Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-07-07 · Civilinė byla Nr. 2-1182-918/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-07-07
Bylos Nr.
2-1182-918/2014
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-17097-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aistė Petrevičienė
Ieškovas
D. K.
Trečiasis asmuo
D. K.
Atsakovas
R. K.
Advokatai
Jolanta Meištienė
Civilinė byla Nr. 2-1182-918/2014Teisminio proceso Nr. 2-05-3-17097-2012-9Procesinio sprendimo kategorija (S) 76.4; 78.2.1; 99.7; 116.1; 116.11;125.3
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 7 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Miglei Virbickaitei, dalyvaujant ieškovei D. K., trečiajam asmeniui D. K., ieškovės ir trečiojo asmens atstovei advokato padėjėjai Jolantai Meištienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo D. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė D. K. patikslintu ieškiniu (96-98 b. l.) prašė nustatyti, kad atsakovas R. K. yra jos tėvas, priteisti iš atsakovo 14400 Lt išlaikymo įsiskolinimą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad jos motina D. K. ir atsakovas 1994-1998 metais gyveno kartu kaip šeima, vedė bendrą ūkį, santuokos sudarę nebuvo. (duomenys neskelbtini) gimė ieškovė. Nors atsakovas ieškove rūpinosi ir ją laikė savo dukra, tačiau tėvystės neįregistravo. Kai ieškovei buvo dveji metai, tėvai pradėjo gyventi atskirai, tačiau atsakovas ją lankė. Vėliau pasimatymai retėjo, atsakovas neprisidėjo prie ieškovės materialinio išlaikymo. Atsakovas visada žodžiu pripažino, kad ieškovė yra jo biologinė dukra. Atsakovas iki ieškovės pilnametystės nevykdė pareigos išlaikyti dukters, pinigų duodavo tik retkarčiais ir nedidelėmis sumomis, o paskutinius kelerius pinigų visai nebedavė. Iš jo turėtų būti priteistas išlaikymas už trejus metus, iš viso 14400 Lt, skaičiuojant po 400 Lt per mėnesį.

Teismo posėdžio metu ieškovė D. K. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovą pažįsta kaip vienintelį savo tėvą. Atsakovas ja rūpinosi vaikystėje, aplankydavo, atveždavo dovanų, kartu leisdavo laisvalaikį. 2012 metų gegužę nakvojo pas atsakovą ir jo draugę, atsakovo namuose ruošė namų darbus, naudojosi jo kompiuteriu, kadangi namie neturėjo. Vaikystėje ją lankė ir atsakovo giminaičiai (atsakovo brolis, atsakovo motina), padovanojo auksinių papuošalų, kitų dovanų. Anksčiau visi atsakovo giminaičiai ją pripažino kaip atsakovo dukrą, o dabar ją pripažįsta tik atsakovo brolis. Kokio dydžio išlaikymo jai reikėjo iki pilnametystės, tiksliai nežino, visus jos poreikius tenkino mama, todėl mamai geriau žinomas išlaidų dydis. Būdama devintoje klasėje lankė dailės mokyklą, tačiau dėl lėšų stygiaus nebaigė. Namuose turi kompiuterį, internetą, juo naudojasi tik ieškovė. Turi regos sutrikimų, reikalinga gerti vitaminus akims, nešioti akinius. Gyvena trise savivaldybei priklausančiame bute, prie būsto išlaikymo kartais prisideda kartu gyvenanti močiutė. Mokosi vidurinėje mokykloje vienuoliktoje klasėje, pajamų negauna, nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo D. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu susipažino 1994 metais, pradėjo artimai bendrauti, gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Gimus D., atsakovas ją laikė dukra, ja rūpinosi. Atsakovas pripažino save vaiko tėvu, tačiau tėvystės įregistruoti nenorėjo. Atsakovas niekada neišreiškė abejonės dėl savo tėvystės. Kadangi jautė, kad su atsakovu ilgai kartu negyvens, nespaudė įregistruoti tėvystės. Vėliau tarpusavio santykiai pablogėjo, o kai dukrai buvo apie 2,5 metų, atsakovas išsikraustė. Gyvendami kartu su atsakovu, bendravo su atsakovo artimais giminaičiais – broliu, motina, lankėsi pas jo motiną, kartu šventė šeimos šventes (Kalėdas, Velykas). Gyvenant atskirai, atsakovas atvažiuodavo dukters aplankyti, su ja leisdavo laisvalaikį, kartais laisvalaikį leisdavo visi trys. Atsakovas atveždavo dovanėlių, kartais duodavo šiek tiek pinigų. Dukrą išlaikė beveik viena ieškovė, atsakovas dukrai pinigų duodavo mažomis sumomis, iš viso per metus apie 600-700 Lt. Paskutinį kartą atsakovas buvo atvažiavęs prieš penkerius metus, dukrai davė 400 Lt. Atsakovas atvažiavo su drauge, tačiau dukra nebuvo emociškai tam pasiruošusi, o atsakovas įsižeidė. Kol atsakovas gyveno kartu, važiuodavo pas atsakovo gimines, draugus. Pradėjus gyventi atskirai, atsakovo motina buvo atvykusi aplankyti ir pasveikinti D. su gimtadieniu, be to, kartas nuo karto atvažiuodavo atsakovo brolis T. K.. Trečiasis asmuo posėdžio metu išsamiai pagrindė ieškovės poreikius, nurodytus poreikių suvestinėje.

