Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-09 · Administracinė byla Nr. AS-146-410-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-09-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2012-06-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-09
Bylos Nr.
AS-146-410-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00684-2011-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
O. S.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 63.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS146-410/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00684-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja O. S. (toliau – ir pareiškėja) 2011 m. kovo 24 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 1-4), prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija, atsakovas) 2011 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 1D-1483-(2) ir įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo pareiškėjai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 29 d. nutartimi (b. l. 9) atsisakė priimti O. S. skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, nes pareiškėja nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnio 6 dalimi, nurodė, kad pareiškėja prašo panaikinti Vidaus reikalų ministro pasirašytą 2011 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 1D-1483-(2), kuris turėjo būti privalomai skundžiamas institucijos vadovui. Institucijos vadovas, išnagrinėjęs pareiškėjos pateiktus argumentus, turi teisę palikti savo sprendimą galioti, sprendimą pakeisti ar, panaikinus, priimti naują sprendimą. Jei pareiškėjos netenkintų pastarasis Vidaus reikalų ministro sprendimas, ji per 20 dienų galėtų jį skųsti teismui.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nesilaikė privalomos išankstinio ginčo nagrinėjimo tvarkos ir neapskundė Vidaus reikalų ministerijos 2011 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 1D-1483-(2) Vidaus reikalų ministrui. Todėl nurodė, kad pareiškėja turi laikytis privalomos išankstinio ginčo nagrinėjimo tvarkos ir pirmiausia kreiptis į Vidaus reikalų ministrą dėl minėto sprendimo peržiūrėjimo.

III.

Pareiškėja O. S. atskiruoju skundu (b. l. 11) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį ir perduoti jos skundo priėmimo klausimą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad Įstatymo 12 straipsnio 6 dalies nuostatos, pareiškėjos manymu, skirtos situacijai, kai sprendimą institucijos vardu priima jos įgaliotas darbuotojas. Tuomet nesutinkant su tokiu sprendimu, jį privalu skųsti institucijos vadovui. Pažymi, kad jos atveju atsakovas Vidaus reikalų ministerija pirmosios sprendimo priėmimo pakopos (ministerijos kancleris) nenaudojo, pareiškėjos prašymą iš karto išnagrinėjo vadovas (ministras). Todėl pareiškėja mano, jog yra nepagrįstas teismo reikalavimas, kad ji skųstų Vidaus reikalų ministro sprendimą pačiam Vidaus reikalų ministrui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, konstatuodamas, kad pareiškėja nesilaikė Įstatymo nustatytos ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Nagrinėjamu atveju spręstina, ar teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino, jog pareiškėja Vidaus reikalų ministro pasirašytą 2011 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 1D-1483-(2) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo“ (b. l. 5-6) privalėjo skųsti privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka Vidaus reikalų ministrui.

Nagrinėjamu atveju teismas teisingai rėmėsi ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų numatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pareigūnų valstybinių pensijų įstatymas) redakcijos (Žin., 2005, Nr. 71-2558) 12 straipsnio, reglamentuojančio pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą, 1 dalyje (2007 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. X-1027 redakcija) nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos per Nuostatuose nustatytą laiką privalo priimti sprendimą dėl pensijos paskyrimo arba dėl atsisakymo ją paskirti ir apie sprendimą pranešti pareiškėjui. Jei atsisakoma skirti pensiją, privaloma nurodyti atsisakymo priežastį. Ginčai, kylantys dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei su tuo susijusių klausimų, nagrinėjami Įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Minėtoje normoje numatyta, kad, jei pareiškėjas nesutinka su šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos sprendimu, jis turi teisę šį sprendimą apskųsti tos institucijos vadovui, o jei nesutinkama ir su vadovo sprendimu, ginčas sprendžiamas teisme.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. gruodžio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS8-655/2006 konstatavo, jog, sistemiškai aiškinant Įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje suformuluotą teisės normą, darytina išvada, kad ji įtvirtina privalomą ikiteisminę ginčų dėl valstybinės pensijos skyrimo nagrinėjimo tvarką. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad nurodyta Įstatymo norma imperatyviai numato, jog ginčas dėl valstybinės pensijos skyrimo gali būti sprendžiamas tik tada, kai pareiškėjas jau yra pasinaudojęs savo teise kreiptis į atitinkamos už pensijos skyrimą atsakingos valstybės institucijos vadovą. Pažymėtina, kad minėtai pozicijai dėl privalomo ginčų, kylančių dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos buvo pritarta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2010 m. rugsėjo 22 d. pasitarime „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimo (I dalis)“ (Administracinė jurisprudencija, Nr. 19, 2010 m.).

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnį įgyvendinantys Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatai (toliau – ir Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai), patvirtinti Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr.83 (aktuali 2009 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr.1123 redakcija), reglamentuoja prašymų dėl pensijos paskyrimo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo procedūrą. Pagal Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos vidaus reikalų ministro (arba Vidaus reikalų ministerijos kanclerio), sprendimu (19 p.), kuris turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo skirti pensiją su visais reikiamais dokumentais arba papildomų dokumentų gavimo dienos (20 p.). Jeigu atsisakoma skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, Vidaus reikalų ministerija, ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šio sprendimo priėmimo turi išsiųsti (įteikti) pareiškėjui sprendimo kopiją. Sprendime nurodoma atsisakymo skirti pensiją priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka (22 p.).

2011 m. vasario 24 d. rašte Nr. 1D-1483-(2) nurodyta, kad juo atsakoma į pareiškėjos 2010 m. rugsėjo 22 d. prašymą. Minėtą raštą pasirašė Vidaus reikalų ministras. Byloje nėra duomenų koks būtent Vidaus reikalų ministerijos pareigūnas pagal funkcijų pasiskirstymą (ministras ar kancleris) turi priimti sprendimą dėl pensijos paskyrimo, ar atsisakymo ją paskirti (Nuostatų 19 p.). 2011 m. vasario 24 d. rašte Nr. 1D-1483-(2) nėra pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, ar šis raštas Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 19-20 punktų prasme yra sprendimas, kuriuo atsisakoma skirti pensiją, ar tik pranešimas pareiškėjai apie priimtą sprendimą nepateikiant (neišsiunčiant) jai priimto sprendimo kopijos, kaip to reikalauja minėtų Nuostatų 22 punktas. Šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl pasinaudojimo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, kuria, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pasinaudoti prieš kreipiantis į teismą yra privaloma.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą ir darydamas išvadą, kad pareiškėja nesilaikė įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, neturėjo pakankamai faktinių duomenų iš kurių būtų galima nustatyti kokiu administraciniu aktu yra nuspręsta neskirti pareiškėjai pensijos ir dėl kokio būtent akto turi būti pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Teismas neišreikalavo iš Vidaus reikalų ministerijos administracinio akto, kuriuo nustatyta kokiam pareigūnui pagal kompetenciją priskirta priimti sprendimus dėl pareigūnų pensijų paskyrimo, taip pat įrodymų, patvirtinančių kokį būtent individualų administracinį aktą priėmė kompetentingas skirti pensiją pareigūnas pagal pareiškėjos 2010 m. rugsėjo 22 d. prašymą dėl pensijos paskyrimo. Sprendžiant skundo priėmimo klausimą ir konstatuojant, kad nepasinaudota bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, turi būti aiškiai nustatyta koks sprendimas turi būti skundžiamas šia tvarka.

Dėl šios priežasties pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis panaikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos O. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos O. S. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius