- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-06-04
- Bylos Nr.
- 1-36-316/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16526-22-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Boleslovas Kalainis
- Kaltinamasis
- R. D., K. B.
- Nukentėjusysis
- R. N., A. J.
- Civilinis ieškovas
- I. B., G. Č., L. Č.-G.
- Advokatai
- Modestas Švažas, Anatolij Šichovcov, Naina Lanzbergienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis, sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei, Ingai Jocienei, Viktorijai Patkauskienei,
nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms I. B., G. Č., L. Č.-G., jų atstovui advokatui Modestui Švažui,
K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2019 m. kovo 5 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta laisvės apribojimo 1 metams 4 mėnesiams bausme, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį toliau tęsti gydymą nuo narkomanijos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ šio centro nustatyta trukme, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį, pasibaigus gydymui nuo narkomanijos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
2) 2022 m. rugpjūčio 18 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7 ir 8 punktais, iš dalies atidėtas K. B. paskirtos bausmės vykdymas, ir nustatyta po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis – 9 mėnesiai, likusios neatliktos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant K. B. pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį.
R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:
1) 2010 m. kovo 4 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;
2) 2010 m. kovo 10 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių;
3) 2010 m. liepos 20 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos) laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;
4) 2010 m. rugsėjo 21 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinus bausmę su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams;
5) 2017 m. liepos 13 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2017 m. lapkričio 6 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, paskiriant atlikti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
6) 2018 m. balandžio 3 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 60 parų; 2018 m. birželio 22 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendžiu ir 2017 m. lapkričio 6 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą, paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2018 m. balandžio 3 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams,
7) 2024 m. kovo 12 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (7 nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 45 parų areštas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nusikalstamų veikų aplinkybės
K. B. ir R. D. 2023 m. vasario 19 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 10 valandos 15 minučių, (duomenys neskelbtini), esančio namo kambaryje, veikdami kartu, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bendrais veiksmais tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. G., t. y. kumščiais ir kojomis suduodami bendrai mažiausiai 4 smūgius V. G. į galvą ir mažiausiai 7 smūgius į kitas kūno vietas, padarė V. G. kraujosruvas veide, kairiame petyje, dešinėje plaštakoje, krūtinės kairėje, kairiame sėdmenyje, odos nubrozdinimą kaktos dešinėje, muštines žaizdas ir aplinkines kraujosruvas smakre, nosies pertvaros srityje, abiejų lūpų gleivinėje, kraujosruvas minkštuosiuose audiniuose veide, kakle, kraujosruvas po abiejų akių junginėmis, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, nosies kaulių, dešinės pusės VIII šonkaulio ir kairės pusės II, VI-VII nugarinių dalių, VIII-X, X-XII šonkaulių lūžius, galvos smegenų sumušimą kairėje kaktinėje skiltyje, kairėje smilkininėje skiltyje, kraujosruvas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje kaktinėje, dešinėje kaktinėje, dešinėje momeninėje, dešinėje pakaušinėje skiltyse, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų smilkininės-momeninės-pakaušinės skilčių ir V. G. mirus įvykio vietoje nuo galvos sumušimo, kuris komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, progresuojančiu centrinės širdies ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, tokiu būdu nužudė V. G. ir, slėpdami nusikaltimą, K. B. ir R. D. suvyniotą V. G. kūną išnešė iš įvykio vietos ir užkasė duobėje prie šuns voljero namo adresu: (duomenys neskelbtini), kieme, kur V. G. kūnas 2023 m. vasario 23 d. buvo rastas policijos pareigūnų.
Be to, K. B. neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, iš nenustatyto asmens įgijo nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė 0,182 g, ir psichotropinę medžiagą – MDMA, kurios masė 0,182 g, kurią laikė savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), kambaryje, ant palangės, kol psichotropinę medžiagą – MDMA, kurios masė 0,182 g, 2023-02-23 15.14 val. / 2023-02-24 14.00 val. įvykio vietos apžiūros metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.
Be to, R. D. sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: 2022-05-01 apie 22.11 val. gyvenamojo namo adresu: (duomenys neskelbtini), laiptinėje padegė pažįstamo R. N. buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, ko pasėkoje galėjo nukentėti kiti žmonės, padarydamas 200 eurų turtinę žalą.
II. Teisiamajame posėdyje apklaustų asmenų ir kitų ištirtų įrodymų esmė
Kaltinamasis R. D. teisme visiškai prisipažino dėl R. N. priklausančio turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu.
R. D. parodė, kad 2022-05-01 buvo (duomenys neskelbtini) kaime esančiame sode ir vartojo alkoholinius gėrimus. Nepamena, dėl kokios priežasties, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, susipyko su R. N. ir apsižodžiavo su juo. Išsikvietė taksi automobilį ir išvažiavo į namus. Važiavo pro R. N. „baraką“ ir iš pykčio nusprendė padegti buto duris. Šalia esančioje degalinėje nusipirko degaus skysčio ir padegė duris. Po to išvažiavo namo ir nesidomėjo, kokios bus pasekmės. Vėliau bendravo su R. N., jo atsiprašė ir su juo susitaikė. Atlygino padarytą žalą ir sumokėjo R. N. 200 eurų. Gailisi dėl savo veiksmų.
Kaltinamasis R. D. teisme visiškai prisipažino kaltas dėl V. G. nužudymo.
R. D. parodė, kad 2023 m. vasario 19 d. ryte (duomenys neskelbtini), gėrė degtinę su K. B.. K. B. pasikvietė V. G.. Jis (kaltinamasis) pasakė K. B., kad nekviestų V. G., kuris jam nepatinka kaip žmogus. Jeigu gerai pamena, atėjus V. G. jie gėrė alų ir susipyko. V. G. pradėjo klausinėti visokių nesąmonių apie kalėjimą ir jam trenkė, o jis atsistojęs trenkė atgal. Po smūgio V. G. nugriuvo prie stalo. R. D. parodė, kad po suduoto smūgio V. G. jis nulipo į namo pirmą aukštą. Po to pakilęs į viršų pamatė, kad V. G. kūnas susuktas į kilimą ir pakištas po lova. Duodamas parodymus teisme R. D. pasakė, kad jam sunku ir nemalonu kalbėti, todėl paprašė pagarsinti jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, buvo pagarsinti kaltinamojo R. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.
Kaltinamasis R. D. 2023-02-24 įtariamojo apklausos metu parodė, kad pripažįsta, jog nužudė V. G. ir užkasė jo kūną. Parodymus duoti sutinka, sutinka atsakyti į pateikiamus klausimus. Parodė, kad K. B. – jo draugas, pas kurį jis apsigyveno maždaug prieš dvi savaites. Jis su K. gyveno antrame aukšte, o K. mama – pirmame aukšte. 2023 m. vasario mėn. viduryje, tikslios datos nepamena, buvo šeštadienis arba sekmadienis, jau ryte jis su K. gėrė degtinę. Gėrė tik degtinę, kitokių alkoholinių gėrimų neturėjo. Dienos metu pas juos atėjo A. S.. Kai atėjo A. S., jie visi toliau gėrė degtinę. Po kurio laiko K. susirašė su V. Nežino, kodėl K. pasikvietė V. Bet K. buvo minėjęs, kad V. buvo apvogęs K. Kiek buvo valandų, kai atėjo V., negali nurodyti, bet buvo dienos metas, lauke buvo šviesu. Atėjus V. jie visi toliau gėrė degtinę. Gėrė visi antrame aukšte, K. kambaryje. Begeriant degtinę jis su V. susiginčijo. Ginčo priežasties negali nurodyti, nepamena. Tuo metu kambaryje buvo K. ir S. Ginčo metu jis su V. susimušė – stovėdami sudavė vienas kitam smūgius kumščiais. Jis dešinės rankos kumščiu V. sudavė kokius du tris kartus į kairę veido pusę, ties smilkiniu. V. jam sudavė kumščiu gal du kartus į veido sritį . Parodė, kad pirmas smūgius sudavė V., o kai V. jis trenkė, po jo suduotų smūgių V. nugriuvo ant grindų. V. griuvo ant nugaros, aukštielninkas, pakaušiu trenkėsi į stalo koją. Nugriuvęs ant grindų V. nebejudėjo, nieko nesakė, neleido jokių garsų. Tada, kai V. nugriuvo ant grindų ir trenkėsi pakaušiu į stalo koją, jis pamatė kraują. Pamatęs, kad V. nejuda, jis pasimetė, išsigando, paprašė K., kad šis pažiūrėtų, ar V. gyvas, prašė patikrinti pulsą. Tuo momentu, kai V. nugriuvo ant grindų, K. miegojo savo lovoje tame pačiame kambaryje. Negali nurodyti, kada iš kambario išėjo A. S., nežino, ar šis matė smūgių sudavimą, ar matė gulintį ant grindų V. Parodė, kad jis pasižadino K. ir tada paprašė patikrinti pulsą. Jis matė, kad K. V. prie kaklo pridėjo pirštus. K. pasakė, kad nereaguoja. K. taip pat pasimetė, išsigando. Parodė, kad nebuvo tokio pokalbio, jog reiktų kviesti greitąją pagalbą. Buvo stresas, ne visas aplinkybes pamena. Parodė, kad praėjus maždaug pusvalandžiui, jis kartu su K. V. susuko į vieną ar dvi paklodes, nes nenorėjo matyti kraujo. Paklodes paėmė nuo K. lovos. Tada galvojo, ką daryti su kūnu, ir abu sutarė, kad kūną reikia užkasti. Užkasti pasiūlė K.. K. pasakė, kad kūną reikia užkasti už šuns voljero. Po to į namus grįžo K. mama. Jis tada buvo namo apačioje, o kai palipo į kambarį, pamatė, kad kūno kambaryje nebėra. K. pasakė, kad jis kūną pakišo po lova. Jis po lova nelindo, nežiūrėjo, o ir nesimatė, kad kūnas yra po lova. Parodė, kad K. pats sugalvojo kūną pakišti po lova. Po to jie laukė, kol iš namų išvažiuos K. mama. Ji vakare išvažiavo, jau buvo sutemę, bet jis nežino, kiek buvo valandų. Jie sutarė abu, kad reikia laukti nakties ir tik tada kūną užkasti. Nakties metu, negali nurodyti, kiek buvo valandų, jis nuėjo kasti duobės. K. jam parodė duobę kasti už šuns voljero. K. pats duobės nekasė, nes jam ranka skaudėjo. K. tik žiūrėjo, kaip jis duobę kasa. Parodė, kad jis iškasė duobę iki metro gylio. Tada kartu su K. atnešė V. kūną iki duobės ir abu kartu tą kūną įdėjo į duobę. Parodė, kad jis nešė kūną paėmęs už paklodės prie galvos. Nešant kūną laiptais pirmas ėjo K., kūnas kažkiek trankėsi į laiptų pakopas. Kai kūną įdėjo į duobę, užkasė jis, o K. stovėjo šalia ir žiūrėjo. Parodė, kad dėl savo poelgio gailisi, parodė, kad jis vienas sudavė smūgius V., supranta, kad V. mirė nuo jo suduotų smūgių, parodė, kad K. V. smūgių nesudavė. Parodė, kad kraują kambaryje nuo grindų plovė jis vienas (6 t., b. l. 113–116).
Papildomos įtariamojo apklausos 2023-03-07 metu kaltinamasis R. D. parodė, kad neprisimena, kodėl įvykio dieną tarp jo ir V. įvyko barnis, neprisimena, apie ką jie kalbėjo, buvo girtas. Nežino, kodėl K. tą dieną pas save į namus pasikvietė V. Įvykio dieną kalbos nei su S., nei su K. apie narkotines medžiagas nebuvo. Kai V. atėjo pas K., taip pat nebuvo kalbos apie narkotikus. Papildomai parodė, kad tada, kai į namus grįžo K. mama, jis buvo virtuvėje, o K. buvo savo kambaryje. Kai jis parėjo į kambarį, pamatė, kad V. kūnas yra susuktas į kilimą ir pakištas po lova. Į kilimą V. kūną susuko K.. Parodė, kad tas kilimas buvo patiestas kambaryje ant grindų. Kai V. po jo suduotų smūgių nugriuvo ant grindų, nugriuvo ant to kilimo. Parodė, kad jis nematė, kaip K. sukuko V. kūną, nes tuo metu buvo virtuvėje. Parodė, kad pats K. jam pasakė, jog susuko V. kūną į kilimą ir pakišo po lova. Neįsidėmėjo, ar tuo momentu ant grindų buvo kraujo. Mano, kad kraujas buvo susigėręs į kilimą. Parodė, kad neprisimena, kokias kelnes vilkėjo V., kokius batus avėjo. Pamena, kad V. pats nusivilko striukę, bet neprisimena, kuriuo momentu jis nusivilko. Parodė, kada tada, kai V. kūną jie susuko į paklodes, V. kelnės buvo nusmukusios, todėl jie jas nuvilko. Nepamena, kuris iš judviejų nuvilko kelnes. Negali parodyti, kodėl V. rastas be kojinių. Į paklodes V. kūną susuko jie abu kartu, t. y. jis ir K.. Patvirtina, kad pirma V. kūną K. buvo susukęs į kilimą ir pakišęs po lovą, o po to jie kūną iš kilimo išvyniojo ir susuko į paklodes, kurias paėmė nuo K. lovos. Parodė, kad V. įvykio dieną turėjo mobilaus ryšio telefoną, modelio jis nepamena, bet galėjo būti „Samsung“. Po to, kai V. kūnas jau buvo užkastas, V. mobilaus ryšio telefoną K. perlaužė perpus. Nežino, kodėl šis taip padarė. V. rūbus, t. y. striukę, telefoną, raktų ryšulį iš dviejų raktų su pakabuku, kelnes, kojines, kilimą, kartu su K. sukišo į didelį šuns ėdalo maišą. Kitą dieną tą maišą su minėtais rūbais ir daiktais jis nunešė ir išmetė į konteinerį prie prekybos centro „Norfa“. Grindis kambaryje plovė jie abu kartu, t. y. jis su K. Plovė po to, kai užkasė kūną. Plovė grindis, nes ant jų buvo kraujo braukimo žymės nuo stalo link lovos. Parodė, kad kraujo buvo ir po lova. Kaip ir parodė pirmos apklausos metu, jis V. sudavė kokius du–tris kartus kumščiu į veidą, ties smilkiniu. Smūgius sudavė stiprius, nes tuo metu buvo piktas. Parodė, kad neneigia, jog galėjo suduoti V. ir daugiau smūgių kumščiais, gali neprisiminti (6 t., b. l. 118–121).
