- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-06
- Bylos Nr.
- 2A-417-567/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius, Neringa Švedienė
- Suinteresuotas asmuo
- S. V.
- Pareiškėjas
- I. V.
- Advokatai
- Audronė Rimienė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. V. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-25-213/2009 pagal pareiškėjo I. V. pareiškimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo suinteresuotam asmeniui S. V., išvadą teikianti institucija Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. V. 2007-12-27 pateikė prašymą iš dalies pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2003-10-06 sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių:
1) Nustatyti nepilnamečio vaiko E. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu I. V.;
2) S. V. nepilnamečio vaiko E. V. išlaikymui moka po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pervedant pinigus į I. V. sąskaitą, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad šalių santuoka buvo nutraukta Trakų rajono apylinkės teismo 2003-10-06 sprendimu bendru sutarimu. Tuo metu sutarė, kad nepilnamečio sūnaus E. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina S. V. ir jo išlaikymui pareiškėjas įsipareigojo mokėti po 250 Lt kas mėnesį. Sūnaus motina S. V. gyvenamąją vietą yra deklaravusi pareiškėjo motinos L. V. bute (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjui ir jo tėvams bei broliui išvykus gyventi į Angliją, jo buvusi sutuoktinė liko gyventi tame bute kartu su jų sūnumi. Tačiau S. V. už buto išlaikymą nemokėjo, tuomet šis klausimas buvo sprendžiamas teismine tvarka, o atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, byloje buvo sudaryta taikos sutartis, kurioje S. V. įsipareigojo iki 2008-03-01 išsikelti iš buto ir sumokėti 3243,96 Lt dalimis už komunalines paslaugas. Iki teisminio proceso buvusi sutuoktinė S. V. nuolat trukdė pareiškėjui bendrauti su sūnumi, jo buvimo vietą slėpė, neduodavo sutikimo berniuko išsivežti atostogoms į užsienį. Šalių sūnui diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas su žymiu kalbos neišsivystimu. Jis lanko specializuotą savaitinį darželį. S. V. netinkamai prižiūri ir auklėja sūnų, savaitės bėgyje jis būna specializuotame darželyje, tačiau motina jo nelanko. Kuomet S. V. gyveno jo motinai priklausančiame bute, kaimynai prašė jo imtis priemonių dėl vaiko, nes bute buvo nuolat girtaujama, vaikas būdavo dažnai paliekamas vienas. S. V. negali užtikrinti sūnui visų sąlygų gyventi ir augti sveikam, neapsaugo jo nuo neigiamos socialinės aplinkos, netinkamu žiauriu elgesiu žaloja vaiko psichiką, taip pat ji nesugeba papildomai lavinti Ernestą, nesudaro galimybės negalios vaikui dalyvauti kūrybinėje ir visuomeninėje veikloje. Nustačius sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą su pareiškėju, būtų tinkamai išspręstos vaiko priežiūros, auklėjimo, aprūpinimo problemos. Vaiko išvykimas gyventi į užsienio valstybę savaime nereiškia, kad bus pažeista vaiko teisė į identiškumo išsaugojimą, nes vaikas bus auklėjimas lietuviškumo dvasioje, galės bendrauti su močiute L. V., kuri taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), Didžiojoje Britanijoje, taip pat nebus ribojama galimybė bendrauti su Lietuvoje likusia motina. Pareiškėjas šiuo metu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), Didžiojoje Britanijoje. Dirba ir gauna pajamas dvejose darbovietėse: į savaitę apie 1000 svarų sterlingų, gaunamos pajamos yra pastovios. 2006-01-30 Braitone, (Didžioji Britanija) jam gimė duktė K. V.. Su dukters motina D. Ž. nėra įregistravę civilinės santuokos, tačiau gyvena bendrą šeimos gyvenimą ir nuomoja butą (duomenys neskelbtini), Braitone. S. E. myli savo seserį K., puikiai sutaria su D. Ž., yra pareiškęs norą gyventi su pareiškėju (Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 6 str., 19 str., 23 str., 27 str., Konstitucijos 19 str., CK 3.53 str. 3 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 str., 11 str., 28 str.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. V. pirmosios instancijos teismo posėdyje prašė netenkinti pareiškėjo prašymo. Nurodė, kad vaikas yra pamaitintas ir prižiūrėtas. Gyvena ji su sūnumi nuomojamame kambariuke. Prieš tai keitė darbovietes dėl transporto problemų ir netinkamo darbo laiko, dėl to ir buvo pravaikštos. Po santuokos nutraukimo dirbo keturiose darbovietėse, turi sveikatos problemų, sirgo, todėl visą laiką gyveno iš vaiko pašalpos. Pas vaiką yra elgesio sutrikimai. Su vaiku bendrauja savaitgaliais ir per vaiko atostogas. Vaikas lanko savaitinį darželį ir mokyklą, nes gydytojai jam skyrė specialią programą. Gali juo pasirūpinti, o vaikas yra nestabilus ir gali keisti nuomonę su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi. Netrukdo pareiškėjui matytis su vaiku ir kai vaiko tėvas atvažiuoja į Lietuvą, visada leidžia jiems bendrauti ir būti kartu visą mėnesį. Šiuo metu niekur nedirba jau daugiau kaip pusę metų, gyvena iš vaiko gaunamos pašalpos. Sūnus lanko savaitinį darželį Elektrėnuose, o ji kartu su sugyventiniu gyvena Vievyje nuomojamame name. Savaitgaliais pasiima sūnų į namus, vaikas yra prižiūrėtas, kai suserga, veda pas gydytojus. Šią vasarą buvo Ernestą nuvežusi į Vaiko raidos centrą, ten jį apžiūrėjo gydytojai.
Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kuria prašė E. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu ir E. V. išlaikymui priteisti periodinę išmoką, mokamą kas mėnesį po 400 Lt iki vaiko pilnametystės iš motinos S. V. darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jos pajamų rūšių, išlaikymo sumą, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Tokią sumą prašė priteisti, kadangi vaikas auga, jo poreikiai didėja (dėl sveikatos problemų), 400 Lt suma nėra didelė. Nurodė, kad S. V. nesudaro sūnui tinkamų gyvenimo sąlygų, savo gyvenimo būdu daro jam žalingą poveikį. S. V. nesistengia dirbti, dažnai keičia darbovietes. Ji, turėdama galimybę, dažnai laiku nesumoka mokesčių už vaiko išlaikymą Elektrėnų darželyje mokykloje „Žiogelis“. Į darželį mokyklą vaikas atvyksta švarus, aprengtas švariais drabužiais, tačiau dėl berniuko elgesio yra daug problemų (jis keikiasi, ypač pastaruoju metu, su žaislais imituoja lytinius santykius). Tai yra vaiko motinos netinkamo gyvenimo pasekmė. S. V. buvo kviesta pokalbio į tarnyba, įspėta dėl netinkamo elgesio. Pareiškėjas dirba, turi būstą (nuomoja), pajamos pakankamos, kad galėtų pasirūpinti sūnumi. Pareiškėjas gyvena su D. Ž. (santuoka nesudaryta), augina dukrą K. V., gim. (duomenys neskelbtini) (nustatyta tėvystė). Berniukas nori gyventi su tėvu (pokalbis su vaiku 2008-01-31 Elektrėnų mokykloje - darželyje „Žiogelis“, dalyvaujant tarnybos vedėjai A. J., tarnybos vyriausiajai specialistei vaiko teisių apsaugai L. A., mokyklos - darželio „Žiogelis“ vedėjai I. M., socialinei pedagogei, lavinamosios klasės mokytojai M. K.). Kalbant apie tėvą, berniukas šypsojosi, akys spindėjo. Paklausus, ar nori gyventi su mama, berniukas tylėjo, bet galvos judesiu parodė neigimą.
Trakų rajono apylinkės teisme 2009-03-16 buvo gauta informacija iš Didžiosios Britanijos su išvada dėl nepilnamečio E. V. galimos gyvenamosios vietos nustatymo užsienyje. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjo šeima į skyriaus akiratį pateko 2008 m. liepos mėnesį, kai D. Ž. paskambino į policiją dėl šeimyninio barnio, tačiau tai buvo vienintelis atvejis, to nėra buvę anksčiau, o ir vėliau tai daugiau nepasikartojo. Pareiškėjas ir jo partnerė skyriui iki šiol nebuvo žinomi, išskyrus tą vieną šioje ataskaitoje minėtą incidentą. Specialistė nurodė, kad su pareiškėju ir D. Ž. susitiko tris kartus. Atrodė nuoširdūs, darbštus žmonės, galintys suteikti tiek K., tiek E. emocinį jaukumą, paskatinimą ir reikiamų pamokymų. Sunku užtikrintai įvertinti, ko reikia Ernestui ir ar pareiškėjas su D. Ž. galėtų patenkinti dabartines berniuko reikmes. Specialistės nuomone, ši šeima geba patenkinti savo vaiko K. reikmes, o jų būstas tinkamas dabartiniams šeimos poreikiams, jiems gali prireikti papildomos pagalbos iš atitinkamų tarnybų (aprūpinimo būstu tarnybos, mokyklų ir specialiųjų poreikių specialistų), kad galėtų užtikrinti Ernestui tinkamą priežiūrą ir dėmesį, kurio jam gali reikėti. Pareiškėjas yra ramiai kalbantis vyriškis, su kuriuo teko bendrauti dviejuose surengtuose pokalbiuose. Apie jį susidarė nuomonė, kad tai romus, dėmesingas žmogus, atvirai ir su švelnumu kalbantis apie meilę savo sūnui. Pareiškėjas dirba mokykloje valytoju, o neseniai ėmėsi antrų - viešbučio durininko - pareigų. Jo partnerė taip pat dirba valytoja ir mokosi anglų kalbos. Jie geba gyventi iš gaunamų pajamų. Braitone yra daugybė labai gerų valstybės finansuojamų mokyklų, skirtų specialiųjų poreikių turintiems vaikams, kuriomis pareiškėjas pradėjo domėtis dėl E. ir į kurias turėtų teisę leisti savo vaiką kaip E. S. valstybės narės pilietį. Reikėtų įvertinti E. negalios lygį ir parinkti atitinkamą mokyklą. Specialistė negalėjo patikrinti, kiek rimta yra E. negalia ir kokia pagalba jam būtų reikalinga. Atsižvelgiant į tai, ką apie E. būklę papasakojo jo tėvas, berniukui būtų prieinamos LEA specialiosios mokyklos. Braitone ir Houve yra septynios specialiosios mokyklos, kurių kiekviena skirta šiek tiek kitokių specialiųjų poreikių turintiems vaikams.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo S. V. 2009-06-19 pateikė prašymą dėl vaiko psichologinės ekspertizės civilinėje byloje paskyrimo. Trakų rajono apylinkės teismas 2009-06-26 protokoline nutartimi prašymą dėl psichologinės ekspertizės skyrimo atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2009-09-07 sprendimu nusprendė:
1) Pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2003-10-06 sprendimą dalyje dėl nepilnamečio sūnaus E. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatyti E. V. gyvenamąją vietą su I. V. jo gyvenamojoje vietoje;
2) Pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2003-10-06 sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir priteisti iš S. V. nepilnamečiui sūnui E. V. po 250 Lt į mėnesį tenkantį išlaikymą iki vaiko pilnametystės, pavedant I. V. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečiui vaikui tenkantį išlaikymą;
3) Priteisti iš S. V. bylinėjimosi išlaidas: 30,30 Lt - valstybei, 1000 Lt - I. V.;
4) Grąžinti I. V. 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio pagal 2007-12-19 įmokos mokėjimo kvitą. Teismas nustatė, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2003-10-06 sprendimu buvo nutraukta I. V. ir S. V. santuoka bendru sutikimu ir patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartimi šalys susitarė, kad nepilnametis sūnus po santuokos nutraukimo lieka gyventi su motina, o pareiškėjas moka S. V. sūnui skirtą išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Teismas pažymėjo, jog kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas, vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą. Teismas pažymėjo, jog, nutraukus šalių santuoką, 2003-10-06 sprendimu nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta šalių susitarimu buvo nustatyta kartu su motina. Teismas nustatė, jog šalys santuokos nutraukimo momentu santuokoje įgyto turto neturėjo. Teismas iš šalių paaiškinimų nustatė, jog S. V. su vaiku liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklausė pareiškėjo motinai. Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2007-08-14 raštas patvirtina, kad tarnybos vedėja buvo nuvykusi adresu (duomenys neskelbtini), tačiau namuose nieko nerado, o apklausti kaimynai paliudijo, kad S. V. nevengia išgerti, pas ją lankosi asocialus asmenys, moteris mažai dėmesio skiria vaikui. Teismas pažymėjo, jog byloje esantis Trakų rajono apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas patvirtino tą aplinkybę, kad L. V. ir S. V. taikos sutartimi sutarė, kad S. V. kartu su vaiku išsikels iš minėto buto iki 2008-03-01. Šalys patvirtino, kad S. V. su vaiku išsikėlė iš minėto buto ir apsigyveno nuomojamame bute Naujoji g. 15a-21, Vievyje, kuriame apsilankė Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė ir nustatė, kad vaikui, turinčiam negalią, gyvenimo sąlygos nėra tinkamos. Teismas konstatavo, jog 2009 m. kovo mėnesį S. V. apsigyveno (duomenys neskelbtini) (apie tai patvirtino Vievio seniūnijos išduota pažyma). Teismas pažymėjo, jog byloje esantys duomenys patvirtino, kad pareiškėjas gyvena Braitone, Anglijoje, kur nuomojasi butą. Braitono ir Houvo miestų vaikų, šeimų ir mokyklų tarybos 2008-10-13 specialistės išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas ir D. Ž. kartu su dukra K. gyvena mažame kambarėlyje.
