Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovei J. T., jos atstovui advokato padejėjui V. B., atsakovui R. T., nedalyvaujant trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais L. T., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui R. T. dėl palūkanų už praleistą terminą sumokėti išlaikymą priteisimo , atsakovo R. T. priešieškinį dėl išlaikymo išieškojimo nutraukimo, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais L. T. reikalavimą dėl paramos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas R. T. atsiliepimo į trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2006-08-29 Kauno apylinkės teismo sprendimu buvo patvirtinta pareiškėjų J. T. ir R. T. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis (b.l.5-6), pagal kurios 3.2 punktą šalys susitarė, jog R. T. sūnaus L. išlaikymui kas mėnesį moka periodinėmis išmokomis po 300,00 litų iki vaiko pilnametystės, o jei šis tęs mokslus , tai tokio dydžio išlaikymą R. T. moka iki vaikui sueis 24 metai – LR CK 3.194 str. 3 d. Šalys sutarė, jog šis išlaikymas mokamas J. T., pinigus pervedant į sąskaitą (duomenys neskelbtini). Taip pat šalys šia sutartimi sutarė, jog R. T. sumoka sūnaus L. išlaikymo įsiskolinimą, viso 10000 litų, pradedant mokėti 2007-01-01 ir baigiama mokėti 2010-05-01. Šalys sutarė, jog 10000 litų R. T. moka į sūnaus L. T. sąskaitą (duomenys neskelbtini). Šis teismo sprendimas apskųstas nebuvo, todėl įstatymo nustatytu laiku įsiteisėjo, šalys patvirtino, jog sutartyje buvo išreikšta abiejų šalių laisva valia. Iš byloje pateiktos J. T. sąskaitos išrašo (b.l.21-22), nustatyta, jog pinigai į J. T. sąskaitą pagal teismo sprendimu patvirtintą 3.2 punktą po 300,00 litų buvo atsakovo pervedami į ieškovės sąskaitą iki 2010 metų lapkričio mėnesio. Iš viso atsakovas į J. T. sąskaitą sumokėjo 14400 litų. Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais pateikdamas ieškinį , pateikė savo sąskaitos išrašą (b.l.88), iš kurio nustatyta, jog nuo 2010-12-16 dienos atsakovas po 300,00 litų pervedė tiesiogiai į trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais sąskaitą. Iki 2013 metų gruodžio mėnesio atsakovas į sūnaus sąskaitą pravedė 5100,00 litų, tačiau tretysis asmuo nurodo, jog yra sumokėta 5800,00 litų. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, jog jis pagal 2006-08-29 dienos patvirtintos sutarties 3.3 p. yra skolingas 4200,00 litų.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo penkių procentų metinių palūkanų nuo 15806 litų sumos , t.y. skolos , kuri susidarė už išlaikymą periodinėmis išmokomis pagal 2006-08-29 dienos patvirtintos sutarties 3.2 punktą skaičiuojant nuo 2010-08-01 dienos ( iki to laikotarpio yra sumokėtas periodinis išlaikymas, neįskaitant indeksacijos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo 4200 litų sumos, kuri susidarė pagal patvirtintos sutarties 3.3 p, nuo 2010-05-01 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kaip matyti iš byloje pateikto J. T. sąskaitos išrašo (b.l.49-50), atsakovas į jos sąskaitą išlaikymą sutartą pagal 2006-08-29 dienos 3.2 punktą pervedė iki 2010 metų lapkričio mėnesio. Nuo 2010 metų lapkričio mėnesio atsakovas nutraukė mokėjimus į J. T. sąskaitą. Pagal ieškovės pateiktus paskaičiavimus suma, kuri sudaro skolą , ieškinio padavimo dienai yra 15806 litų. Atsakovas nepateikė kitokio skolos paskaičiavimo dydžio, todėl neesant byloje kitų rašytinių įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktą skolos paskaičiavimą, laikytina, jog sumos dydis yra 15806 litai. Ieškovės paskaičiuotą skolą sudaro šalių susitartas išlaikymas po 300 litų kiekvieną mėnesį ir papildomai paskaičiuota indeksacija nuo sutartos 300 litų sumos, atsižvelgiant į 2008-07-09 LR Vyriausybės nutarimą „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pagal šį Vyriausybės nutarimą atsakovo pareiga paskaičiuoti mokamą sumą pritaikant indeksaciją. Ieškovė prašo nuo paskaičiuotos išlaikymo sumos , t.y. 15806 litų priteisti penkių procentų palūkanas. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai – LR CK 6.37 str. , o šio straipsnio 2 d. yra numatytos procesinės palūkanos , kurios atlieka kompensavimo funkciją , skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą , ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi, todėl prievolės atsiradimo pagrindas šuo atveju neturi teisinės reikšmės, taigi ši norma taikytina esant ir nesutartiniams santykiams. Teismas laiko, jog šiuo atveju dėl palūkanų priteisimo taikytina ir įstatymo analogija, pagal LR Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 str., kuriame pasakyta, jog kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko penkių procentų metinių palūkanų nuo išmokėtų fondo lėšų iki jų visiško išieškojimo iš skolininko. Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog ji nėra atsisakiusi procesinių palūkanų, šalys nėra sutarusios kitaip, todėl iš atsakovo turi būti priteistos palūkanos. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos – bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas . Ieškovė yra įvykdžiusi abi šias sąlygas. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas – LR CK 6.210 str.1d. LAT nutartyje 3K-3-283/2012 yra išaiškinęs, jog skolininkui neįvykdžius prievolės, kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Tai, kad atsakovas netinkamai vykdė prievolę , o nuo 2010 metų lapkričio mėnesio nevykdė prievolės mokėti išlaikymą pagal 2006-08-29 dienos Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo 3.2 p., reiškia, kad jis daro tęstinį prievolės pažeidimą . Byloje neginčijamai nustatyta, to neginčijo ir atsakovas, šią aplinkybę byloje patvirtina rašytinis įrodymas, pateiktas išrašas iš J. T. sąskaitos, jog ieškovė viena išlaikė sūnų, todėl patyrė nuotolius ne tik nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos, bet nuo tada, kai atsakovas nemokėjo sutarto išlaikymo (nuo 2010 metų rugpjūčio 1 dienos), todėl ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki civilinės bylos iškėlimo dienos perkvalifikuojamas į reikalavimą už šį laikotarpį priteisti kompensuojamas palūkanas - LR CK 6.210 str., 6.261 str. LR CK 6.55 str. 2 d. nustatyta, jog kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Pagal pateiktą mokėjimo išrašą iš J. T. sąskaitos nustatyta, jog atsakovas mokėjimus į jos sąskaitą atliko iki 2010-11-15 dienos, tačiau pagal sutartą mokėjimo sumą po 300 litų per mėnesį, neskaitant indeksacijos, atsakovas sumokėjo išlaikymą iki 2010-08-01 dienos, todėl ieškovės reikalavimas dėl penkių procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo 15806 litų skolos už išlaikymą periodinėmis išmokomis įsiskolinimą , priteistą 2008-06-29 dienos Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje nr. 2-10406-475/2006 pagal 3.2 p, tenkintinas, priteisiant palūkanas nuo 2010-08-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė taip pat prašo priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo 4200 litų sumos, skolos už išlaikymo įsiskolinimą priteistą 2006-08-29 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nr. 2-10406-475/2006 pagal 3.3 p. , skaičiuojant nuo 2010-05-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Byloje nustatyta, jog ieškovei ir atsakovui nutraukiant santuoką , šalys 3.3 p sutarė, jog atsakovas nuo 2007-01-01 iki 2010-05-01 į sūnaus L. T. sąskaitą sumokės 10000 litų įsiskolinimą, kuris susidarė iki 2006-08-29 teismo sprendimo priėmimo. Kaip byloje patvirtina 2010-10-13 dienos Kauno miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas (b.l.48), atsakovas šios prievolės neįvykdė iki šalių sutarto termino, t.y. iki 2010-05-01, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kaip matyti iš byloje pateiktos L. T. SEB banko sąskaitos išrašo (b.l.88), atsakovas šią prievolę pradėjo vykdyti tik 2010-12-16, todėl ieškovė dėl netinkamos prievolės vykdymo patyrė nuostolius ir dėl aukščiau teismo išdėstytų motyvų, ieškovė įgijo teisę patirtus nuostolius reikalauti atlyginti , priteisiant palūkanas. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis pagal 2006-08-29 dienos Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą 3.3 p. nėra sumokėjęs 4200 litų, t.y. nuo tokios sumos ieškovė ir prašo priteisti palūkanas, todėl ieškovės prašymas priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo 4200 litų sumos (skolos už išlaikymo įsiskolinimą , priteistą 2006-08-29 dienos Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, 3.3 p) tenkintinas, palūkanas skaičiuojant nuo 2010-05-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas civilinėje byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti 2006-08-29 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje nr. 2-10406-475/2006 patvirtintos sutarties 3.2 punktu L. T. priteisto išlaikymo išieškojimą jam sulaukus pilnametystės, t.y. nuo 2009-03-17. Atsakovas savo priešieškinį grindžia tuo, jog LAT , atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarimo „Dėl LR CK 3.194 str. 3 d. (2004m. lapkričio 11 d. redakcija ) atitikties LR Konstitucijai išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje kriterijus. Atsakovas nurodo, jog paramą pilnamečiam vaikui gali teikti tėvai turintys tam galimybę ir tik įrodžius jog tokia parama jam yra reikalinga. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą, pajamas, poreikius, turi būti vertinama ne tik realiai gaunamos pajamos , bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Atsakovas taip pat nurodo, jog pačio pilnamečio vaiko teisė yra kreiptis į teismą dėl paramos priteisimo. Byloje nustatyta, jog šalys sutarė, kad atsakovas mokės sūnui išlaikymą, iki 24 metų, jeigu jis tęs mokslus . Šį šalių susitarimą patvirtino Kauno miesto apylinkės teismas 2006-08-29 teismo sprendimu. Šalių susitarimas pagal 3.2 p. neprieštaravo LR CK 3.194 str.3d (2004-11-11 dienos redakcija) ir atitiko šalių valią. Tai, kad priimtas teismo sprendimas atitiko šalių valią, patvirtina ta aplinkybė, jog atsakovas šio sprendimo neskundė, jis įsiteisėjo, todėl privalo būti vykdomas. Tai, kad atsakovas ir sulaukus sūnui pilnametystės vykdė šį teismo sprendimą , t.y. pripažino šalių susitarimą ir jų tikrąją valią, patvirtina byloje pateikti banko išrašai iš ieškovės J. T. sąskaitos. Atsakovas ir toliau mokėjo išlaikymą į ieškovės sąskaitą, atsakovas mokėjo nustatytą 300 litų sumą, mokėjimų paskirtyje atsakovas nurodė, kad tai alimentai sūnaus išlaikymui. Dėl kokių priežasčių atsakovas nutraukė mokėjimus pagal 3.2 p , atsakovas nepaaiškino ir teismo posėdžio metu. Svarbi nustatyta aplinkybė yra tai, jog atsakovas tokį reikalavimą pareiškė teismui tik tada, kai ieškovė kreipėsi su ieškiniu dėl palūkanų priteisimo iš atsakovo. Teismas pažymi, jog toks atsakovo elgesys vertintinas, kaip nesąžiningu, prieštaraujančiu geros moralės normoms, atsižvelgiant ir į bylos pobūdį, kada yra sprendžiamas klausimas dėl paramos sūnui iš tėvo. Atsakovas taip pat cituoja 2007-06-07 LR Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriuo buvo pripažinta , kad LR CK 3.194 str.3d. (2004-11-11 redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti tėvų (ar vieno iš jų ) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja LR konstitucijos 109 str.1 d, konstituciniam teisinės valstybės principui , savaime nereiškia, kad galima nutraukti 2006-08-29 dienos Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą paramą sūnui L. T.. Be to teismas pažymi, kad Konstitucinio Teismo nutarimai atgal negalioja ir neturi grįžtamosios galios tiems teisiniams santykiams , kurie susiformavo iki Konstitucinio teismo nutarimo priėmimo (LR Konstitucinio teismo įstatymo 72 str.). Jei atsakovas manė, jog jam išnyko pareiga vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2006-08-29 dienos teismo sprendimą 3.2p. jis turėjo teisę tinkamai ginti savo teises kreipiantis į teismą su prašymu dėl sutarties 3.2 punkto pakeitimo. Byloje neesant įrodymų dėl 3.2 p pakeitimo, 2006-08-29 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo vykdymas pats savaime nėra pasibaigęs, jis turi tęstis taip , kaip buvo pradėtas, teismo sprendimas ir jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas yra teisėti ir vykdytini kol nėra pakeisti LR CPK 365 str. nustatyta tvarka . Atsakovas nereiškia reikalavimo nutraukti teikti išlaikymą nuo priešieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2013-10-10, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas nutraukti 2006-08-29 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje nr. 2-10406-475/2006 patvirtintos sutarties 3.2 punktu L. T. priteisto išlaikymo išieškojimą jam sulaukus pilnametystės, t.y. nuo 2009-03-17, atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas. Atmestinas atsakovo priešieškinio argumentas, jog sulaukęs pilnametystės L. T. dėl tolesnio išlaikymo , jei jis buvo reikalingas , turėjo kreiptis jis pats, o ne ieškovė. LAT yra suformavęs praktiką, jog ta aplinkybė, jog kreditorius , nepilnametis vaikas sulaukia pilnametystės, savaime nedaro neteisėto teismo sprendime nurodyto vieno iš tėvų dalyvavimo vykdymo procese, įgyvendinant vaiko teises pagal teismo sprendimą . Tokia situacija nepažeidžia procesinių teismo sprendimo vykdymo taisyklių, nes išieškojimas vykdomas priimtu teismo sprendimu (LAT Civilinių bylų skyriaus 2010-03-16 nutartis 3K-3-114/2010). Nei atsakovas, nei tretysis asmuo nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog yra pakeistas išieškotojas vykdymo procese ar išlaikymo lėšų uzufruktorius, todėl teismas laiko, jog toks atsakovo argumentas dėl priešieškinio reikalavimo atmestinas , kaip neįrodytas ir nepagrįstas įstatymo normomis.

