- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-27
- Bylos Nr.
- 2S-280-42/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Burdulis (pirm.), Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas
- Suinteresuotas asmuo
- V. K., K. K., R. K.
- Pareiškėjas
- V. R. M.
- Kategorijos
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Burdulio, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. K. , K. K. , K. K. , R. K. ir V. K. dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, kuria atnaujintas terminas palikimui priimti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. R. M. prašė teismą pratęsti terminą P. K. , mirusio 2006 08 24, palikimui priimti, praleistą dėl svarbių priežasčių. Nurodė, jog P. K. yra jos brolis, kuriam mirus tikėjosi, jog palikimą priims mirusiojo vaikai ir tai buvo pagrindinė priežastis, dėl ko ji nesikreipė pas notarą. Be to, P. K. sodyboje pradėjo šeimininkauti brolio V. K. sūnus Kęstutis, kurio keletą kartų pareiškėja buvo klaususi apie turto paveldėjimą, tačiau šis sakydavo, jog jam apie tai nėra žinoma, nors tuo metu jis jau buvo brolio turtą paveldėjęs. Aplinkybę, jog turtas paveldėtas jai tapo žinoma 2005 11 16 , kai gavo pranešimą iš Kauno rajono notarės Ramutės Siliūnienės.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškimą tenkino ir atnaujino V. R. M. terminą priimti palikimą, atsiradusį po P. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2003-08-24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjai apie tai, jog po brolio P. K. mirties palikimą priėmė brolis V. K. tapo žinoma 2005 11 16. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėja įstatymo nustatytu terminu savo teisėmis nepasinaudojo dėl klaidingo įsitikinimo, jog turtas priklauso P. K. vaikams, ir jie turėtų šį turtą paveldėti. Teismas šį pareiškėjos įsitikinimą, jog mirusiojo brolio turtas priklauso jo vaikams, vertino kaip esminį suklydimą, sudarantį pagrindą praleistam terminui atnaujinti. Nutartyje pažymima, jog pareiškėja būdama sąžiningu asmeniu nepasinaudojo įstatymo suteikta teise tik dėl to, jog kitas civilinių teisinių santykių dalyvis veikė nesąžiningai, sąmoningai modeliavo situaciją, iš kurios pareiškėja suprato, jog jie, kaip mirusiojo P. K. sesuo ir broliai, neturi jokių teisių paveldėti, esant gyviems mirusiojo P. K. vaikams.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. K. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos prašymo netenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) teismas terminą palikimui priimti pratęsė nesant svarbių priežasčių ir tuo pažeidė materialinės teisės normas (CK 5.57 str. 1 d.). Pareiškėjos klaidingą įsitikinimą, jog mirusiojo brolio turtas priklauso jo vaikams, teismas nepagrįstai vertino kaip esminį suklydimą, sudarantį pagrindą praleistam terminu atnaujinti. Pareiškėja yra ketvirtos eilės įpėdinė ir dėl palikimo į notarą turėjo kreiptis praėjus 9-12 mėnesių po brolio mirties, o tai yra pakankamai ilgas terminas išsiaiškinti, ar yra palikimą priėmę pirmesnės eilės įpėdiniai. Be to, pareiškėja iki mirusiojo brolio vaikų įtraukimo į šią bylą, su jais nepalaikė jokių kontaktų, todėl jos tikėjimasis, kad brolio turtą po jo mirties bus paveldėję jo vaikai, nepagrįstas ir neįrodytas. Pareiškėja neįrodė klaidingo įsitikinimo buvimo, todėl tai negali būti pripažinta svarbia priežastimi termino atnaujinimui.
2) teismas, vertindamas įrodymus, elgėsi šališkai, tuo pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Pareiškėja pripažįsta, kad dėl palikimo priėmimo laiku nesikreipė dėl to, jog manė, kad palikimą priims mirusiojo vaikai, todėl teismas nepagrįstai nurodo, jog kitas civilinių teisinių santykių dalyvis veikė nesąžiningai. Be to, teismas pripažindamas apeliantą nesąžiningu, uždėjo pareigą, kurios įstatymas nenumato – pareigą informuoti kitus įpėdinius kreiptis dėl palikimo priėmimo. Teismas visiškai nevertino aplinkybių, jog apeliantas vienas rūpinosi broliu, jį palaidojo, savo lėšomis sutvarkė ir įteisino ginčo namo ir žemės sklypo dokumentus, rūpinosi brolio turtu jį išlaikydamas ir remontuodamas.