Papildomos apklausos metu 2023-07-04 įtariamasis R. D. parodė, kad atsakydamas į jam pateiktą klausimą apie įvykio vietoje laiptų aikštelėje prie klozeto rastus pilkos spalvos marškinėlius su rudos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują, parodė, kad šių marškinėlių jis neatpažįsta, tai ne jo marškinėliai, nežino, ar tokius marškinėlius turėjo K. B., nėra matęs, kad K. B. juos nešiotų, nežino, kada ir kas šiuos marškinėlius užkišo už klozeto, jis nežino, kieno kraujas ant marškinėlių, taip pat nežino. Atsakydamas į klausimą apie įvykio vietoje rastas juodos spalvos sportines kelnes su rudos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują, parodė, kad jam parodytų kelnių jis neatpažįsta, tai ne jo kelnės, parodė, kad savo rūbus pas K. B. laikydavo lagamine po stalu, kitose kambario vietose rūbų jis nelaikė, nežino, ar šios kelnės yra K. B., yra matęs, kad K. B. nešioja sportines kelnes, bet ar būtent tas, kurios jam parodytos, jis negali atsakyti. Kieno kraujas ant šių kelnių, nežino. Atsakydamas į klausimą apie marškinėlius pilkos spalvos su dėmėmis, panašiomis į kraujo, rastus ant rūbų, kurie buvo sudėti ant lagamino, parodė, kad jam parodyti marškinėliai yra ne jo, jis tokių nenešioja, mano, kad tai K. marškinėliai, bet nepamena, ar K. nešiojo šiuos marškinėlius. Kieno kraujas ant marškinėlių, jis nežino. Atsakydamas į klausimą apie tai, ar K. B. yra jam skolinęs ar atidavęs savo rūbus, parodė, kad K. B. jam nėra jokių rūbų nei skolinęs, nei atidavęs, o jis pats yra K. B. davęs kelis rūbus. Parodė, kad tokio tipo rūbų jis nenešioja, tai ne jo stiliaus rūbai, jis nešioja vardinius rūbus, t. y. „Puma“, „Nike“, „Adidas“, parodė, kad K. B. rūbai jam būtų per dideli, nes K. B. yra už jį aukštesnis. Šios apklausos metu R. D. taip pat parodė, kad nori papildyti savo pirmos apklausos parodymus, parodė, kad įvykio dieną ryte apie 8 val. K. susirašinėjo žinutėmis su A. S. per „Messenger“ programėlę. K. įkalbinėjo A. S., kad šis išdaužtų V. buto langą. Pamena, kad K. savo mobilaus ryšio telefone per programą „Google Maps“ ieškojo V. namų kiemo vaizdo ir šį vaizdą siuntė A. S.. Parodė, kad K. prašė išdaužti V. buto langą dėl to, kad V. K. buvo apvogęs. Ką V. pavogė iš K., jis nežino. A. S., po to, kai išdaužė V. buto langą, atvažiavo pas K., kuris pažadėjo A. S. už tai narkotinių tablečių. K. davė A. S. tris narkotines tabletes už išdaužtą langą. A. S. suvartojo tas tabletes, apsvaigo ir nuėjo miegoti. Netrukus K. pradėjo rašyti žinutes V. Rašė per „Messenger“ programėlę. K. sakė, jog rašo žinutes V. tam, kad šis nesuprastų, jog tai K. suorganizavo lango išdaužimą. Iš žinučių rašymo jis suprato, kad K. kviečia V. pas save į namus. Kokiu tikslu K. pasikvietė V., jis nežino. Iki atvykstant V. K. nieko nesakė apie tai, kad reiktų sumušti V. K. jo neprašė sumušti V. Parodė, kad jau nurodė, kodėl jis V. sudavė smūgius, t. y. jis V. smūgius sudavė todėl, kad jie susiginčijo, V. trenkė jam, o tada jis trenkė atgal V. Kitos priežasties nebuvo. Taip pat parodė, kad kambaryje kratos metu rastos narkotinės tabletės yra K., kuris jomis prekiaudavo. Parodė, kad tą dieną, kai jis sudavė smūgius V., jis taip pat buvo apsvaigęs nuo narkotikų, parodė, kad K. jam buvo davęs porą narkotinių tablečių „Ekstazi“. Tabletės buvo rausvos spalvos, su pelėdos piešinėliu. Tabletes K. laikė plastikiniame maišelyje, o tą maišelį paskutinį kartą jis matė tada, kai K. jį užkišo už vazono, kuris stovėjo ant palangės. Iš kur K. gaudavo narkotikų, jis nežino. Parodė, kad tą dieną, kai mirė V., K. narkotinių tablečių davė jam, A. S. ir V. (6 t., b. l. 123–126).
Papildomos įtariamojo apklausos metu 2023-07-18 R. D. parodė, kad nori papildyti parodymus, kuriuos jis davė ankstesnių apklausų metu. Parodė, kad parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu jis nurodė, jog K. B. spyrė V., tai tvirtina ir apklausoje. Anksčiau šios aplinkybės jis nenurodė, nes manė, kad bus paprastesnė situacija ir mažesnė bausmė, nes nebus bendrininkų, jeigu parodys, kad tik jis vienas sudavė smūgius V. Jis pats priėmė tokį sprendimą nepasakyti, jog ir K. spyrė V. K. neprašė jo taip sakyti. Kaip ir parodė parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, po to, kai jis V. sudavė smūgius kumščiu ir V. nugriuvo ant grindų, K. pakilo nuo lovos ir spyrė koja V. į veidą. Mano, kad K. atsibudo nuo bildesio, kai griuvo V.. Negali nurodyti, ar jis žadino K., bet dabar jam atrodo, kad K. pats pabudo. Kai V. nugriuvęs gulėjo ant grindų, K. pakilęs nuo lovos iš karto spyrė V. Laiko tarpas nuo tada, kai V. nugriuvo ant grindų iki tol kol K. spyrė, buvo tik kelios sekundės, praktiškai iškart po to, kai V. nugriuvimo. Nepamena, ar K. avėjo kokią avalynę, kai spyrė V. Negali nurodyti, ar K. V. spyrė dešine ar kaire koja. Kaip ir parodė parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, K. pakilęs nuo lovos iš karto spyrė ant grindų gulinčiam V., spyrė du ar tris kartus į dešinį skruostą, o po to iškart spyrė koja iš viršaus į šonkaulius. Jam atrodo, kad į šonkaulius V. K. spyrė tik vieną kartą. Spirdamas K. V. nieko nesakė. Kai K. spyrė V., V. nieko nesakė, nešaukė, tik gulėjo. Ar V. buvo tuo metu sąmoningas, jis nesuprato. Nepamena, ar po K. spyrių V. ant grindų ir ant V. veido pasirodė kraujas (6 t., b. l. 128–130).
Kaltinamasis R. D., 2023-10-13 įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai ir labai dėl to gailisi. Pripažįsta, kad nužudė V. G. ir užkasė jo kūną. Parodymus apie V. G. nužudymo aplinkybes jau nurodė tyrimo metu, savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu. Patvirtina dar kartą, kad nusikaltimą jis kartu su K. B. padarė 2023-02-19 dienos metu, apie pietus, tikslaus laiko negali nurodyti, K. B. namų antro aukšto kambaryje. Pripažįsta, kad jis sudavė dešinės rankos kumščiu V. G. 2–3 smūgius kumščiu į kairę veido pusę, ties smilkiniu. Kaip ir yra nurodęs ankstesnių apklausų metu, V. G. pirmas jam sudavė kumščiu apie du kartus į veidą, jam kliuvo į skruostą, o po to jis V. G. sudavė 2–3 kartus kumščiu į veidą, ties smilkiniu. Po jo suduotų smūgių V. G. griuvo ant nugaros aukštielninkas ir pakaušiu trenkėsi į stalo koją. V. G., gulinčiam ant grindų, K. B. spyrė ne mažiau du kartus į veidą, o po to vieną kartą spyrė V. G. į šonkaulius. Parodė, kad jis ant grindų gulinčiam V. G. smūgių nesudavė. Pripažįsta aplinkybę, kad jis kartu su K. B. V. G. kūną paslėpė, t. y. užkasė žemėje už šuns voljero. Paslėpti V. G. kūną sugalvojo K. B.. Jis su tuo sutiko, nes buvo išsigandęs, pasimetęs. Dabar mano, kad neteisingai pasielgė sutikdamas slėpti kūną, mano, kad reikėjo kviesti greitąją medicinos pagalbą. Nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo elgesio. Patvirtino dar kartą, kad iš anksto nebuvo sutarę nužudyti V. G., viskas įvyko spontaniškai (6 t., b. l. 136–138).
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, R. D. paaiškino, kad viskas buvo taip, kaip čia yra surašyta. Iš pradžių pasakojo vienaip, nes norėjo vienas kaltę prisiimti. Paskui parodymus pakeitė. Sakė, kad viską padarė vienas pats, nes nenorėjo, kad būtų bendrininkavimas. Paskui nurodė kito bendrininko veiksmus, nes pagalvojo apie viską ir nusprendė, kad reikia sakyti taip, kaip buvo. Niekas su juo nesusisiekė ir nieko neprašė. Prieš sulaikymą K. B. nieko neprašė nei dėl parodymų davimo ar atsakomybės prisiėmimo. Jie nesitarė, kokius duos parodymus. Neatsimena, kiek tiksliai smūgių sudavė. Gali būti, kad V. G. sudavė į galvą 3 ar 4 kartus. Nebadė kamščiatraukiu V. G. į kaktą. Nežino, kodėl V. G. mirė iš karto, gal griūdamas susitrenkė galvą. Patvirtina, kad K. B. spyrė V. G., bet nežino, kodėl spyrė. Jis V. G. trenkė, nes V. G. trenkė jam. Viskas įvyko labai greitai. K. B. nebandė kaip nors padėti K. G.. Nepamena, ką tuo metu veikė K. B.. K. B. pasakė, kad reikia paslėpti V. G. kūną. Jis buvo sutrikęs ir sutiko su K. B..
Sutinka su V. G. sūnaus įstatyminės atstovės pareikštu civiliniu ieškiniu. Taip pat sutinka su V. G. sesers ir motinos pareikštu civiliniu ieškiniu.
Kaltinamasis K. B. teisme parodė, kad prisipažįsta kaltas tik dėl neteisėto nedidelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo ir laikymo.
K. B. parodė, kad narkotinių medžiagų su R. D. nusipirkdavo kartu ir vienas kitą vaišindavo. Savo veiksmus dėl tos nusikalstamos veikos vertina labai blogai.
K. B. parodė, kad norėdamas atkeršyti V. G. dėl vieno konflikto, paprašė A. S. išdaužti V. G. buto langą. A. S. 2023 m. vasario 19 d. ryte išdaužė V. G. buto langą. A. S. buvo pažadėjęs balių, nupirko 15 „skarbonkių“ alaus ir pakvietė į svečius. Nepamena, kiek A. S. išgėrė alaus, atrodo, kad 2 „skarbonkes“. Ant stalo buvo padėta narkotinių medžiagų, vadinamų „ratais“. Visi „užsimetė ratų“ ir pradėjo „savaitgaliauti“. Tada paskambino V. t. y. V. G., kuris galimai jau suprato, kas užsakė lango išdaužymą. Nenorėdamas, kad V. suprastų, kad tai jo užsakymu buvo išdaužtas langas, pasikvietė V. ateiti. R. D. dar bandė atkalbėti, sakė, kad vengiant konfliktų nekviestų V. G.. Jis R. D. atsakė, kad, jeigu slapstysis, tai V. tikrai viską supras ir pradės keršyti. V. G. atėjo apie 10 valandą. Tiksliai laiko nepamena, nes, kai užgeria, tai visos dienos vienodos. K. B. parodė, kad buvo „išsitaškęs“, jam tiesiog visą galvą „išnešė“ tie „ratai“, todėl atsigulė ir pradėjo snūduriuoti. Visą naktį buvo be miego, nes su R. „prabaliavojo“, todėl norėjo poilsio ir buvo labai stipriai apsinešęs nuo tų „ratų“. Netrukus prasidėjo konfliktas. Kaip per miglą girdėjo, kad R. D. ir V. G. ginčijosi dėl kalėjimo. Jis sakė jiems, kad baigtų šūkauti ir leistų pamiegoti. Tuo metu išgirdo kažkokį kritimą ant žemės. Tas smūgis pažadino, ir pamatė, kad V. tėškėsi į grindis. A. S. pašoko ir paprašė jį išlydėti. R. dar paklausė, ar nenori nieko pasakyti V. G. apie vogtus kaliošus. Kadangi nenorėjo atrodyti kaip liurbis prieš R. ir jo paskatintas du kartus koja spyrė gulinčiam ant pilvo V. G. į užpakalį ir tokiu būdu atsikeršijo V. G.. Matė, kad R. bandė V. versti ir visaip tąsė, o V. dar su ranka kažką mosavo. R. D. dar turėjo tokį smaigalį ir jis su tuo smaigaliu V. užpakalį badė. Išeidamas pasakė R., kad daugiau neliestų V. Nemanė, kad V. yra taip blogai. Girdėjo, kad V. lyg bandė atsikrenkšti ar nusispjauti. Išlydėjęs A. S. grįžo atgal, prisileido vonią vandens ir joje pragulėjo apie 1,5 valandos. Galvojo, kad truputį „prasičiūchins“. Tada atbėgo R., pradėjo daužyti vonios duris, liepė greičiau lįsti lauk, sakydamas, kad reikia patikrinti, ar yra pulsas. Jis užsimetė chalatą ir užlipo į viršų. Pradžioje pridėjo pirštus V. G. prie lūpų, kad patikrintų ar jis išpučia orą. Jokio kvėpavimo nebuvo. Tada patikrino pulsą ant kaklo, bet iš išvaizdos buvo matyti, kad jis visas mėlynas ir prieš kokią valandą miręs. Tada pradėjo su R. kivirčytis. Sakė, kad nekviestų policijos, nes tada jam negerai. Nesiūlė užkasti kūno į žemę. R. paprašytas, iš išgąsčio, padėjo nunešti kūną, kad laiptais nesitrankytų, nes būtų buvęs dar mėlynesnis. Kūną nunešė prie šuns voljero, nes visur aplinkui buvo kameros ir nebuvo kitos išeities. Mano, kad R. taip pasielgė, nes nenorėjo patekti į kalėjimą. R. ne kartą yra bandęs ir prieš jį smurtauti, todėl buvo labai išsigandęs, kad ir jam tas pats nenutiktų. Žinojo, kad R. D. buvo padegęs butą. Gal buvo labiau išsigandęs dėl savo mamos, kad jai taip neatsitiktų. R. pas juos gyveno apie mėnesį laiko. Mama apie R. D. žinojo nedaug, tik tiek, kad jis buvo vaikystės draugas. Mama nežinojo, kad namuose turi ir laiko narkotines medžiagas bei kartu su R. D. jas vartoja. Iki sulaikymo miegojo beveik atmerktomis akimis. Per apklausą policijoje užmigo, nes pirmą kartą buvo toks palengvėjimas, lyg akmuo nuo širdies nuriedėjo. Netiesiogiai, per aplinkui užsiminė A. S., kad su R. D. užkasė V. G.. Galvojo, jeigu A. S. nueis pranešti, tai R. D. tikrai jam nekeršys. K. B. parodė, kad praktiškai pusė R. D. parodymų yra neteisingi. Jis spyrė V. G. į užpakalį, bet ne į galvą. Lavoną į paklodes susuko ir „hatą“ valė R. D.. Jis nepadėjo R. D. užkasti V. G. lavono.
