- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-09-23
- Bylos Nr.
- 1-724-334/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
- Kaltinamasis
- K. A.
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Švitinienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės S. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-02-17 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 284 str. 1 d. areštu 80 parų, bausmę atlikęs 2009-04-27, teistumas išnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis K. A. 2016-07-20 apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), M. A. namų kieme, rankoje turėdamas pjūklo grandinę, sudavė ja vieną kartą sūnui A. A. į kaktą bei dešinę ranką, šiais savo veiksmais padarė A. A. kaktos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kaktos srityje, taip nežymiai sutrikdė savo artimo giminaičio – sūnaus A. A. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.
Kaltinamasis K. A., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., padarymo bei apklausus jį įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad supranta, jog savo veiksmais sukėlė sūnui A. A. fizinį skausmą. Įvykio dieną, 2016-07-20 vakare, girtavo su sūnumis M. A. sodybos kieme. Begeriant tarp sūnų ir jo kilo konfliktas. Kadangi tarp jų konfliktai vyksta nuolat, jis, pastebėjęs, kad kažkas vyksta ne taip, atsistojo ir išėjo į savo namus. Grįžęs kambaryje užsirūkė, išgirdęs lauke triukšmą, nuėjo pasižiūrėti, kas vyksta. Pro prieangio duris pamatė, kad jo sūnūs A. ir S. mosikuojasi su lentgaliais. Jis išbėgo į kiemą toliau nuo savo sodybos, paklausė, kas čia vyksta. Išgirdo, kaip jo sūnus K. surėkė „tėvai, bėk į vidų, nes tave užmuš“. Norėdamas apsiginti, nuo A. ir S., iš sandėliuko, kuris yra prieangyje, pačiupo pjūklo grandinę. Paėmęs ją į dešinę ranką, išbėgo pagąsdinti sūnų. Norėjo, kad atstotų nuo jo. Užsimojo vieną kartą ir trenkė, pataikė į A.. A. stovėjo iškėlęs rankas, bandė prisidengti veidą, o grandinė yra ilga, ir vienu metu pataikė į veidą ir į ranką. Matė nedidelį įbrėžimą A. kaktoje, rankoje sužalojimų nematė. Suvokia, kad, užsimodamas tokiu daiktu, galėjo sužeisti. Norėjo pagąsdinti, apie padarinius negalvojo. Po įvykio, jis nuėjo į savo namus, užsikabino. S. su S. išėjo link S. namų. Viskas tuo ir pasibaigė. Gailisi dėl to, kas įvyko. Mano, kad po šio įvykio sūnus atstos nuo jo. (b. l. 56-57)
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Iš nukentėjusiojo A. A. apklausos protokole parodymų matyti, kad K. A. yra jo tėvas, su juo nuolat nesutaria, nebendrauja, ryšių nepalaiko. S. A. ir K. A. yra jo broliai. Su A. sutaria, o su K. nebendrauja. 2016-07-20 vakare, apie 19.00 val., kieme pas mamą M. A., gyvenančią (duomenys neskelbtini) (jis tuo metu gyveno pas mamą šiuo adresu), sėdėjo ant suolo prie namo. Jis, S., Kę., Ka. girtavo, nesipyko, konfliktų nebuvo. Po to K. pasakė S., kad jis turi skalbimo mašiną ir galėtų jo rūbus išplauti, tačiau S. atsisakė, nuo to ir prasidėjo viskas. K. su S. susipyko, apsižodžiavo. Tada K. su tėvu iš kiemo išėjo. Po penkių minučių kieme pamatė sugrįžusius K. ir K.. Kę. rankoje turėjo medinę lentą, tėvas grandinę. Kę. su medine lenta trenkė S. A. į nugarą. Tuo pat metu K. A. jį bandė su pjūklo grandine pagauti, vijo jį nuo motinos kiemo, tačiau nepagavo. Tą kartą tėvas jam jokio smūgio grandine nesudavė. Susitiko abu su S. prie kaimyno tvoros ir nuėjo pas S. į namus. Iškvietė policiją, pareigūnai buvo atvykę, bet pareiškimo jis tada nerašė. Apie 22.30 val., jam einant iš S. namų pas mamą, jis atsisėdo prie namo ant suoliuko parūkyti. Pamatė, kaip iš tėvo namų atbėga link jo K. ir tėvas. Pasirodė, kad K. kažką turėjo rankose. Jis sustojo netoli, gal 2-3 metrai nuo jo, nieko nedarė, tik stovėjo. Tėvas pribėgo artyn prie pat jo, rankose turėjo pjūklo grandinę. Jis sėdėjo ir nespėjo apsiginti, kai tėvas jam trenkė grandine vieną kartą. Pataikė į kaktą ir į ranką. Užsimojo vieną kartą ir pataikė į abi vietas, nes jis spėjo tik ranką gindamasis pakelti prie veido. Daugiau tėvas užsimojęs nebuvo. Jam skaudėjo. K. tuo metu kažką rėkė, tačiau jo atžvilgiu jokių veiksmų nesiėmė, nieko nedarė. Pamatė, kad jam sužeista kakta, bėgo kraujas, tuomet išsikvietė pagalbą. Laukdamas pagalbos, ėjo pas brolį S.. Jis pirmas išėjo, kur K. ir tėvas nuėjo nematė. Greitoji atvažiavo į S. namus už kokių 15 min., pamatę sužalojimus jį išsivežė į Panevėžį. Pretenzijų Ka. neturi. Dėl jam padarytų sužalojimų žalos atlyginimo nereikalauja. Civilinio ieškinio nereiškia. Tėvui atleidžia. (b. l. 36-37)