Teismas konstatavo, jog šalių sūnui nuo 2006-09-01 iki 2009-10-03 nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centro direktorė pateikė teismui informaciją apie tai, kad E. V. buvo tiriamas Vaikų psichiatrijos skyriuje nuo 2009-06-29 iki 2009-07-01, jam diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu F71.8, rekomenduojant tęsti specialųjį berniuko ugdymą mokykloje, elgesio koregavimui panaudoti paskatinimų sistemą, elgesio reikalavimus pateikti berniukui suprantamu būdu. Rekomenduotas vaikų ir paauglių psichiatro stebėjimas, konsultacijos Psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. Nurodyta, kad dėl protinės negalios vaikai nėra gydomi, bet ugdomi pagal specialiąsias programas. Gydymas gali būti skiriamas dėl elgesio sutrikimų sąlygojančių ryškią socialinę dezadaptaciją. Įvertinęs byloje esančius medicininius dokumentus, liudytojų I. M. ir M. K. parodymus bei įvertinęs paties E. V. duotus parodymus, teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečiui nustatytą diagnozę, nenustatė prie kurio iš tėvų yra labiau prisirišęs vaikas, nes byloje esantys dokumentai patvirtino, kad jis dėl savo negalios nuo 2004-09-15 lanko Elektrėnų mokyklą-darželį „Žiogelis“, jame gyvena nuo pirmadienio iki penktadienio, su mama būna tik savaitgaliais ir atostogų metu, o su tėvu bendrauja vieną kartą metuose vieną mėnesį vasarą (šią aplinkybę patvirtino tiek S. V., tiek pareiškėjas). Teismas konstatavo, kad tėvo atostogų metu, kuomet E. gyvena kartu su tėvu, berniukas pas mamą nenori sugrįžti, būna labai suirzęs ir tuomet, kai baigiasi tėvo atostogos ir jis yra grąžinamas motinai. Teismas nustatė, jog vaikas yra ugdomas ir lavinamas tik darželyje – mokykloje. Teismas konstatavo, jog mama jo darželyje savaitės bėgyje neaplanko, brolių ir seserų Lietuvoje jis neturi.
Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje esantys dokumentai patvirtino, kad neįgalumas vaikui nustatytas 2007 metais, jis visą laiką yra ugdomas darželyje mokykloje, pakartotinai tirtas nuo 2009-06-29 iki 2009-07-01. Teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad S. V. požiūris į neįgalaus sūnaus ugdymą, lavinimą yra neigiamas, jos elgesys nepilnamečio sūnaus atžvilgiu (atidavimas į savaitinį darželį, jo nelankymas savaitės bėgyje, bendravimas su sūnumi tik savaitgaliais ir atostogų metu, nevykimas pas gydytojus dėl jo psichinės negalios) leidžia daryti išvadą, kad S. V. nesugeba rūpintis savo neįgalaus vaiko sveikata ir vaiko lavinimu. Teismas taip pat pažymėjo, jog nustatyta, kad pareiškėjo požiūris į neįgalaus sūnaus ugdymą, lavinimą, nors jis ir negyvena Lietuvoje, yra teigiamas. Jis yra pasiruošęs įgyvendinti visus reikalavimus, keliamus neįgalaus vaiko tėvui ir dėti visas pastangas, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su juo, jį lavinti ir ugdyti Braitone esančiose specializuotose mokyklose. Apie galimybę ugdyti ir lavinti neįgalų vaiką Braitone nurodė ir specialistė savo išvadoje.
Teismas padarė išvadą, jog vaikas turėtų saugesnę socialinę aplinką, gyvendamas kartu su tėvu, o ne su motina. Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos surinkta informacija apie S. V. gyvenimo būdą patvirtina, kad berniuko motina nevengė alkoholio, ne visada rūpestingai elgdavosi su sūnumi, vartojo jo atžvilgiu fizinį smurtą (liudytojos A. V. parodymai), kartu su vaiku būdavo aplinkoje, kuri galėdavo vaikui daryti neigiamą įtaką (E. V. charakteristikoje nurodyta, kad berniukas vartoja daug keiksmažodžių, nuolat konfliktuoja su draugais). Teismas pažymėjo, jog pateikta specialistės išvada iš Braitono parodo, kad vaikas gyventų iš tikrųjų saugesnėje aplinkoje su tėvu. Teismas pabrėžė, jog nors S. V. bando keisti savo gyvenimo būdą, tačiau rimtų poslinkių nematyti, o ir jos pastangos ką nors keisti pasireiškia tik šiuo metu, kuomet vyksta teismo procesas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas atkreipė dėmesį, jog dėl socialinių įgūdžių stokos S. V. šeima 2009-05-11 Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą.
