Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Argedas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Argedas“ skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Dėl nurodytų aplinkybių, pareiškėjo nuomone, minėtų užsieniečių interesų, susijusių su buvimu Lietuvoje, pažeidimas automatiškai suponuoja ir pareiškėjo interesų pažeidimą. Nepatenkinus pareiškėjo skundo, minėti asmenys bus įpareigoti priverstinai išvykti iš šalies. Jei jie išvyks iš šalies, gali sustoti pareiškėjo verslas, su verslo plėtra bei kitomis aplinkybėmis susiję sprendimai bei jų priėmimas. Užsieniečiai tikėtina pakeis savo poziciją bei nebevykdys verslo per pareiškėjo veiklą, taip pat atsiras rizika, kad jie priims sprendimą apskritai nebegrįžti į Lietuvą. Dar daugiau, tokiu atveju nukentės ne tik pareiškėjas kaip privatus verslo subjektas, tačiau tuo pačiu ir viešasis interesas – UAB „Argedas“ galimai bus priversta stabdyti veiklą, bankrutuoti ar pan., o tai reiškia darbuotojų (įmonėje šiuo metu 3 darbuotojai (visi Lietuvos Respublikos piliečiai, dirbantys pilnu etatu) atleidimą, stabdomą mokesčių mokėjimą valstybei ir kitus neigiamus padarinius.

Todėl pareiškėjas mano, kad teismas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas – visiškai be pagrindo konstatavęs, kad pareiškėjas nepatenka į ABTĮ 55 straipsnyje nurodytų subjektų ratą. Teismas privalėjo vadovautis ABTĮ 53 straipsnio nuostata, tęsti procesą bei į jį įtraukti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis ir minėtus užsienio piliečius.

Pareiškėjas pažymi, kad minėti užsieniečiai taip pat atitinkamai ketina kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jų teisės bei teisėti interesai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Argedas“ kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu dėl galimybės pareiškėjo akcininkams J. L., L. P. bei Q. L. esantiems neteisėtai Lietuvos Respublikoje pateikti prašymus išduoti jiems nacionalines vizas.

Migracijos departamentas 2016 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. (15/5-10)10K-46225 atsakė pareiškėjui, kad atsižvelgiant į tai, kad minėti Kinijos Liaudies Respublikos piliečiai šiuo metu Lietuvoje yra pasibaigus vienkartinių Šengeno vizų galiojimo laikui ir tai, kad prašymus nacionalinei vizai gauti jie gali pateikti tik būdami teisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje, Migracijos departamento nuomone, jie negali pateikti prašymų išduoti nacionalines vizas. Atsakovas taip pat pateikė informaciją apie aktualų teisinį reglamentavimą. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Migracijos departamentas 2016 m. lapkričio 14 d. gavo J. L. ir L. P. prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi, o Q. L. prašymas dar nėra pateiktas. Migracijos departamentas nurodė, kur užsieniečiai turėtų kreiptis dėl daugkartinių nacionalinių vizų išdavimo.

Iš pareiškėjo teismui pateikto skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su nacionalinės vizos (ne)išdavimo tvarka, remiasi ir užsieniečių asmeniniais motyvais bei aplinkybėmis ir pažymi, kad šie jo nurodomi svarbūs aspektai nebuvo įvertinti formaliame atsakovo rašte.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, pažymėjęs, kad UAB „Argedas“ besikreipdama į teismą siekia apginti ne savo, o kitų asmenų (nurodomų užsieniečių) interesus, be to, skundžiamas atsakovo raštas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės sutinka.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši asmens teisė turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės (įstatymų saugomo intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (įstatymų saugomi interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu, teismas privalo iš esmės nagrinėdamas bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-674/2010). Pagal bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1698/2010, 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012).

Tačiau pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Pabrėžiama, kad minėta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (pvz., 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės neginčija rašte pateiktos informacijos, siekia, kad atsakovas atliktų jo prašomus veiksmus – leistų užsieniečiams kreiptis su prašymais dėl leidimo laikinai gyventi ir nacionalinės vizos išdavimo.

Teisę kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintos kitų asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, nustato ABTĮ 55 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepatenka į subjektų, turinčių teisę kreiptis dėl kitų asmenų teisių gynimo, ratą.

Pareiškėjas savo interesų pažeidimą grindžia tuo, kad nepatenkinus jo skundo, užsieniečiai bus įpareigoti priverstinai išvykti iš šalies, dėl to nukentės pareiškėjo verslas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad užsieniečiai yra kreipęsi į atsakovą su prašymais išduoti leidimus laikinai gyventi, t. y. pradėję atitinkamų savo teisių įgyvendinimo procedūras ir šias teises gali ginti savarankiškai teisės aktų nustatyta tvarka.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuojantys teisės aktai numato, kad užsienietis prašymą išduoti arba pakeisti leidimą pateikia asmeniškai, išskyrus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9–13 punktuose nurodytus atvejus (Aprašo 8 p.). Dėl nacionalinės vizos išdavimo užsienietis turėtų kreiptis į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą užsienyje. Prašymą išduoti nacionalinę vizą pirmą kartą pateikiantis užsienietis turi atvykti asmeniškai. Teisės aktų numatytais atvejais (jei prašymą pateikia ne pirmą kartą, po tam tikro laikotarpio) užsieniečio vardu dokumentus nacionalinei vizai gauti gali pateikti fizinio arba juridinio asmens įgaliotinis. Jis privalo pateikti notarine ar jai prilyginta forma patvirtintą įgaliojimą arba juridinio asmens patvirtintą įgaliojimą (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministrų 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtinto Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarkos aprašo 64, 69, 70 punktai).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Argedas“ skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Argedas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.