Iš liudytojo K. A. apklausos protokole parodymų matyti, kad A. A. yra jo brolis, jis gyvena kartu su mama M. A., (duomenys neskelbtini). K. A. yra jo tėvas, taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau jie gyvena atskiruose namuose. Žino, kad tėvas ir jo broliai S. ir A. mušasi tarpusavyje, kad dėl to kaltas alkoholis, prasideda ginčai ir muštynės nuo S., po to A. stoja S. pusėn ir taip vyksta konfliktai. Prigėrę S. su A. kabinasi prie tėvo. Priežastys to – „ką tu turi, ką tu per gyvenimą man davei“. 2016-07-20 viskas vyko pas mamą kieme, jie visi ten gėrė. Atėjęs pas mamą 17-18 val. rado juos visus geriančius alų kieme. Jis atvažiavo su autobusu iš miesto. Jo nuomone, S. ir A. buvo stipriai girti, tėvas išgėręs, bet ne tiek. Pradžioje bendravo normaliai, apsižodžiavimai prasidėjo nuo S., pradėjo tėvui „gyvenimo politiką“ aiškinti, kad jis nieko jam gyvenime nedavė ir panašiai. Taip pradėjo jie pyktis. Prisidėjo ir jis, ėmė užstoti tėvą, pasakė nebesikabinti prie tėvo, dingti. Abu broliai tada pradėjo sakyti, kad jis „mažas viršininkas“. Tėvas tuo metu numojęs ranka nuėjo prie savo namo ir atsisėdo ant suoliuko. Tėvo namas yra gal 10 metrų atstumu nuo mamos namo. Tėvas sėdėdamas sakė, kad skambins tyrėjai, kad jiems negalima prie jo artintis. Broliai atėjo į kiemą, pasiėmę nuo tėvo malkinės po baslį (lentą). Abu broliai su lentomis užsimojo į tėvą, sudavė abu po vieną kartą, tačiau nei vienas iš jų tėvui nepataikė. Tėvas spėjo įbėgti į namo vidų. Po akimirkos išlindo tėvas, dešinėje rankoje jis turėjo grandinę nuo pjūklo. Tėvas rėkė, kad jie dingtų iš kiemo, užsimojo grandine. Jis matė, kad tėvas pataikė A. į veidą. Jis puolė juos skirti. Kai A. gavo į veidą iš grandinės, jie abu su S. rėkdami išėjo iš kiemo. Jis pasiliko pas tėvą, niekas nebebuvo atėję. (b. l. 42-43)
Iš liudytojo S. A. apklausos protokole parodymų matyti, kad K. A. yra jo tėvas, A. A., K. A. yra jo broliai. Su tėvu mažiau bendrauja, o su broliais santykiai geri, kol neišgeria. Galėjo būti 2016-07-20 vakare, apie 19.00 val., kieme pas mamą M. A., gyvenančią (duomenys neskelbtini), su Kę., Ka. ir A. girtavo, gėrė alų. Begeriant K. paprašė jo, kad išskalbtų jo drabužius, jis nesutiko. Nuo to viskas ir prasidėjo. Kč. nuėjo už ūkinio pastato kampo ir netrukus grįžo su lenta rankose. Jie susigrūmė, gal ir galėjo Kč. jam suduoti su lenta, bet jis neužfiksavo, jam skausmas sukeltas nebuvo. Kas tuo metu vyko su A. ir Ka. nematė, nes pradėjo bėgti. Sustojo prie kaimyno tvoros, pamatė, kad čia ir A. atbėgęs. Toliau jų niekas nebesivijo. A. neklausė, ar tėvas jį sužalojo ar ne. Apie valandą pasėdėjus pas jį namuose, jis nuėjo gulti. paliko A. sėdintį virtuvėje. Ryte atsikėlė jo neberado. Jį pamatė tik po poros dienų, matė, kad kakta užklijuota pleistru, atklijavęs rodė, kad kakta prakirsta, sakė prakirto tėvas. (b. l. 45-46)
Iš 2016-08-16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra M. A. priklausanti sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad pietinėje sodybos dalyje yra gyvenamasis namas, o šiaurinėje – ūkinis pastatas. Apžiūrėjus įvykio vietą, tai yra prie M. A. priklausančio ūkinio pastato bei M. A. priklausančio gyvenamojo namo kiemo, nustatyta, kad visa sodybos teritorija apaugusi veja. Pėdsakų tinkamų identifikavimui nerasta. (b. l. 19-21)
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 931/2016(05) matyti, kad A. A. nustatytas kaktos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu kaktos srityje. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio kietu buką briauną turinčiu daiktu. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tikėtina, kad K. A. veiksmai A. A. galėjo sukelti fizinį skausmą. (b. l. 31)
