- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-21
- Bylos Nr.
- AS-146-162-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Antanas Ablingis
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos „Tautvilos inovacija“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos „Tautvilos inovacija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Tautvilos inovacija“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 15 d. nutartimi priėmė nagrinėti viešosios įstaigos „Tautvilos inovacija" (toliau – ir VšĮ „Tautvilos inovacija"; Viešoji įstaiga; pareiškėjas) 2008 m. sausio 11 d. skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. 69-290, kuriuo VMI nusprendė netenkinti Viešosios įstaigos prašymo dėl termino atnaujinimo paduoti skundą dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 14.4-54-35.
2008 m. sausio 18 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas VšĮ „Tautvilos inovacija" prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - uždrausti VMI ir jos teritoriniams padaliniams iki administracinė byla bus išnagrinėta iš esmės pradėti ir sustabdyti 752662,25 Lt išieškojimą iš pareiškėjo turto. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė tuo, kad išieškojus tokią didelę sumą, sutriktų Viešosios įstaigos veikla, tektų atleisti darbuotojus, Viešoji įstaiga nebegalėtų įgyvendinti įstatuose numatytų tikslų, atstatyti iki išieškojimo pradėjimo buvusią padėtį būtų labai sudėtinga, kadangi tektų vėl priimti ir apmokyti naujus specialistus, o tai laikinai sustabdytų įstaigos normalią veiklą.
II.
2008 m. sausio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašyme išdėstytus motyvus, pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad netenkinant pareiškėjos prašymo ir netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės, sprendimo įvykdymas šioje administracinėje byloje negali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Teismo nuomone, tuo atveju, jei pareiškėjas turėtų neigiamų pasekmių, tai neapsunkintų teismo sprendimo vykdymo, o žala, jei ji atsirastų, galėtų būti išieškoma įstatymo nustatyta tvarka.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo patenkinti.
Pažymima, kad teisme nagrinėjamo ginčo baigtis susijusi su Viešosios įstaigos teise, atnaujinus terminą, apskųsti 2007 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. 14.4-54-35 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo", kurio pagrindu buvo priimtas 2008 m. sausio 9 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimas Nr. 14-19-579 išieškoti mokestinę nepriemoką (752662,25 Lt). Pareiškėjo teigimu, teritorinis mokesčių administratorius imasi vykdyti savo 2007 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 14.4-54-35, kurio teisėtumo klausimas dar nėra išnagrinėtas. Toks skubus šio sprendimo vykdymas iš esmės pažeidžia Viešosios įstaigos interesus ir gali apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 m. sausio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143- 08/2008 nurodyta, jog turi būti užtikrinama reali bei veiksminga tariamai pažeistos teisės ar įstatymų saugomų interesų gynyba. Pareiškėjo nuomone, bet kuriuo atveju, jei ateityje gali kilti problemų dėl šalių padėties, buvusios iki teismo sprendimo paskelbimo, atstatymo, turi būti taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr.AS5-155/2005, AS5-230/2005). Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS3-688-07 yra pabrėžęs, jog tuo atveju, jei iš bylos medžiagos galima daryti pagrįstą prielaidą, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas arba sudėtingas, yra pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą. Pareiškėjo teigimu, 2008 m. sausio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, kad yra tikimybė, jog pareiškėjui ateityje gali kilti žala dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimo Nr. 14-19-579 vykdymo. Pareiškėjo nuomone, galimas žalos Viešajai įstaigai atsiradimas ateityje bei būtinybė dėl šios žalos kreiptis į teismą turi būti vertinama pakankamu pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Aiškina, kad ateityje kilsiantys ginčai dėl sprendimu Nr. 14-19-579 padarytos žalos atlyginimo apsunkins VšĮ „Tautvilos inovacija" padėtį, kadangi Viešosios įstaigos skundo patenkinimo atveju, atstatant šalis į buvusią padėtį iki 2008 m. sausio 21 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo įvykdymo, reikės teikti naujus reikalavimus dėl neteisėtai išieškotos mokestinės nepriemokos grąžinimo, dėl žalos atlyginimo, apmokėti bylinėjimosi išlaidas ir praeis tam tikras laikotarpis, kol Viešajai įstaigai bus grąžintos išieškotos piniginės lėšos bei atstatyta normali jos veikla. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad ketinama išieškoti pinigų suma yra didelė - 752662,25 Lt. Pareiškėjo teigimu, tokia apimtimi apribojus jo turtines teises, Viešoji įstaiga nebegalės tinkamai įgyvendinti įstatuose numatytų tikslų, teks sumažinti darbuotojų skaičių, įstaiga nebegalės tinkamai atsiskaityti su savo kreditoriais. Pareiškėjas taip pat remiasi 2007 m. lapkričio 29 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. AS18 - 645/2007, pagal kurią teismas, vertindamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, privalo nustatyti galimą neigiamą poveikį asmens veiklai ir, jei toks poveikis tikėtinas, tokią priemonę pritaikyti. Paaiškinama, jog VšĮ „Tautvilos inovacija" dirba septyni darbuotojai. Jei Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija įvykdys mokestinės nepriemokos išieškojimą, tikėtina, jog Viešoji įstaiga nebegalės savo darbuotojams mokėti atlyginimo, suteikti tinkamų darbo sąlygų, galimai praras kreditorių pasitikėjimą. Pažymima, jog išieškojimą vykdys antstolė, todėl, jei ginčai su VMI būtų išspręsti pareiškėjo naudai, tektų apmokėti iš valstybės biudžeto sprendimo vykdymo išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvio prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (pvz., administracinės bylos Nr. AS11-367/2007, AS8-488/2007, AS16-528/2007 ir kt.). Taigi, prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo gali būti tenkinami tik tuo atveju, jei jie yra tiesiogiai susiję su pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas priėmė nagrinėti, ir yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