3) prašymas neteismingas Kauno miesto apylinkės teismui. Palikimas yra Karčiupio kaime, Kaišiadorių rajone, o paveldėjimo byla užvesta Kauno rajono I-ajame notarų biure pagal mirusiojo paskutinę gyvenamąją vietą, todėl, nagrinėjant bylą Kauno miesto apylinkės teisme, buvo pažeistos LR CPK 576 str. 2 dalies nuostatos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja prašo jį atmesti. Nurodo, jog mirusio brolio vaikų duomenų apie jų gyvenamąsias vietas neturėjo ir apie jų susižinojimą dėl tėvo mirties informacijos negalėjo turėti, todėl vadovavosi nuostata, kad tėvų turtą paveldėjo vaikai ir nesuvokė aplinkybės, kad esant gyviems vaikams, jų tėvo turtą gali paveldėti kiti asmenys. Pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo turi būti paduodamas ne apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra palikimo buvimo vieta, kaip teigia apeliantas, o apylinkės teismui pagal notaro, į kurį įpėdiniui reikia kreiptis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, biuro buvimo vietą. Paveldėjimo byla užvesta notarės R.Siliūnienės biure, adresu Parodos g. 1-1, Kaune, todėl byla teisminga Kauno miesto apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
CK 5.57 str. 1 d. numato, kad CK 5.50 str. nustatytą terminą gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tai yra teismo diskrecija ir teismas kiekvienu individualiu atveju pats sprendžia, ar praleidusio palikimo priėmimo terminą asmens nurodytos priežastys gali būti laikomos pakankamai svarbiomis pateisinant termino praleidimą ir sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo. Pažymėtina, kad palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (LR CK 5.7 str.).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja V. R. M. yra P. K. , mirusio 2003-08-24, sesuo, ketvirtos eilės įpėdinė (CK 5.11 str. 1 d. 4 p.). Aplinkybė, jog po brolio P. K. mirties palikimą priėmė brolis V. K. jai tapo žinoma 2005 11 16 (b.l.9). Pagal CK 5.11 str. 1 d. 1 p., palikėjo vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai, todėl pareiškėjos įsitikinimą, jog turtas priklauso P. K. vaikams ir jie turėtų šį turtą paveldėti, teismas pagrįstai vertino kaip esminį suklydimą, sudarantį pagrindą praleistam terminui atnaujinti. Vadovaujantis ne tik formaliais praleisto termino atnaujinimo kriterijais, tačiau kartu įvertinant ir sąžiningumo, teisingumo, protingumo bei teisėtų lūkesčių principus, pareiškėjos veiksmus laikyti nepakankamai atidžiais, kaip neatsakingą požiūrį į savo kaip įpėdinės teisių įgyvendinimą, pagrindo nėra. Be to, byloje nėra pateikta įrodymų, jog dėl termino pratęsimo yra pažeidžiamos kitų paveldėtojų teisės bei teisėti interesai, susiję su paveldimu turtu.
Skunde nurodoma, kad teismas visiškai nevertino aplinkybių, jog apeliantas vienas rūpinosi broliu, jį palaidojo, savo lėšomis sutvarkė ir įteisino ginčo namo ir žemės sklypo dokumentus, rūpinosi brolio turtu jį išlaikydamas ir remontuodamas, tačiau šios aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjamo klausimo dėl termino pratęsimo išsprendimu.
Atskirojo skundo argumentas, jog prašymas neteismingas Kauno miesto apylinkės teismui laikytinas nepagrįstu. Ši byla yra susijusi su paveldėjimo teisiniais santykiais, todėl prašymas dėl paveldėjimo procedūrų taikymo paduodamas palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui (LR CPK 580 str. 2 d.). Tuo tarpu remiantis LR CK 5.4 straipsnio l dalimi palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta. Vadinasi, pareiškimas dėl LR CK 5.50 straipsnyje nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo (LR CK 5.57 straipsnis) turi būti paduodamas ne apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra palikimo buvimo vieta, o apylinkės teismui pagal notaro, į kurį įpėdiniui reikia kreiptis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, biuro buvimo vietą. Kadangi po palikėjo P. K. mirties paveldėjimo byla yra užvesta Kauno rajono I-ajame notarų biure, kurio buveinė yra Parodos g. 1, Kaune, todėl pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo išnagrinėtas Kauno miesto apylinkės teisme nepažeidžiant teismingumo taisyklių (LR CPK 576 str. 2 d.).
Dėl anksčiau nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį pripažinti nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarties nekeisti.