Teismas nustatė, kad S. V. dirbo - laikotarpyje nuo 2003-01-20 iki 2003-04-18, nuo 2004-10-22 iki 2006-05-16, nuo 2007-03-19 iki 2007-12-04, nuo 2007-12-27 iki 2008-01-04. Byloje esančios Elektrėnų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pateiktos pažymos patvirtina, kad S. V. už E. V. paskirta priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija 5679,32 Lt (laikotarpis – nuo 2006-08-31 iki 2009-10-03). Taip pat S. V. gauna šalpos pensiją neįgaliam vaikui nuo 2006-08-31 17037,97 Lt (laikotarpis nuo 2006-08-31 iki 2009-10-03). Teismo posėdžių metu S. V. nurodė, kad, ji turi sveikatos problemų, todėl negalėjo dirbti, o šiuo metu niekur nedirba ir gyvena iš pašalpos, gaunamos už vaiką. Tai sudaro apie 720 Lt į mėnesį, taip pat gauna 250 Lt dydžio išlaikymą vaikui iš jo tėvo, įsiskolinimo nėra. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dirba Braitone Strafford GB LIMITED, 2006 m. jo gautos pajamos sudarė, priklausomai nuo darbo valandų, nuo 250 svarų iki 500 svarų, Mokestinių metų iki 2007-04-05 deklaracijoje nurodyta, kad pareiškėjui sumokėta 1529 svarų darbovietėje Churchill Contract servines LTD, 2008-04-28 raštas iš šios įmonės patvirtino, kad pareiškėjas čia dirba nuo 2006-12-29, mokestinių metų iki 2007-04-05 ir iki 2008-04-05 deklaracijos patvirtino, kad pareiškėjui ryšium su darbo santykiais Strafford (GB) LTD priklauso 4071,43 svarų, atskaityti 894,52 svarų, ryšium su darbo santykiais Churchill Contract Servines LTD priklauso 1529 svarų, atskaityti 336,38 svarų, priklauso 4893,04 svarų. Teismas konstatavo, jog S. V. nedaro jokių pastangų tam, kad galėtų prisidėti prie savo neįgalaus sūnaus išlaikymo, jos pagrindinis pragyvenimo šaltinis - gaunama už vaiką šalpa, o duomenys, gauti iš pareiškėjo darboviečių, patvirtino, kad pareiškėjas turi nuolatinį darbą, nuolatines pajamas ir nuolat moka vaikui tenkantį išlaikymą. Teismas pažymėjo, jog byloje esantys dokumentai taip pat patvirtino, kad nuolatinį darbą turi ir pareiškėjo sugyventinė D. Ž..
Teismas nustatė, jog nepilnamečio vaiko tėvai turi sugyventinius, jo mama šiuo metu, t.y. nuo 2009 metų kovo mėnesio gyvena kartu su D. M., šiuo metu neturinčiu nuolatinio darbo, o kaip parodė liudytojas K. Č., Dariaus santykiai su Ernestu normalūs. Kiti duomenys, esantys byloje patvirtino, kad pareiškėjas Braitone gyvena kartu su D. Ž., turi bendrą vaiką dukrą K., visi puikiai sutaria, duktė K. žino E. ir jį puikiai priima, o E. žino K.. D. Ž. apklausta taip pat parodė, kad yra pasiruošusi priimti į savo šeimą neįgalųjį E., nurodė, kad jų santykiai taip pat yra puikūs. Teismas konstatavo, kad nėra jokių kliūčių dėl šio aspekto apsigyventi vaikui tėvo šeimoje. Teismas pažymėjo, jog Braitone taip pat gyvena E. seneliai, specialistei A. V. tvirtino, kad labai ilgisi savo anūko, ir kad padarytų viską, kad tik jo vaikaitis galėtų gyventi kartu su jais Jungtinėje Karalystėje. Jis taip pat reguliariai lanko savo vaikaitį ir pasilieka jį paviešėti pas save su žmona, kai lankosi Lietuvoje. Taip pat jis tvirtino, kad E. yra linksmas ir patenkintas, kai yra šalia jo ir jo šeimos, tačiau nepaprastai susisieloja pasakius, kad teks grįžti namo pas motiną. A. V. mano, kad E. galėtų gauti geresnio lygio ugdymo skatinimą šioje šalyje, negu tai būtų galima padaryti pagal išgales Lietuvoje. Teismas pažymėjo, jog 2008-07-01 apsilankiusi Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė kartu su S. V. E. senelio A. V. gyvenamojoje vietoje Lietuvoje, nustatė, kad berniukas su seneliu sutaria puikiai, o su mama nenorėjo bendrauti ir atsisakė su ja kur nors eiti. Teismas padarė išvadą, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą kartu su tėvu, jis pateks į gerą aplinką, bus apsuptas jam jau pažįstamų žmonių.
Teismas pažymėjo, jog duomenų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad vienas iš tėvų serga psichikos ar kitokia liga, galinčia kelti pavojų vaikui, byloje nėra. Teismas konstatavo, kad S. V. charakterizuojanti medžiaga byloje – dažnai keičianti darbą, atleista už pravaikštas, nedirbanti jau nuo 2008 metų sausio, pradėjus bylą teisme – nevengė alkoholio, asocialios aplinkos, neturi pastovaus gyvenamojo būsto, todėl negali užtikrinti vaikui normalių gyvenimo sąlygų, tam tikras išvadas padarė tik tuomet, kai prasidėjo teisminis procesas, administracine tvarka nebausta, neteista. Teismas nustatė, kad pareiškėją charakterizuojanti medžiaga – turintis nuolatinį darbą, naują šeimą, dukrą, gyvena ir dirba Braitone, yra charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka nebaustas, teistas 1993 m. ir 1999 m. už sunkaus nusikaltimo padarymą, 2001 m. paleistas atlikus bausmę, naujų nusikaltimų nepadarė.
Teismas konstatavo, kad šiuo metu nepilnamečiui vaikui yra geriau gyventi su tėvu jo gyvenamojoje vietoje, nes tai labiau atitiks neįgalaus vaiko interesus, todėl prašymą šioje dalyje ir tenkino, pakeisdamas Trakų rajono apylinkės teismo 2003-10-06 sprendimu patvirtintą šalių susitarimą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas pažymėjo, jog iš pareiškėjo nepilnamečio sūnaus išlaikymui buvo priteista po 250 Lt į mėnesį mokamų periodinių išmokų. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo prašymu bei atsižvelgiant į tai, kad S. V. šiuo metu niekur nedirba, turto neturi, o pareiškėjo materialinė padėtis šiuo metu yra geresnė, priteisė iš jos po 250 Lt nepilnamečio sūnaus išlaikymui į mėnesį (CK 1.5 str., 3.3 str., 3.53 str., 3.155 str., 3.156 str., 3.174 str. 2 d., 3.192 str., CPK 92 str., Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 19 str., 23 str., 27 str., 33 str., 34 str., 36 str., 37 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 str. 4 p., 11 str., 27 str. – 33 str., 43 str. – 47 str., LR Invalidų socialinės integracijos įstatymas, LR Specialiojo ugdymo įstatymo 32 str. – 33 str.).
