- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- I1-8117-505/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01768-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Daina Kukalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. U.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. U. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 1 977,68 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–4) nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose atlieka nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. Teigė, jog nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2021 m. sausio 28 d. iš paprastosios grupės buvo perkeltas į drausmės grupę už administracinį nusižengimą. Taip pat nurodė, kad 2020 m. gruodžio 4 d. pas jį neva buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas, todėl už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą 2020 m. gruodžio 8 d. buvo paskirta 39 Eur bauda, kurią jis sumokėjo 2021 m. vasario 14 d. Drausmės grupės režimas už minėtą pažeidimą prasitęsė nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2021 m. rugpjūčio 14 d., tačiau, 2021 m. gegužės 4 d. paskyrus paskatinimą, 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimu paskirta nuobauda panaikinta prieš terminą. Pareiškėjo nuomone, į paprastąją grupę jis turėjo būti perkeltas 2021 m. gegužės 4 d., o ne 2021 m. birželio 1 d. Mano, kad atsakovės atstovas 29 dienas neteisėtai laikė jį drausmės grupėje, atimdamas teisę normaliai apsipirkti parduotuvėje, žiūrėti televizorių ir kita. Dėl minėtų atsakovės atstovo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią neigiamais išgyvenimais, nepatogumais, sveikatos sutrikimais. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime į skundą (b. l. 15–17) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2020 m. liepos 17 d. padarė pažeidimą, dėl kurio jis Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2020 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 7/07-733 buvo priskirtas drausmės grupei vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 3 dalies 1 punktu. Paaiškino, jog atlikdamas minėtą nuobaudą drausmės grupės sąlygomis pareiškėjas padarė kitą pažeidimą – 2020 m. gruodžio 5 d. su savimi turėjo uždraustų daiktų, todėl Marijampolės pataisos namų direktorius 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 82/4-565 paskyrė vienos bazinės išmokos dydžio įmoką į socialinės paramos nuteistiesiems fondą, kurią pareiškėjas sumokėjo 2021 m. vasario 15 d., t. y. šios nuobaudos galiojimas turėjo pasibaigti 2021 m. rugpjūčio 14 d. Teigė, kad Marijampolės pataisos namų direktorius 2021 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 83/04-125 paskatino pareiškėją, panaikindamas 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimu paskirtą nuobaudą prieš terminą. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas buvo paskatintas, drausmės komisija jo elgesį vertino anksčiau nei nuobaudos galiojimas turėjo pasibaigti ir nusprendė siūlyti jį perkelti iš drausmės grupės į paprastąją grupę, – tai buvo padaryta 2021 m. birželio 1 d. Mano, kad Marijampolės pataisos namai elgėsi teisėtai ir pagrįstai, todėl nesant neteisėtų veiksmų negali kilti deliktinė atsakomybė. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas iš atsakovės atstovo reikalauja atlyginimo neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) pareigūnų veiksmais, 29 dienas nepagrįstai jį laikant drausmės grupėje.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Į bylą pateiktas 2020 m. liepos 27 d. Marijampolės PN administracinio nusižengimo protokolas Nr. 0040-ANR_P-259-2020 patvirtina, kad 2020 m. liepos 17 d. apie 16.20 val. 3-io būrio nuteistasis D. U. vartojo narkotines medžiagas be gydytojo paskyrimo (greito tyrimo priemonės pagalba D. U. šlapime rasta amfetamino (AMP), t. y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalyje (b. l. 50). Iš Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. 7/07-733 matyti, kad dėl šio pažeidimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 3 dalies 1 punktu pareiškėjas buvo priskirtas drausmės grupei (b. l. 18).
Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog pareiškėjas, 2020 m. gruodžio 5 d. apie 16.00 val. atėjęs pasinaudoti jam priklausančiu vaizdo skambučiu, pokalbio metu sukėlė įtarimą, kad jis su savimi gali turėti uždraustų daiktų, todėl vaizdo skambučių patalpoje jam buvo atlikta dalinė asmens krata ir apžiūra, kurios metu D. U. apatinėse kelnėse jaunesnysis specialistas rado ir paėmė mobiliojo ryšio telefoną. Tokiais savo veiksmais nuteistasis pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio l dalies 1 punktą, 112 straipsnio 4 dalies reikalavimus bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ III skyriaus 21 dalies reikalavimus (b. l. 43–45), t. y. atlikdamas minėtą nuobaudą drausmės grupės sąlygomis pareiškėjas padarė dar vieną pažeidimą, todėl drausmės komisija pasiūlė pareiškėjui taikyti drausminę nuobaudą – vienos bazinės išmokos dydžio įmoką į socialinės paramos nuteistiesiems fondą (b. l. 42).
