- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-26
- Bylos Nr.
- 2A-236-567/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Dalia Višinskienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- G. Q.
- Atsakovas
- R. S., J. M.
- Trečiasis asmuo
- L. S., T. M., UAB „EOLO BALTICA“
- Advokatai
- Nerijus Plėdys, Valdas Pumputis, Juozas Gaudučiuiir
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Q. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-10794-235/2009 pagal ieškovo G. Q. ieškinį atsakovams R. S. ir J. M. , tretiesiems asmenims L. S. , T. M. ir UAB „EOLO BALTICA“ dėl sutartinės prievolės perduoti nekilnojamojo turto dalį pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas G. Q. 2008-06-04 pateikė ieškinį ir 2008-09-05 patikslintą ieškinį, prašydamas:
1) pripažinti, kad atsakovas R. S. neįvykdė savo įsipareigojimo įregistruoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., dalį ieškovo ar jo nurodyto fizinio ar juridinio asmens vardu;
2) įpareigoti atsakovus įvykdyti pažymoje nurodytą įsipareigojimą įregistruoti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., 86,4 arų dydžio dalį ieškovo G. Q. nurodomo juridinio asmens UAB „EOLO BALTICA“ vardu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas kartu su atsakovu, turėdami bendrų verslo ketinimų, per kelis kartus įsigijo žemės ūkio paskirties 12280/22330 dalį (viso 1.228 ha ploto) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., už 353.500 Lt sumą. 216.000 Lt sumą minėtos žemės pirkimui davė ieškovas. Ieškovas su atsakovu susitarė, kad sklypą perka bendrai, kad ieškovas, įnešdamas didesnę pinigų dalį, gaus 86,40 arus. Kadangi ieškovas yra užsienio pilietis ir negali nuosavybės teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, jie susitarė visą perkamą žemę įregistruoti atsakovo vardu, o vėliau atsakovas dalį žemės sklypo įsipareigojo įregistruoti ieškovo ar jo nurodyto fizinio ar juridinio asmens vardu. Šias aplinkybes bei šalių ketinimus patvirtino 2004-12-14 atsakovo surašytas dokumentas, pavadintas „Pažyma“. 2007-11-20 pranešimu atsakovui buvo nurodytas juridinis asmuo, kuriuo vardu turėtų būti perregistruota žemės sklypo dalis. Atsakovas 2007-12-06 pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad tokio susitarimo nebuvo, kad pinigus atsakovas gavo ne sklypo pirkimui, o kaip paskolą, kurią atsakovas pasirengęs grąžinti. Šiuo metu žemės sklypas taip ir liko įregistruotas atsakovo ir jo sutuoktinės atsakovės vardu. Kadangi atsakovas pažeidė savo prievolę perduoti dalį žemės sklypo ieškovui arba jo pasirinktam kitam asmeniui, o ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas tinkamai ir pilnai įvykdytų savo prievolę (CK 1.138 str., 4.91 str. 1 d., 6.1 str. – 6.4 str., 6.38 str., 6.39 str. 1 d., 6.44 str. 1 d., 6.53 str. 2 d., 6.59 str., 6.63 str. 1 d., 6.158 str.).
Atsiliepimas
Atsakovai R. S. ir J. M. atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad R. S. 2003-11-25 su S. D. , o 2004-02-12 su S. S. pasirašė preliminarias sutartis dėl jiems priklausančių žemės sklypo dalių įsigijimo. Jokiuose ikisutartiniuose žemės sklypo pirkimo – pardavimo santykiuose ieškovas nedalyvavo ir minimose preliminariose sutartyse nebuvo minimas kaip būsimas pirkėjas. Minėtų žemės sklypo dalių pirkimo – pardavimo sutartys buvo sudarytos 2004-09-30 ir 2004-11-12. Atsakovai viso nupirko 1,228 ha ploto žemės sklypą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. Ieškovas nebuvo šių sandorių šalis. Ieškovas, būdamas užsienio šalies pilietis, apskritai negali pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą Lietuvos Respublikoje. Atsakovas pripažino, kad ieškovas jam paskolino trūkstamą sumą 216.000 Lt žemės sklypo pirkimui. Tai patvirtino 2004-12-14 raštelis „Pažyma“, kuriame nurodyta, kad jis įsipareigoja dalį žemės sklypo įregistruoti ieškovo ar jo nurodyto asmens vardu. Iš „Pažymos“ turinio aišku, jog šis susitarimas buvo preliminarus susitarimas ateityje sudaryti pagrindinę notaro patvirtintą sutartį dėl nekilnojamojo daikto perleidimo. Pagal preliminariosios sutarties esmę ieškovo atsakovui perduotų pinigų negalima laikyti dalies sklypo kainos sumokėjimu. Atsakovas, gavęs ieškovo 2007-11-20 raštą, ketino pinigus grąžinti ieškovui ir prašė nurodyti atsiskaitomąją sąskaitą, į kurią būtų pervesti pinigai. Kadangi ieškovas nenurodė sąskaitos, 2008-01-03 pinigai buvo įnešti į notarų biuro depozitinę sąskaitą. Su ieškovo nurodyta UAB „EOLO BALTICA“ atsakovai neturi jokių prievolių, susijusių su ginčo sklypu, todėl ir neturi pagrindo perleisti minėtai įmonei dalį žemės sklypo (LR Konstitucijos 47 str. 2 d., LR Konstitucijos 47 str. 2 d. numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo 7 str., CK 6.56 str., 6.156 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., 22 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-11-07 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovų naudai lygiomis dalimis 3000 Lt už advokato teisinę pagalbą. Teismas nustatė, kad atsakovai 2004-09-30 ir 2004-11-12 sudarytų pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 12280/22330 dalis 2,2330 ha ploto žemės sklypo Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini). 2004-12-14 atsakovas parašė „Pažymą“, kurioje nurodė, kad jis gavo iš ieškovo 216.000 Lt sumą 86,40 arų žemės sklypo pirkimui ir įsipareigojo šio žemės sklypo dalį (86,40 arų) įregistruoti ieškovo ar jo nurodyto juridinio ar fizinio asmens vardu. Teismas konstatavo, jog 2007-11-20 ieškovo įgaliotas asmuo S. B. kreipėsi į atsakovą su raginimu įvykdyti 2004-12-14 pažymoje nurodytus įsipareigojimus ir per 10 dienų žemės sklypo dalį įregistruoti UAB „EOLO BALTICA“ vardu, tačiau atsakovas atsakė, kad jis 2004-12-14 „Pažymoje“ nurodytą susitarimą traktuoja kaip pinigų jam skolinimą ir pasirengęs tuos pinigus ieškovui grąžinti į jo nurodytą sąskaitą, o nenurodžius sąskaitos, jis pinigus deponuos į notaro depozitinę sąskaitą. Teismas nustatė, jog atsakovas 2007-12-20 kreipėsi į Vilniaus m. 6 notarų biurą su prašymu priimti į depozitinę sąskaitą 216.000 Lt, kuriuos perduoti ieškovui. Vilniaus m. 6 notarų biuras siuntė ieškovui pranešimą dėl 216.000 Lt atsiėmimo. Teismas nustatė, kad 12280/22330 dalys minėto žemės sklypo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams, 6140/22330 dalys šio sklypo priklauso L. S. , 3910/22330 dalys šio sklypo priklauso T. M. . Teismo posėdžio metu tretieji asmenys L. S. ir T. M. nurodė, kad ieškovo nepažįsta, apie iškilusį ginčą jiems nieko nėra žinoma, parduodant sklypo dalis atsakovams, jie pasirašė sutikimą dėl sklypo dalių pardavimo ir šį sutikimą davė atsakovui.
