- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-06-09
- Bylos Nr.
- 2-318-260/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- UAB “Siccum”
- Atsakovas
- D. G., M. M.
- Trečiasis asmuo
- UAB „BTA draudimas“
- Advokatai
- Marijus Velička, Aurimas Navikas, Gintarė Galkevičiūtė, Živilė Urbas
- Kategorijos
- 21.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo UAB “Siccum” atstovei advokatei Gintarei Galkevičiūtei, atsakovo antstolio Leono Gudeikos atstovei advokatei Živilei Urbonavičienei, atsakovui D. G. , atsakovų M. M. , D. G. ir V. V. atstovui advokatui Aurimui Navikui, trečiojo asmens UAB „BTA draudimas“ atstovui advokato padėjėjui Marijui Veličkai, ekspertui Kostui Jurkevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-318-260/2008 pagal ieškovo UAB “Siccum” ieškinį atsakovams antstoliui Leonui Gudeikai, M. M. , D. G. , V. V. , tretieji asmenys Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir UAB „BTA draudimas“ dėl 2004 m. gegužės 11 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Siccum“ 2005 05 04 pateiktu ieškiniu (b.l. 3-6, t. 1) prašė pripažinti negaliojančiu 2004-11-05 turto pardavimo iš varžytynių aktą ir iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog 2004 m. gegužės 11 d. antstolio Leono Gudeikos kontoroje vyko varžytynės, kurių metu iš varžytynių buvo parduotos ieškovui nuosavybės teise priklausančios 23/100 dalys pastato-sandėlio, kurio uniklus numeris: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovams M. M. , D. G. ir V. V. .
1) turtas varžytinėse buvo parduotas už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal CPK. Turto arešto akte atsakovas antstolis nurodė, kad areštuota ieškovui priklausančios 23/100 sandėlio dalių vertė yra 160 000 Lt. Ieškovas, nesutikdamas su šia kaina, kreipėsi į atsakovą, kad sandėlio dalies kaina būtų padidinta iki 340 000 Lt. Atsakovas taip ir padarė. Ieškovas, vadovaudamasis Korporacijos „Matininkai“ preliminaria išvada apie tai, kad 23/100 sandėlio dalies vertė yra 600 000 Lt, atsakovo vėliau paprašė areštuoto 23/100 sandėlio dalies vertę padidinti iki 600 000 Lt. Tačiau 2004-05-11 įvyko varžytynės ir atsakovas minėtą turtą M. M. , D. G. ir V. V. pardavė už 280 160 Lt., t.y. už protingumo principui prieštaraujančią kainą, kuri yra per maža. Todėl dėl esminės sutarties sąlygos – kainos – nustatymo pažeidimo minėtas varžytynių aktas turi būti pripažintas negaliojančiu;
2) parduodant iš varžytynių turtą, neatsižvelgta į kitus objektus, esančius tame turte. 23/100 sandėlio dalyje ieškovas buvo suformavęs ir gerai įrengęs administracines patalpas, kurių plotas 80 kv.m. Šias patalpas ieškovas ketino registruoti Nekilnojamojo turto registre, bet nespėjo, ir atsakovą informavo, kad būtų atsižvelgta į tai tiek nustatant areštuoto turto kainą, tiek parduodant turtą iš varžytynių;
3) turto pardavimo iš varžytynių aktas pažeidžia protingumo principą. Antstolis, parduodamas turtą už nerealiai mažą kainą, pažeidė minėtą principą, nes, privalėdamas atstovauti tiek skolininko, tiek išieškotojo interesams, akivaizdžiai atstovavo tik išieškotojo interesams.
Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovo atstovė prašė ieškinį pilnai patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas antstolis Leonas Gudeika atsiliepimu į ieškinį ( b.l. 49-50, t. 1) prašė ieškinį atmesti. Jis nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes:
1) vykdant vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš UAB „Siccum“, 2004-03-05 buvo areštuotos skolininkui priklausančios 23/100 dalys sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, turtas įvertintas 160 000 Lt. Valstybinės įmonės Registrų centras 2003-10-27 buvo įvertinęs 148 000 L;
2) UAB „Siccum“ direktorei Tatjanai Kirilovai nesutikus su įvertinta suma bei vadovaujantis CPK 681 straipsniu, 2004-03-22 antstolio patvarkymu turtas buvo įvertintas 340 000 Lt. Turtas buvo įvertintas tokia suma, kokią nurodė UAB „Siccum“ direktorė. Kadangi turtas buvo areštuotas tokia kaina, kuria nurodė skolininkas, eksperto kviesti nereikėjo. Šią kainą UAB „Siccum“ direktorė patvirtino savo parašu. Tuo pačiu direktorei buvo išaiškinta CPK 718 straipsnis, kad pirmose varžytynėse nustatoma kaina sudaro 80 proc. areštuoto turto kainos;
3) vadovaujantis CPK 681 straipsnio 3 punktu, skolininkas privalėjo pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo ne vėliau kaip per 5 dienas nuo turto arešto dienos, kai pats dalyvavo areštuojant turtą Ieškovo direktorė T. Kirilova 2004-03-19 pasirašė ant turto arešto akto. Prieštaravimai nebuvo pareikšti, terminas jiems pareikšti yra praleistas;
4) administracinės patalpos įrengtos be projekto, be statybos leidimo, savavališkai, neatlikta teisinė registracija. Registrų centro duomenų bazėje neįregistruota ir neatsispindi savavališkai įrengtos patalpos. Pažeista Statybos įstatymo 27 straipsnio reikalavimai, o to pasekmes numato LR CK 4.103 straipsnis;
5) areštuojant turtą, direktorė pabrėžė, kad skolos bus sumokėtos ir varžytynių neprireiks. Sąžiningai sumokėti skolas UAB „Siccum“ turėjo pakankamai laiko: areštuotas turtas 2004-03-19, o pirmos varžytynės paskelbtos 2004-05-11. Skolininkas per tą laiką skolų visiškai nesumokėjo.
Atsakovo antstolio Leono Gudeikos atstovė nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškinį ptrašė atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovai M. M., D. G. , V. V. atsiliepime į ieškinį (b.l. 54-55, t. 1) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.Jų nuomone, ieškinys ieškinys nepagrįstas, kadangi:
1) CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje, 722 straipsnio 1dalyje nustatyta tvarka. Ieškinyje nenurodyta, kad būtų pažeista CPK 713 straipsnio 4 dalis, nustatanti pirmąjį kainos padidėjimą parduodant turtą iš varžytynių. Ieškovas taip pat nenurodė, kad buvo pažeistas CPK 718 straipsnis, nustatantis, jog pirmose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 proc. CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos;
2) ieškovas nepateikė įrodymų, kad pasinaudojo įstatymo jam suteiktomis teisėmis pareikšti prieštaravimus dėl įkainojimo. Be to, vien tik CPK 681 straipsnio pažeidimas, jeigu toks būtų įrodytas, nėra savarankiškas teisinis pagrindas pripažinti 2004-05-11 turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu. Kauno miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-8584/04 skunde pareiškėjas UAB „Siccum“ akcentavo, kad turto vertė būtent 340 000 Lt, o antstolio neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad šis turtas parduodamas žymiai mažesnei skolai padengti;
3) nesuprantamos ieškovo nurodytos aplinkybės dėl administracinių patalpų areštuotame turte įrengimo. CPK nenumato pareigos, vykdant išieškojimą, atsižvelgti į skolininko ateities planus disponuojant turtu;
4) nors ieškinyje nurodoma, kad ginčijamas sandoris pažeidžia protingumo principą, bet nepateikiama duomenų, kuo šis pažeidimas pasireiškia. Atsakovai mano, kad protingumo principas pažeistas nebuvo.
