Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjos Kristinos Vintilaitės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-09 nutarties, kuria Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012-09-05 nutarimas A. Ž. už Lietuvos Respublikos ATPK 124⁵ straipsnyje numatytą pažeidimą paskirti 110 Lt dydžio baudą pakeistas, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskirtas įspėjimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012-09-05 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124⁵ straipsnį buvo nubaustas už tai, kad, pažeisdamas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009-11-26 sprendimu Nr. T2-425 patvirtintų Vietinės rinkliavos automobilių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste nuostatų 13.1, 13.4 punktų reikalavimus, 2012-07-23, apie 12.29 val., pastatė automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini), mokamoje automobilių statymo vietoje, nesumokėjęs už automobilio stovėjimą nustatyta tvarka.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012-09-05 nutarimą A. Ž. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos teismui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėja K. Vintilaitė pažymi, kad ATPK 124⁵ straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ATPK 124⁵ straipsnį, pakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatyta vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. Apeliantės tvirtinimu, administracinės bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad A. Ž. pažeidimo nustatymo metu vietinės rinkliavos nebuvo sumokėjęs ir bilieto automobilyje po priekiniu stiklu (salono viduje) iš lauko gerai matomoje vietoje ta puse, kurioje matomi stovėjimo laikas bei zona, t. y. kaip to reikalauja Nuostatų 13.1 ir 13.4 punktai, nepaliko, todėl padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124⁵ straipsnyje.

Teisingumo ir protingumo kriterijais nebuvo galima vadovautis todėl, kad pats pažeidėjas nurodė, kad „nežinojo apie mokamų zonų išdėstymą Klaipėdos mieste (prieštaravimas fundamentaliam teisės principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje, pagal kurį atlikta neteisėta veika negali būti pateisinama remiantis tariamu teisės norminių aktų turinio nežinojimu), įvažiuodamas į zoną, kurioje privalu mokėti už stovėjimą, nepastebėjo tai nurodančių kelio ženklų (tokia aplinkybė vertintina kaip Kelių eismo taisyklių 5 punkte numatytos pareigos nevykdymas bei automobilių vairuotojams, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojams, keliamų padidintų atidumo ir rūpestingumo reikalavimų nesilaikymas) ir tokį nepastebėjimą kaip visiškai natūralų, nes svetimame mieste jis visą dėmesį skiria kelio ženklams ir saugiam eismui užtikrinti (pripažinimas, kad Kelių eismo taisyklių 5 punkte numatytos pareigos nevykdė sąmoningai (dėl ko vėliau ir buvo padarytas ATPK 124⁵ straipsnyje numatytas pažeidimas), be to, nesuvokiama, kaip galima dėmesį skirti kelio ženklams ir jų nematyti).“

Apeliantė įsitikinusi, kad, paskyrus A. Ž. švelnesnę nuobaudą, nei numatyta įstatyme, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Tokią nuobaudą teismas paskyrė vadovaudamasis vien tik pažeidėjo žodžiais, kuriais šis padarytą administracinės teisės pažeidimą pateisina nežinojimu, neatidumu, nerūpestingumu bei tyčiniu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Apeliantės tvirtinimu, pažeidėjas dėl padaryto pažeidimo nesigaili ir savo kaltės nejaučia, todėl kitą kartą jis pasielgs taip pat, t. y. nebus atidus ir rūpestingas, Kelių eismo taisykles bei kitus teisės aktus traktuos laisvai, sau palankiai, nes teismas pateisino ir vadovavosi tokiais jo išdėstytais argumentais ir motyvais.

Teismas, paskirdamas A. Ž. švelnesnę nei numatyta sankcijoje administracinę nuobaudą, netinkamai taikė normą, reglamentuojančią tokios administracinės nuobaudos skyrimą, nes pagrindo pažeidėjui skirti švelnesnę nuobaudą, nei numato įstatymas, byloje nenustatyta.

