. m. (0,0429 ha) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Lietuvos valstybei ir patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

19. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 11 d. įsakymu nuspręsta nustatyti 429 kv. m. (0,0429 ha) žemės sklypo 39 700,00 Lt (11 497,91 Eur) pardavimo kainą ir parduoti jį atsakovams R. Ž. ir K. V.. 2014 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pardavė atsakovams R. Ž. ir K. V. 429 kv. m. (0,0429 ha) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 39 700,00 Lt (11 497,91 Eur).

20. Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (redakcija galiojusi sandorių sudarymo metu). Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio.

Žemesnės instancijos teismas

21. Pagal Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punktą, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams; įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos; jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.

22. Nurodytos teisės normos, kuriose reglamentuotas valstybinės žemės pardavimas, yra imperatyvios. Kasacinės instancijos teismas, civilinėse bylose dėl tame pačiame kvartale laisvos valstybinės žemės plotų pardavimo be aukciono teisinio reguliavimo privalomumo ir sąlygų, yra pateikęs tokius išaiškinimus, jog sandoriai dėl valstybinės (savivaldybių) žemės perleidimo, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą, kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip, negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-3-85-690/2019, 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019).

23. Byloje nustatyta, kad 429 kv. m. valstybinės žemės sklypas, kuris buvo suformuotas ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu ir parduotas ginčijama valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi atsakovams, ribojasi su laisvu valstybinės žemės plotu. Šis vientisas laisvos valstybinės žemės plotas, kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, dėl itin mažo aukštingumo kitimo (kelių laipsnių) bei dėl pakankamai didelio pločio (daugiau nei 16 metrų) negali būti priskiriamas nei prie siauros juostos, nei prie šlaito, be to, jis nebuvo išsidėstęs ir griovoje. Pirmos instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad ginčo žemės sklypo negalima buvo parduoti ne aukciono būdu. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad viešasis interesas, ginant sąžiningo asmens konstitucinę teisę į nuosavybę, dominuoja prieš kitą viešojo intereso aspektą - naikinti individualaus pobūdžio administracinius aktus, priimtus pažeidžiant įstatymo raidę, dėl šios priežasties teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškinio reikalavimus dėl individualaus pobūdžio administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais.

24. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmos instancijos teismo pozicija nesutinka, kadangi pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.80 straipsnio 1 dalį. Ši materialiosios teisės norma nurodo, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-3-86-690/2019).

25. Konstatavus, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kartu turėjo būti pripažintas šis sandoris niekiniu ir negaliojančiu ab initio. Tas pats pasakytina ir apie prokuroro ginčijamus administracinius aktus – Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažįstami negaliojančiais ir naikintini 2014 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 49SU-(14.49.55.)-484; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymas Nr. 30-2060 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 3 d. sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109.)-1026 „Dėl žemės sklypo esančio greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-817 „Dėl įsiterpusio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo K. V. ir R. Ž.“.

26. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

27. Sandorį pripažinus negaliojančiu, turi būti taikoma restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, net ir pripažinęs sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, be kita ko, turėtų įvertinti: 1) ar restitucija konkrečiu atveju apskritai taikytina; 2) jei restitucija taikytina - koks turėtų būti jos būdas. Sprendžiant pirmiau nurodytus klausimus turėtų būti įvertinti, be kita ko, atsakovų argumentai, susiję su ginčo sklypą įgijusių asmenų teisėtais lūkesčiais, jų nuosavybės teisių apsauga, pasitikėjimu valstybės institucijų priimamais sprendimais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019).

28. Bylos duomenimis, atsakovai (sąžiningi ginčo žemės sklypo įgijėjai) yra sumokėję 11 497,91 Eur už įsigytą žemės sklypą. Bylos nagrinėjimo metu, pastarieji teigė, kad buvo suformuota žemės sklypų, kaip vientisos teritorijos infrastruktūra, pastatyti ir įrengti gyvenamojo namo priklausiniai, atsakovų šeima žemės sklypais naudojasi nepertraukiamai, kaip vienintelio gyvenamojo būsto teritorija, ją kuria ir puoselėja, formuodami aplinką, o grąžinant žemės sklypą valstybei, atsakovams R. Ž. ir K. V. būtų padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala. Detalių duomenų apie (ne)galimumą taikyti restituciją natūra ir atsakovų patirtas gerbuvio formavimo bei kitas išlaidas byloje nėra, dėl ko apeliacinės instancijos teismas negali šio klausimo išspręsti iš esmės, nesant tam byloje įrodymų ir nenustačius šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių.

29. Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija dėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies atskleidžia, kad patys teisėjai privalo gerbti proceso rungimosi principą, ypač kai jie atmeta skundą ar nusprendžia dėl ginčo savo iniciatyva iškelto klausimo pagrindu (žr., pvz., 2005 m. spalio 13 d. sprendimą byloje Clinique des Acacias prieš Prancūziją, pareiškimų Nr. 65399/01, 65406/01). Rungimosi, betarpiškumo ir teisėjų nešališkumo principų, kaip bendrųjų proceso principų, taip pat teisės į apeliaciją įgyvendinimą tokioje teisinėje situacijoje, kokia yra šioje byloje, geriausiai atitinka procesinis sprendimas bylos dalį dėl restitucijos taikymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Restitucijos klausimą išsprendus apeliacinės instancijos teisme, byloje dalyvaujantys asmenys netektų teisės į apeliaciją. Dėl to klausimas dėl restitucijos taikymo perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

30. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Apeliacinius skundus tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pripažinti 2014 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 49SU-(14.49.55.)-484 (notarinio registro Nr. 1-14260) negaliojančia.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. 30-2060 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-1026 „Dėl žemės sklypo esančio greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-817 „Dėl įsiterpusio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo K. V. ir R. Ž.”.

Klausimą dėl restitucijos taikymo ir kompensacijos priteisimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Apie priimtą nutartį pranešti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.

Teisėjai Inga StaknienėRūta PetkuvienėVaclovas Paulikas