K. B. ikiteisminio tyrimo metu 2023-02-24 apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad jis nenužudė V. G.. Parodė, kad jis gyvena name (duomenys neskelbtini). Namo pirmame aukšte gyvena mama, o jis gyvena namo antrame aukšte. Pas jį apsigyveno ir R. D.. Datos, nuo kada jis pas jį apsigyveno, negali nurodyti. R. D. miegodavo mansardoje, o jis pirmame kambaryje, palipus laiptais. R. D. gyvendamas pas jį nuolat vartojo alkoholį, dažniausiai alų. Parodė, kad jie kartu gyvendami abu vartojo ir narkotines medžiagas – ekstazį. Jas abu vartojo jo namuose maždaug prieš dvi dienas iki įtarime minimo įvykio. 2023-02-19 namuose jie buvo dviese. Tą dieną ryte jis su R. D. buvo prekybos centre „Norfa“, kur nusipirko apie 15 skardinių alaus. Apie 11 val. per „Messenger“ jis paskambino A. S. ir pakvietė ateiti pas juos išgerti alaus. A. S. iki jo namų atvažiavo dviračiu. Jie tada visi kartu kambaryje gėrė alų. Netrukus po to, kai atėjo A. S., jam per „Messenger“ žinutę parašė V. G., kurį pažįsta jau kelis metus. V. G. rašė, kad kažkas išdaužė jo namų langą, rašė, kad pasiims alaus ir netrukus ateis. Neužilgo V. G. atėjo ir atsinešė 4 skardines alaus. V. G. jau buvo neblaivus, kai atėjo. Toliau visi jau su V. G. gėrė alų. Gerdami alų kambaryje sėdėjo ant lovos. Matė, kaip A. S. nuėjo į mansardą, kur miegodavo R. D.. Suprato, kad A. S. nuėjo prigulti, nes buvo girtas. Jis taip pat netrukus užsnūdo lovoje. Pamena, kad prieš jam užmiegant V. G. kalbėjo su R. D., abu gėrė alų, konfliktų tarp jų nebuvo. Pabudo nuo bildesio. Garsas buvo panašus, kaip kažkas griūtų ant grindų. Pabudęs pamatė, kad V. G. guli kambaryje ant grindų. V. G. gulėjo ant grindų tarp stalo ir lovos, galva į koridoriaus pusę, ant nugaros, ant jo veido, kūno, ant grindų kraujo jis nematė. Parodė, kad matė paraudimą ant veido po kaire akimi. V. G. buvo sąmoningas, jis girdėjo jo garsų kvėpavimą. R. D. tuo momentu vaikščiojo po kambarį, buvo suirzęs, gniaužė kumščius. Jis R. D. paklausė, kodėl šis mušė V. G. Apie tai suprato iš to girdėto bumtelėjimo. Be to, matė, kad R. D. suirzęs. R. D. jam atsakė, kad V. „gydo nesąmones“, t. y. meluoja. Parodė, kad neklausė V. D., kiek šis sudavė ir su kuo sudavė. Jis pasakė, kad šis daugiau nelįstų prie V. G.. Prisimena, kad pabudęs matė, kaip iš mansardos parėjo A. S., kuris pasakė, kad eina namo. Mano, kad A. S. turėjo girdėti jo pasakytus žodžius R. D.. A. S. paprašė, kad jis jį išlydėtų, nes kieme buvo palaidas šuo. Jis išlydėjo A. S.. Po to nuėjo į vonią, kuri yra pirmame aukšte. Kai jis išlydėjo A. S., R. D. ir V. G. liko antrame aukšte, kambaryje. Parodė, kad jis prisileido vonią ir į ją atsigulė. Vonioje gulėjo apie dvi valandas. Kol gulėjo vonioje, girdėjo, kad R. D. su kažkuo kalbėjo telefonu, kalbėjo garsiai vos ne rėkdamas. Po to R. D. atėjo pas jį ir paklausė, kiek jis dar gulės vonioje. Kol maudėsi, V. G. balso negirdėjo. Bet kokius du–tris kartus girdėjo bildant, todėl R. D. per „Messenger“ parašė, ko tas vėl šėlsta. Maždaug už 20 min. R. D. atbėgo iki vonios, pradėjo daužyti duris, šaukė, kad V. G. nebekvėpuoja, gal yra negyvas. Jis tada užlipo į viršų. V. G. gulėjo ant grindų veidu į grindis, galva į duris, arti radiatoriaus. Jis bandė užčiuopti V. G. kakle pulsą, bet jo nerado. Pasakė R. D., kad reikia kviesti greitąją med. pagalbą. R. D. pasakė net nebandyti to daryti. Jis susijaudino, pasimetė, šaukė ant R. D., nulipo į pirmą aukštą, prisileido vonią, užsidarė vonioje. Vonioje praleido kokias tris valandas. Po to iš vonios nuėjo į kambarį ir pamatė, kad V. G. yra pakištas po lova. Ant grindų buvo kraujo braukimo žymė link lovos. R. D. pasakė, kad duotų kibirą su vandeniu, nes nori išvalyti kraują nuo grindų. R. D. pats prisipylė kibirą vandens, plovė grindis. Parodė, kad jis grindų neplovė. Nematė, kaip R. D. plovė grindis, nes tuo momentu buvo vonioje. Po kurio laiko vėl užlipo į viršų, grindys jau buvo išplautos, o R. D. kambaryje gėrė alų. Jis klausė R. D., ką šis toliau darys. R. D. atsakė, kad naktį kūną pakas kieme. Jis R. pasakė, kad jis nekas. R. nusijuokė ir pasakė, kad „neva pats užmušei, pats ir kask“, sakė duoti kastuvą ir jis pats pakas. Apie 24 val. R. D. pasakė, kad eis kasti duobės, ir paprašė, kad jis uždarytų šunį. Parodė, kad jis uždarė šunį voljere ir nuėjo į namo vidų, R. paliko kieme. R. pats pasirinko vietą, kur kasti duobę. Maždaug po valandos R. parėjo, užlipo į viršų. Jis tuo metu buvo virtuvėje, ruošė arbatą. R. jo paprašė jo padėti laiptais nunešti kūną. Jis užlipo laiptais ir pamatė, kad kūnas yra suvyniotas į kažkokius užvalkalus. Kūną jis nešė už kojų, o R. už pečių. Kūną padėjo R. nunešti iki voljero. Nešant kūną jis matė, kad už voljero galo, šalia tujų yra iškasta duobė. Kūną padėjo ant žemės ir jis nuėjo į namo vidų. Jis nepadėjo R. kūno įdėti į duobę ir nepadėjo užkasti. Po kažkiek laiko R. grįžo. Jis nuėjo miegoti. R. dar kartą išplovė grindis ir nuėjo miegoti į mansardą. Kokius rūbus nuo V. G. kūno nuvilko R., jis nematė. Matė, kad prie unitazo, šuns maisto maiše, yra sukišti rūbai, todėl mano, kad tame maiše buvo V. G. rūbai. R. maišą išmetė į konteinerį. Padėjo R. išnešti kūną, nes bijojo R. Parodė, kad nesudavė nė karto V. G.. Po kelių dienų iškviestas į policiją jis pareigūnams pasakė, kur yra užkastas V. G. kūnas (5 t., b. l. 9–12).
Motyvuojamoji dalis
Parodymų patikrinimo vietoje metu 2023-03-01–2023-03-07 kaltinamasis K. B. patvirtino savo parodymus, duotus įtariamojo apklausų metu, ir parodė įvykio vietą – kambarį name (duomenys neskelbtini), parodė, kur ir kaip ant lovos gerdami alų sėdėjo jis, V. G. ir R. D.. Parodė vietą, kur ant fotelių pakrito miegoti A. S.. Parodė vietą, kur ant lovos jis užmigo, kur ir kaip ant lovos gulintį jis matė V. G., parodė, kaip po kambarį matė vaikščiojantį R. D.. K. B. parodė, kur ir kaip kambaryje gulėjo V. G., kai jis atsibudo nuo bildesio, parodė, kurioje vietoje ant V. G. veido matė pamuštą kairę akį, parodė, kaip prie V. G. stovėjo R. D., sugniaužęs kumščius. K. B. parodė, kaip ir kur kambaryje gulėjo V. G., kai jis iš vonios atėjo į antrą aukštą, parodė, kur ir kokius sužalojimus jis matė ant V. G. veido. K. B. parodė, kur ir kaip jis V. G. tikrino pulsą. Po to K. B. parodė, kur ir kaip iš po lovos jis matė į kilimą susuktą kūną, parodė, kurioje vietoje kambaryje ant grindų jis matė kraują. Tada K. B. kieme parodė, kur prie namo sienos stovėjo kastuvas, kurį pasiėmė R. D., parodė, kur prie šuns voljero nuėjo R. D. ieškoti, kur iškasti duobę. K. B. parodė, kaip jis padėjo R. D. išnešti V. G. kūną, parodė, kad kūną padėjo nunešti iki šiltnamio rėmo, kuris stovi prie šuns voljero (5 t., b. l. 31–35, 37–58).
Liudytoja E. J. teisme parodė, kad 2022-05-01 buvo draugų susibūrimas, kuriame dalyvavo R. N., R. D.. R. N. ir R. D. apsižodžiavo ir po to R. D. išvažiavo. Liudytoja parodė, kad grįžus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), rado padegtas duris. R. D. ten nebebuvo. Mano, kad tai padarė R. D., nes prieš išvažiuojant R. D. pasakė R. N., kad „dabar degsite“. Į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai, kuriuos, tikriausiai, iškvietė kaimynai. Durys buvo sugadintos ir jas reikėjo keisti. Buvo atliekamas tyrimas, bet jis buvo nutrauktas, nes R. N. nepareiškė jokių pretenzijų R. D..
Nukentėjusysis R. N. teisme parodė, kad jo sodyboje (duomenys neskelbtini), vyko išgertuvės. Kartu buvo jo draugė E. J., R. D. ir kiti žmonės. Išgertuvių metu jis susipyko su R. D.. Prasidėjo konfliktas, kuris greitai pasibaigė, o po to R. D. dingo. Po kelių minučių telefonu gavo žinią, kad dega jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), durys. Grįžus kaimynai pasakė, kas duris padegė, matė, kas ant jų pylė degų skystį. Neatsimena, kada viskas vyko, bet galėjo būti 2022-05-01 apie 22 valandą. Nežino, kodėl R. D. taip padarė. Po to įvykio jis bandė kalbėti su R. D., bet kalba ,,nebesirišo“. Praėjus kuriam laikui po įvykio R. D. jo atsiprašė. Nors buvo padaryta žala, bet jis nieko nereikalauja iš R. D.. Liudytojas A. S. teisme parodė, kad R. D. pavardės nežino, žino tik vardą. Kitas kaltinamasis yra K. B.. Liudytojas parodė, kad viskas įvyko (duomenys neskelbtini) žiemos metu link pavasario. K. B. telefonu paskambino R. D. ir pasakė, kad reikia išdaužti pažįstamo V. kambario langą bendrabutyje adresu: (duomenys neskelbtini). Sakė, kad duos „ratų“ už lango išdaužimą. Taip sakė abu: ir K. B., ir R. D.. Iš pradžių bandė atsisakyti, bet paskui sutiko. Suprato, kieno tai turtas ir kas nukentės. V. G. pažinojo, nes užsukdavo pas atsigerti alaus. Santykiai buvo normalūs. Ryte, apie 6–7 valandą, taip ir padarė – išdaužė langą. Suprato, kad blogai pasielgė. Žalą atlygino. Nežino, kodėl reikėjo išdaužti tą langą. Po to nuvyko pas K. B. ir R. D.. Ten buvo nuosavas namas (duomenys neskelbtini). Susitikę gėrė alų, be to, jie davė jam kažkokių tablečių, bet nežino, ar jos buvo narkotinės. Atėjo V. G. ir pradėjo pyktis su R. D.. K. B. juos ramino. Dėl ko jie pykosi, nežino. Kalbėjo apie kalėjimą, bet smulkmenų neatsimena. Liudytojas parodė, kad tuo metu jis ir K. B. gulėjo. K. gulėjo sofos dešiniam šone, R. D. buvo per vidurį, V. G. buvo kairiame šone. Liudytojas parodė, kad jis buvo pakritęs prieškambariuke su užuolaida. Paskui R. atsistojo ir iš viršaus trenkė į smakrą V. Po smūgio nukentėjusysis parkrito ant sofos ir pradėjo gargaliuoti keistais garsais. R. D., išgirdęs, kad V. pradėjo gargaliuoti, sakė neapsimesti, nutempė jį nuo lovos ir paguldė ant žemės. Išgirdęs gargaliavimą išsigando ir paprašė K., kad jį išleistų, nes lauke buvo palaidas didelis šuo. Jie nusileido laiptais ir jis pasakė R. D., kad pažiūrėtų, jog viskas būtų gerai. R. D. nuėjo į viršų, jis savo dviračiu išvažiavo namo. Buvo išgėręs alaus ir vartojęs kažkokių tablečių, todėl nebuvo blaivus. R. D. ir K. B. taip pat buvo neblaivūs. Jie jam davė kažkokių tablečių, bet nežino, ar jie patys „šovė“ tų tablečių. Liudytojas A. S. parodė, kad prieš jam vykstant į policiją K. B. prašė sakyti kitaip, nei viskas vyko ir visą įvykį „perdarė“. K. B. sakė, kad V. yra pakastas. Pasakymą „pakastas“ suvokė tiesiogine to žodžio prasme, tai, kad V. G. jau negyvas. Nesakė, kas ir kur pakasė V. G.. Liudytojas parodė, kad jie pasikvietė ir viską pasakojo, kad jį pakvietė į policiją. Tuo metu jis važiavo iš darbo ir pamatė juos bei norėjo pasiklausti apie V. Tai jie ir liepė, kad sakytų viską kitaip. Liudytojas parodė, kad žinojo, kodėl jį kviečia į policiją, nes paskambino policininkas ir pasakė, kad dėl V.. Be to, jis ir pats įsivaizdavo, dėl ko yra kviečiamas. Viskas vyko sekmadienį, o į apklausą pakvietė trečiadienį. Tas visas dienas dirbo ir nebuvo su jais susitikęs. Kažkas buvo su telefono žinučių trynimu. Po kiek laiko K. B. jam buvo parašęs į „Messenger“, kad jis neva kažką pasakojo R. sesei, nors jis nieko nepasakojo. Pirmą kartą, kai pakvietė į policiją, pasakojo neteisybę. Pradžią pasakojo taip, kaip jie prašė. Melavo, kad jam atėjus R. ten net nebuvo, nors jis buvo. Sakė, kad jis atėjo su R. pas K. Sakė, kad po alaus gėrimo jis su R. kažkur išėjo, o V. pasiliko pas K. ir išėjo vėliau. Liudytojas parodė, kad jam taip liepė sakyti K. B. .Taip išeina, kad K. tarsi liepė apkalbėti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje buvo pagarsinti liudytojo A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 65–68, 70–71, 72–74, 76–78, 80–82, 84–97). Pagarsinus parodymus liudytojas patvirtino, kad parodymai yra teisingi ir neturi kuo jų papildyti.