Apeliaciniame skunde rašoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimo turinys, kita bylos medžiaga nedviprasmiškai patvirtina automobilio pastatymą, nesumokėjus už stovėjimą, t. y. patvirtina Nuostatų ir kartu kelio ženklo Nr. 541 reikalavimų nesilaikymą. Kelių eismo taisyklių kelio ženklas Nr. 541 aiškinamas taip: „transporto priemonėms galima stovėti visuose keliuose, esančiuose už ženklo.“

„Kelio ženklų ir signalų konvencijos, kurią Lietuva yra ratifikavusi (Lietuvos Respublikai įsigaliojo 1992 m. lapkričio 20 d.; Konvencijos pakeitimai, įsigaliojo 1995 m. lapkričio 30 d.), bei jos pagrindu parengtuose ir suformuotuose kituose teisės aktuose įtvirtintas bendrasis kelių ženklinimo principas, pagal kurį ženklai statomi taip, kad vairuotojai, kuriems jie skirti, galėtų juos lengvai ir laiku atpažinti. Paprastai ženklai statomi eismo krypties kelio pusėje, tačiau juos galima kabinti ar pakartoti virš kelio važiuojamosios dalies (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Konvencijos 1 priedo E skirsnio 8 dalyje yra pateikta nuoroda į zoninį kelio ženklų galiojimą: apie tai, kad ženklas galioja visiems tam tikroje zonoje esantiems keliams (zoninis galiojimas), nurodoma ženklu ant stačiakampės šviesaus fono lentelės, virš arba žemiau ženklo lentelėje gali būti užrašytas žodis „ZONE“ arba jo atitikmuo valstybine kalba. Konkrečios apribojimo, draudimo ar privalėjimo detalės gali būti nurodytos lentelėje žemiau ženklo arba ant papildomos lentelės. Visiems tam tikroje zonoje esantiems keliams galiojantys ženklai (zoninis galiojimas) statomi visuose įvažiavimo į atitinkamą zoną keliuose. Vienas iš tokių ženklų yra būtent stovėjimo zona. Kelio ženklo Nr. 541 „Stovėjimo zona“ įrengimo reikalavimai: ženklas 541 „Stovėjimo zona“ naudojamas, kai transporto priemonėms leidžiama stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už ženklo. Ženklo apatinėje dalyje leidžiama pavaizduoti lentelių 822–829 atvaizdą. Ženklas turi būti statomas prie visų įvažiavimo į teritoriją kelių. Kelio ženklas Nr. 541 nustato, kad transporto priemonėms galima stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už ženklo. Kai nurodytas laikas, ženklas galioja tik tuo laiku. Analogiškos nuostatos yra ir Kelių eismo taisyklėse (žr. 1 priedo V skyriaus 11 punktą, 1 priedo VIII skyriaus 14 punktą ir kt.) bei Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83, (žr. 183 punktą ir kt.). Taigi, atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad už kelio ženklo Nr. 541 (su papildomomis lentelėmis Nr. 828 ir Nr. 840) transporto priemonėms leidžiama stovėti keliuose tik sumokėjus Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatyto dydžio vietinę rinkliavą.“

„Nurodomųjų ženklų bei bilietų automatų išdėstymo schemose aiškiai nurodyta kokiose vietose yra sustatyti atitinkami kelio ženklai, bilietų automatai. Iš šių schemų aiškiai matyti, kad tiek nurodomųjų ženklų, tiek ir bilietų automatų yra pakankamai. Papildomai pateikiame fotonuotraukas, kuriose užfiksuota, kad visi įvažiavimai į mokamą stovėjimo zoną (nagrinėjamu atveju – (duomenys neskelbtini) ) yra pažymėti atitinkamais kelio ženklais, kurie ne tik, kad yra gerai matomi eismo dalyviams, bet ir yra pakartoti prieš toliau esančią gatvę (žr. pridedamus: fotolentelė Nr. 2, fotonuotraukos Nr. 2 ir 3; fotolentelė Nr. 3, fotonuotraukos Nr. 2, 3 ir 4). Tai reiškia, kad kelio ženklai Nr. 541 su papildomomis lentelėmis Nr. 828 ir Nr. 840, pastatyti prieš teritoriją, kurioje stovėjo pareiškėjo automobilis, t. y. ženklas galiojo toje vietoje ((duomenys neskelbtini)). Įvertinus tai, pareiškėjas atsakomybėn patrauktas pagrįstai ir nėra jokio pagrindo statyti papildomus nurodomuosius ženklus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad tokiais ženklais yra pažymėti visi keliai, kuriais įvažiuojamą į zoną, t. y. iš bet kurios pusės atvykstant į mokamas zonas yra tai nurodantys kelio ženklai, darytina išvada, kad pažeidėjas ne tik, kad nepastebėjo, jau visai netoli jo parkavimo vietos pakartotų (t. y. pakartotų zonoje) nurodomųjų kelio ženklų, bet ir nepastebėjo tokių ženklų, kurie yra pastatyti prie įvažiavimo į pačią zoną.“