Kaip matyti iš bylos dokumentų, ginčo šioje administracinėje byloje dalykas – VMI 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr.69-290, kuriuo atsakovas nepatenkino pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo paduoti skundą dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 14.4-54-35, pagrįstumas ir teisėtumas. Pirmosios instancijos teismui patenkinus šį pareiškėjo skundą, nebūtų jokių kliūčių įvykdyti šį teismo sprendimą. Pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju, centrinis mokesčių administratorius turėtų nagrinėti iš esmės pareiškėjo skundą dėl Šiaulių apskrities VMI 2007 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 14.4-54-35. Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo ir jo priedų, pareiškėjas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės šioje byloje taikymo sieja su faktine aplinkybe, kad Vilniaus apskrities VMI 2008 m.sausio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 14-19-579 išieškoti mokestinę nepriemoką iš VšĮ „Tautvilos investicija“ turto, apskaičiuotą remiantis Šiaulių apskrities VMI 2007 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 14.4-54-35 (b.l.45-49). Taigi, pareiškėjas savo prašyme dėl reikalavimo, pareikšto 2008 m. sausio 11 d. skundu, užtikrinimo priemonės taikymo, iš esmės kelia Vilniaus apskrities VMI 2008 m.sausio 9 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o tai nėra ginčo šioje administracinėje byloje dalykas. Vilniaus apskrities VMI 2008 m.sausio 9 d. sprendime pareiškėjui paaiškinta, kad šis sprendimas gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Ginčo dėl šio sprendimo atveju prašymas taikyti reikalavimo užtikinimo priemonę – uždrausti išieškojimą būtų tiesiogiai susijęs su ginčo dalyku. Iš pareiškėjo atskirojo skundo turinio galima spręsti, kad jis Vilniaus apskrities VMI 2008 m.sausio 9 d. sprendimo neskundė. Nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas yra centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo, kuriuo nebuvo pareiškėjui atnaujintas terminas paduoti skundą dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimo, pagrįstumas ir teisėtumas, todėl pareiškėjo prašymas dėl jo nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nėra tiesiogiai susijęs su šios bylos ginčo dalyku.
Pareiškėjas prašo uždrausti VMI ir jos teritoriniams padaliniams atlikti tam tikrus veiksmus (pradėti išieškojimą iš pareiškėjo turto), t.y. taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, numatytą ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kai pareiškėjas Vilniaus apygardos teismui pateiktame 2008 m. sausio 11 d. skunde atsakovu administracinėje byloje įtraukė centrinį mokesčių administratorių ir apskundė jo sprendimą, kuriuo VMI atsisakė atnaujinti terminą paduoti skundą dėl teritorinio mokesčių administratoriaus priimto sprendimo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra aiškiai nurodyta, kad uždraudimas atlikti tam tikrus veiksmus gali būti taikomas tik administracinės bylos šaliai - atsakovui. Uždraudimas į šią bylą įtrauktiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims, ar kitiems asmenims, kurie net neįtraukti į bylą, atlikti tam tikrus veiksmus, kaip reikalavimo užtikrinimo priemonė, administracinių bylų teisenos įstatyme nėra numatyta.
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 17,18 straipsnių nuostatas valstybinę mokesčių inspekciją sudaro: valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (centrinis mokesčių administratorius) ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos (vietos mokesčių administratoriai), kurių funkcijas apibrėžia šio įstatymo 25,26 straipsniai. Valstybinės mokesčių inspekcijos (vietos mokesčių administratoriai) vykdo MAĮ 26 straipsnyje nurodytas funkcijas ir yra pavaldžios bei atskaitingos Valstybinei mokesčių inspekcijai (MAĮ 21 straipsnio 4 dalis), o ne VMI (centrinio mokesčių administratoriaus) teritoriniai padaliniai, kaip teigia pareiškėjas. Mokestinių nepriemokų priverstinio išieškojimo funkcija yra pavesta ne centriniam, o vietos mokesčių administratoriui (MAĮ 25 straipsnis, 26 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgdama į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ta apimtimi, kuria pareiškėjas prašo uždrausti VMI teritoriniams padaliniams atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus - pradėti išieškojimą iš pareiškėjo turto, apskritai yra ydingas, kadangi VMI (centrinis mokesčių administratorius) tokių padalinių neturi. Pareiškėjui mokesčius apskaičiavo vietos mokesčių administratorius – Šiaulių apskrities VMI, kuris pagal MAĮ 26 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas turi teisę priverstinai išieškoti mokestines nepriemokas, tačiau šioje byloje nėra atsakovas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartimi Šiaulių apskrities VMI įtraukta į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. 2008 m.sausio 9 d. sprendimą Nr. 14-19-579 išieškoti mokestinę nepriemoką priėmė Vilniaus apskrities VMI, kuri į šią bylą nėra įtraukta. Pareiškėjo nurodyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – uždraudimas atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai (centriniam mokesčių administratoriui) priverstinai išieškoti mokslines nepriemokas yra vietos mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtas veiksmas (MAĮ 26 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Todėl atsakovui VMI negali būti nustatytas draudimas atlikti tokį veiksmą, kurį jį pagal savo kompetenciją (MAĮ 25 straipsnis) atlikti neprivalo.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo iš esmės išsprendė teisingai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas 2008 m. sausio 21 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Tenkinti atskirąjį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo viešosios įstaigos „Tautvilos inovacija“ atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.