Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiauliai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V.K.ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams I. M. ir D. M., institucijai, duodančiai išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl įpareigojimo sudaryti sąlygas bendrauti su anūku, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2)įpareigoti atsakovus Indrę ir D. M. nedaryti kliūčių aplankyti anūką A. M. darželio organizuojamuose renginiuose.

3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Liudytoja L. N. parodė, kad ji ir atsakovė I. M. buvo draugės, santykiai tarp jų buvo geri iki ji savo noru išėjo iš namų. Atsakovė negražiai kalba apie savo mamą ir jau du metus neleidžia jai bendrauti su anūku. Atsakovės sūnų A. pas ieškovę yra mačiusi ne daugiau 5 kartų, anūko ir močiutės santykiai buvo geri, ji anūką mylavo, bučiavo, paskutinį kartą juos matė kartu prieš du metus. Atsakovę su sūnumi matė ir mieste, vaikas yra pasikeitęs, uždaresnis, mažiau kalba, todėl mano, kad jis nuteiktas prieš močiutę. Ieškovę pažįsta apie 11 metų, pagal amžių ieškovė tinka jai į mamas, jas sieja netradicinė medicina, vasarą abi eina uogauti ir grybauti, per mėnesį ieškovę aplanko 2-3 kartus. Ieškovės vaikai nesirūpina mama, todėl ji padeda ieškovei nueiti pas gydytojus, aplanko ligoninėje, matė, kaip ieškovę ištiko priepuolis ir ji nugriuvo nuo lovos, šiuo metu ieškovės sveikata nėra gera, ji pergyvena dėl teisminių procesų. Jei reikės pagalbos, ji galės padėti ieškovei prižiūrėti anūką, nes turi tokios patirties.

Liudytojas I. K. parodė, kad jis yra ieškovės sūnus, atsakovės brolis ir mažamečio Armino krikšto tėvas. Ieškovė su anūku paskutiniu metu nebendrauja, o anksčiau bendraudavo, vaikas žaisdavo jos namuose.Gal ieškovė anūką ir myli, nes prašė prikalbinti seserį, kad duotų jai Arminą ir pasakė, kad jei neduos, tai kentės jis ir sesuo. Netrukus ieškovė pažadą ištęsėjo, jį su atsakove padavė į teismą dėl alimentų, o atsakovę dar ir dėl bendravimo su anūku.Vaikas auga, tampa protingesnis ir jis su krikštasūniu bendrauja dažnai. Mama gyvena savarankiškai, ji jokios pagalbos nėra prašiusi, tik visiems kalba, kad vaikai ja nesirūpina.

Liudytoja L. L. parodė, kad ji su ieškove susipažino ligoninėje ir pažįsta apie metus laiko kaip šiltą, gerą žmogų. Ji gyvena Radviliškyje, o kai atvažiuoja į Šiaulius, apsistoja pas ieškovę. Ieškovė su ja kalba apie anūką, perka jam dovanėles, megztuką, bet jų niekas nepriima. Ieškovė pasakojo, kad jos ir atsakovės santykiai nutrūko kai ši ištekėjo, bendrauti ieškovei su dukra neleidžia jos vyras. Žino, kad ieškovė geria antidepresantus, lankosi pas gydytojus, stengiasi pati užsidirbti uogaudama, grybaudama.

Liudytoja A. P. parodė, kad ji gyvena gretimame name ir bendrauja su ieškove. Kartą, prieš du metus, kai buvo atėjusi pas ieškovę, buvo jos anūkas ir matė kaip jie kartu žaidė, žino, kad dabar anūko ieškovei nebeduoda. Šiuo metu ieškovė yra sveika, pasitaisiusi, ar geria vaistus, nežino.