Teismas konstatavo, jog atsakovo pasirašytos „Pažymos“ turinį atitiko teismo posėdžio metu ieškovo pateiktas paaiškinimas, kad jo tikslas buvo kartu su atsakovu įsigyti nuosavybės teise minėtą žemės sklypo dalį, tuo tikslu atsakovui ir buvo duoti pinigai. Ieškovas, būdamas užsienio valstybės pilietis, savo vardu negalėjo įgyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, tai susitarė su atsakovu, kad šis žemę pirks savo vardu, o pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių sandoris negalėjo būti sudarytas ieškovo vardu, arba ieškovui nurodžius fizinį ar juridinį asmenį, kurių vardu galėtų būti sudarytas sandoris, – įregistruos 86,4 arų dydžio sklypo dalį šių asmenų vardu. Teismas pažymėjo, kad atsakovo teiginys apie tai, kad jis vertino tarp šalių sudarytą sutartį ir pinigų perdavimą kaip paskolos sutartį, yra visiškai nepagrįstas, kadangi minėtoje „Pažymoje“ nurodytas pinigų perdavimo tikslas, nekalbama apie pinigų grąžinimą, o atsakovas pats nurodė savo prievolę įregistruoti žemės sklypo dalį kito asmens vardu, kurios atsiradimas siejamas su tam tikrų aplinkybių atsiradimu – kai ieškovas nurodys asmenį, kurio vardu šis sklypas galėtų būti įregistruotas.
Teismas konstatavo, jog nei atsakovo parašyta „Pažyma“, nei ieškovo rašytinis reikalavimas atsakovui įvykdyti minėta „Pažyma“ prisiimtus įsipareigojimus negali būti pagrindu įregistruoti nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį ieškovo nurodyto asmens vardu. Teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad jokie sandoriai, kurių pagrindu galėtų būti įregistruotos daiktinės teisės, dėl minėto nekilnojamojo turto nei su ieškovu, nei su jo nurodytu juridiniu asmeniu, nebuvo sudaryti. Atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisės nei ieškovui, nei ieškovo nurodytam juridiniam asmeniui neperėjo, jokie sandoriai nei su ieškovu, nei su jo nurodytu juridiniu asmeniu sudaryti nebuvo, „Pažymoje“ taip pat nenurodyta, kokiu pagrindu atsakovas įsipareigojo įregistruoti žemės sklypo dalį ieškovo ar jo nurodyto asmens vardu, be to, ir pats ieškovas nenurodė, kokiu pagrindu atsakovas galėtų įregistruoti minėtą žemės sklypo dalį ieškovo nurodyto juridinio asmens vardu, teismas padarė išvadą, kad ieškovas negali reikalauti iš atsakovo įvykdyti tai, ką esant nurodytoms aplinkybėms įvykdyti yra teisiškai neįmanoma (CK 6.193 str. 1 d., 6.213 str. 2 d. 1 p., 6.393 str. 4 d., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 14 str., 22 str., CPK 93 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas G. Q. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-11-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pilnai patenkinti ieškinį. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai pritaikė civilinės teisės normas ir padarė klaidingas išvadas. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Teismas, tinkamai įvertinęs šalių tikruosius ketinimus, nepagrįstai konstatavo, jog nesant „Pažymoje“ nurodyto žemės sklypo perleidimo būdo, teisiškai neįmanoma yra įvykdyti (ar įpareigoti įvykdyti) ir patį žemės sklypo dalies užregistravimą, kuris faktiškai traktuotinas kaip žemės sklypo dalies perleidimo teisinis užfiksavimas, ir nepagrįstai atmetė ieškinį. Teismas nustatė, kad šalys susitarė (ieškovas ir atsakovas sudarė sandorį), kad ieškovas perduoda pinigus atsakovui, o atsakovas savo vardu įgijęs daiktą, vėliau įsipareigoja perleisti (t.y. perduoti) ieškovui ar jo nurodytam asmeniui, Pagal dabartinės lietuvių kalbos žodyną žodžių „perleisti“ ar „perduoti“ esmė ta pati – „atiduoti“. Tai reiškia, jog atsakovui gavus pinigus iš ieškovo, jis įgijo sutartinę pareigą perleisti (atiduoti) ieškovui ar jo nurodytam asmeniui sutartą dalį žemės sklypo, o registravimas tai yra tik šios daiktinės teisės perleidimo įtraukimas į tam tikrą registrą. Priešingas šalių ketinimų aiškinimas ir interpretavimas prieštarautų byloje nustatytoms aplinkybėms ir išaiškintiems tikriesiems šalių siekiams, o taip pat teismo minėtoms CK 6.193 str. 1 d. nuostatoms.