Byloje esantis Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimas Nr. 82/4-565 patvirtina, jog pareiškėjui dėl minėtų pažeidimų buvo paskirta drausminė nuobauda – vienos bazinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą (b. l. 41), kurią pareiškėjas sumokėjo 2021 m. vasario 15 d. (sąskaitos išrašas, b. l. 51).
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2021 m. gegužės 4 d. pareiškėjui už dalyvavimą motyvacinėje elgesio korekcijos programoje „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“ drausmės komisija siūlė panaikinti 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimu pareiškėjui paskirtą nuobaudą prieš terminą (b. l. 36). Marijampolės PN direktorius, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas dalyvavo minėtoje elgesio korekcijos programoje, nutarimu Nr. 83/04-125 paskatino pareiškėją, panaikindamas 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimu pareiškėjui paskirtą nuobaudą prieš terminą (b. l. 35).
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. 7/07-542 patvirtina, kad vadovaujantis BVK 68 straipsnio 5 dalies nuostatomis pareiškėjas buvo perkeltas į paprastąją grupę (b. l. 47–48).
Pareiškėjo įsitikinimu, 2021 m. gegužės 4 d. jam paskyrus paskatinimą – panaikinus 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimu paskirtą nuobaudą prieš terminą, 2021 m. gegužės 4 d. jis turėjo būti perkeltas į paprastąją grupę, tačiau perkeltas buvo tik 2021 m. birželio 1 d., t. y. nepagrįstai 29 dienas jis buvo laikomas drausmės grupėje.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d., toliau – ir BVK) reglamentuoja bausmių vykdymo įstaigų pareigūnų teises ir pareigas. Šio kodekso 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigų ir pareigūnų konkrečias teises ir pareigas atitinkamose bausmių vykdymo sąlygų bei nuteistųjų teisių ir pareigų vykdymo užtikrinimo srityse nustato atitinkami BVK skyriai.
BVK 68 straipsnio 3 dalis numato, kad nuteistasis iš paprastosios grupės į drausmės grupę perkeliamas, kai atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) už administracinį nusižengimą, padarytą bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jam paskiriama administracinė nuobauda;
2) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, padarytą bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jis atliko šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nustatytą nuobaudą;
3) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, padarytus bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jam buvo tris kartus per vienerius metus skirtos nuobaudos, nenurodytos šios dalies 2 punkte;
4) nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytų priemonių;
5) nustatoma, kad jam bausmę atliekant paprastojoje grupėje nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai padidėjo.
Pagal BVK 68 straipsnio 5 dalį, nuteistasis, kuris bausmės atlikimo metu šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais iš paprastosios grupės buvo perkeltas į drausmės grupę, į paprastąją grupę grąžinamas, kai atitinka visas šias sąlygas: 1) drausmės grupėje po perkėlimo į ją yra atlikęs ne mažiau kaip šešis paskutinius bausmės atlikimo mėnesius; 2) per paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius nebuvo atsisakęs pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlyto darbo; 3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones; 4) neturi galiojančių nuobaudų už padarytus bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus.
Pagal BVK 143 straipsnio 6 dalį, jeigu nuteistasis, kuriam paskirta šio Kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta nuobauda, t. y. vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą, asmeninėje sąskaitoje neturi lėšų arba jų turi nepakankamai, kad būtų iš karto sumokėta paskirta įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą, šio Kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta nuobauda laikoma įvykdyta, kai iš nuteistojo asmeninės sąskaitos pataisos įstaigos administracija atskaito šiai įmokai ar likusiai jos daliai sumokėti reikalingas lėšas. Jeigu nuteistajam per šešis mėnesius, o nepilnamečiam nuteistajam per tris mėnesius nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda, jis laikomas neturinčiu nuobaudų (BVK 143 str. 8 d.).