Liudytoja R. M. parodė, kad ji yra ieškovės sūnaus I. K. draugė, jie kartu gyvena 14 metų ir per tuos metus ji ieškovę matė visokią. Ieškovei nepatiko, kad jos sūnus pradėjo gyventi su vyresne moterimi, kad jos vaikai bendrauja su tėvu, o kai neteko draugo ar nuomininko, pritrūko anūko, todėl pradėjo rašyti visokius pareiškimus, padavė į teismą savo vaikus dėl išlaikymo prisiteisimo, ar tai normalu. Ji girdėjo kaip ieškovė sakė dukrai Indrei, kad atims vaiką ir kad atsakovės vyras yra ne žmogus. Ji, pažinodama ieškovę, taip pat neleistų jai bendrauti su anūku. Ieškovė gyvena normaliai, gauna pašalpą, renka grybus, uogas, kamštelius, talonėlius, saldainių popierėlius, o autobuso talonėlio pasiieško įlipusi į autobusą šiukšlių dėžėje. Ieškovei reikia gydytojų pagalbos, nes taip žmogus elgtis negali.

Liudytojas L. Š. parodė, kad ieškovė yra jo pacientė, psichikos sveikatos centre lankosi apie 17 metų, jai diagnozuota vidutinio sunkumo depresija, gydosi ambulatoriškai, vaistai išrašomi kartą per mėnesį, stebimi asmenybiniai sutrikimai. Konfliktai ieškovę veikia emociškai ir turi įtakos jos pasveikimui. Gretutiniai ligonės požymiai yra irzlumas, dirglumas, konfliktas ieškovę veikia emociškai ir gali ją išprovokuoti. Liga užsitęsusi, bet depresija pagydoma. Ieškovė dėl depresijos alpti negali, apie kitas ieškovės ligas jam nežinoma. Ieškovė disharmoniška asmenybė, reikalavimas priversti bendrauti, yra jos charakterio savybė, bet dėl depresijos su anūku bendrauti gali.

Mažametis A. M. apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis turi senelius kaime ir vasarą pas juos važiuoja. Turi draugų, lanko darželį, mėgsta žaislus, kur reikia konstruoti. Paklaustas ar pažįstą kitą močiutę, savo mamos mamą, vaikas neatsakė, o ar norėtų su ja susitikti, pabendrauti ar pažaisti, vaikas atsakė , kad nežino, gal būt.

Institucijos, duodančios išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui atstovas Virgilijus Tavoras ieškovės patikslintą ieškinį siūlė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjant ginčus dėl vaiko bendravimo su artimais giminaičiais, svarbūs ne tik nacionalinės teisės aktai šioje srityje - Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio nuostata, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurioje nurodoma, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat gali egzistuoti pozityvios pareigos, neatskiriamai susijusios su veiksmingu šeimos gyvenimo ir kitų šiame straipsnyje saugomų teisinių gėrių gerbimu. Teismo teigimu, "šeimos gyvenimas" Konvencijos 8 straipsnio prasme apima mažiausiai ryšius tarp artimųjų giminaičių, kaip, pavyzdžiui, tarp senelių ir vaikaičių, nes tokie giminaičiai gali užimti svarbią vietą šeimos gyvenime. Pagarba šeimos gyvenimui įpareigoja valstybę veikti taip, kad būtų sudarytos galimybės tokiems ryšiams normaliai plėtotis.

Ne kartą atkreiptas teismų dėmesys į tai, kad sprendžiant bylas dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais tvarkos nustatymo, jie turi turėti omenyje valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į šeimos ryšius, jų normalų plėtojimą ir vaiko interesų viršenybės principą, įtvirtintą J. T. vaiko teisių konvencijos 9, 18 ir kituose straipsniuose bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte taip pat įtvirtinta, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Taigi tiek tarptautinės, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta vaiko teisė bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams, o CK 3.172 straipsnyje nustatyta tėvų pareiga sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiama į vaiko brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą, kitas konkrečias aplinkybes ir sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaiko interesus. Pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas. Jei toks ryšys Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikomas šeimos gyvenimu, egzistuojančiu tarp vaiko ir konkretaus asmens, atsiranda pareiga užtikrinti šį ryšį. Vaikas turi teisę bendrauti ir matytis su asmenimis, su kuriais jį sieja šeimos ryšiai. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis.