Ieškovės ir trečiojo asmens atstovė advokato padėjėja Jolanta Meištienė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas R. K. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė. Ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovui įteiktas asmeniškai po to, kai buvo paskelbta paieška Vėliau procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyko (teismo šaukimų atsakovas neatsiimdavo pašto skyriuje), atsakovas apie posėdžius buvo informuojamas ne tik siunčiant jam teismo šaukimus paskutiniu žinomu adresu, bet ir skelbiant specialiame interneto puslapyje pranešimus. Atsakovo atvesdinti į teismo posėdį nepavyko, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 388 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateikto Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduoto gimimo liudijimo AA Nr. 793853, 1996-01-26 akto įrašo Nr. 321, matyti, kad D. K., gim. (duomenys neskelbtini) motina yra trečiasis asmuo D. K., vaiko kilmė iš tėvo nenustatyta (9 b.l).

Dėl tėvystės nustatymo.

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę, t.y. vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.

CPK 388 straipsnyje reglamentuotas šalių dalyvavimas teismo posėdyje, esant šalių ginčui dėl tėvystės (motinystės) nustatymo. Pagal šį reglamentavimą atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Dėl šeimos bylose ypač akivaizdaus viešojo intereso – suinteresuotumo kuo teisingesnio teismo sprendimo priėmimu, materialiosios tiesos išsiaiškinimu, galimi ir tam tikri šio pobūdžio bylų proceso ypatumai. Vienas jų – vaiko interesai, kurie apima ir suinteresuotumą, kad ginčo sprendimas nebūtų vilkinamas. Teismas turi veikti vadovaudamasis operatyvumo ir koncentruotumo principais (CPK 7 straipsnis), neleisti šalims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-279/2011). Teismas atsakovui buvo paskelbęs paiešką, byla atnaujinta neradus atsakovo. Atsakovui procesinius dokumentus buvo pavykę įteikti vieną kartą asmeniškai, tačiau atsakovas procesu nesidomėjo, į posėdžius nevyko, jokios pozicijos procese neišreiškė. Atsakovo artimieji giminaičiai brolis T. K. ir motina R. M. teismo posėdyje buvo apklausti liudytojais, nurodė, kad su atsakovu ryšių nepalaiko, beveik nebendrauja. Teismas išnaudojo visas galimybes siekdamas užtikrinti atsakovo dalyvavimą posėdžiuose, tačiau to padaryti nepavyko dėl paties atsakovo pasirinkto procesinio elgesio, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 388 str. 2 d.).

Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str.). CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse nustatytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos akcentuojamas objektyvus biologinių vaiko tėvų nustatymo būdas (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Pirmenybė teikiama DNR ekspertizės išvadoms, kurios yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose.

Nagrinėjamu atveju nebuvo galimybės paskirti ekspertizės, kadangi, nors atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai, atsakovas nesidomėjo proceso eiga, į teismo posėdžius neatvyko, savo pozicijos dėl ieškinio neišdėstė. Atsakovo artimieji giminaičiai – jo motina bei brolis, teismo posėdžiuose apklausti liudytojais, atsisakė duoti mėginius ekspertizei atlikti. Be mokslinių tyrimų įstatymas leidžia nustatyti tėvystę remiantis kitais įrodomaisiais faktais: bendru vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimu, bendru vaiko auklėjimu, išlaikymu ir kt. Galimi bet kurie kiti įrodymai, kurie patikimai patvirtintų tėvystę ar įrodytų, kad spėjamas vaiko tėvas pripažino ir laikė save vaiko tėvu.