Byloje trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais L. T. pateikė ieškinį, prašydamas priteisti paramą iš atsakovo 700,00 litų per mėnesį nuo 2011-01-24 dienos iki tol kol jis studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinę studijų programą arba sueis 24 metai. Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais nurodo, jog KT savo nutarimu nepaneigė pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, tokia pareiga tėvams išliko. L. T. nurodo, jog yra visos įstatyminės sąlygos jam teikti paramą: jis sąžiningai ir pažangiai mokosi VU dieniniame skyriuje, parama jam yra būtina, byloje nėra duomenų, kad tokios paramos atsakovas negali teikti. Nurodo, jog atsakovas yra darbingas, sveikas žmogus, neturintis kitų išlaikytinių, todėl perkelti visą paramos naštą ieškovei būtų socialiai neteisinga. Nurodo, jog išlaidos susidaro iš bendrųjų išlaidų ir specialiųjų išlaidų , kurias tretysis asmuo išsamiai išdėstė savo ieškinyje. Nurodo, jog bendrosios išlaidos sudaro 1805 litus, jos yra pagrįstos , neišdidintos. Pilnamečio vaiko išlaikymo pareiga pagal įstatymą tėvams tenka, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nustatytas, taip pat kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų (CK 3.194 str. 3 d.). Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime, nurodęs esant teisės spragą dėl to, kad šioje teisės normoje nėra nustatyti esminiai paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai, kartu pažymėjo, jog teisės spragų pašalinimas yra atitinkamo teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas; teisės spragas įmanoma tam tikru būdu užpildyti ir taikant teisę (inter alia taikant teisės analogiją, bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę. Civilinės teisės normų nereglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, 3.4 straipsnio 1 dalis), o kai nėra galimybės taikyti įstatymo analogijos, šeimos santykių subjektų teisės ir pareigos nustatomos remiantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir kitais bendraisiais teisės principais (CK 3.4 straipsnio 2 dalis). Subjektų, kurių teisėms ginti yra skiriamas CK 3.192 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 3.194 straipsnio 1 dalyje ir 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, esminiai skirtumai, nulemti nepilnametystės ir pilnametystės teisinės padėties, bei su tuo susijęs prievolės pobūdžio iš absoliučios į sąlyginę pasikeitimas suponuoja ir įstatymo analogijos taikymo ribojimus. Pažymėtina, kad išlaikymo pareigos asmeninis pobūdis ir išlaikymo dydžio proporcingumo vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai principas yra universalūs vaikų išlaikymo teisinio reglamentavimo instrumentai ir taikytini sprendžiant dėl visų vaikų: tiek nepilnamečių, tiek pilnamečių vaikų, nedarbingų dėl invalidumo, kuris jiems nepilnamečiams nustatytas, bei vaikų, kuriems būtina parama, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, - išlaikymo.

Esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybės teikti paramą. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (stipendiją, darbo užmokestį už nuolatinį ar sezoninį darbą, pašalpas ir panašiai, konstatavęs aplinkybes, ar pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi atitinkamoje mokykloje, taip pat ir galimybę gauti valstybės paskolą mokslui finansuoti). Įstatymų leidėjui apsisprendus įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresni nei 24 metų, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams ir pan.). Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Pilnamečiams vaikams parama neturėtų būti priteisiama iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir panašiai.