Nukentėjusioji L. Č.-G. teisme parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. V. G. yra jos brolis. V. jai paskambino vasario 19 d. apie 8 valandą ryto ir pasakė, kad buvo išdaužtas kambario langas. Taip pat prašė, kad ji ateitų ir palydėtų, nes vienas bijo eiti. V. slapstėsi nuo S. V., nes draugavo su jo buvusia žmona ir manė, kad būtent jis išdaužė langą. Matė išdaužtą langą ir kartu su V. grįžo pas save. V. paskambino K. B. ir kalbėjo, kad reikia atkeršyti S. V.. Tuo metu nesuprato, su kuo jis kalbasi, manė, kad kalbasi su kitu draugu. V. išgėrė šampano ir išėjo. Išeidamas pasiėmė nedidelį virtuvinį peilį, kad apsigintų nuo S. V.. Ji paprašė, kad ilgai neužtruktų, o jis atsakė, kad išgers alaus ir grįš. V. gyveno mamos bute (duomenys neskelbtini). Vakare mama pamatė, kad V. nebuvo grįžęs. Tai buvo įtartina, nes jis visada paskambindavo, jei užtrukdavo. Tą naktį palaukė, o kitą dieną kreipėsi į policiją. Brolis vartodavo alkoholį, narkotikus, bet buvo viską labai sumažinęs, nes turėjo draugę ir stojosi ant kojų.
Reiškia civilinį ieškinį ir prašo priteisti 50000 Eur neturtinės žalos. Dėl brolio netekties patyrė stresą ir išgyvenimus. Brolis buvo labai artimas, su juo susitikdavo kasdien, o jei nesusitikdavo, tai bendraudavo telefonu. Prašo skirti kaltinamiesiems pačią griežčiausią bausmę.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. Č. teisme parodė, kad viskas prasidėjo, kada jos sūnaus V. G. draugės buvęs vyras S. V. grįžo iš įkalinimo įstaigos. S. V. nuolat gaudydavo sūnų, siųsdavo savo draugus, kad jį gąsdintų. S. V. yra sakęs, kad dėl buvusios žmonos V. užmuš ir pakas. Sūnus labai bijojo S. V., todėl vakarais jį reikėdavo lydėti iki draugės namų, o rytais, apie 8 valandą, jis grįždavo į namus. Tą dienos rytą sūnus grįžęs į namus atsigulė ir tuo metu jam išdaužė langą. Sūnus išsigando, todėl paskambinęs sesei L. Č.-G. paprašė, kad ji ateitų. Vėliau dukra L. Č.-G. telefonu pasakė, kad V. yra pas ją. V. paprašė jam atnešti 10 eurų. Jis gaudavo pašalpą, kurią atiduodavo pasaugoti, o paskui prašydavo pinigų. Atėjusi padavė 10 eurų ir V. išėjo pas K. B.. Daugiau sūnaus ji nebematė. V. ėjo pas K., kurį laikė savo draugu, kad padėtų išsiaiškinti su S. V. dėl išdaužto lango. Nukentėjusioji G. Č. parodė, kad sūnus ilgą laiką vartojo žolę, daug kartų buvo teistas ir niekada niekur nedirbo. Prašo priteisti 70 000 eurų neturtinės žalos ir 1490 eurų turtinės žalos.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. B. teisme parodė, kad pastaruosius porą metų su broliu nebendravo, nes yra sėdėjęs kalėjime, be to, vartojo narkotines medžiagas. Su mama ir seserimi stengėsi pakeisti brolio gyvenimo būdą, bet nepavyko. Šeimos nariams jis nebuvo piktybiškas ir nesmurtavo. Brolis tiesiog nemokėjo gyventi ir susidėlioti prioritetų. Jis stengėsi, bet vis paslysdavo. Apie nelaimę sužinojo iš sesers ir mamos. Vėliau S. buvo atėjęs pas mamą, kad atlygintų žalą už išdaužtą stiklą. Jis papasakojo, kad V. buvo pas K. B. namuose adresu: (duomenys neskelbtini). Pas K. buvo ir R. D.. S. sakė, kad pamatęs suduotą smūgį V. jis išėjo. S. taip pat pasakė, kad jis K. B. prašymu išdaužė langą. R. D. pažįsta, su juo mokėsi vienoje mokykloje, K. B. nepažįsta. Kaltinamieji neatsiprašė. Nukentėjusioji parodė, kad dėl brolio mirties patyrė dvasinius išgyvenimus. Pareiškė 50 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos. Brolio laidotuvėmis rūpinosi kartu su seserimi L.
Nukentėjusiojo A. J. įstatyminė atstovė ir civilinė ieškovė L. J. teisme parodė, kad V. G. yra jų bendro vaiko tėvas. Gimus sūnui jie pasuko skirtingais keliais. Tiesa tai, kad V. G. neleido bendrauti su sūnumi, kadangi jis buvo įkalinimo įstaigose ir dėl kitų priežasčių. Paskutiniu metu, tai yra 2022 metų vasarą, buvo susitikę su V. G.. Jis sakė, kad nori keistis, kreipsis į gydymo įstaigą, taip pat aptarė galimybę sugrąžinti bendravimą su sūnumi. Pradžioje apie V. G. dingimą sužinojo iš ,,Facebook“ ir sekė įvykių eigą. Kai artimieji sužinojo, kad rado V., pranešė jai, o ryte ji pasakė sūnui A. Vaikas išreiškė norą dalyvauti mišiose išlydint tėvą. A. elgesys yra pasikeitęs, mokykloje patyrė patyčias, pats pradėjo smurtauti, todėl teko pakeisti mokyklą. Vaikas tapo uždaresnis, buvo prasidėjusios panikos atakos. K. B. pažįsta, nes mokėsi vienoje klasėje. K. prieš keletą metų yra buvęs pas ją namuose, o ji su drauge yra buvusi pas jį. Nukentėjusiojo atstovė L. J. parodė, kad sūnus turi ne tėvo pavardę, jam buvo palikta jos pavardė. Sūnui yra 11 metų. Prašo priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes vaikas prarado galimybę bendrauti su tėvu, ir pripažinus kaltinamuosius kaltais skirti jiems griežčiausią bausmę.
Liudytoja R. G. teisme parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Su V. G. draugavo apie metus laiko. Vasario 19 dienos ryte, apie 6 valandą 30 minučių, V. išėjo iš jos namų (duomenys neskelbtini). Tą rytą, apie 6 valandą, V. skambino K. B., jie susirašinėjo žinutėmis. Suprato, kad jį kvietė „baliavoti“. Po to V. išėjo į savo namus ir daugiau jo nebematė. Praėjus kelioms minutėms po 7 valandos, V. parašė, kad yra namuose. Apie 8 valandą ryto parašė, kad jam išdaužė langą ir laukia ateinančios sesers. Nesakė, kas išdaužė langą. Ji pagalvojo, kad tai padarė buvęs sutuoktinis S. V., bet daug vėliau paaiškėjo, kad langą išdaužė kitas žmogus. Žino, kad praėjusių metų vasario 10 ar 11 dieną V. buvo susitikęs su K. V. sakė, kad K. jam davė kelias tabletes. Liudytojos nuomone, kaltinamieji buvo susiję su S. V.. Liudytoja taip pat parodė, kad tos dienos vakare ji turėjo susitikti su V., bet jis nepasirodė, o telefonai buvo išjungti. S. V. tą patį vakarą buvo atėjęs aplankyti sūnaus. Žino, kad kažkuris iš kaltinamųjų S. V. parašė žinutę, kurioje siuntė sudaužyto V. nuotrauką. Taip pat rašė, kad, jei nori, tai gali V. pasiimti. S. V. apie tą žinutę pasakė sūnui, o sūnus papasakojo jai. V. santykiai su mama ir sesėmis buvo geri.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos ekspertas T. Š. teismo posėdyje patvirtino savo pateiktas specialisto išvadas. Jis paaiškino, kad pirminėje specialisto išvadoje, atlikęs V. G. kūno tyrimą, nustatė, jog jis mirė nuo galvos sumušimo. Tai nurodo poodinės kraujosruvos veide; odos nubrozdinimas kaktos dešinėje; muštinės žaizdos ir aplinkinės kraujosruvos smakre, nosies pertvaros srityje, abiejų lūpų gleivinėje; taip pat kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose veido srityje; kraujosruvos po abiejų akių junginėmis; nosies kaulų lūžis; galvos smegenų sumušimai kairėje kaktinėje skiltyje, kairėje smilkininėje skiltyje; kraujosruvos po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje kaktinėje, dešinėje kaktinėje, dešinėje momeninėje, dešinėje pakaušinėje skiltyse; kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų smilkininės-momeninės-pakaušinės skilčių. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, progresuojančiu centrinės kilmės širdies ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Nuo V. G. mirties iki jo lavono tyrimo 2023-02-24 galėjo būti praėję apytiksliai 2–5 paros.
Teismo posėdyje ekspertas taip pat patvirtino, jog buvo nustatyta, kad sužalojimai galvoje buvo padaryti ne mažiau keturiais poveikiais. V. G. lavone labiausiai išreikšti yra sužalojimai veido srityje. Nugarinėje kūno dalyje, galvos srityje sužalojimų išoriškai nebuvo rasta. Poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimai ir žaizdos buvo priekinėje dalyje. Mirtis įvyko nuo trauminio kontakto į veido sritį: turėjo būti kontaktuojama į veido sritį, kad galvos smegenyse susiformuotų kiti sužalojimai. V. G. mirtis įvyko nuo galvos smegenų sužalojimo, nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu ir tai sąlygojo tolesnius procesus jo kūne, organizme: dėl galvos smegenų pažeidimo išbrinko galvos smegenys ir įvykio eigoje nuo to įvyko mirtis. Į kurią tiksliai veido vietą buvo padarytas tas vienas trauminis poveikis, smūgis, nuo kurio susiformavo galvos smegenų sužalojimai, negali atskirti. Dėl to, ar viena iš mirties priežasčių galėjo būti parodymuose nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusysis nugriuvo ir pakaušiu atsitrenkė į kėdę – griuvimo metu atsitrenkiant į kėdę, kuri, labiausiai tikėtina, stovėjo vertikalioje pozicijoje, yra slystamas poveikis ir atsitrenkimas tokiu atveju nėra stiprus.
Iš byloje esančio 2022-05-02 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad pastato trečio aukšto koridoriuje apžiūrėtos durys pirmos kairėje pusėje, durų Nr. (duomenys neskelbtini), durys medinės, lakuotos, rakinamos įleidžiama spyna. Durų plotis su staktomis 100 cm, aukštis 203 cm. Prie durų ant grindų yra raudonos spalvos marškinėliai, kuriuose yra įkištas guminis kilimėlis. Marškinėliai yra šlapi, sulieti galimai degiu skysčiu. Ant grindų ir durų yra skysčio, kurio kvapas kaip degaus skysčio. Marškinėliai paimti ir įdėti į paketą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris supakuotas į SPP paketą Nr. (duomenys neskelbtini) su paaiškinamaisiais užrašais. Ant durų varčios koridoriaus pusėje 105 cm aukštyje 40X40 cm plote yra degimo žymės (1 t., b. l. 50–52, 53–56).
Iš (duomenys neskelbtini) vyresniosios patrulės D. B. 2022-05-02 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022-05-01 apie 22 valandą 11 minučių iš (duomenys neskelbtini) budėtojo gavo pranešimą apie degančias buto duris. Nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini), pareigūnus pasitiko pranešėjas R. N., kuris nurodė, kad 2022-05-01 apie 20 valandą jis su drauge E. ir kitais draugais buvo sodyboje (duomenys neskelbtini), kur buvo ir pažįstamas vardu R., kuris sodyboje nuolat su visais konfliktavo, kabinėjosi prie žmonių, todėl jis sodyboje R. permetė per petį, kad šis nusiramintų. Vėliau R. dingo, o R. N. su draugu grįžo į savo namus adresu: (duomenys neskelbtini), įdavė raktus savo draugui, kuris užlipęs į viršų per namo laiptinės trečiojo aukšto balkono langą pradėjo jam šaukti, jog dega jo buto durys. R. N. nubėgo prie buto durų, matė, kad jo draugas rankos delnu gesina degančias duris. Užgesinus duris, R. N. paskambino BPC. R. N. nurodė, jog įtaria, kad duris padegti galėjo R.. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad įvykio vietoje, t. y. laiptinėje, netoli padegtų durų ant laiptų buvo pamestas peilis ir šakutės, kuriuos R. N. atpažino kaip stalo įrankius iš savo sodo, nurodė, kad R. galėjo paimti šiuos įrankius. Taip pat nurodyta, kad buto durys medinės, ties viduriu buvo išdegusios, šalia buto durų ties įėjimu į butą buvo paklotas raudonos spalvos audinys, kuris buvo šlapias. Prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų buvo juntamas stiprus degaus skysčio kvapas. R. N. nurodė, jog pažįstamas R. gyvena senamiestyje, prie pašto, geltoname renovuotame name, antrame ar trečiame aukšte. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, jog aplinkybių tikslinimo metu nustatyta, kad R. galimai gyvena (duomenys neskelbtini), asmens foto nuotrauka nustatyta iš internetinio svetainės „Facebook“ puslapio, foto pridėta prie medžiagos. Įvykis filmuotas „Body“ kameromis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 40–41).