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo S. V. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2009-09-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Teismo sprendimas neteisėtas, nepagrįstas ir šališkas, kadangi priimtas objektyviai neišnagrinėjus visų byloje esančių duomenų, remiantis I. V. naudingais faktais, išsamiai neištyrus S. V. palankių aplinkybių, pilnai neištyrus visų liudytojų parodymų, tam tikrais veiksmais netgi pažeidžiant ir nepilnamečio vaiko interesus. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Teismas, nuspręsdamas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su jo tėvu, nepagrįstai vadovavosi aplinkybe, jog pareiškėjo materialinė padėtis geresnė nei berniuko motinos. Aplinkybė, kad pareiškėjas uždirba ženkliai daugiau nei apeliantė, nesuponuoja jo besąlyginės teisės nuolatos auginti vaiką. Tai sąlygoja tik jo pareigą skirti berniuko išlaikymui, gyvenimo sąlygų pagerinimui daugiau nei jo motina. Aplinkybė, jog S. V. neturėjo nuolatinių pajamų, dar nepatvirtina, kad ji nėra tinkama auginti vaiko. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, S. V. berniuką augino nuo kūdikystės visą laiką: ir kai pareiškėjas, atlikęs laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, ir kai vos išėjęs iš šios įstaigos, išvyko į Didžiąją Britaniją, kur susikūręs naują gyvenimą su 10 metų už save jaunesne moterimi (I. V. sugyventinė D. Ž. Gimusi (duomenys neskelbtini)). Visą laiką iki pateikto ieškinio dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo vaiku rūpinosi tik jo motina. Vaikui esant nevisiškai sveikam, apeliantė dirbti negalėjo. Pareiškėjas, būdamas įkalinimo įstaigoje, vaiko taip pat auginti nepadėjo. Vėliau, pasireiškus vaiko ligos požymiams, paaiškėjus, kad jam reikia nuolatinės priežiūros, S. V. taip pat nuolatos dirbti negalėjo. Po įkalinimo pareiškėjui santuoką nutraukus ir išvykus į Didžiąją Britaniją, apeliantė su nuolatinės priežiūros reikalaujančiu psichiškai neįgaliu vaiku vėl liko viena, dėl ko vaiką nuolatos tik jai ir prižiūrint, sąlygų rasti nuolatinį darbą, nebuvo.
2) Teismo pozicija, kad S. V. netinkamai nusiteikusi savo vaiko gydymo ir lavinimo klausimais, kadangi nesirūpina vaiko papildomu gydymu, o pareiškėjas minėtais klausimais nusiteikęs teigiamai, nes 2009 m. lankėsi Didžiosios Britanijos specialiose įstaigose ir aiškinosi, kokias ten esančias mokyklas galėtų lankyti vaikas, yra nepagrįsta, kadangi priimta objektyviai neįvertinus bylos aplinkybių. Priešingai, byloje esantys faktai įrodo, jog pareiškėjas iki bylos pradėjimo dėl galimo sūnaus lavinimo į jokias įstaigas nesikreipė, nei berniuko gydytojų, nei lavinimo įstaigų niekada nelankė. Tuo tarpu apeliantė visą laiką nuo kūdikystės rūpinosi berniuko sveikata ir lavinimu. Dėl būtinos nuolatinės vaiko priežiūros ji negalėjo gauti pastovaus darbo, pabaigti mokslų ar įgyti pageidaujamą išsilavinimą, jos materialinė padėtis tapo ne lengva. Apeliantė vedė vaiką ne tik pas jį gydančius gydytojus, bet ir į Vaiko raidos centrą. Be to, į savaitinį darželį ji vaiką atidavė ne savo noru, bet gydytojams nurodžius. Vien aplinkybė, jog Didžiojoje Britanijoje yra specialiųjų įstaigų dar neįrodo, jog Lietuvoje šios įstaigos blogesnės, jog gydymas ne toks kvalifikuotas ir Lietuvoje gyvenantys psichiškai nesveiki asmenys neturi pilnaverčių gydimosi bei lavinimosi sąlygų. Tai neleidžia daryti prielaidos, kad vaikui Didžiosios Britanijos įstaigose bus geriau nei Lietuvos Respublikoje, ypač kai teismas netgi nenagrinėjo vaiko adaptavimosi bei anglų kalbos išmokimo galimybių.
3) Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjo moralinės ir dorovinės savybės tinka berniuko auklėjimui, o motina tariamai gerianti, pas ją nuolatos lankosi svetimi žmonės. Vaikų teisių apsaugos tarnyba 2007 m. lankėsi apeliantės gyvenamojoje vietoje pagal pareiškėjo vienkartinį skundą. Ir nors tuo metu apeliantės gyvenimo sąlygos nebuvo geros, pakartotinai institucija neapsilankė, apeliantės į socialinės rizikos šeimą neįtraukė. 2009 m. bylos nagrinėjimo metu pateikti Elektrėnų vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenys abejotini, nes ši institucija pradėjo domėtis apeliante tik bylos nagrinėjimo metu. Anksčiau nei dėl apeliantės ir vaiko gyvenimo sąlygų, nei dėl apeliantės netinkamo elgesio tarnyba niekada nebuvo atvykusi. Teismas neatsižvelgė į liudytojų K. Č. ir D. D. parodymus. K. Č. paliudijo, jog gyvena apeliantės kaimynystėje, jokių barnių jos šeimoje niekada nėra girdėjęs, nematęs jokių linksmybių ar svetimų žmonių. Apie tariamas problemas šeimoje apskritai sužinojęs tik S. V. namuose apsilankius Elektrėnų vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams. Jis taip pat patvirtino buvęs S. V. namuose ir matęs, kad buitis tvarkinga. Liudytoja D. D. irgi nurodė, kad niekada nėra mačiusi S. V. girtos, niekada negirdėjusi, jog E. būtų skriaudžiamas. Taigi, jokių objektyvių duomenų, esą S. V. girtaujanti, nuolat namuose priimanti svetimus asmenis, nėra. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad apeliantė, priešingai nei pareiškėjas, niekada neteista ir nebausta administracine tvarka.
4) Teismas neužtikrino mažamečio vaiko, kuris yra ir psichiškai neįgalus, interesų. Nesuprantama, kodėl teismas tokį asmenį apklausė teismo posėdyje, kai net suaugusiajam liudijimas teisme sukelia neigiamą psichologinę įtampą. Taip pat nesuprantama, kodėl tam neprieštaravo Elektrėnų vaiko teisių apsaugos tarnyba. Tarnybos darbuotojams yra žinomos galimybės mažamečio, juo labiau psichiškai neįgalaus, vaiko nuomonę sužinoti ne teismo posėdžio metu, tačiau kalbantis su vaiku jam pažįstamoje aplinkoje, prašant pavaizduoti mylimus asmenis ar šeimą piešiniuose. Objektyviai nepaaiškinama ir aplinkybė, kaip teismas galėjo remtis psichiškai neįgalaus mažamečio teismo posėdyje išdėstyta nuomone, kai paties liudijimo metu vaikas nesugebėjo tinkamai nurodyti net savo amžiaus. Teisme berniukas teigė, kad jam 10 metų, nors tuo metu jau buvo 12 metų amžiaus. Be to, vaikas apklaustas netrukus po to, kai į Lietuvą vienam vasaros mėnesiui buvo atvykęs jo tėvas, todėl vaiko nuomonei įtakos turėjo ir tėvo atvežtos dovanos, aplinkybė, jog tėvą buvo matęs seniai.