Nagrinėjamu atveju aiškiai matyti, kad ženklai pastatyti įvažiuojant į mokamą zoną, ir būtent už jų esančioje stovėjimo vietoje buvo pastatytas pareiškėjo automobilis, už kurio stovėjimą nebuvo sumokėta rinkliava. Pačiame ženkle įrašytas žodis „zona“ leidžia aiškiai suprasti, kad jis žymi ne konkrečia vietą, o už ženklo esančią teritoriją, kurioje ir buvo pastatytas A. Ž. automobilis. Šioje teritorijoje stovėjimo zonos pabaigos ženklo nebuvo. Todėl apeliantė įsitikinusi, kad kelio ženklai pastatyti neklaidinančiai, aiškiai matomi, ženklo galiojimo teritorija aiški, ir tai neturėjo sudaryti kliūčių pažeidėjui teisingai juos įvertinti.

Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad A. Ž. padarytas pažeidimas „buvo įtakotas ir nepakankamos informacijos apie Klaipėdos miesto teritorijoje galiojančias mokamas automobilių statymo zonas“, tačiau tokios išvados nepagrindė jokiais faktais ir įrodymais. Tokį sprendimą teismas bandė pagrįsti cituodamas Kelio ženklų ir signalų konvencijos nuostatas dėl kelio ženklų statymo, tačiau net nenurodė, kuris iš šių reikalavimų buvo pažeistas.

Teismas nutartyje konstatavo, kad „nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nurodomasis ženklas apie mokamą automobilių statymo vietą pastatytas prie įvažiavimo į mokamą zoną“, t. y. nurodomasis ženklas (kaip ir visi kiti tokie ženklai Klaipėdos mieste), galiojantis visiems tam tikros zonos keliams (zoninis galiojimas), yra pastatytas ir jo pastatymas atitinka tiek anksčiau minėtos konvencijos, tiek Kelių eismo taisyklių, tiek ir Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių reikalavimus. Tačiau teismas vadovaudamasis tik pažeidėjo žodžiais, kuriais šis padarytą administracinės teisės pažeidimą pateisina nežinojimu, neatidumu, nerūpestingumu, tyčiniu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, konstatavo, kad pažeidimas padarytas iš dalies ir dėl nepakankamos informacijos kelių eismo dalyviams pateikimo bei įpareigoja savivaldybę pastatyti papildomų kelio ženklų.

Apeliantės tvirtinimu, nei Kelių eismo taisyklės, nei joks kitas teisės aktas nesuteikia teisės eismo dalyviui pačiam pasirinkti ir nuspręsti, kuriuos kelio ženklus jam pastebėti, į kuriuos nekreipti dėmesio ir nesilaikyti jų reikalavimų. Pažymi, kad pagal Kelių eismo taisyklių nuostatas „eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis“ (5 punktas); „kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, šių taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų“ (6 punktas); „eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti šių taisyklių 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimas (nurodytas 3 priede), šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu <...>“ (8 punktas); „transporto priemonės vairuotojas privalo vykdyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas pareigas“ (33 punktas).

Vadovaujantis tokiu teisiniu reglamentavimu akivaizdu, kad kiekvienam eismo dalyviui yra privalu žinoti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis, t. y. naudojantis keliais inter alia stebėti kelio ženklus, ko nagrinėjamu atveju A. Ž. nepadarė.

Teismas nekonstatavo, kad kelio ženklo Nr. 541 su papildomomis lentelėmis Nr. 828 ir Nr. 840 nebuvo, kad jis buvo klaidinantis, ar jis buvo blogai matomas eismo dalyviams. Priešingai, teismas nustatė, kad nurodomasis ženklas apie mokamą automobilių statymo vietą pastatytas prie įvažiavimo į mokamą zoną, t. y. teisės aktų nustatyti reikalavimai nebuvo pažeisti. Taip pat nutartyje pažymėjo, kad „<...> tačiau Kepėjų gatvėje nėra nei bilietų automato, nei nuorodos iki artimiausio bilietų automato <...>“. Ši teismo išvada nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. Ji padaryta remiantis tik pažeidėjo žodžiais ir neanalizuojant bei neatsižvelgiant į pateiktus ir byloje esančius įrodymus. Bilietų automatų išdėstymo schema bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovo teismo posėdžio metu duoti parodymai įrodo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje yra bilietų automatas. Visai šalia tos vietos, kurioje A. Ž. pastatė automobilį yra dar du bilietų automatai – vienas iš jų yra prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža (apie šio bilietų automato buvimą teismas buvo informuotas posėdžio metu), tik keletas metrų nuo automobilio pastatymo vietos (žr. fotolentelė Nr. 4, fotonuotraukos Nr. 2 ir 3), o kitas yra prie (duomenys neskelbtini) namo (žr. fotolentelė Nr. 4, fotonuotrauka Nr. 4). Be to, neaišku, ar pažeidėjo darytose fotonuotraukose, kurios buvo pridėtos prie pastarojo 2012 m. rugpjūčio 16 d. prašymo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, sąmoningai neužfiksuotas bilietų automatas, esantis prie (duomenys neskelbtini) namo, ar fotonuotrauka buvo išspausdinta taip, kad šio bilietų automato nesimatytų (žr. pridėtą A. Ž. darytos fotonuotraukos kopiją, kurioje nurodyta bilietų automato buvimo vieta).

Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismo posėdžio metu savivaldybės administracijos atstovas M. P. paaiškino, kad panašių atvejų yra buvę, kai vairuotojai nepastebėdavo nurodomųjų kelio ženklų, tačiau tai padarydavo dėl savo neatidumo, o ne dėl to, kad tie kelio ženklai būtų blogai matomi. Vyriausiasis specialistas taip pat parodė, kad pažeidėjams atvykus ar net paaiškinus telefonu arba nuvykus į vietą, pastarieji įsitikindavo, kad atitinkami kelio ženklai yra įrengti ir jie jų paprasčiausiai nepastebėjo, su padarytu pažeidimu sutikdavo. Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Be to, Kelių eismo taisyklių 5 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis.

Atsižvelgdama į išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliantė daro išvadą, kad skundžiama nutartis neatitinka ATPK 286 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje turinį. Ši teisės norma reikalauja, kad nutarime inter alia turi būti ne tik byloje nustatytų aplinkybių išdėstymas, bet ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas, priimdamas nutartį, pažeidė ir ATPK 284 straipsnio 1 dalį, reikalaujančią, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsiaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas neišsamiai ir netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, nepatikrino ir neįvertino visų surinktų įrodymų, kaip to reikalauja ATPK 256 straipsnis, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Teismas pažeidė ir ATPK 257 straipsnį „įrodymų įvertinimas“, kadangi byloje esančius įrodymus vertino nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, be to, vertino ne visus įrodymus. Teismas nesilaikė teisingumo interesų, reikalaujančių tinkamai taikyti įstatymus, nustatančius administracinę atsakomybę, ir priimti teisingus sprendimus.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėja K. Vintilaitė prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus 2012-09-05 nutarimą, kuriuo A. Ž. už ATPK 124⁵ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 110 Lt dydžio bauda.

Nubaustasis A. Ž. nesutinka su tuo, kad „Teismas nenustatė esant nei nedidelio veikos pavojingumo, nei išskirtinai teigiamo pažeidėjo asmenybės charakterizavimo“. Mano, kad teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertino ir atsižvelgė į tai, kad jo padarytas pažeidimas neturėjo jokio veikos pavojingumo, pažeidimas buvo padarytas tik dėl informacijos stokos, jis niekada už jokį administracinį teisės (nei kitą) pažeidimą nebaustas. A. Ž. nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ,,pareiškėjas nesiekė išvengti nustatytos rinkliavos už automobilio stovėjimą yra nepagrįsta jokiais įrodymais, nemotyvuota ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių“. Tvirtina, kad jis rinkliavų už automobilio stovėjimą niekada nevengė ir nevengia nė viename Lietuvos bei užsienio mieste, kur teko pabuvoti. Apeliantui žinoma, kad nuo pat pranešimo apie galimą pažeidimą gavimo dienos buvo susisiekta su Klaipėdos savivaldybės atsakinga darbuotoja D. B., buvo teikiami paaiškinimai žodžiu (telefonu) ir elektroniniu paštu. Visą laiką vyko dialogas dėl priežasčių, lėmusių pažeidimo atsiradimą. Apeliantas aiškiai klaidingai teigia, kad „Teismas vadovavosi tik pažeidėjo žodžiais, kuriais šis padarytą administracinės teisės pažeidimą pateisina nežinojimu, neatidumu, nerūpestingumu, tyčiniu kelių eismo taisyklių nesilaikymu“. A. Ž. teigia, kad šis ginčas yra ne dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo (ar nesilaikymo), o dėl apelianto nustatytos rinkliavos tvarkos už stovėjimą Klaipėdos mieste pažeidimą ir dėl priežasčių, lėmusių šį pažeidimą.