Nagrinėjant bylą teismo posėdyje atsakovas D. G. ir paminėtų atsakovų atstovas ieškinį prašė atmesti.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija byloje pateiktu atsiliepimu (b.l. 39-40, t. 1) pareiškė, kad su ieškiniu taip pat nesutinka, nurodė, jog:
1) LR CPK 182 straipsnio 1dalies 2 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusių teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Kauno miesto apylinkės teismas 2004-10-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8584/04 nepatenkino pareiškėjo – UAB „Siccum“ skundo, kuriuo buvo prašoma pripažinti neteisėtais antstolio L. Gudeikos veiksmus dėl sandėlio dalies, kurios vertė nurodyta pareiškėjo – 340 000 Lt, pardavimo iš varžytynių 161 133 Lt skolos padengimui. Šioje byloje dalyvavo tie patys asmenys, kurie nurodyti ieškinyje. Kauno apygardos teismas 2004-12-08 nutartimi UAB „Siccum“ atskirąjį skundą atmetė, konstatuodamas, kad skolininko teisės nebuvo pažeistos parduodant varžytynėse 340 000 Lt vertės turtą, nes bendra išieškojimo suma buvo 323 958,43 Lt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-03-16 nutartimi paliko nepakeistas Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartis. Tokiu būdu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-8584/04 tarp tų pačių šalių ir joje nustatytas aplinkybes nereikia įrodinėti iš naujo;
Šalies argumentai
2) ieškovas nepagrindė savo teiginio, kad parduodant turtą iš varžytynių buvo pažeista esminė prikimo-pardavimo sąlyga, t.y. neteisingai nustatyta parduodamo turto kaina. LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnis numato, kad turto vertintojas, įvertinęs turtą, turi pateikti vertinimo ataskaitą, nurodo, kas turi būti joje išvardinta. Byloje pateikta UAB korporacijos „Matininkai“ 2003-10-06 preliminari išvada dėl turto vertės neatitinka minėto įstatymo reikalavimų ir negali būti tinkamu įrodymu, kad UAB „Siccum“ varžytynėse parduotas turtas turėjo būti įkainuotas 600 000 Lt. Be to, kaip matyti iš Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-8584/04 medžiagos, ieškovas sutiko, kad jam priklausantis turtas - sandėlio dalis būtų įkainuota Nekilnojamo turto registre nurodyta rinkos kaina. UAB „Siccum“ nesutikdama su antstolio 2004-03-19 turto arešto aktu ir jame nurodytu turto įkainojimu bei 2004-03-22 patvarkymu, galėjo jį skųsti CPK 681 straipsnio 3dalyje nustatytais terminais ir tvarka. Tačiau to padaryta nebuvo. Todėl laikytina, kad antstolis tinkamai įvertino varžytynėse parduotą turtą;
3) ieškovas nepateikė duomenų, kad jam priklausančių sandėliavimo patalpų paskirtis buvo keičiama, t.y. nebuvo pateiktas leidimas keisti statinio paskirtį, šių patalpų projektas, pakeitimų įregistravimas nekilnojamojo turto registre, kaip tai nustato LR Statybos įstatymas ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas. Todėl darytina išvada, kad ieškovo teiginys apie suformuotas administracines patalpas nepagrįstas jokiais įrodymais;
4) ieškovas, gindamas neva pažeistas teises, buvo apskundęs antstolio veiksmus ankščiau paminėtoje civilinėje byloje. Visų instancijų teismai, nagrinėdami šią bylą, nenustatė, kad būtų pažeisti protingumo ir teisingumo principai ir ieškovo skundus atmetė.
Nagrinėjant bylą teismo posėdyje dalyvavęs trečiojo asmens UAB „BTA draudimas“ atstovas siūlė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje surinktais įrodymais nustatytos tokios reikšmingos bylai išspręsti faktinės aplinkybės.
Atsakovas antstolis Leonas Gudeika, vykdydamas trečiojo asmens Kauno apskrities VMI sprendimą Nr. 15.9-N6-116/04, areštavo ieškovui priklausančias 23/100 sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalis, 2004-03-05 Turto arešto akte nurodydamas 23/100 dalių sandėlio vertę, lygią 160 000 Lt (prijungtos vykdomosios bylos Nr.6/04/699/2004 , b.l. 5-6).
Šalys pripažįsta, jog ieškovo prašymu, antstolis 23/100 sandėlio dalių vertę patikslino, 2004-03-19 turto arešto akte nurodydamas, kad minėtų sandėlio dalių vertė yra 340 000 Lt. Ši 23/100 sandėlio dalių vertė nustatyta pagal Valstybės įmonės Registrų centro 2003 m. spalio mėn. nurodytą sandėlio vertę.Tai patvirtina ir rašytiniai įrodymai – turto arešto aktas bei antstolio patvarkymas (prijungtos vykdomosios bylos Nr.6/04/699/2004 , b.l. 10-12). Paminėtą 2004 03 19 turto arešto aktą pasirašė ieškovo UAB „Siccum“ direktorė.
Paminėtoje vykdomojoje byloje yra UAB korporacija „Matininkai" 2003-10-06 Preliminari išvada dėl turto vertės Nr. 11-10-389 (vyk.b.l. 20), kurioje 23/100 sandėlio dalių rinkos vertė vertinimo dieną (2003-10-06) nurodyta 600 000 Lt. Kad ieškovas būtų prašęs patikslinti sandėlio dalies vertę, ar pareiškęs, kad nustatyta sandėlio vertė 340000 Lt yra neteisinga, vykdomojoje byloje duomenų nėra.
Bylos nagrinėjimo metu iš atsakovo antstolio Leono Gudeikos duotų paaiškinimų seka, jog antstolis 23/100 sandėlio vertės pagal ieškovo jam pateiktą UAB korporacijos „Matininkai" preliminarią išvadą netikslino, kadangi antstolis šio dokumento nelaikė tinkamu dokumentu, kuris turėtų juridinę galią, nustatant 23/100 sandėlio dalių vertę.