Tokiu būdu byloje kaltinamojo K. A. kaltė nustatyta teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu: tai paties kaltinamojo parodymais, kad konflikto metu savo sūnui A. A. pjūklo grandine užsimojo vieną kartą ir trenkė, vienu metu pataikė sūnui į veidą ir į ranką; nukentėjusiojo A. A. parodymais, kad konflikto metu tėvas K. A., laikydamas pjūklo grandinę rankoje, ja trenkė jam vieną kartą ir pataikė į kaktą ir ranką. Jam skaudėjo, bėgo kraujas; liudytojo K. A. parodymais, kad konflikto metu tėvas K. A., dešinėje rankoje laikydamas grandinę nuo pjūklo, užsimojo ja ir pataikė A. A. į veidą; liudytojo S. A. parodymais, kad motinos M. A. namų kieme girtavo su tėvu K. A., broliais A. A. ir K. A.. Jis sukonfliktavo su K. A.. Kas tuo metu vyko su A. A. ir K. A. nematė. A. A. pamatė tik po poros dienų, matė, kad kakta užklijuota pleistru, atklijavęs rodė, kad kakta prakirsta, sakė prakirto tėvas. Šiuos kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus patvirtina ir rašytinė byloje esanti medžiaga, tai yra: įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra M. A. priklausanti sodyba, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-21); specialisto išvada dėl padarytų sužalojimų A. A., iš kurios matyti, kad A. A. nustatytas kaktos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu kaktos srityje (b. l. 31). Visi šie įrodymai yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, jai teismas neturi pagrindo abejoti, todėl jais remiasi kaip kaltinamojo K. A. kaltės įrodymais. Šių įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis K. A. naudojo fizinį smurtą sūnaus A. A. atžvilgiu, tai yra, rankoje turėdamas pjūklo grandinę, sudavė ja vieną kartą sūnui A. A. į kaktą bei dešinę ranką, taip nežymiai sutrikdydamas sūnaus A. A. sveikatą ir sukeldamas jam fizinį skausmą, ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Kaltinamojo K. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, asmenybę, aplinkybes. Kaltinamojo K. A. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str.). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau teistas vieną kartą, teistumas išnykęs (b. l. 60-69), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 72-87), pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (b. l. 89), pagal gyvenamąją vietą iš kaimynų ir seniūnijos gyventojų jo atžvilgiu nusiskundimų nėra (b. l. 90), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 91), Sodros duomenimis nedirbantis (b. l. 92), sutiko su prokuroro siūloma bausme, jos dydžiu ir dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 95-97). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam K. A. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., padarymą paskyrus prokuroro siūlomą ir Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Atsižvelgiant į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, laisvės apribojimo terminas skirtinas mažesnis nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis.
Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis K. A. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., 2 d. nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam K. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 58-59) – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktas – CD-R laikmena su garso įrašu, saugoma baudžiamojoje byloje (b. l. 27), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina prie bylos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
K. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. 2 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. A. galutinę bausmę – laisvės apribojimą keturiems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo K. A. palikti nepakeistą, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktą – CD-R laikmeną su garso įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti prie bylos.
Išaiškinti K. A., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.