Teisme apklaustos šalys pripažino, kad atsakovė I. M. yra ieškovės V.K.dukra, o atsakovų sūnus A. M. yra ieškovės vaikaitis. Kadangi vaiką ir trečiąjį asmenį (ieškovę) sieja šeimos ryšiai, prioritetu prieš kitų asmenų interesus laikytinas paties vaiko noras ir poreikis įgyvendinti savo teisę į šiuos ryšius, išskyrus atvejus, kai tai gali pakenkti jo interesams. Bylos nagrinėjimo metu teismas išklausė mažametį A. M., gimusį 2005-11-21 ir nors vaikas savo mintis apie dabar vykstančius reiškinius dėstė logiškai, rišliai ir aiškiai, praeities įvykių neprisiminė, nežinojo ar anksčiau bendravo su močiute (ieškove), ar buvo jos namuose, ką jie kartu veikė ir noro dėl bendravimo su ja ateityje, suformuluoti dėl savo amžiaus nesugebėjo, tai yra dėl savo amžiaus ypatybių, nei teigiamos, nei neigiamos nuomonės dėl galimo būsimo bendravimo su močiute neišsakė. Žinia, kad svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ir nuolatinių konfliktinių situacijų. Faktinės bylos aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad ryšys tarp ieškovės ir vaikaičio, jiems nebendravus beveik du metus, yra nutrūkęs, tačiau teismo pareiga nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus yra užtikrinti vaiko teisę į šeimos ryšius bei jų normalų plėtojimą, ir byloje nėra duomenų, kad tokių ryšių atkūrimas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.174 str. 2d.).

Šalys pripažino, kad tarp ieškovės ir atsakovų geri santykiai nesusiklostė, dažnai jie būna konfliktiški, dėl ieškovės kišimosi į atsakovų šeimos gyvenimą. Iš šalių paaiškinimų ir jų nurodytų aplinkybių matyti, kad šalių nesutarimai yra asmeninio pobūdžio ir, teismo nuomone, tai neturi atsiliepti ieškovės ir jos vaikaičio bendravimui. Atsakovai neneigė, kad ieškovė anksčiau bendravo su vaikaičiu, šias aplinkybes patvirtino liudytojai L. N., I. K., A. P., kurie parodė, kad jie matė ieškovę žaidžiančią savo namuose su anūku A., vaikas buvo linksmas, patenkintas, ieškovė jį mylavo, bučiavo, yra išlikusios to laikotarpio fotonuotraukos (b.l.8), o liudytoja L. L. parodė, kad ieškovė labai išgyvena, kad anūko tėvai neleidžia jai aplankyti vaikaičio. Šie liudytojų parodymai patvirtina, kad ieškovės ryšys su vaikaičiu buvo artimas, jis truko daugiau nei trejus metus ir atsakovai jį nutraukė prieš pusantrų metų tik dėl susiklosčiusių asmeninių konfliktinių santykių tarp ieškovės ir atsakovų, todėl atsakovų veiksmai, uždraudžiant vaikui bendrauti su artimais giminaičiais – jo močiute, kai tai neprieštarauja vaiko interesams, pažeidžia vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimą.