2004 m. gegužės 11 d. vykusiose varžytinėse antstolis Leonas Gudeika pardavė atsakovams M. M. , D. G. ir V. V. 23/100 sandėlio už 280 160 Lt., pradinė 23/100 sandėlio dalių pardavimo kaina buvo skaičiuojama nuo 272000 Lt. (prijungtos vykdomosios bylos Nr.6/04/699/2004 , b.l. 65-66).
2008 m. kovo mėnesį atliktos nekilnojamojo turto ekspertizės metu ekspertas nustatė, kad 23/100 dalių pastato – sandėlio, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, rinkos vertė 2004 m. kovo 19 d., t.y. areštuojant turtą ir nustatant jo vertę pagal ieškovo nurodymą, taip pat ir 2004 m. gegužės 11 d., t.y. turto pardavimo metu, buvo 365000 Lt.( b.l. 2-34, t. 3).
Teismas pripažįsta, jog ieškovo ieškinyje nurodytas argumentas, kad antstolis neteisingai nustatė parduodamo iš varžytynių turto kainą, yra nepagrįstas.
Turto įkainojimu areštuojant turtą vykdymo procese metu siekiama nustatyti tokio turto vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia, tačiau nustatyta turto vertė nebūtinai yra lygi pardavimo kainai. Turtas parduodamas už aukščiausią pirkėjų pasiūlytą kainą (CPK 431 straipsnio 1 dalis). Pardavimo varžytinėse kaina gali sutapti, bet gali būti mažesnė ar didesnė už tokio turto rinkos kainą. Turto įkainojimas reikšmingas, nes nustato kainos ribą, kurios mažinti, realizuojant turtą varžytynėse, negalima. Taigi įkainojimas atlieka tam tikrą skolininko teisių apsaugą, užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas, nepagrįstai jį nuvertinant.
Pagal CPK 681 straipsnį areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į išieškotojo ir skolininko interesus. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas gali reikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Byloje nėra įrodymų, kad skolininkas ar išieškotojas reiškė prieštaravimus dėl antstolio nustatytos 340 000 Lt turto kainos. Turto arešto aktą, kuriame nurodyta ginčo sandėlio dalies kaina - 340 000 Lt ieškovo direktorė pasirašė nepareikšdama jokių pretenzijų dėl kainos, ką teismas vertina, jog ji sutiko su nurodyta kaina.
Antstolio Leono Gudeikos veiksmų teisėtumą parduodant ginčo turtą varžytinėse yra išnagrinėję Kauno miesto apylinkės, Kauno apygardos teismas ir Lietuvos Aukščiausias Teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1451/2004. Remiantis aptartoje byloje teismų priimtų procesinių sprendimų duomenimis, prieštaravimų dėl turto įkainojimo nei skolininkas, nei išieškotojas nereiškė. Tai įrodo, kad ieškovas antstolio nustatytą sandėlio dalies pardavimo iš varžytynių kainą - 340 000 Lt tuo metu laikė normalia.
Ieškovas teigdamas, kad antstolio nustatyta turto vertė yra netiksli, remiasi pateikta UAB korporacijos „Matininkai“ 2003 m. spalio 6 d. preliminaria išvada (b.l.20, t. 1). Tačiau teismas vertina, kad ši išvada dėl turto vertės savo forma ir turiniu neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnyje numatytų reikalavimų, todėl nėra tinkamas įrodymas, kad iš varžytynių parduodamas turtas galėjo būti parduotas didesne kaina. Pačioje išvadoje yra nurodyta, kad tai tik informacinio pobūdžio dokumentas, o turto vertinimui turi būti parengta turto vertinimo tasakaita. Be to, kaip jau paminėta, 2004 03 19 antstolio nustatytą sandėlio dalies vertę – 340000 Lt pripažino ieškovas.
Spręsdamas šioje byloje pateikto ieškinio pagrįstumo klausimą, teismas pripažįsta, kad antstolis Leonas Gudeika areštuojamą turtą įkainojo, t.y. įvykdė jam CPK 681 straipsnyje numatytą pareigą. Būtinybės nustatinėti areštuoto turto vertę, skiriant ekspertizę nebuvo, nes antstolis tokią vertę nustatė pagal skolininko pareikštą nuomonę, skolininkas tam neprieštaravo.