2) Teismas, aiškindamasis tikruosius šalių ketinimus sudarant susitarimą, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas yra Italijos pilietis, nemokantis lietuvių kalbos, o „Pažymos“ tekstą rengė ir savo ranka rašė atsakovas, taip pat ne lietuvių tautybės asmuo. Abi sandorio šalys yra kitataučiai, kurie sutarę žodžiu ir sudarydami to susitarimo rašytinę formą, žodžiams teikė jau siekiamo galutinio rezultato prasmę (užregistruoti nuosavybę, t.y. galutinai įtvirtinti nuosavybės perleidimą), o ne to siekio įvykdymo etapus ar formas.
3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apsiribojo tik formaliu gramatiniu „Pažymoje“ esančių žodžių „įsipareigoju užregistruoti“ aiškinimu ir vertinimu. Šio sandorio metu ieškovas, perdavęs pinigus ir pareikalavęs, kad jam faktiškai priklausanti sklypo dalis būtų užregistruota UAB „EOLO BALTICA“ vardu, būtent ir siekė jo valdomos bendrovės naudai įgyti nuosavybę, o atsakovas pagal šalių susitarimą įgijo pareigą šią nuosavybę perleisti, t.y. ieškovas siekė, kad ateityje jam ar su juo susijusiam asmeniui dalis žemės sklypo būtų perleista neatlygintinai, nesudarant jokio papildomo sandorio ir tai neprieštarautų nei teisingumo, nei protingumo principams, nei CK 4.48 str. nuostatai. Į teismo klausimą, kokiu sandoriu konkrečiai turi būti įvykdomas atsakovo įsipareigojimas, ieškovo atstovas ne kartą nurodė, jog 86,4 arų dydžio žemės sklypo dalis turi būti perleista UAB „EOLA BALTICA“ nuosavybėn. Teismui neapgynus šios ieškovo teisės, būtų pažeistas CPK tikslas ginti asmenis, kurių materialinės subjektinės teisės yra pažeistos.
4) Teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra jokio teisinio pagrindo užregistruoti dalį žemės sklypo ieškovo nurodytos ir jo valdomos UAB „EOLO BALTICA“ vardu. Šioje situacijoje pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. nuostatas teismo sprendimas ir būtų pagrindas užregistruoti 86,4 arų dalį sklypo perleidimą UAB „EOLO BALTICA“.
5) Teismui nepatenkinus ieškovo reikalavimų, atsakovas nepagrįstai, neteisėtai ir nesąžiningai įgis didelės turtinės naudos, nes žemės sklypo, pirkto prieš 4 metus, vertė išaugo, o ieškovas, skirdamas didžiąją dalį lėšų sklypo pirkimui, tuo siekė naudos ir sau. Tokia situacija prieštarautų pačiai civilinių santykių esmei, kuri įpareigoja visus civilinių santykių dalyvius elgtis teisingai ir sąžiningai, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Pirmosios instancijos teismas faktiškai ginčo iš esmės tarp šalių neišsprendė ir paliko teisinį neapibrėžtumą ir neaiškumą.
6) Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl ieškovo pirmojo ieškinio reikalavimo – pripažinti, jog atsakovas pažeidė sutartinį įsipareigojimą. Tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 str. 2 d. 7 p.
Atsiliepimas
Atsakovai R. S. ir J. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-11-07 sprendimą galioti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas, neigdamas, jog tarp šalių susiklostė ikisutartiniai (preliminarūs) santykiai, nepateikė savo šių santykių vertinimo. Priešingai nei teigė ieškovas, teismas ieškinį atmetė pilnai ir nurodė, jog abu reikalavimai yra nepagrįsti. Teismo sprendimas pagrindu įregistruoti daiktines teises galėtų būti tik tuo atveju, jei juo būtų pripažinta nuosavybės teisė į ginčo sklypo dalį. Tuo tarpu šioje byloje tokio pobūdžio reikalavimai nebuvo reiškiami ir net ieškovo reikalavimų patenkinimo atveju, tokių pasekmių teismo sprendimas nesukeltų. „Pažyma“ negali būti pagrindas daiktinių teisių įregistravimui, nes pagal CK 1.74 str. nekilnojamojo daikto perleidimui būtina notarinė forma, o tokios formos sandorio šalys nebuvo sudariusios.
Tretieji asmenys L. S. , T. M. ir UAB „EOLO BALTICA“ nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Įstatymų leidėjas nustatė, kad apygardų teismai - kaip pirmoji instancija - nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų. Pagal suformuotą Lietuvos teismų praktiką sutartinių prievolių vykdymas yra turtinio pobūdžio reikalavimas, kai šalis siekia įpareigoti įvykdyti turtinio pobūdžio prievolę, susijusią su daiktinėmis teisėmis. Nuosavybės teisės priskiriamos daiktinėms teisėms, pasireiškiančiomis teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises. Tarp šalių kilęs ginčas yra susijęs su nuosavybės teisių (priskiriamų daiktinėms teisėms) įgyvendinimu į nekilnojamąjį daiktą (žemę). Kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokių teisinių pasekmių siekia ieškovas, pateikdamas ieškinį dėl sutartinių prievolių vykdymo. Šiuo atveju ieškovas siekia teismine tvarka įpareigoti atsakovus įvykdyti sutartinę prievolę dėl daiktinių teisių – nuosavybės teisių už 216.000 Lt į žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., 86,4 arų dydžio dalį ieškovo G. Q. nurodomo juridinio asmens UAB „EOLO BALTICA“ vardu.
Apylinkės teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui, arba po šio ieškinio priėmimo iškeltą civilinę bylą perduoti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui. Kolegija daro išvadą, kad išnagrinėjus šią bylą apylinkės teisme, buvo pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės, nes ieškovas iš esmės siekia įgyvendinti turtinę prievolę, viršijančią vieną šimtą tūkstančių litų. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, sudarantis teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui. Apeliacinės instancijos teismas nevertina apelianto argumentų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas visa apimtimi. Kolegija pažymi, kad ieškinio reikalavimų pagrįstumą ir įrodymus įvertins iš naujo nagrinėdamas bylą iš esmės Vilniaus apygardos teismas (LR CPK 2 str., 8 str., 13 str., 27 str. 1 p., 31 str., 34 str. 2 d. 4 p., 177 str. - 179 str., 312 str., 313 str., 320 str., 329 str. 2 d. 6 p.). Tai negali būti pripažįstamas formaliu pažeidimu, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.).
Įstatymų leidėjas numatė, kad panaikinus sprendimą dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, yra grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą. Apeliantas sumokėjo pagal 2008-12-05 mokėjimo nurodymą Nr. 1 (b.l. 137) 254 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Kolegija daro išvadą, kad, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nurodyto absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, yra teisinis pagrindas apeliantui grąžinti žyminį mokestį, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (LR CPK 80 str., 87 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti ieškovui G. Q. 254 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.