Iš byloje esančio akto dėl 2022-05-01 kilusio gaisro, kuriame matyti, kad gaisro metu termiškai pažeistos medinės durys, apdegė apie 0,045 m² išorinių buto durų ploto, gaisro kilimo priežastis – padegimas (1 t., b. l. 78–80).
Iš byloje esančios 2022-05-30 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant tirti pateiktų raudonos spalvos marškinėlių yra degaus skysčio – vaitspirito arba žibalo pėdsakų (1 t., b. l. 91–92).
Byloje esančiame kitų objektų apžiūros 2022-05-24 protokole užfiksuota pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra (1 t., b. l. 97–100).
Iš byloje esančio 2023-02-23 kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą gyvenamojo namo adresu: (duomenys neskelbtini), kieme, nuo namo šiaurės rytų kryptimi, už šuns voljero šono rytų kryptimi, matomas šviežiai sukastos žemės plotas. Atkasus žemės sluoksnį apie 20 cm, rastas žmogaus kūnas, susuktas į audeklą (2 t., b. l. 38–45).
Iš byloje esančio 2023-02-27 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota įvykio vietos adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūrėtas vieno aukšto namas su mansarda. Apžiūros metu užfiksuota, kad kiemo gale yra metalinis šuns voljeras, kuriame uždarytas šuo. Tarp voljero galinės pusės ir gyvatvorės yra prakasta duobė, kurioje matyti į margą audinį susuktas žmogaus galvos ir rankų siluetas (žr. nuotr. Nr. 20–22). Iškasus lavoną, nustatyta, kad duobės ilgis apie 1600 mm, plotis 700 mm, gylis 500 mm, duobės dugne kaupiasi gruntinis vanduo. Nustatyta, kad lavonas rastas pilnai padengtas žemėmis (žr. nuotr. Nr. 23, Nr. 24), lavono viršutinė dalis iki pusės įvyniota į du spalvotus audinius, galimai antklodžių užvalkalus. Lavonas apžiūrėtas dalyvaujant VTMT ekspertui. Lavonas aprengtas sportinio tipo bliuzonu, marškinėliais, trumpikėmis. Rankos sulenktos per alkūnes ir prispaustos prie pilvo (žr. nuotr. Nr. 25–27). Ant kairės plaštakos pirštų nugarėlės yra ištatuiruotos raidės „LORD“, ant plaštakos nugarėlės yra ištatuiruotas simbolis. Ant dešinės plaštakos nugarėlės yra ištatuiruotas kompaso simbolis (žr. nuotr. Nr. 28–31). Lavondėmės violetinės spalvos, nugarinėse kūno dalyse, paspaudus spalvos nekeičia (žr. nuotr. Nr. 32). Lankstant galūnes lavoninis raumenų sustingimas jaučiamas stiprus. Matomų išorinių puvimo požymių nėra. Veidas suteptas tamsiai raudonu į kraują panašiu skysčiu. Stebimas tamsiai raudono, į kraują panašaus skysčio patekėjimas iš nosies šnervių ir burnos. Nosies šnervėse yra tamsiai raudono į kraujo panašaus skysčio, analogiško skysčio yra burnos ertmėje. Išorinės ausų landos laisvos. Čiuopiant nosies nugarėlę jaučiamas patologinis paslankumas ir krepitacija. Lavono akys užmerktos, pramerkus ragenos padrumzlėjusios, vyzdžiai lygūs 0,5 cm skersmens, po akyse abipus po junginėmis stebimos kraujosruvos. Abiejų akių vokuose, nosies srityje, kaklo dešinėje, kairiojo sėdmens srityje stebimos poodinės kraujosruvos. Pravėrus lūpas liežuvis nesukąstas. Nosies srityje tarp nosies šnervių, smakro srityje, viršutinės lūpos gleivinėje stebimos žaizdos. Išvardintų žaizdų projekcijoje, paspaudus iš pastarųjų teka skystas tamsiai raudonas kraujas, žaizdos šašais nepasidengusios. Viršutinės ir apatinės lūpų gleivinėse stebimos kraujosruvos. Dalinai nuvalius galvos sritį, rastas odos nubrozdinimas kaktos dešinėje. Dantys natūralūs, viršutinio kairės pusės pirmo danties nėra, stebima pilnai užsitraukusi alveolinė duobutė. Kitų dantų lūžių nestebima (žr. nuotr. Nr. 32–40). Čiuopiant rankas, kojas lūžių, patologinio paslankumo nesijaučia. Čiuopiant krūtinės ląstą krepitacijos nesijaučia. Išangės sritis sutepta tamsiai rusvomis išmatomis. Veido, kaklo dešinėje ir kairėje, kaklo ir krūtinės viršutinės dalies priekinėje pusėje ties raktikaulių sritimis ir kiek žemiau dešiniojo raktikaulio yra gelsvai rusvas odos spalvinis pakitimas. Lankstant kaklo srityje, kaklas lankstosi pakankamai lengvai, be didelio pasipriešinimo. Lavono pėdos ir plaštakos susiraukšlėjusios maceruotos. Pamatavus temperatūrą: oro temperatūra lauke 0,3°C, temperatūra lavono teisiojoje žarnoje 2,7°C, temperatūra duobės, iš kurios iškastas lavonas, dugno dirvožemyje 2,7°C. Apžiūrint namo kiemą, kraujo ar vilkimo pėdsakų neaptikta. Taip pat nustatyta, kad prie įėjimo į namą durų yra du kastuvai sniegui kasti ir vienas kastuvas trumpu kotu, kuris padengtas gruntu, kurio spalva panaši į gruntą už voljero (žr. nuotr. Nr. 41, Nr. 42). Nuo kastuvo koto buvo padaryta nuoplova su biologiniais pėdsakais. Nuoplova supakuota į voką Nr. (duomenys neskelbtini), kuris užplombuotas plomba Policija Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo kastuvo rankenos padaryta nuoplova su biologiniais pėdsakais. Nuoplova supakuota į voką Nr. (duomenys neskelbtini), kuris užplombuotas plomba Policija Nr. (duomenys neskelbtini). Kastuvas supakuotas į popierinį paketą, kuris užplombuotas plomba Policija Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau protokole užfiksuota namo apžiūra. Apžiūrint laiptų aikštelę prie klozeto buvo rasti pilkos spalvos marškinėliai su rudos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują (žr. nuotr. Nr. 59), kurie supakuoti į popierinį paketą Nr. 3. Paketas užplombuotas plomba Policija Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint kambarį ant palangės už gėlės vazono rastas užkištas hermetinis maišelis su dviem oranžinės spalvos tabletėmis ir aukso spalvos kortelė (žr. nuotr. Nr. 60–62). Kortelė ir maišelis su rankų, biologiniais ir cheminiais pėdsakais supakuoti į voką Nr. 4, kuris užplombuotas plomba Policija Nr. (duomenys neskelbtini). Atidarius langą, išorėje ant palangės aptiktas kavos indelis, kuris naudojamas kaip peleninė. Nuo viršaus atrinktos 4 rūšių nuorūkos su biologiniais pėdsakais. Nuorūkos supakuotos į voką Nr. 5, kuris užplombuotas plomba Policija Nr. (duomenys neskelbtini). Ant žurnalinio staliuko rasta K. B. banko kortelė, kuri supakuota į voką Nr. 6, kuris užplombuotas plomba Policija Nr. (duomenys neskelbtini). Po staliuku rastas aprūkęs bongas su augalinės kilmės medžiagų apnašomis, kuris supakuotas į voką Nr. 7 (žr. nuotr. Nr. 64). Vokas užplombuotas plomba Policija Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo įėjimo durų tolimajame kairiajame kampe tarp įvairių daiktų rastos juodos sportinės kelnės, ant kurių yra tamsios spalvos dėmės, panašios į kraują (žr. nuotr. Nr. 65). Kelnės su biologiniais pėdsakais supakuotos į popierinį paketą Nr. 8, kuris užplombuotas plomba Policija Nr. (duomenys neskelbtini). Ant grindų, šalia stalo, yra maišelis su šiukšlėmis. Apžiūrėjus maišelio turinį, rastos margos žieminės pirštinės (žr. nuotr. Nr. 66). Nuo pirštinių paimti kvapo pėdsakai. Odorologinis stiklainis užplombuotas plomba Policija Nr. (duomenys neskelbtini). Odorologinis stiklainis su foniniu kvapu užplombuotas plomba Policija Nr. (duomenys neskelbtini). Pirštinės su biologiniais pėdsakais supakuotos į popierinį paketą Nr. 9, kuris užplombuotas plomba Policija Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp stiklo šukių rasti 3 cigarečių pakeliai, pakeliai „SOLDATO“, „DENIM“ (2 vnt.) paimti su rankų pėdsakais ir supakuoti į dėžutę Nr. 10, kuri užplombuota plomba Policija Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia šiukšlių maišelio rasta skardinė „Bavaria“. Nuo skardinės gėrimo vietos padaryta biologinių pėdsakų nuoplova, kuri supakuota į voką Nr. 11. Vokas užplombuotas plomba Policija Nr. (duomenys neskelbtini). Skardinė su rankų pėdsakais supakuota į dėžutę Nr. 12. Apžiūrėjus po stalu esantį lagaminą, ant jo kampo rastos dėmės, panašios į kraują (žr. nuotr. Nr. 67, Nr. 68). Tarp rūbų, kurie yra ant lagamino, rasti pilkos spalvos marškinėliai, ant kurių yra rudos spalvos dėmės, panašios į kraują (žr. nuotr. Nr. 69). Marškinėliai su biologiniais pėdsakais supakuoti į popierinį paketą Nr. 13, kuris užplombuotas plomba Policija Nr. (duomenys neskelbtini). Ant kambaryje esančio stalo sudėti įvairūs daiktai, garso aparatūra, indai ir pan. (žr. nuotr. Nr. 70). Nuo ant stalo esančio puodelio, kuriame yra kavos tirščių, gėrimo vietos padaryta biologinių pėdsakų nuoplova. Nuoplova supakuota į voką Nr. 14, vokas užplombuotas plomba Policija Nr. (duomenys neskelbtini). Puodelis su rankų pėdsakais supakuotas į dėžutę Nr. 12. Nuo ant stalo esančios stiklinės gėrimo vietos padaryta biologinių pėdsakų nuoplova. Nuoplova supakuota į voką Nr. 15, vokas užplombuotas plomba Policija Nr. (duomenys neskelbtini). Stiklinė su rankų pėdsakais supakuota į dėžutę Nr. 12. Dėžutė užplombuota plomba Policija Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp daiktų, buvusių ant stalo, rasti du (2) „Ežio“ kortelių laikikliai (be kortelių) ir R. D. banko kortelė (žr. nuotr. Nr. 71, Nr. 72). Kortelė ir kortelės laikikliai supakuoti į voką Nr. 16, kuris užplombuotas plomba Policija Nr. (duomenys neskelbtini). Ant stalo krašto rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), kuris supakuotas į voką Nr. 17 (žr. nuotr. Nr. 73–75). Vokas užplombuotas plomba Policija Nr. (duomenys neskelbtini). Ant garso aparatūros rastos juodos spalvos žieminės pirštinės EVEREST (žr. nuotr. Nr. 76). Nuo pirštinių paimtas kvapo pėdsakas. Odorologinis stiklainis užplombuotas plomba Policija Nr. (duomenys neskelbtini). Pirštinės su biologiniais pėdsakais supakuotos į voką Nr. 18, kuris užplombuotas plomba Policija Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nematomų kraujo pėdsakų paieškai naudotas kraujo pėdsakų paieškos tirpalas „Bluestar Forensic“. Nustatyta, kad kambaryje esanti lova buvo patraukta iš savo vietos (žr. nuotr. Nr. 77). Apdorojus grindų paviršius tirpalu, išryškėjo liuminescencinis švytėjimas, nurodantis, kad ant paviršių galėjo būti kraujo. Paviršiaus švytėjimo intensyvumas tolygus visame grindų paviršiaus plote, tai rodo, kad grindys, ant kurių galėjo būti kraujo, buvo plautos. Atkėlus linoleumą, po juo buvo rastos dėmės, panašios į atskiestą kraują (žr. nuotr. Nr. 78). Iš dėmės padaryta nuoplova, kuri supakuota į voką Nr. 19. Vokas užplombuotas plomba Policija Nr. (duomenys neskelbtini). Tirpalu apdoroti ir kiti kambario paviršiai, švytėjimas buvo nustatytas ant laiptų aikštelėje esančio klozeto. Toliau apžiūros metu atlikta mansardos kambario apžiūra. Ant kambario lango sumontuoti oranžiniai „roletai“, kurie nuleisti, vizualiai apžiūrėjus „roletus“ ant kairės, darinėjamos pusės 600x400 mm plote yra daugybiniai pėdsakai, panašūs į tiškalus. Tiškalų yra ir ant lango rėmo (žr. nuotr. Nr. 79). Dėmės patikrintos preliminariu kraujo buvimo nustatymo testu „Hemastix“, kuris parodė, kad dėmės yra kraujas. Informatyviausi tiškalai buvo sužymėti ir nufotografuoti. Nuo vieno kraujo tiškalo buvo padaryta nuoplova, kuri supakuota į voką Nr. 20, kuris užplombuotas plomba Policija Nr. (duomenys neskelbtini). Ant radiatoriaus, esančio po langu, 400x500 mm dydžio plote, arčiau durų aptikti daugybiniai pėdsakai, panašūs į tiškalus (žr. nuotr. Nr. 80). Dėmės patikrintos preliminariu kraujo buvimo nustatymo testu „Hemastix“, kuris parodė, kad dėmės yra kraujas. Informatyviausi tiškalai buvo sužymėti ir nufotografuoti (žr. nuotr. Nr. 81). Nuo kraujo tiškalo Nr. 3 buvo padaryta nuoplova, kuri supakuota į voką Nr. 21, kuris užplombuotas plomba Policija Nr. (duomenys neskelbtini). Ant kambario durų ir dešinės staktos vidinės pusės, 120x150 mm dydžio plote prie pat grindų aptikti daugybiniai pėdsakai, panašūs į tiškalus (žr. nuotr. Nr. 82, Nr. 83). Dėmės buvo patikrintos preliminariu kraujo buvimo nustatymo testu „Hemastix“, kuris parodė, kad tai yra kraujas. Informatyviausi tiškalai buvo sužymėti ir nufotografuoti (žr. nuotr. Nr. 84, Nr. 85). Nuo kraujo tiškalo Nr. 8 padaryta nuoplova, kuri supakuota į voką Nr. 22, kuris užplombuotas plomba Policija Nr. (duomenys neskelbtini). Ant durų vidinės pusės prie rankenos, rankenos aukštyje yra lanku, horizontaliai grindų paviršiui išsidėsčiusi eilė tiškalų (žr. nuotr. Nr. 86). Ant staktos yra 20x30 mm dydžio dėmė (žr. nuotr. Nr. 87). Tiškalai ir dėmė nedidelio intensyvumo, išsiskiria iš kitų kraujo pėdsakų. Ant kambario sienos, žemiau elektros jungiklio, 220x130 mm dydžio plote, aptikti daugybiniai pėdsakai, panašūs į tiškalus (žr. nuotr. Nr. 88, Nr. 89). Dėmės patikrintos preliminariu kraujo buvimo nustatymo testu „Hemastix“, kuris parodė, kad dėmės yra kraujas. Nuo vieno iš kraujo tiškalų padaryta nuoplova, kuri supakuota į voką Nr. 23, kuris užplombuotas plomba Policija Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš patraukiant stalą iš jo vietos, ant stalo kojos, arčiau sienos buvo aptikti daugybiniai pėdsakai, panašūs į tiškalus (žr. nuotr. Nr. 90). Tiškalai buvo patikrinti preliminariu kraujo buvimo nustatymo testu „Hemastix“, kuris parodė, kad tai yra kraujas. Patraukus stalą, ant sienos buvo rasti tiškalai (žr. nuotr. Nr. 91). Tiškalai patikrinti preliminariu kraujo buvimo nustatymo testu „Hemastix“, kuris parodė, kad tai yra kraujas. Ant sienos ties stalo koja su kraujo pėdsakais buvo aptikti daugybiniai pėdsakai, panašūs į tiškalus (žr. nuotr. Nr. 92). Tiškalai išsidėstę 250X100 mm plote. Nuo vieno iš kraujo tiškalų padaryta nuoplova. Nuoplova supakuota į voką Nr. 24, kuris užplombuotas plomba Policija Nr. (duomenys neskelbtini). Ant sienos per visą plotą, kur buvo stalas, o taip pat ant stalviršio apatinės dalies, aptikti daugybiniai pėdsakai, panašūs į tiškalus. Nuo vieno iš kraujo tiškalų padaryta nuoplova, kuri supakuota į voką Nr. 25, kuris užplombuotas plomba Policija Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus laiptinę į mansardą, nustatyta, kad ant turėklų yra kraujo pėdsakai (žr. nuotr. Nr. 93). Ant rausvos spalvos dažais nudažytos sienos yra kraujo pėdsakai, kurių vieno dydis 100x30 mm, kito 70x30 mm. Šie pėdsakai išsidėstę virš turėklų, apie 1000 mm virš laiptų pakopos (žr. nuotr. Nr. 94–96). Nuo vienos iš šių dėmių buvo padaryta nuoplova, kuri supakuota į voką Nr. 26, kuris užplombuotas plomba Policija Nr. (duomenys neskelbtini). Ant prieškambario durų ir staktos į mansardą, iš vidinės pusės yra kraujo pėdsakai, kurių maksimalus dydis 300x150 mm. Šis pėdsakas išsidėstęs virš slenksčio, apie 900 mm aukštyje (žr. nuotr. Nr. 97). Įvykio vietos apžiūros metu buvo naudotas 3D lazerinis skeneris ir suformuotas taškų debesis. Panaudojus surinktus duomenis buvo sudarytas įvykio vietos planas Nr. 1, Nr. 2 (žr. nuotr. Nr. 98, Nr. 99) su namu ir jo teritorija, kambario planas Nr. 2 (žr. nuotr. Nr. 100). Taip pat apžiūros metu sukurta vizualizacija, kuri kartu su visais duomenimis pateikta SD kortelėje (1 t., b. l. 141–148, 149–198).