Išnagrinėjęs bylą, remdamasis nagrinėjant bylą atsliktos ekspertizės išvadoje nurodytais duomenimis, teismas pripažįsta, kad negalima vertinti, jog turtas, dėl kurio kilo ginčas, buvo parduotas už kainą, neatitinkamnčią to meto rinkos kainos. Ekspertas nustatė, kad turto rinkos vertė 2004 m. gegužės 11 d. buvo 365000 Lt (b.l. 2-34, t. 3). Turtas varžytinėse buvo pardavinėjamas nuo pradinės 272000 Lt kainos, o parduotas už 280160 Lt. ( prijungtos vykdomosios bylos Nr.6/04/699/2004 , b.l. 65-66). Vertinant tai, kad turto pardavimas iš varžytynių yra turto priverstinis pardavimas, priverstinio pardavimo vertė yra lygi rinkos vertei su vienu skirtumu, kad priverstinio pardavimo laikas yra labai trumpas, viešumas ir rinkos rizika yra nepakankama lyginant su tuo laikotarpiu ir tomis reklamos priemonėmis, kurių reikia norint gauti geriausią kainą rinkoje, nėra teisinio pagrindo pripažinti antstolio veiksmus parduodant sandėlio dalį iš varžytynių nustačius 340 000 Lt kainą neteisėtais.
Teismas nepagrįstu pripažįsta ir tą ieškovo argumentą, kad parduodant iš varžytinių turtą , nebuvo atsižvelgta į kitus objektus, esančius tame turte. Tuto ekspertizės akte ( b.l. 11, t. 3) nurodyta, kad ekspertas vertinamą objektą traktavo kaip jis užfiksuotas juridiniuose dokumentuose. Ekspertas teigia, kad ieškovo nurodytos administracinės patalpos pagal juridinius dokumentus nesusietos su vertinamu objektu ( įrengtos savavališkai be projekto, įrengtos ne ieškovo), todėl jos negali būti vertinamos kaip turinčios ypatingą reikšmę nustatant sandėlio rinkos vertę, kadangi kai kurie lyginamieji sandoriai taip pat su administracinėmis patalpomis, bet dėl to kainos padidėjimas nestebimas.
Pripažinti, jog ieškovo ginčijamas turto pardavimo iš varžytinių aktas pažeidžia protingumo principą, taip pat nėra pagrindo.Teismas nelaiko, kad anstolis turtą pardavė už nerealiai mažą kainą, todėl ir nėra pagrindo jo veiksmus vertinti kaip pažeidžiančius sąžiningumo ir protingumo principus.Kitokių argumentų, kodėl antstolio veiksmai pažeidė protingumo principus ieškovas nepateikė, juos pagrindžiančių įrodymų taip pat.
Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis, organizuodamas varžytynes, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, varžytynėse dalyvavo keli pirkėjai, todėl, teismo vertinimu, M. M. , D. G. ir V. V. yra sąžiningi iš varžytynių parduoto 23/100 sandėlio dalies įgijėjai, o iš sąžiningų įgijėjų nėra pagrindo išreikalauti turtą. (LR CK 4.96 str. 4 d.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti 2004 m. gegužės 11 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0006/04/00699, kuriuo buvo parduota 23/100 pastato - sandėlio dalys, negaliojančiu.
Atmetus ieškinį iš ieškovo priteistinos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. atsakovo Leono Gudeikos sumokėtas 6603,20 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (b.l. 190, t. 1), atsakovo D. G. sumokėtas 6603,20 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą ( b.l. 173, t. 1) ir atsakovų M. M. , D. G. ir V. V. sumokėti 3000 Lt už advokato teisinę pagalbą byloje ( b.l. 152, t. 1; b.l. 23, t. 2 ir b.l. 63, t. 2).
Iš ieškovo į valstybės biudžetą taip pat priteistinos procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidos. (CPK 88 ir 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš UAB „Siccum“ (į/k 134114442) 6603,20 Lt (šešis tūkstančius šešis šimtus tris litus dvidešimt centų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui antstoliui Leonui Gudeikai.
Priteisti iš UAB „Siccum“ (į/k 134114442) 6603,20 Lt (šešis tūkstančius šešis šimtus tris litus dvidešimt centų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui D. G. .
Priteisti iš UAB „Siccum“ (į/k 134114442) 3000 Lt (tris tūkstančius litų) advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų atsakovams M. M. , D. G. ir V. V. (lygiomis dalimis).
Priteisti iš UAB „Siccum“ (į/k 134114442) 116,65 Lt ( vieną šimtą šešiolika litų ir 65 centus) procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų į valstybės biudžetą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.