Kaip minėta, pareiškėjas Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 7/07-733 iš paprastosios grupės į drausmės grupę buvo perkeltas vadovaujantis BVK 68 straipsnio 3 dalies 1 punktu, t. y. už administracinį nusižengimą, padarytą bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jam paskiriama administracinė nuobauda. Pareiškėjas atlikdamas šią nuobaudą drausmės grupės sąlygomis padarė kitą pažeidimą, todėl Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 82/4-565 vadovaujantis BVK 142 ir 143 straipsniais pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – vienos bazinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą, kuri pareiškėjo buvo sumokėta 2021 m. vasario 15 d., todėl, pareiškėjo įsitikinimu, jis nedelsiant turėjo būti perkeltas iš drausmės grupės į paprastąją grupę.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 161 punkte numatyta, kad pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktorius turi teisę sudaryti komisiją, patariančią jam nuteistųjų (suimtųjų) skatinimo priemonių ir nuobaudų parinkimo ar kitais su nuteistojo teisinės padėties pokyčiais susijusiais klausimais. Šios komisijos siūlymai pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriui yra neprivalomi.
Kaip matyti, teisinis reglamentavimas numato galimybę, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, t. y. ilgainiui pakitus nuteistojo elgesiui pozityviąja linkme, jo elgesį persvarstyti ir nuteistąjį perkelti iš drausmės grupės į paprastąją grupę, tačiau nuteistasis negali būti perkeliamas, kol turi galiojančių nuobaudų, o drausminė nuobauda galioja 6 mėnesius nuo jos įvykdymo. Pažymėtina tai, jog pagal galiojančius teisės aktus, drausmės grupės paskyrimas nėra nuobauda, o kitos laikymo sąlygos, kaip paprastoji ar lengvoji grupė.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įmoką į nuteistųjų socialinės paramos nuteistiesiems fondą sumokėjo 2021 m. vasario 15 d., todėl 2020 m. gruodžio 8 d. nuobaudos galiojimas turėjo pasibaigti 2021 m. rugpjūčio 14 d., t. y. po 6 mėnesių.
Kaip minėta, 2021 m. gegužės 4 d. pareiškėjas už gerą elgesį (dalyvavimą motyvacinėje elgesio korekcijos programoje „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“) Marijampolės PN direktoriaus nutarimu Nr. 83/04-125 buvo paskatintas, panaikinant 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimu paskirtą nuobaudą prieš terminą.
Nors pareiškėjas skunde teigia, kad tik jam pasiskundus drausmės komisija skubos tvarka sprendė klausimą dėl jo perkėlimo į paprastąją grupę, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo skundai kaip nors lėmė drausmės komisijos darbą dėl pareiškėjo perkėlimo.
Bylos duomenys patvirtina, kad drausmės komisija turėjo duomenų, jog pareiškėjas už dalyvavimą motyvacinėje elgesio korekcijos programoje „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“ Marijampolės PN direktoriaus nutarimu Nr. 83/04-125 buvo paskatintas, t. y. panaikinta 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimu jam paskirta nuobauda prieš terminą, todėl pareiškėjo elgesį vertino anksčiau nei nuobaudos galiojimas turėjo pasibaigti ir nusprendė siūlyti jį perkelti iš drausmės grupės į paprastąją grupę. Atsižvelgdamas į tai, Marijampolės PN direktorius 2021 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 7/07-542 pareiškėją perkėlė iš drausmės grupės į paprastąją grupę.
Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo konstatuoti Marijampolės PN neteisėtų veiksmų (neveikimo), nes teisės aktai nenumato pareigūnams pareigos nuteistajam panaikinus nutarimu paskirtą nuobaudą prieš terminą nedelsiant spręsti klausimą dėl nuteistojo perkėlimo, kaip šiuo atveju, iš drausmės grupės į paprastąją grupę.
Pareiškėjas prašė priteisti 1 977,68 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė sveikatos sutrikimų ir dėl to kreipėsi į gydytojus, taip pat nepatogumų, dvasinių išgyvenimų ir kita.
Šioje administracinėje byloje išvardytų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Byloje nėra jokių kitų duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.