Nubaustojo A. Ž. nuomone, tai, kad jis pažeidimą padarė pirmą kartą, dėl jo padarymo prisipažino, kad savivaldybė pati buvo paskyrusi jam 50 proc. minimalios baudos, yra pakankamos aplinkybės, patvirtinančios esant sąlygas panaikinti paskirtą nuobaudą ir skirti įspėjimą.

Apelianto atstovas M. P. teismo posėdyje patvirtino, kad šioje vietoje nuolat įvyksta analogiški ATPK pažeidimai. A. Ž. neginčija pažeidimo fakto, bet kelia klausimą apie priežastis, sudariusias sąlygas tokiems pažeidimams toje pačioje vietoje nuolat įvykti. Apeliantas yra priėmęs sprendimą pateikti tik minimalią informaciją (tik prie įvažiavimų į didžiulį senamiestį) apie mokamą stovėjimą Klaipėdos mieste bei papildomai neinformuoti net apie tai, kur yra artimiausi mokėjimo už stovėjimą automatai (jei jų nematyti iš automobilio stovėjimo vietos). Būtent tokia informacija pateikiama kituose Lietuvos miestuose, tokia tvarka taikoma ir užsienyje. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sprendimas prasilenkia su Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės „Kelio ženklų ir signalų konvencijos“ 6 straipsnio 1 punkto reikalavimais, kad „Ženklai statomi taip, kad vairuotojai, kuriems jie skirti, galėtų juos lengvai ir laiku atpažinti. Paprastai ženklai statomi eismo krypties kelio pusėje; tačiau juos galima kabinti ar pakartoti virš kelio važiuojamosios dalies. Eismo krypties kelio pusėje pastatytas ženklas pakartojamas virš kelio važiuojamosios dalies arba kitoje jos pusėje, jei dėl vietos sąlygų vairuotojai, kuriems Ženklas skirtas, gali laiku jo nepamatyti.“ Apeliantas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimais ir mokamas zonas paženklinti taip, kad kiekvienas, kuriam ši informacija skirta, galėtų ją laiku ir lengvai atpažinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apylinkės teismas nagrinėja ATPK 283 ir 284 straipsniuose nustatyta tvarka.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis traukiamas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nubaustasis A. Ž. nei teismo posėdžio metu, nei atsiliepime į apeliacinį skundą aplinkybės, kad jo automobilis stovėjo mokamoje vietoje, tačiau jis už automobilio stovėjimą buvo nesumokėjęs, neginčijo. A. Ž. tvirtino, kad jis yra ne klaipėdietis, Klaipėdos mieste nesiorientuoja, nesumokėjo už automobilio stovėjimą dėl informacijos stokos, nežinodamas, kad toje vietoje už automobilio stovėjimą reikia sumokėti (b. l. 46–47).

Teismo posėdžio metu Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas M. P. patvirtino, kad pačioje (duomenys neskelbtini) gatvėje ženklo, kad už automobilio stovėjimą reikia mokėti, nėra, tačiau teigė, kad įvažiuojant į mokamą zoną, bilietų automato nepastebėti neįmanoma. Bilietų automatas yra ir (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau toliau nuo tos vietos, kur stovėjo pažeidėjo automobilis prieš įvažiuojant į šią zoną. Be to, visur yra kelio ženklai, kuriuos kiekvienas vairuotojas turi žinoti. M. P. neneigė, kad toje vietoje kiti žmonės taip pat padaro pažeidimų, teigdami, kad nebuvo bilietų automato, tačiau šią aplinkybę jiems pavyksta įrodyti (b. l. 47–48).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ATPK 124⁵ straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ATPK 124⁵ straipsnį, pakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatyta vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka.

Iš A. Ž. parodymų matyti, kad jis pažeidimo padarymo aplinkybės neginčijo, tačiau, jo teigimu, jis nežinojo, kad automobilį pastatė mokamoje zonoje, nes (duomenys neskelbtini) gatvėje nebuvo bilietų automato. Kad būtent toje vietoje, kur stovėjo A. Ž. automobilis, nebuvo bilietų automato, nepaneigė ir Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas M. P.. Iš byloje esančių fotolentelių matyti, kad bilietų automato šalia tos vietos, kur stovėjo A. Ž. automobilis, nėra, tačiau šiose fotolentelėse užfiksuoti duomenys patvirtina aplinkybę, kad A. Ž. automobilį pastatė mokamoje zonoje (b. l. 43, 44, 63–72). Ta aplinkybė, kad, A. Ž. įsitikinimu, pasukus į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pastačius joje automobilį, mokėti už stovėjimą nereikėjo todėl, kad toje gatvėje nebuvo aiškiai matomų bilietų automatų, jo atsakomybės, padarius administracinį teisės pažeidimą, nesumažina.