Atsakovai atsisakymą ieškovei leisti bendrauti su anūku motyvuoja ir tuo, kad ieškovė serga depresija, kartais jos elgesys būna nesuprantamas, ji turi savybę kiršinti artimiausius žmones, juos apkalbėti, į atsakovų šeimos gyvenimą ji įneša tik sumaištį dėl ko tarp ieškovės ir atsakovų yra konfliktiški santykiai ir atsakovai mano, kad neigiamas ieškovės požiūris į vaiko tėvus, gali turėti įtakos jų vaiko saugumui ir sveikatai. Atsakovų teiginiai, kad ieškovė vaiką gali nuteikinėti prieš juos nepagrįsti įrodymais (CPK 178 straipsnis), o tai, kad ieškovė dėl ligos negali bendrauti su anūku, paneigta liudytojo, ieškovę gydančio gydytojo L. Š. parodymais, kur jis vienareikšmiai atsakė į atsakovų dvejones, kad ieškovė dėl ligos, tai yra vidutinio sunkumo depresijos (b.l.6), kurią gydosi ambulatoriškai, bendrauti su anūku gali, o jos charakterio savybės, kurios yra nepriimtinos atsakovams, paprasčiausiai yra ieškovei diagnozuotos ligos gretutiniai požymiai. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškove, jog jos noras bendrauti su vaikaičiu yra grįstas gerais ketinimais, taip pat nėra duomenų, kad ieškovė šios teisės negali realizuoti dėl sveikatos būklės ir neįrodyta, kad ieškovė bendravimu siektų kokių nors asmeninių interesų ar naudos.

Teismas, nustatydamas bendravimo su vaikaičiu tvarką įvertino vaiko amžių, poreikius, susiklosčiusius asmeninius konfliktinius santykius tarp ieškovės ir atsakovų, ir mano, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka dabartinėje situacijoje, kai ieškovės ir vaikaičio santykiai pusantrų metų yra nutrūkę, akivaizdžiai yra per intensyvi. Teismo nuomone, nustatant mažiau intensyvią nei prašė ieškovė bendravimo tvarką su vaikaičiu, atsakovų teisės nebus pažeistos, nes močiutė su vaikaičiu praleis tik nedidelę laiko dalį vaikui esant ugdymo įstaigoje, kai tuo tarpu atsakovai, kaip vaiko tėvai, turi galimybę bendrauti su sūnumi neribotai ir dėl tokio teismo nustatyto bendravimo, negalėtų sumažėti vaiko tėvų įtaka ir jų vaidmuo vaiko auklėjimo procese. Be to, teisiniai santykiai, dėl kurių yra kilęs ginčas, yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms yra galimas šio ginčo naujas sprendimas, nes bendrauti su artimaisiais giminaičiais yra vaiko teisė, kurią turi užtikrinti vaiko tėvai (CK 3.172 straipsnis).

Teismas, įvertinęs įrodymų visumą bei atsižvelgdamas į vaiko interesus, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovus Indrę ir D. M. sudaryti sąlygas bendrauti su anūku A. M. jos prašoma tvarka tenkintinas iš dalies, atsakovai I. M. ir D. M. įpareigotini sudaryti sąlygas ieškovei V.K.bendrauti su vaikaičiu A. M., gimusiu 2005-11-21;leisti močiutei V.K.aplankyti vaikaitį darželyje du kartus per mėnesį, dalyvauti darželio organizuojamuose močiutėms skirtuose renginiuose ir vieną kartą per savaitę leisti močiutei pakalbėti su vaikaičiu telefonu, o likusioje dalyje, patikslintas ieškinys atmestinas (CK 3.176 str. 4d.).

Ieškovei V.K.ir atsakovei I. M. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais (b.l.9,28) teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistinos (CPK 88, 96 str. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259,260, 263, 264, 268, 270, 376, 307 str. 1d. teismas,

nusprendžia:

Ieškovės patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovus I. M. ir D. M. sudaryti sąlygas ieškovei V.K.bendrauti su vaikaičiu A. M., gimusiu 2005-11-21;leisti močiutei V.K.aplankyti vaikaitį darželyje du kartus per mėnesį, dalyvauti darželio organizuojamuose močiutėms skirtuose renginiuose ir vieną kartą per savaitę leisti močiutei pakalbėti su vaikaičiu telefonu.

Likusioje dalyje, įpareigoti atsakovus Indrę ir D. M. sudaryti sąlygas bendrauti su anūku A. M. iki jo pilnametystės, tiesiogiai bendraujant kiekvieno mėnesio pirmą šeštadienį nuo 10val. iki 18 val., ir kiekvieno mėnesio trečią sekmadienį nuo 10 val. iki 18 val. jos namuose, patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Kazlauskienė