5) Ši byla pasižymi išskirtine specifika: - mažametis asmuo, dėl kurio gyvenamosios vietos sprendžiama, yra neįgalus. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su jo tėvu, ribotus ugdimosi gebėjimus turintis Lietuvos Respublikos pilietis būtų išgabentas į kitą valstybę, t.y. Didžiąją Britaniją. Šie du aspektai išskirtiniai ir itin svarbūs, nusprendžiant, su kuriuo iš tėvų E. V. yra geriau gyventi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-21 nutarime Nr. 35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“ išaiškinti sprendimo priėmimo kriterijai, kai vaikas, nustačius jo nuolatinę gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, išvežamas iš Lietuvos Respublikos.
6) Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog berniukas labiau prie tėvo prisirišęs, nes pabuvęs su tėvu ir seneliais pas motiną grįžti nenori. Apeliantės nuomone, sudėtinga suvokti, kaip vaikas, matydamas tėvą tik vieną kartą metuose, gali natūraliai prie jo prisirišti. Suprantama, kad vienam vasaros mėnesiui su vaiku pabūti atvykęs pareiškėjas atveža jam „lauktuvių“, saldumynų, drabužių, kitų smulkmenų. Per tą vienintelį matymosi mėnesį vaikas tėvo vežamas į pramogas, vaišinamas saldumynais. Natūralu, kad taip užkariavus mažamečio dėmesį, pas motiną jis grįžti nenori, kadangi ji su vaiku gyvena nuolatos, ištisus metus, visą laiką nuo jo gimimo ir kasdien neperka tiek skanėstų bei „lauktuvių“, ką daro atvykęs jo tėvas bei seneliai. Todėl, teigti, jog vaikas, matydamas pareiškėją tik 30 dienų per kalendorinius metus, yra prie jo labiau prisirišęs nei prie motinos, su kuria gyvena nuo kūdikystės, yra neobjektyvu, neatitinka elementariausių protingumo kriterijų.
7) Teismas, apklausęs pareiškėjo sugyventinę, nepagrįstai neapklausė apeliantės sugyventinio D. M., kuris su vaiku praleidžia žymiai didesnę dalį nei D. Ž., dėl ko žymiai geriau išmano ir supranta vaiko poreikius. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vaikas yra patenkintas gyvenimu kartu su D. M.. Liudytojas K. Č. parodė, kad E. gražiai sutaria su D.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vaikui geriau gyventi kartu su jo motinos sugyventiniu, kurį vaikas mato nuolatos ir tikrai žymiai daugiau bei dažniau nei pareiškėjo sugyventinė D. Ž., kuri vaiko poreikių, jo psichinės ligos detalių, psichinės būklės faktiškai objektyviai negali žinoti. Todėl net jei ji neprieštarauja gyvenimui kartu su mažamečiu psichiškai nesveiku vaiku, objektyviai negali įvertinti, kokia tai atsakomybė, kokie tikrieji, kasdieniniai vaiko poreikiai. Be to, D. Ž. turi savo mažametę dukrą, kuriai taip pat reikalinga motinos priežiūra, globa ir E. V. teks antraeilis dėmesys.
8) Pirmosios instancijos teismas pareiškėją apibūdinęs kaip charakterizuojamą teigiamai, nenagrinėjo ir neatsižvelgė, kokios nusikalstamos veikos padarymu jis pripažintas kaltu ir nesuteikė tam jokios reikšmės. 1993 m. pagal galiojusią BK 250 str. redakciją, pareiškėjas pripažintas kaltu nuvaręs automobilį. Tokio pobūdžio nusikaltimo įvykdymas charakterizuoja asmenį neigiamai, kaip negerbiantį nei kito nuosavybės, nei įstatymų. 1999 m. pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal BK 118 str. 3 d. įvykdęs nusikaltimą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei, panaudodamas smurtą. Tokio nusikaltimo įvykdymas negali charakterizuoti asmens teigiamai. Teismas nesiaiškino, ar pareiškėjas išžagino mažametę, ar išžagino tokiu būdu, kad jo veiksmai aukai sukėlė itin sunkias pasekmes. Be to, bendraujant su Didžiojoje Britanijoje esančiomis vaikų teisių apsaugos tarnybomis, pareiškėjas nenurodė, jog yra teistas už transporto priemonės nuvarymą bei išžaginimą. Tikėtina, kad ši aplinkybė nuslėpta sąmoningai.
9) Šioje byloje itin svarbu atskleisti, kodėl iš tikrųjų pareiškėjui prireikė pakeisti vaiko gyvenamąją vietą. Per visą 5 metų laikotarpį po šalių skyrybų, pareiškėjas pageidavo sūnų matyti tik kartą metuose vieną mėnesį, daugiau neatvykdavo. Nors 2007 m. pareiškėjas ir kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos tarnybą dėl esą netinkamo apeliantės elgesio su vaiku ir gyvenimo būdo, daugiau į tarnybą pats nebesikreipė, nesirūpino, kad vaikas gyventų geresnėmis sąlygomis, kad gautų papildomą gydymą. Tik persiųsdavo teismo išlaikymui nustatytus 250 Lt. Aplinkybė, jog dėl vaiko gyvenimo sąlygų, jo gydymo, pareiškėjas aktyviai domėtis pradėjo tik prieš ieškinio pateikimą, leidžia daryti išvadą, jog tikrieji pareiškėjo ketinimai yra Didžiojoje Britanijoje mokama pašalpa, kai auginamas psichiškai neįgalus vaikas, tiek kitos tokiais atvejais suteikiamos socialinės garantijos. Teismas nesidomėjo ir negavo iš Didžiosios Britanijos institucijų jokių duomenų apie pašalpos dydį tėvui auginant psichiškai neįgalų mažametį, apie tokiu atveju esančią galimybę gauti socialinį ar kitos rūšies būstą, kas leistų nustatyti, kodėl pareiškėjas tik dabar tapo aktyviai vaiku besirūpinančiu tėvu.