Iš byloje esančio 2023-02-22 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota įvykio vietos adresu: (duomenys neskelbtini), buto apžiūra (2 t., b. l. 1–3, 4–13).
Iš byloje esančio 2023-02-27 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad, jame užfiksuota įvykio vietos adresu: (duomenys neskelbtini) apžiūra, kuriuos metu apžiūrėtas pirmame aukšte esantis buto langas (žr. Nuotr. Nr. 1–4). Nustatyta, kad langas susideda iš dviejų dalių (žr. nuotr. Nr. 5), iš vidaus iki pusės uždengtas raudonos spalvos „roletais“. Langas baltos spalvos plastiko rėmu ir stiklo paketu. Stiklo paketo dydis 1250x1500 mm, kurio viduryje apie 770 mm nuo kairiojo rėmo krašto ir 620 mm nuo apatinio rėmo krašto yra kiauryminis pažeidimas, kuris iš vidaus užklijuotas. Pažeidimo aukštis nuo grindinio 2900 mm. Pažeidimas netaisyklingos ovalo formos, išoriniame stikle 270x300 mm dydžio, vidiniame stikle 150x170 mm dydžio (žr. nuotr. Nr. 6). Pažeidimų kraštai piltuvėlio formos, platėjantys į kambario pusę. Aplink pažeidimus yra išsidėstę koncentriniai žiedai ir radialiniai įtrūkimai (2 t., b. l. 14–16, 17–20).
Byloje esančioje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta:
1. V. G. mirė nuo galvos sumušimo, į tai nurodo poodinės kraujosruvos veide; odos nubrozdinimas kaktos dešinėje; muštinės žaizdos ir aplinkinės kraujosruvos smakre, nosies pertvaros srityje, abiejų lūpų gleivinėje; kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose veide; kraujosruvos po abiejų akių junginėmis; nosies kaulų lūžis; galvos smegenų sumušimai kairėje kaktinėje skiltyje, kairėje smilkininėje skiltyje; kraujosruvos po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje kaktinėje, dešinėje kaktinėje, dešinėje momeninėje, dešinėje pakaušinėje skiltyse; kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų smilkininės momeninės-pakaušinės skilčių. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, progresuojančiu centrinės kilmės širdies ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu.
2. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota V. G. lavono tyrimo metu 2023-02-24, 11 val. 00 min., nurodo, kad nuo V. G. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone praėjo apie 2–5 paros laiko.
3. V. G. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,10 960 (promilės) etilo alkoholio, gyvam asmeniui tai atitiktų lengvą girtumo laipsnį; šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 1,34 960 (promilės) etilo alkoholio. Tyrimo objektas (-ai) bus sunaikintas (-i) 2024-03-07.
4. V. G. lavone konstatuota: poodinės kraujosruvos veide, kairiame petyje, dešinėje plaštakoje, krūtinės kairėje, kairiame sėdmenyje; odos nubrozdinimas kaktos dešinėje; muštinės žaizdos ir aplinkinės kraujosruvos smakre, nosies pertvaros srityje, abiejų lūpų gleivinėje; kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose veide, kakle; kraujosruvos po abiejų akių junginėmis; poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairiame dilbyje; nosies kaulų, dešinės pusės VIII šonkaulio ir kairės pusės II, VI-VII nugarinių dalių, VIII-X, XXII šonkaulių lūžiai; galvos smegenų sumušimai kairėje kaktinėje skiltyje, kairėje smilkininėje skiltyje; kraujosruvos po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje kaktinėje, dešinėje kaktinėje, dešinėje momeninėje, dešinėje pakaušinėje skiltyse; kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų smilkininės-momeninės-pakaušinės skilčių. V. G. lavone konstatuoti kairės pusės VI-VII šonkaulių lūžiai priekinėje dalyje sužalojimu nekvalifikuojami, kadangi padaryti po jo mirties, į tai nurodo makromorfologinis lūžių vaizdas ir kraujosruvos nebuvimas lavono tyrimo metu; pomirtinių sužalojimų sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas. V. G. lavone konstatuoti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais. V. G. lavone konstatuoti kūno sužalojimai padaryti kelių valandų bėgyje iki mirties. V. G. lavone konstatuoti kūno sužalojimai visumoje, dėl galvos smegenų sumušimų, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu su smegenų pabrinkimu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 137–139).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta:
1. V. G. lavone konstatuoti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 11 trauminių poveikių metu. V. G. lavone konstatuoti kūno sužalojimai galvos srityje galėjo būti padaryti mažiausiai 4 trauminių poveikių metu. V. G. lavone konstatuoti kūno sužalojimai krūtinės srityje galėjo būti padaryti mažiausiai 3 trauminių poveikių metu.
2. Vertinant sužalojimus atskirai, V. G. lavone konstatuoti kūno sužalojimai galvos srityje galėjo būti padaryti suduodant smūgius kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (-ais). Koja ir ranka, pagal žalojančių daiktų rūšinę priklausomybę, priskiriamos kietiems bukiems daiktams. Vertinant sužalojimus atskirai, V. G. lavone galvos srityje konstatuotų odos nubrozdinimo kaktos dešinėje, poodinės kraujosruvos veide, nosies kaulų lūžio, muštinės žaizdos ir aplinkinės kraujosruvos smakre, kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose veide, galvos smegenų sumušimų kairėje kaktinėje skiltyje, kairėje smilkininėje skiltyje, kraujosruvų po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje kaktinėje, dešinėje kaktinėje, dešinėje momeninėje, dešinėje pakaušinėje skiltyse, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų smilkininės-momeninės-pakaušinės skilčių padarymo galimybė ir atsitrenkimų į kietus bukus paviršius, mažiausiai 3 trauminiais poveikiais metu nėra atmetama. Teismo medicininio V. G. lavono tyrimo metu sužalojimų, kurie nurodytų, kad jo kūnas galėjo būti velkamas, nekonstatuota. V. G. lavone konstatuotų poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimo kairiame dilbyje, poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje padarymo galimybė ir dengiantis rankomis nuo smūgių nėra atmetama. V. G. lavone konstatuoti kūno sužalojimai visumoje padaryti kelių valandų bėgyje iki mirties, į tai nurodo jų makromorfologinis vaizdas lavono tyrimo metu.
3. Vertinant sužalojimus atskirai, V. G. lavone galvos srityje konstatuotų odos nubrozdinimo kaktos dešinėje, poodinės kraujosruvos veide, nosies kaulų lūžio, muštinės žaizdos ir aplinkinės kraujosruvos smakre, kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose veide, galvos smegenų sumušimų kairėje kaktinėje skiltyje, kairėje smilkininėje skiltyje, kraujosruvų po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje kaktinėje, dešinėje kaktinėje, dešinėje momeninėje, dešinėje pakaušinėje skiltyse, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų smilkininės-momeninės-pakaušinės skilčių padarymo galimybė ir atsitrenkimų į kietus bukus paviršius, mažiausiai 3 trauminiais poveikiais metu nėra atmetama. Vertinant sužalojimus atskirai, V. G. lavone galvos srityje konstatuotų muštinių žaizdų nosies pertvaros srityje, abiejų lūpų gleivinėje padarymo galimybė ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus mažiausiai 1 trauminio poveikio metu nėra atmetama. Labiausiai tikėtina, kad kraujosruvos po abiejų akių junginėmis padarytos tiesioginių trauminių poveikių su kietu buku daiktu (-ais) metu. Kadangi individualios žalojančių daiktų savybės sužalojimuose neužsifiksavo, tiksliai pasisakyti, su kokiu konkrečiai daiktu (-ais) kontaktuojant padaryti V. G. lavone konstatuoti kūno sužalojimai, nėra galimybės.
4. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, V. G. lavone konstatuotų kūno sužalojimų visumos padarymo, 2023-02-24 ir 2023-03-07 įtariamojo R. D. apklausos protokoluose nurodytomis vienkartinio griuvimo aukštielninkam ant nugaros aplinkybėmis, paaiškinti nėra galimybės. Vertinant sužalojimus atskirai, V. G. lavone konstatuoti kūno sužalojimai galvos srityje galėjo būti padaryti suduodant smūgius kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (-ais); galvos sužalojimų visumos padarymo suduodant kietu buku daiktu (kumščiu) 2–3 kartus į kairę veido pusę ties smilkiniu, atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, paaiškinti nėra galimybės. V. G. lavone konstatuotų kairės pusės VI–XII šonkaulių lūžių, poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos kairiame sėdmenyje, poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje padarymo galimybė, 2023-02-24 ir 2023-03-07 įtariamojo R. D. apklausos protokoluose nurodytomis griuvimo aukštielninkam ant nugaros aplinkybėmis, nėra atmetama (2 t., b. l. 145–151).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta:
1. Remiantis turimais duomenimis, vertinant sužalojimus atskirai, R. D. 2023-07-10 parodymų patikrinimo protokole ir 2023-07-18 papildomos apklausos protokole nurodytos aplinkybės, tai yra suduodant V. G. 3 smūgius į kairę veido pusę, jam griūnant ant dešinės pusės, spiriant 2–3 kartus į dešinę veido pusę ir jam gulint vieną kartą į šonkaulius, gali būti paaiškintas V. G. lavone konstatuotų galvos sužalojimų visumos, poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje, dešinės pusės VIII šonkaulio ir kairės pusės VI–VII nugarinių dalių, VIII–X, X–XII šonkaulių lūžių, poodinės kraujosruvos dešinėje kairiame sėdmenyje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimo kairiame dilbyje padarymas (2 t., b. l. 159–160).
Iš byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas A. S. patvirtino įvykio vietoje savo parodymus, duotus liudytojo apklausų metu. Liudytojas parodė namą, kuriame 2023-02-19 jis buvo su K. B., R. D. ir V. G., parodė, kuriame kambaryje antrame aukšte jie visi buvo, parodė, kurioje vietoje ir kaip ant lovos sėdėjo V. G., parodė, kur ir kaip sėdėjo ant lovos R. D., parodė, kur ir kaip ant lovos gulėjo K. B.. Liudytojas parodė, kur ir kaip jis gulėjo ant fotelio. A. S. parodė, kurioje kambario vietoje, kaip ir kur R. D. sudavė smūgį V. G., parodė, į kurią tiksliai veido vietą R. D. sudavė smūgį, o tada parodė, kaip po suduoto smūgio V. G. atsilošė atgal lovoje ir galva arba pečiais atsirėmė į sieną ir pradėjo gargaliuoti (4 t., b. l. 80–82, 84–97).