Apylinkės teismas, įvertinęs bylos duomenis, pagrįstai nustatė, kad A. Ž. administracinį teisės pažeidimą padarė, tačiau atsižvelgė į tai, kad A. Ž. nesiekė išvengti nustatytos rinkliavos už automobilio stovėjimą, nesumokėjo mokesčio dėl informacijos stokos, todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012-09-05 nutarimą pakeitė, pritaikęs ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, A. Ž. paskyrė švelnesnę nei numatyta ATPK 124⁵ straipsnio sankcijoje nuobaudą – įspėjimą.

Apeliaciniame skunde Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėja K. Vintilaitė ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę šiuo konkrečiu atveju ginčija iš esmės, tvirtina, kad A. Ž., kaip vairuotojas, privalėjo žinoti Kelių eismo taisykles, stebėti kelio ženklus ir jais vadovautis.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Vadovaujantis teismų praktika, ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1–1396/2007, N17–103/2007).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą. Prevencinių priemonių taikymu ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Nesant duomenų, kad A. Ž. buvo baustas administracine tvarka, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012-08-01 administraciniu nurodymu A. Ž. buvo pasiūlyta pasinaudoti ATPK 260¹ straipsnio 1 dalyje numatyta teise „per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos, o šio kodekso 260² straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytais atvejais – nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, bet ne mažesnę kaip dešimt litų.“ Kadangi už ATPK 124⁵ straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama nuo 80 Lt iki 140 Lt dydžio bauda, A. Ž. buvo pasiūlyta gera valia sumokėti pusę sankcijoje numatytos minimalios baudos, kuri sudaro 40 Lt. Pasiūlymas administraciniu nurodymu gera valia sumokėti pusę sankcijoje numatytos minimalios baudos visiškai nereiškia, kad nuobaudą skyręs organas pripažino A. Ž. esant kaltu tik iš dalies ar tai, kad A. Ž. automobilio pastatymo vietoje trūko viešos informacijos apie mokamą zoną bei apie tai, kur galima sumokėti už stovėjimą.

A. Ž. ATPK 260¹ straipsnio 1 dalyje numatyta teise nepasinaudojo, nors, kreipdamasis į Klaipėdos miesto savivaldybę, neneigė, kad pažeidimą padarė, tačiau pažeidimo padarymą pateisino tuo, kad nebuvo tinkamo ženklinimo, o nebūdamas klaipėdiečiu ir neradęs informacijos, kur galima sumokėti už automobilio stovėjimą, mokesčio nesumokėjo, ir todėl prašė administracinį nurodymą laikyti negaliojančiu (b. l. 9). A. Ž. savo kaltės neneigė ir teismo posėdyje, parodė, kad pažeidimą padarė dėl informacijos stokos. Tačiau vien tokios A. Ž. subjektyvios išvados, kurios prieštarauja apeliacinio skundo argumentams apie pakankamą informacijos pateikimą Klaipėdos miesto gatvėse, pagrindo taikyti 30¹ straipsnio nuostatas nesudaro.

Iš jau paminėtų fotolentelių akivaizdžiai matyti, kad A. Ž. įvažiavo į mokamą zoną, kad, būdamas vairuotoju, jis privalėjo atidžiai stebėti kelio ženklus, o būdamas ne vietinis gyventojas privalėjo tai daryti dar atidžiau. To A. Ž. nesuprasti negalėjo.

Atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes, įvertinus aplinkybių visumą, pagrindų, dėl kurių A. Ž. būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nenustatyta.

Esant tokioms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-09 nutartis, kuria Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012-09-05 nutarimas pakeistas, laikytina nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 5 p., teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-09 nutartį, kuria Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012-09-05 nutarimas pakeistas ir A. Ž. pritaikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, panaikinti.

Palikti galioti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012-09-05 nutarimą, kuriuo A. Ž. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124⁵ straipsnį paskirta 110 litų dydžio bauda.

Nutartis neskundžiama.