10) Šioje byloje detaliai turėjo būti išnagrinėtas ir vaiko išvykimo iš Lietuvos Respublikos klausimas. Teismas nesuteikė reikšmės tam, kad dėl savo ligos vaiko ugdymo gabumai itin elementarūs. Jis ganėtinai sunkiai šneka netgi tinkama rišlia lietuvių kalba. Jis negeba net savo amžiui reikiamu lygmeniu išmokti gimtosios kalbos. Anglų kalbos jis apskritai nemoka. Mažametis, psichiškai neįgalus asmuo patektų ne tik į jam visiškai svetimą aplinką, kultūrą, bet dar absoliučiai nemokėdamas kalbos ir, faktiškai, negalėdamas bendrauti su niekuo kitu, išskyrus senelius. Vaikas neturėtų jokios galimybės bendrauti su savo bendraamžiais, ką be apribojimų daro būdamas Lietuvoje. Jis netgi negalėtų niekam be šeimos narių apibūdinti savo būsenos, išgyvenimų. Vaikas būtų socialiai izoliuotas, nemokomas lietuvių kalbos, jos nebevaldytų ir šiuo metu įgytu lygmeniu, negalėdamas tinkamai išmokti anglų kalbos, taptų ne tik psichiškai, bei ir socialiai „neįgaliu“.
11) Teismas nepagrįstai atsisakė atlikti ekspertizę siekiant nustatyti, kokią įtaką E. V. socialiniam, psichologiniam vystimuisi turėtų patekimas į jam nepažįstamą aplinką bei kokią įtaką turėtų aplinkybė, jog jis nuolatos nebematytų savo motinos, su kuria yra kartu nuo kūdikystės.
Pareiškėjas I. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2009-09-07 sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas pagrįstai atmetė apeliantės prašymą skirti ekspertizę, nes byloje surinkta pakankamai daug kitų įrodymų, leidžiančių teismui daryti pagrįstas išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas vaikų teises ir pareigas, nustatė, kad sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.
Tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, apklausė E. V., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris yra neįgalus, parodo visapusišką ir objektyvų bylos aplinkybių ištyrimą, siekiant išsiaiškinti vaiko interesus. Tai, kad vaikas yra neįgalus, savaime nereiškia, kad galima nepaisyti jo nuomonės, nes E. V. nėra pripažintas neveiksniu. Tokia apklausa teismo posėdyje nereiškia vaiko psichologinės būsenos ekspertizės. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė paskirti psichologinę ekspertizę vaikui, savaime nereiškia pirmosios instancijos teismo šališkumo.
Apeliacinės instancijos teisme 2010-05-11 nutartimi buvo paskirtas kompleksinis psichiatrinis-psichologinis E. V., gimusio (duomenys neskelbtini), ir jo motinos S. V. ir tėvo I. V. įvertinimas, pavedant jį atlikti VšĮ Vilniaus Universiteto vaikų ligoninės filialui Vaiko raidos centrui. Vykdant minėtą nutartį, Vaiko raidos centras pateikė kompleksinio psichiatrinio - psichologinio įvertinimo išvadą (2 t., b.l. 106-110), kurioje nurodė, kad glaudesnis ir saugesnis ryšys yra su tėvu, o su motina berniuko santykis yra nesaugaus pasipriešinančio pobūdžio, pažymint, kad, pasikeitus aplinkai, šiam vaikui reikalingas ilgesnis adaptacinis periodas, prisitaikant naujoje aplinkoje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pati apeliantė kritiškai nevertina savo elgesio, nes 2009 m. gegužės mėnesį S. V. šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl socialinių įgūdžių trūkumo, vaiko nepriežiūros, girtavimo (2 t., b.l. 13). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nepateikė duomenų, kad jos šeima yra išbraukta iš socialinės rizikos šeimų sąrašo, tuo patvirtindama, kad nuo 2009 m. gegužės mėnesio iki šiol nėra padariusi reikiamų išvadų dėl savo elgesio. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju būtina užtikrinti neįgaliam nepilnamečiui vaikui saugią aplinką ir galimybę augti be moralinių traumų ir įtampos, bei tobulėti.
Aplinkybė, jog vaikas nuo 2004-09-15 lanko ir gyvena savaitinėje grupėje Elektrėnų mokykloje-darželyje „Žiogelis“ (1 t., b.l. 18), parodo, kad S. V. turėjo galimybę nuo pirmadienio iki penktadienio įsidarbinti ir turėti darbinių pajamų, nes E. yra ugdymo įstaigos žinioje penkias dienas per savaitę. Dėl šios aplinkybės teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantės argumentus, kad ji dėl būtinos nuolatinės vaiko priežiūros negalėjo gauti darbo, pabaigti mokslų ar įgyti pageidaujamą išsilavinimą ir dėl to jos materialinė padėtis tapo sudėtinga. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nepateikė duomenų, kad nuo 2008 metų ji siekė įsidarbinti ir neturėjo realių galimybių rasti darbo. Tai, kad apeliantė nesiekia įsidarbinti ir dirbti, parodo, kad ją tenkina toks gyvenimo būdas, kai vienintelis oficialus jos pajamų šaltinis yra neįgaliam vaikui mokamos išmokos.
Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymą su jo tėvu, pareiškėjo gaunamos pajamos iš darbinės veiklos parodo geresnę tėvo turtinę padėtį, nes apeliantė, būdama motina, neįrodė, kad neturi galimybės įsidarbinti. Tai, kad pareiškėjo pajamos yra didesnės už apeliantės, savaime nereiškia besąlyginės jo pareigos skirti didesnę sumą berniuko išlaikymui, paliekant vaiką gyventi su motina, nes nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingi yra neįgalaus vaiko interesai ir poreikiai augti saugioje ir stabilioje aplinkoje.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. V. netinkamai nusiteikusi savo vaiko gydymo ir lavinimo klausimais, kadangi nesirūpina vaiko papildomu ugdymu, gydymu. Šią aplinkybę patvirtina ir tas faktas, kad apeliantei Vaiko raidos centre buvo sudaryta galimybe sutartu laiku atvykti pakartotiniam sūnaus ir motinos santykių stebėjimui, bet S. V. šia galimybe nepasinaudojo (2 t., b.l. 108). Tokį nenuoseklų apeliantės, kaip motinos elgesį, teisėjų kolegija vertina kritiškai ir konstatuoja, kad apeliantės siekis dėl vaiko gyvenamosios vietos palikimo su motina yra formalaus pobūdžio.
Ta aplinkybė, jog Didžiojoje Britanijoje yra specialiųjų ugdymo įstaigų neįgaliems asmenims, savaime nereiškia, kad neįgaliam vaikui Didžiosios Britanijos įstaigose bus geriau nei Lietuvos Respublikos ugdymo įstaigose. Nagrinėjamu atveju ilgesnis E. adaptavimosi periodas svetimoje aplinkoje negali užkirsti kelio berniukui gyventi su tėvu, kuris gali užtikrinti savo nepilnamečiam vaikui saugią ir stabilią aplinką. Tai, kad apeliantė mano, kad vaiko užauginimas nuo jo kūdikystės iki paauglystės savaime užtikrina motinos glaudesnį ryšį su vaiku, nepaneigia aplinkybės, kad I. V., kaip tėvo, ryšys su sūnumi yra glaudesnis ir saugesnio pobūdžio, o su motina berniuko santykis yra nesaugus ir pasipriešinantis (2 t., b.l. 106-110).
Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojų K. Č. ir D. D. parodymai pirmosios instancijos teisme nesudaro teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą, nes vien ta aplinkybė, kad liudytoja D. D. nėra mačiusi S. V. girtos, o liudytojas K. Č. paliudijo, jog S. V. namuose buitis tvarkinga, nepaneigia byloje esančių duomenų, kad 2009 m. gegužės mėnesį S. V. šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl socialinių įgūdžių trūkumo, vaiko nepriežiūros, girtavimo (2 t., b.l. 13). Tai, kad pirmosios instancijos teismas apklausė pareiškėjo sugyventinę ir neapklausė apeliantės sugyventinio D. M., savaime nereiškia teismo šališkumo, nes šioje byloje teisiškai reikšmingi yra vaiko ir jo biologinių tėvų santykiai. Tai, kad apeliantės sugyventinis D. M. supranta neįgalaus vaiko poreikius, nesuteikia jokių teisinių privilegijų, sprendžiant nepilnamečio neįgalaus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą. Trakų rajono apylinkės teismo 2003-10-06 sprendimu E. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jo motina S. V., todėl apeliantės sugyventinio D. M. nuomonė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neturi įtakos bylos teisiniam rezultatui.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apklausė pareiškėjo sugyventinę D. Ž., siekdamas išsiaiškinti, ar ji neprieštarauja gyvenimui kartu su neįgaliu nepilnamečiu vaiku, nes byloje nagrinėjamas klausimas dėl E. gyvenamosios vietos nustatymo su pareiškėju. Tai, kad D. Ž. ir pareiškėjas turi savo mažametę dukrą, kuriai taip pat reikalinga jos motinos priežiūra, globa, savaime nereiškia, kad E. V. teks antraeilis dėmesys, nes šiuo atveju reikšminga yra bendravimo ir rūpinimosi neįgaliu nepilnamečiu vaiku kokybė, o ne eiliškumas.
Ta aplinkybė, kad apeliantė nebuvo teista ir nebausta administracine tvarka, nesuteikia jokių teisinių privilegijų, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, ir savaime nepatvirtina, kad apeliantė, kaip motina, turi pakankamus motinystės įgūdžius ir yra jautri neįgalaus vaiko poreikiams. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų galimybes užtikrinti neįgalaus vaiko auklėjimo, raidos, materialiųjų ir kitokių priemonių visumą, kuri padėtų neįgaliam nepilnamečiui vaikui tapti savarankiškai gyventi visuomenėje pasirengusia asmenybe, turinčia specialiųjų poreikių. Tai, kad I. V. buvo baustas baudžiamąją tvarka už nusikaltimus (2 t., b. l. 20), nepaneigia jo, kaip tėvo, glaudesnio ryšio su sūnumi ir galimybės užtikrinti neįgalaus vaiko poreikius, atsižvelgiant į tai, kad jis yra atlikęs paskirtas bausmes ir jo teistumai yra išnykę įstatymų nustatyta tvarka. Tai, kad I. V. teistumai yra išnykę, reiškia, kad įstatymų požiūriu jis laikomas neturinčiu teistumo asmeniu ir bendraudamas su vaikų teisių apsaugos tarnybomis, neprivalo savo iniciatyva pateikti duomenis apie išnykusius teistumus.
Teisėjų kolegija nevertina apeliantės argumentų dėl Didžiojoje Britanijoje mokamų pašalpų, kai auginamas neįgalus vaikas, dydžio ir suteikiamų socialinių garantijų kitoje E. S. valstybėje narėje, nes šiuo atveju prioritetas teiktinas neįgalaus vaiko poreikiams, o ne socialinėms išmokomis ir garantijoms atskirose valstybėse. Tai, kad E. V., kaip nepilnametis asmuo, turintis neįgalumą ir specialiuosius poreikius, nustačius šio vaiko gyvenamąją vietą su jo tėvu, jis, kaip Lietuvos Respublikos pilietis, išvyktų gyventi su tėvu į Didžiąją Britaniją, neužkerta kelio apeliantei, kaip motinai, bendrauti su vaiku, su juo matytis ir dalyvauti jo auklėjime ir ugdyme, atsižvelgiant į tai, kad minėta užsienio šalis yra E. S. valstybė narė, kuri neriboja Lietuvos Respublikos piliečių, kaip ir kitų valstybių-narių piliečių, laisvo judėjimo, teisių ir socialinių garantijų.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, siekiant užtikrinti nepilnamečio neįgalaus vaiko interesus ir proceso operatyvumą, nustačius šio vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, tikslinga papildyti sprendimo rezoliucinę dalį dėl įpareigojimo vaiko motinai S. V. per 14 dienų nuo Trakų rajono apylinkės teismo 2009-09-07 sprendimo įsiteisėjimo dienos (t.y. 2010-12-06) perduoti sūnų E. V., gimusį (duomenys neskelbtini)., jo tėvui I. V., dalyvaujant Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui. Tai atitinka interesų pusiausvyros principą ir nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Tokiu būdu papildytina sprendimo rezoliucinė dalis, nurodant apie tai, bet iš esmės nekeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 3.161 str. – 3.164 str., 3.168 str. - 3.170 str.; CPK 80 str., 88 str., 93 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 189 str., 197 str., 270 str., 273 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 331 str. 6 d., 376 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, apeliantei nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjas I. V. nepateikė įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliantė neturi pareigos atlyginti I. V. naudai bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimą iš esmės nepakeistą, papildant sprendimo rezoliucinę dalį:
“Įpareigoti suinteresuotą asmenį S. V. per 14 dienų nuo Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti sūnų E. V., gimusį (duomenys neskelbtini)., a.k (duomenys neskelbtini) pareiškėjui I. V., dalyvaujant Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui“.