Iš byloje esančio Lietuvos teismo Kriminalistinių tyrimų centro 2023-04-18 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti:
1. Ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 1, su nuoplova, padaryta apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.
2. 2-4, 6, 7. Ant tirti pateiktų tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 2-4, Nr. 6, Nr. 7, su nuoplovomis, padarytomis apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. G. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. G. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 4×10-23.
5. Ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 5, su nuoplova, padaryta apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tampono Nr. 5 rastas vyro kraujas yra ne V. G..
8. Ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 8, su nuoplova, padaryta apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tampono Nr. 8 rastas vyro kraujas yra ne V. G., ne vyro, kurio kraujo rasta ant tampono Nr. 5 (2 t. b. l. 97–103).
Iš byloje esančios Lietuvos teismo Kriminalistinių tyrimo centro 2023-05-23 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti:
1. Atlikto tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad įvykio vietoje (duomenys neskelbtini):
- ant mansardos kambario lango „roleto“ ir lango rėmo, esantys kraujo, kuris yra ne V. G., tiškalai susiformavo smūgiuojant įrankiu ar duriant, kai kraujo šaltinis (žmogaus kūnas) tiškalų susiformavimo metu buvo 1500–1700 mm nuo grindų ir iki 1000 mm atstumu nuo lango, galimai stovimoje padėtyje;
- ant radiatoriaus ir sienos prie jo esantys V. G. kraujo tiškalai, susiformavo smūgiuojant ar duriant, kai kraujo šaltinis (žmogaus kūnas) tiškalų susiformavimo metu buvo 300–500 mm nuo grindų ir iki 1000 mm atstumu nuo radiatoriaus, galimai gulimoje padėtyje;
- ant kambario durų apačioje ir dešinės staktos vidinės pusės esantys V. G. kraujo nusviesti tiškalai, susiformavo užsimojant, smūgiuojant ar mojant;
- kraujo tiškimo metu mansardos durys į laiptinę buvo uždarytos;
- ant stalo kojos ir sienos už jos V. G. kraujo tiškalai susiformavo smūgiuojant, kai kraujo šaltinis (žmogaus kūnas) tiškalų susiformavimo metu buvo 200–300 mm nuo grindų ir iki 1000 mm atstumu nuo stalo ar sienos, galimai gulimoje padėtyje;
- ant kambario sienos, stalviršio apatinės dalies yra nusviesti V. G. kraujo tiškalai, susiformavo užsimojant, smūgiuojant ar mojant;
- nusviesti tiškalai susiformavo, kai smūgiuojama ar užsimojama buvo kraujo šaltiniui esant žemiau stalo stalviršio, galimai gulimoje padėtyje;
- kraujo tiškimo metu kraujo šaltinis nežymiai keitė vietą;
- ant durų vidinės pusės esantys skiesto kraujo tiškalai susiformavo užsimojant, mojant;
- ant staktos esanti skiesto kraujo kontaktinė dėmė susiformavo dinaminio kontakto metu paviršiui, ant kurio yra skiesto kraujo, kontaktuojant su durų staktos paviršiumi;
- kambaryje ant linoleumo, laiptinėje ant klozeto, išryškinti ir po linoleumu rasti skysti kraujo pėdsakai leidžia teigti, kad kambario grindys ir klozetas laiptinėje buvo plauti;
- plovimui galėjo būti naudotos cheminės priemonės;
- ant laiptinės į mansardą sienų ir turėklų esantys dinaminiai kontaktiniai kraujo pėdsakai su braukimu susiformavo kraujuotam paviršiui kontaktuojant su sienos, turėklų ir durų paviršiais, tačiau rastas vyro kraujas yra ne V. G. ir ne vyro, kurio kraujo rasta ant „roleto“ (2 t., b. l. 57–87).
Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023-04-06 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti:
1. Dviejų tablečių, kurios supakuotos voke Nr. 4, su plomba Nr. (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė yra 0,182 g.
2. Ant geltonos spalvos kortelės, kuri supakuota voke Nr. 4, su plomba Nr. (duomenys neskelbtini), paviršių yra narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai.
3. Ant buteliuko, kuris supakuotas voke Nr. 7, su plomba Nr. (duomenys neskelbtini), vidinių paviršių yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai (2 t., b. l. 122–126).
Kitų objektų apžiūros protokolas 2023-03-07–2023-03-14, kuriame užfiksuota vaizdo kamerų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašų apžiūra (2 t., b. l. 129–132).
III. Įrodymų vertinimas ir teismo išvados dėl V. G. nužudymo
Ištyrus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus ir juos patikrinus teisme, vienareikšmiškai nustatyta, kad V. G. buvo nužudytas. Tai patvirtina byloje esanti detali Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad V. G. mirė nuo galvos sumušimo. Teismo posėdyje ekspertas patvirtino, jog buvo nustatyta, kad sužalojimai galvoje buvo padaryti ne mažiau keturiais poveikiais. V. G. lavone labiausiai išreikšti yra sužalojimai veido srityje. Nugarinėje kūno dalyje, galvos srityje sužalojimų išoriškai nebuvo rasta. Poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimai ir žaizdos buvo priekinėje dalyje. Mirtis įvyko nuo trauminio kontakto į veido sritį: turėjo būti kontaktuojama į veido sritį, kad galvos smegenyse susiformuotų kiti sužalojimai. V. G. mirtis įvyko nuo galvos smegenų sužalojimo, nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu ir tai sąlygojo tolesnius procesus jo kūne, organizme: dėl galvos smegenų pažeidimo išbrinko galvos smegenys ir įvykio eigoje nuo to įvyko mirtis. Į kurią tiksliai veido vietą buvo padarytas tas vienas trauminis poveikis, smūgis, nuo kurio susiformavo galvos smegenų sužalojimai, negali atskirti. Kaltinamasis R. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė parodymus ir prisipažino, kad naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. G.. Geriant degtinę jis susiginčijo ir susimušė su V. G.. Kambaryje tuo metu buvo K. B. ir A. S.. V. pirmas jam sudavė kumščiu gal du kartus į veido sritį. Tada jis dešinės rankos kumščiu V. sudavė kokius du ar tris kartus į kairę veido pusę ties smilkiniu. V. griuvo aukštielninkas ir pakaušiu trenkėsi į stalo koją. Pasimatė kraujas, V. nebejudėjo ir nieko nesakė. Pamatęs, kad V. nejuda, jis pasimetė, išsigando, paprašė K., kad pažiūrėtų, ar V. gyvas, ir prašė patikrinti pulsą. Tuo momentu K. miegojo savo lovoje tame pačiame kambaryje. Papildomos įtariamojo apklausos metu 2023-07-18 R. D. papildė savo ankstesnius parodymus. Jis parodė, kad parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu nurodė, jog K. B. spyrė V., tai tvirtina ir apklausoje. Anksčiau šios aplinkybės jis nenurodė, nes manė, kad bus paprastesnė situacija ir mažesnė bausmė, nes nebus bendrininkų, jeigu parodys, kad tik jis vienas sudavė smūgius V. Jis pats priėmė tokį sprendimą nepasakyti, jog ir K. spyrė V. K. neprašė jo taip sakyti. Kaip ir parodė parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, po to, kai jis V. sudavė smūgius kumščiu ir V. nugriuvo ant grindų, K. pakilo nuo lovos ir spyrė koja V. į veidą. Mano, kad K. atsibudo nuo bildesio, kai griuvo V.. Negali nurodyti, ar jis žadino K., bet dabar jam atrodo, kad K. pats pabudo. Kai V. nugriuvęs gulėjo ant grindų, K. pakilęs nuo lovos iš karto spyrė V. Laiko tarpas nuo tada, kai V. nugriuvo ant grindų, iki tol, kol K. spyrė, buvo tik kelios sekundės, praktiškai iškart po to, kai V. nugriuvo. Nepamena, ar K. avėjo kokią avalynę, kai spyrė V. Negali nurodyti, ar K. V. spyrė dešine ar kaire koja. Kaip ir parodė parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, K. pakilęs nuo lovos iš karto spyrė ant grindų gulinčiam V., spyrė du ar tris kartus į dešinį skruostą, o po to iškart spyrė koja iš viršaus į šonkaulius. Jam atrodo, kad į šonkaulius V. K. spyrė tik vieną kartą. Spirdamas K. V. nieko nesakė. Kai K. spyrė V., V. nieko nesakė, nešaukė, tik gulėjo. Ar V. buvo tuo metu sąmoningas, jis nesuprato. Nepamena, ar po K. spyrių V. ant grindų ir ant V. veido pasirodė kraujas (6 t., b. l. 128).
K. B. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu jis neigė naudojęs fizinį smurtą prieš V. G., tvirtino, kad R. D. vienas mušė V. G.. Nagrinėjant bylą teisme K. B. savo parodymus pakeitė ir parodė, kad, nenorėdamas pasirodyti liurbiu prieš R. D., jis V. G. gulint ant pilvo du kartus spyrė jam į nugarą. K. B. parodė, kad tokiu būdu atkeršijo V. G.. Nuo smūgių į nugarą V. G. negalėjo mirti. Teismas atkreipia dėmesį, kad K. B. kartu su R. D. užkasė V. G. lavoną. Iš A. S. parodymų matyti, kad jis kartu su R. D. K. B. prašė duoti klaidingus parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, K. B. pyko ant V. D.. Dėl šios priežasties buvo išdaužtas V. G. buto langas. K. B. teisme pripažino, kad spardydamas V. G. tokiu būdu jam atkeršijo. Iš R. D. parodymų matyti, kad jis tris kartus ranka trenkė V. G. į veidą, o R. B. du ar tris kartus spyrė V. G. į dešinį skruostą. Iš teismo medicinos išvadų ir teismo medicinos eksperto T. Š. parodymų teisme matyti, kad sužalojimai V. G. galvoje buvo padaryti ne mažiau keturiais poveikiais. V. G. lavone labiausiai išreikšti yra sužalojimai veido srityje. Nugarinėje kūno dalyje, galvos srityje sužalojimų išoriškai nebuvo rasta. Poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimai ir žaizdos buvo priekinėje dalyje. Mirtis įvyko nuo trauminio kontakto į veido sritį: turėjo būti kontaktuojama į veido sritį, kad galvos smegenyse susiformuotų kiti sužalojimai. V. G. mirtis įvyko nuo galvos smegenų sužalojimo, nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu ir tai sąlygojo tolesnius procesus jo kūne, organizme: dėl galvos smegenų pažeidimo išbrinko galvos smegenys ir įvykio eigoje nuo to įvyko mirtis. Į kurią tiksliai veido vietą buvo padarytas tas vienas trauminis poveikis, smūgis, nuo kurio susiformavo galvos smegenų sužalojimai, negali atskirti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad R. D. ir K. B. savo veiksmais nužudė V. G.. Nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
IV. Įrodymų vertinimas ir teismo išvados dėl turto sugadinimo
Kaltinamasis R. D. teisme visiškai prisipažino dėl R. N. priklausančio turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu.
Iš nukentėjusiojo R. N. parodymų matyti, kad jo sodyboje (duomenys neskelbtini), vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo ir R. D.. Išgertuvių metu jis susipyko su R. D.. Po kelių minučių telefonu gavo žinią, kad dega jo buto (duomenys neskelbtini), durys. Grįžus kaimynai pasakė, kas padegė duris, nes matė, kas ant jų pylė degų skystį. Nežino, kodėl R. D. taip padarė. Praėjus kuriam laikui po įvykio R. D. jo atsiprašė. Nors buvo padaryta žala, bet jis nieko nereikalauja iš R. D..
Analogiškai parodė liudytoja E. J.. Ji taip pat parodė, kad išvažiuojant R. D. pasakė R. N., kad „dabar degsite“. Durys buvo sugadintos ir jas reikėjo keisti. Buvo atliekamas tyrimas, bet jis buvo nutrauktas, nes R. N. nepareiškė jokių pretenzijų R. D..
Iš byloje esančio 2022-05-02 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Prie durų ant grindų yra raudonos spalvos marškinėliai, kuriuose yra įkištas guminis kilimėlis. Marškinėliai yra šlapi, sulieti galimai degiu skysčiu. Ant grindų ir durų yra skysčio, kurio kvapas kaip degaus skysčio. Marškinėliai paimti ir įdėti į paketą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris supakuotas į SPP paketą Nr. (duomenys neskelbtini) su paaiškinamaisiais užrašais. Ant durų varčios koridoriaus pusėje 105 cm aukštyje 40X40 cm plote yra degimo žymės.
Byloje esančiame akte nurodyta, kad gaisro metu termiškai pažeistos medinės durys, apdegė apie 0,045 m² išorinių buto durų ploto, gaisro kilimo priežastis – padegimas.
Specialisto išvadoje 2022-05-30 Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant tirti pateiktų raudonos spalvos marškinėlių yra degaus skysčio – vaitspirito arba žibalo pėdsakų.
Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.
V. Įrodymų vertinimas ir teismo išvados dėl psichotropinių medžiagų
K. B. visiškai prisipažino dėl psichotropinių medžiagų neteisėto įgijimo ir laikymo. Iš jo parodymų matyti, kad šias medžiagas R. D. nusipirkdavo kartu su R. D. ir vienas kitą vaišindavo. Savo veiksmus dėl tos nusikalstamos veikos vertina labai blogai.
Iš R. D. parodymų matyti, kad tabletes K. laikė plastikiniame maišelyje, o tą maišelį paskutinį kartą jis matė tada, kai K. jį užkišo už vazono, kuris stovėjo ant palangės.
Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023-04-06 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti:
1. Dviejų tablečių, kurios supakuotos voke Nr. 4, su plomba Nr. (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė yra 0,182 g.
2. Ant geltonos spalvos kortelės, kuri supakuota voke Nr. 4, su plomba Nr. (duomenys neskelbtini), paviršių yra narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai.
3. Ant buteliuko, kuris supakuotas voke Nr. 7, su plomba Nr. (duomenys neskelbtini), vidinių paviršių yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai (2 t., b. l. 122–126).
Kitų objektų apžiūros protokolas 2023-03-07–2023-03-14, kuriame užfiksuota vaizdo kamerų, esančių (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašų apžiūra.
Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių. Nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
VI. Bausmių skyrimas
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnį kyla tada, kai kito žmogaus gyvybę kaltininkas atima veikdamas tyčia, t. y. suprasdamas, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatydamas, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir to norėdamas (tiesioginė tyčia) arba nenorėdamas, bet sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti (netiesioginė tyčia). Apie kaltininko tyčios turinį sprendžiama atsižvelgiant į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: šios veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš jį ir po jo ir kt. Iš byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų matyti, kad R. D. ir K. B. nužudė V. G. veikdami netiesiogine tyčia.
R. D. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatyta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančios aplinkybėmis pripažintina, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamų veikos padarymui, ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).
R. D. padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas sukėlė negrįžtamus padarinius, t. y. kito žmogaus mirtį, ir yra priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už šį nusikaltimą įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Kita R. D. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). R. D. anksčiau ne kartą teistas, paskutinį kartą teistas 2024 m. kovo 12 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį už 7 nusikalstamas veikas (nuosprendis įsiteisėjęs), bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (6 t., b. l. 32–45), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, mokosi „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje“ pagal suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programą (duomenys neskelbtini) tarnyboje (8 t., b. l. 52).
K. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatyta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančios aplinkybėmis pripažintina, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamų veikos padarymui, ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). K. B. padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas sukėlė negrįžtamus padarinius, t. y. kito žmogaus mirtį, ir yra priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už šį nusikaltimą įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Kita K. B. padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (12 straipsnis). K. B. nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, neatlikęs bausmės, teistumui neišnykus, nevedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 155).
Teismas, įvertinęs kaltinamųjų R. D. ir K. B. asmenybes charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, jos pobūdį ir pavojingumą, už minėtą nusikalstamą veiką kaltinamiesiems skirtinos laisvės atėmimo bausmės, o jų dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.
Įvertinus tai, kad R. D. atsiprašė nukentėjusiojo A. N. už sugadintą turtą – padegtas duris, A. N. pretenzijų nereiškia, A. D. už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė, nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Teismas, įvertinęs, kad K. B. visiškai pripažino kaltę, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, K. B. už šį nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, skirtina arešto bausmė mažesnė, nei numatytas šios bausmės vidurkis.
Už atskiras nusikalstamas veikas kaltinamiesiems R. D. ir K. B. paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, tai yra griežčiausia laisvės atėmimo bausme, paskirta už BK 129 straipsnio 1 dalį, apimant švelnesnę bausmę, kadangi jų įvykdytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą (BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 dalies 2 punktas).
Nusikalstamas veikas, už kurias nuteisiamas šiuo nuosprendžiu, kaltinamasis K. B. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, t. y. neatlikęs 2022 m. rugpjūčio 18 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės. Pagal Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendį K. B. yra atlikęs 9 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, o neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis šio nuosprendžio priėmimo dieną – 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Kadangi K. B. naujas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi. Atkreiptinas dėmesys, kad skirdamas subendrintą bausmę pagal BK 64 straipsnio nuostatas teismas bausmes gali tik visiškai ar iš dalies sudėti (BK 64 straipsnio 1 dalis). BK 64 straipsnis nenustato bausmių apėmimo būdo, kai kaltinamasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką. Toks šio baudžiamojo įstatymo straipsnio išaiškinimas pateiktas ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-471/2005, 2K-368-511/2017). Atsižvelgiant į anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, K. B. asmenybę, prie šiuo nuosprendžiu skirtinos subendrintos bausmės – 9 metų laisvės atėmimo pridėtina Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 5 mėnesiai laisvės atėmimo, ir K. B. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 9 metų 5 mėnesių laisvės atėmimas. Į bausmės laiką K. B. įskaitytinas šioje byloje jam taikyto laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023 m. vasario 23 d. iki 2023 m. kovo 23 d.
Šioje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas R. D. padarė dar iki priimant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. kovo 12 d. nuosprendį (nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 3 d.), kuriuo R. D. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (7 nusikalstamos veikos) ir jam skirta subendrinta bausmė – 45 parų areštas. Todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu R. D. paskirta subendrinta bausmė, griežtesne bausme apimant švelnesnę, bendrintina su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Į bausmės laiką R. D. įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023 m. vasario 23 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. birželio 4 d. bei pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. kovo 12 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis.
VII. Civiliniai ieškiniai
Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
Kiekvienas asmuo, susijęs su mirusiuoju artimais ryšiais ir patyręs neturinę žalą dėl jo mirties, gali pretenduoti į tam tikrą piniginę sumą. Atitinkamai šita suma turi būti santykinai proporcinga pažeistos vertybės svarbai, santykinai proporcinga kilusiems padariniams. Šiuo atveju atsiradę padariniai yra nebeatitaisomi. Gyvybės atėmimo bylose yra vienas iš pagrindinių neturtinės žalos dydžio kriterijų yra žuvusiojo ir nukentėjusio asmens tarpusavio ryšys.
Teismo posėdyje kaltinamasis R. D. parodė, kad sutinka su nukentėjusiųjų civiliniais ieškiniais. Kaltinamasis K. B. kaltas dėl V. G. nužudymo neprisipažino ir nesutinka su pareikštais civiliniais ieškiniais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą nurodė, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali turėti esminės įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus tokiais atvejais yra sukeltos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-7-255/2005, 2K-442/2009 ir kt.). Nustačius, jog tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų (įvykdytų nusikaltimų) ir ieškovų patirtos neturtinės žalos egzistuoja priežastinis ryšys, reiškiami civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. Č., nužudytojo V. G. mama, prašo priteisti iš kaltinamųjų 1490 eurų turtinei žalai atlyginti ir 70000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. B. prašo priteisti negautą darbo užmokestį 117,80 eurų dėl jos dalyvavimo teismo posėdžiuose.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. Č.-G. ir I. B., nužudytojo V. G. seserys, prašo priteisti iš kaltinamųjų 50000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių G. Č. ieškinys dėl neturtinės žalos 70000 eurų priteisimo, L. Č.-G. ir I. B. ieškinys dėl 50000 eurų priteisimo yra pagrįsti ir tenkintini, tačiau, atsižvelgus į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, prašomos priteisti sumos mažintinos.
Nukentėjusiojo A. J. įstatyminė atstovė prašo priteisti iš kaltinamųjų 20000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. Č., nužudytojo V. G. mama, prašo priteisti iš kaltinamųjų 1490 eurų turtinei žalai atlyginti. Ieškinys pagrįstas, tačiau mažintinas atsižvelgus į gautą išmoką. Iš byloje esančios 2023-02-27 PVM sąskaitos faktūros, (duomenys neskelbtini), matyti, kad už V. G. laidotuves buvo sumokėta 900 eurų (t. 8, b. l. 24). Iš byloje esančios 2024-01-24 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad už kapo sutvarkymą buvo sumokėta 590 eurų (t. 8, b. l. 2). Iš byloje esančio dokumento matyti, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė 2023 m. kovo 1 d. yra sumokėjusi G. Č. 392 eurų laidojimo pašalpą (t. 8, b. l. 25). Esant minėtai aplinkybei ieškinys mažintinas ir G. Č. priteistina 1088 eurų patirtos išlaidos dėl V. G. laidojimo ir kapo sutvarkymo.
Ieškinyje taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio palūkanas iki teismo sprendimo įvykdymo. Spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškovo prašymo priteisti 5 procentų procesines palūkanas, teismas remiasi aktualia teismų praktika – LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2019 m. birželio6 d. nutartimi, kuri priimta byloje Nr.2K-P-75-788/2019. Joje pasisakyta, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Teismo nuomone, prašymas priteisti 5 procentų dydžio palūkanas pagrįstas ir tenkintinas.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. B. prašo priteisti negautą darbo užmokestį 117,80 eurų dėl jos dalyvavimo teismo posėdžiuose. Iš byloje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. sausio 31 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad už neatvykimą į darbą I. B. negauna atlyginimo 117,80 eurų. Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
VIII. Dėl proceso išlaidų
Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. Č. atstovavo advokatas Modestas Švažas, kuriam iš valstybės lėšų buvo sumokėta 653,87 eurų. Ši suma priteistina valstybei solidariai iš R. D. ir K. B..
Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusiajam A. J. atstovavo advokatė Naina Lanzbergienė, kuriai iš valstybės lėšų buvo sumokėta 794,58 eurų. Ši suma priteistina valstybei solidariai iš kaltinamųjų R. D. ir K. B..
Nagrinėjant bylą kaltinamajam R. D. buvo skirtas gynėjas – advokatas Anatolij Šichovcov. Byloje 2024 m. gegužės 24 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 764,98 Eur. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis nedirba, duomenų apie turimą turtą, byloje nepateikta, jam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, kuri apsunkins jo materialinę padėtį, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas ir iš kaltinamojo nepriteistinos kaltinamojo gynybos išlaidos.
IX. Dėl daiktinių įrodymų
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:
1. Mobilaus ryšio telefonai „Redmi 9T, wa“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su Tele2 SIM kortele, „Samsung Galaxy A7“ (SM-A715F), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini K. B..
2. Nukentėjusiajai G. Č. pagal jos prašymą grąžintini V. G. priklausę rūbai: mėlynos spalvos trumparankoviai marškinėliai, blyškai melsvos spalvos vyriškos trumpikės ir sportinis megztinis su gobtuvu, kurie saugomi Telšių apskrities PK daiktinių įrodymų sandėlyje.
3. Raudonos spalvos marškinėliai, kvapo pėdsakai nuo juodos spalvos pirštinių, kvapo pėdsakai nuo margų pirštinių, foninis kvapo pėdsakas iš kambario, puodelis, stiklinė, skardinė su rankų pėdsakais, 4 rūšių nuorūkos su biologiniais pėdsakais, maišelis ir plastikinė kortelė su cheminiais, biologiniai ir rankų pėdsakais, juodos sportinės kelnės su biologiniais pėdsakais, pilki marškinėliai su biologiniais pėdsakais, pilki marškinėliai su biologiniais pėdsakais, margos pirštinės su biologiniais pėdsakais, juodos pirštinės su biologiniais pėdsakais, 13 vnt. nuoplovų, ėminiai nuo bongo (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), ėminys nuo plastikinio maišelio (paketas Nr. (duomenys neskelbtini), du platūs medžiaginiai užvalkalai, vokas su V. G. panagių turiniu, kaltinamųjų K. B., R. D. panagių turiniai, saugomi (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
4. 1,121 g psichotropinės medžiagos – MDMA, saugomos (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos.
SD kortelė su įvykio vietos apžiūros metu surinktais duomenimis, 1 vnt.; USB raktas, kuriame įrašyti miesto kamerų vaizdo įrašai, 1 vnt.; USB raktas, kuriame įrašyta informacija, nuskaityta iš K. B. telefono, 1 vnt.; DVD laikmena, kurioje įrašytas kaltinamojo K. B. parodymų patikrinimo įvykio vietoje veiksmas, 1 vnt.; DVD laikmena, kurioje įrašytas kaltinamojo R. D. parodymų patikrinimo įvykio vietoje veiksmas, 1 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos prie bylos. Visos laikmenos (5 vnt.) perduodamos kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga, supakuotos voke ir prisegtos bylos 7 tomo viršelio gale.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305 straipsniais, 307–308 straipsniais,
nusprendžia:
R. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes, paskirtas už atskirus nusikaltimus, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę, taikant bausmių apėmimą, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, subendrinti su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir R. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynerius) metus laisvės atėmimo.
Į bausmės laiką R. D. įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2023 m. vasario 23 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. birželio 4 d., ir pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. kovo 12 d. nuosprendį atliktos bausmės dalį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2024 m. birželio 4 d.
R. D. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
K. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį – 40 (keturiasdešimt) parų areštu,
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes, paskirtas už atskirus nusikaltimus, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti K. B. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir K. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynerius) metus 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo.
Į bausmės laiką K. B. įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2023 m. vasario 23 d. iki 2023 m. kovo 23 d.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo K. B. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
K. B. paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. D. ir K. B. solidariai nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. Č. 35 000 (trisdešimt penkis tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš R. D. ir K. B. solidariai nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. B. 25 000 (dvidešimt penkis tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš R. D. ir K. B. solidariai nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. Č.-G. 25 000 (dvidešimt penkis tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš R. D. ir K. B. solidariai nukentėjusiojo A. J. įstatyminei atstovei L. J. 20000 (dvidešimt tūkstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš R. D. ir K. B. solidariai G. Č. 1088 (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt aštuonis) eurus turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš R. D. ir K. B. solidariai 117,80 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų 80 centų) turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš R. D. ir K. B. solidariai 653,87 eurų valstybei advokato Modesto Švažo atstovavimo išlaidas.
Priteisti iš R. D. ir K. B. solidariai 794,58 eurų valstybei advokatės Nainos Lanzbergienės atstovavimo išlaidas.
Nepriteisti iš R. D. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų ginant kaltinamąjį.
1. Mobilaus ryšio telefonus „Redmi 9T, wa“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su Tele2 SIM kortele ir „Samsung Galaxy A7, (SM-A715F) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti K. B..
2. Mėlynos spalvos trumparankovius marškinėlius, blyškiai melsvos spalvos vyriškas trumpikes, sportinį megztinį su gobtuvu nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti G. Č..
3. Raudonos spalvos marškinėlius, kvapo pėdsakus nuo juodos spalvos pirštinių, kvapo pėdsakus nuo margų pirštinių, foninį kvapo pėdsaką iš kambario, puodelį, stiklinę, skardinę su 4 rūšių nuorūkomis su biologiniais pėdsakais, maišelį ir plastikinę kortelė su cheminiais, biologiniais ir rankų pėdsakais, juodos sportines kelnes su biologiniais pėdsakais, pilkus marškinėlius su biologiniais pėdsakais, pilkus marškinėlius su biologiniais pėdsakais, margas pirštinės su biologiniais pėdsakais, juodas pirštines su biologiniais pėdsakais, 13 vnt. nuoplovų, ėminius nuo bongo (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), ėminį nuo plastikinio maišelio (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), du plačius medžiaginius užvalkalus, voką su V. G. panagių turiniu, kaltinamųjų K. B., R. D. panagių turinius, saugomus (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
4. 1,121 g psichotropines medžiagas – MDMA, saugomas (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
5. Skaitmeninės laikmenas – CD kortelę su įvykio vietos metu surinktais duomenimis, 1 vnt.; USB raktas, kuriame įrašyti miesto kamerų vaizdo įrašai, 1 vnt.; USB raktas, kuriame įrašyta informacija nuskaityta iš K. B. telefono, 1 vnt.; DVD laikmeną, kurioje įrašytas kaltinamojo K. B. parodymų patikrinimo įvykio vietoje veiksmas, 1 vnt.; DVD laikmeną, kurioje įrašytas kaltinamojo R. D. parodymų patikrinimo įvykio vietoje veiksmas, 1 vnt., laikomas voke, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.