Byloje nustatyta, kad 2006-08-29 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu L. T. tėvai susitarė, jog išlaikymas L. po 300 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bus teikiamos , jeigu jis tęs mokslus, iki vaikui sueis 24 metai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – VU pažyma apie studijas ir jų rezultatus (b.l.90), patvirtina, jog L. T. studijuoja VU Teisės fakultete, studijų forma – nuolatinė. Iš byloje pateiktos pažymos apie studijas , neginčijamai nustatyta, jog L. sąžiningai ir pažangiai mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje pagal nuolatinių (dieninių) studijų formą, yra nevyresnis nei 24 metų (dvidešimt trijų metų amžiaus), taigi formaliai atitinka įstatyme (LR CK 3.194 str. 3 d.) nustatytas sąlygas, suteikiančias teisę reikalauti priteisti paramą iš atsakovo. Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, stengiasi dirbti ir gauna nedideles pajams, kitų pajamų jis neturi. Jis turi specialiųjų poreikių dėl pablogėjusios regos, spuoguotumo, dėl išsivysčiusio kryžminio sukandimo, L. T. reikalinga Breket sistema (b.l.89, 91-95). Nors tretysis asmuo nepateikė paskaitų tvarkaraščio, tačiau akivaizdu, jog dieninio kurso studentams paskaitos vyksta dienos metu , ir tai patvirtina, jog L. T. neturi galimybės dirbti pilną darbo dieną. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog L. T. parama yra būtina. L. T. į bylą pateikė įrodymus patvirtinančiu, kad jis mokosi pažangiai, t.y. turi teigiamus balus, neturi skolų (b.l.90) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis Nr.3K-7-204/2009).

Sprendžiant klausimą dėl atsakovo galimybės teikti paramą sūnui atsižvelgiama į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus , sveikas ir darbingas vyras, neturintis jokių negalių. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog jis turi aukštąjį išsilavinimą, sveikatos problemų atsakovas neturi, kitų išlaikytinių atsakovas taip pat neturi. Atsakovas nurodė, jog jis yra registruotas darbo biržoje, ieškosi darbo, atsakovas nekilnojamo turto neturi. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog trečiojo asmens prašomos priteisti išlaikymo sumos (po 700,00 Lt per mėnesį) atsakovas teikti nepajėgus. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad tretysis asmuo L. T. nepateikė teismui įrodymų, jog jis išnaudojo visas galimybes pasirūpinti bent dalimi jam reikalingų mokymosi lėšų gaunant paskolą iš valstybės remiamų fondų, stipendiją, pašalpą. Svarbi aplinkybė, kuri nustatyta šioje civilinėje byloje yra tai, jog ieškovė ir atsakovas dar 2006-08-29 susitarė, jog jei sūnus tęs mokslus, atsakovas R. T. mokės sūnui po 300 litų kiekvieną mėnesį. Tretysis asmuo L. T. teismui savarankišką reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo iki 700 litų kreipėsi 2014-01-24 , t.y. jau nagrinėjant bylą teisme pagal ieškovės J. T. ieškinį ir atsakovui R. T. pateikus priešieškinį, todėl laikytina, jog atsakovo mokama 300 litų suma buvo pakankama parama L. T., nes dėl paramos padidinimo jis turėjo teisę kreiptis nuo tada , kai sulaukė pilnametystės, t.y. nuo 2009-03-17 dienos. Pažymėtina tai, jog L. T. yra ketvirto kurso studentas, mokytis jam liko vieneri metai, jis turi didesnes galimybes dirbti ir užsidirbti.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, teismas vertina, kad atsakovo kas mėnesį teiktina parama iki L. T. mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnis nei 24 metų po 300,00 Lt kas mėnesį, labiausiai atitinka proporcingumo trečiojo asmens poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai principą, o kadangi toks išlaikymas (parama) yra priteistas nuo 2006-08-29 , todėl trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinys atmestinas.

Patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei priteistinos 21,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 80 str. 1 d., 85 str. l d. 3 p., 88 str. l d. 3 p., 6 p., 92 str., 93 str., 99 str., 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. T. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio . (duomenys neskelbtini), ieškovei J. T. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai . (duomenys neskelbtini), penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo 15806 Lt. (penkiolika tūkstančių aštuonių šimtų šešių litų, skolos už išlaikymą periodinėmis išmokomis įsiskolinimą, priteistą 2006-08-29 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu c.b. 2-10406-475/2006 (3.2p.), skaičiuojant nuo 2010-08-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. T. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio . (duomenys neskelbtini), ieškovei J. T. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo 4200 Lt. (keturių tūkstančių dviejų šimtų litų , skolos už išlaikymo įsiskolinimą , priteistą 2006-08-29 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu c.b. 2-10406-475/2006 (3.3p.), skaičiuojant nuo 2010-05-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. T. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio . (duomenys neskelbtini) 21,50 Lt. (dvidešimt vieną litą 50 cnt.) pašto išlaidų valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), ”Swedbank”, AB, b/k 73000, įmokos kodas 5660, paskirtis bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.