Į bylą apžiūrai išreikalauta trečiojo asmens nėščiosios/gimdyvės kortelė nepaneigia aplinkybės, kad atsakovas gali būti biologinis D. K. tėvas. Trečiojo asmens D. K. paaiškinimus, kad ji artimai bendravo su atsakovu iki vaiko gimimo ir jam gimus, patvirtina liudytojų R. M. (atsakovo motinos) ir T. K. (atsakovo brolis), N. Č. (trečiojo asmens D. K. kaimynė ir draugė) ir Ž. S. (trečiojo asmens D. K. kaimynė ir draugė) parodymai. Į bylą pateiktos nuotraukos (100 b.l.) patvirtina, kad ieškovė, trečiasis asmuo D. K. ir atsakovas kartu šventė šeimos šventes atsakovo motinos R. M. namuose. Nors posėdžių metu apklausti liudytojai R. M. ir T. K. išreiškė abejones dėl tėvystės, remdamiesi atsakovo elgesiu procese (t.y. proceso ignoravimu), vis dėlto jų buvęs elgesys iki bylos nagrinėjimo patvirtina artimus tiek atsakovo ir trečiojo asmens bei ieškovės, tiek ir pačių liudytojų ir trečiojo asmens D. K. bei ieškovės santykius. Posėdžių metu šių liudytojų išreikštos abejonės dėl atsakovo tėvystės vertintinos kaip siekis padėti pasiekti palankų sprendimą savo šeimos nariui – sūnui ir broliui, todėl teismas šias abejones vertina kitų įrodymų kontekste. Liudytojas T. K. nurodė, kad net ir jo broliui pradėjus gyventi atskirai nuo trečiojo asmens ir ieškovės, jis vis tiek važiuodavo jų aplankyti, nuveždavo dovanų. Liudytoja R. M. neginčijo, kad važiavo aplankyti ieškovės, kai ši dar buvo vaikas, dovanojo jai auksinių papuošalų. Nors posėdžio metu liudytoja R. M. nepripažino ieškovės kaip savo anūkės, tačiau negalėjo nuosekliai paaiškinti, dėl kokių priežasčių, atsakovui jau nebegyvenant su ieškovės motina, vyko ieškovės aplankyti, o ieškovei, kai ji dar buvo vaikas, dovanojo auksinius papuošalus. Iš liudytojų T. K. ir R. M. parodymų turinio matyti, kad atsakovas ieškovę pripažino kaip dukrą, niekada neneigė savo tėvystės.

Visi posėdžių metu apklausti liudytojai patvirtino aplinkybę, kad ieškovės motina ir atsakovas artimai bendravo ir gyveno kartu iki ieškovės gimimo, santykiai kurį laiką tęsėsi ir ieškovei gimus. Iš liudytojų parodymų akivaizdu, kad atsakovas tėvystės neneigė, iš pradžių domėjosi ieškove, ja rūpinosi ir teikė, kad ir nesistemingai, išlaikymą. Liudytojų parodymai dėl ieškovės motinos ir atsakovo bendro gyvenimo bei aplinkybės, kad atsakovas, net ir išsikraustęs gyventi atskirai, lankė ieškovę, yra nuoseklūs, sutampantys, pagrindžiantys ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Byloje surinktų įrodymų visuma (ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytinai įrodymai, nuotraukos) leidžia daryti išvadą, kad atsakovo ir trečiojo asmens D. K. santykiai buvo artimi, vieši (apie juos žinojo giminaičiai, kaimynai), atsakovas rūpinosi gimusia ir augančia dukra, dukrą pripažino nuo pat gimimo, nors tėvystė ir nebuvo įteisinta.

Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo prieštaravimus dėl tėvystės. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai, atsakovas tėvystės nepaneigė. Rašytiniai įrodymai, ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai suponuoja išvadą, kad atsakovas pripažino save D. K. tėvu nuo jos gimimo. Įvertinus pateiktų įrodymų visumą ir nustatytas aplinkybes ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nustatytina, jog ieškovės D. K. tėvas yra atsakovas R. K. (CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d., CPK 178, 186, 197, 185 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įgyti. Išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi atitikti ir protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko gabumai, sveikata ir amžius. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų pasaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Pripažinus atsakovą ieškovės tėvu, jis turi neginčijamą pareigą išlaikyti savo vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.).

Trečiasis asmuo D. K. ir ieškovė D. K. pateikė ieškovės, kai ši dar buvo nepilnametė, poreikių suvestinę, kurioje nurodyta, kad būtiniesiems poreikiams patenkinti buvo reikalinga apie 900 Lt suma, kurią sudaro 152 Lt išlaidų būstui išlaikyti, 300 Lt maistui, 15 Lt telefono ryšio paslaugoms, 25 Lt interneto ryšio paslaugoms, 100 Lt drabužiams, batams, 35 Lt vitaminams akims, 21 Lt akiniams (per metus - apie 250 Lt), 30 Lt higienos priemonėms, 90 Lt ugdymui, 150 Lt kišenpinigiams (144-145 b.l.). Ieškovė patvirtino, kad dar mokosi vidurinėje mokykloje, jokio turto neturi. Ieškovės buvusius specialiuosius poreikius - būtinybę nešioti akinius patvirtina į bylą pateiktas akinių receptas (150 b.l.). Ieškovė taip pat į bylą pateikė mokėjimo kvitus, patvirtinančius buvusias išlaidas dėl dailės mokyklos lankymo, interneto paslaugų sutarties kopiją, savivaldybei priklausančio būsto nuomos sutartį. Atsakovas ieškovės ir trečiojo asmens nurodyto išlaikymo pagrindimo neginčijo. Ieškovė ir trečiasis asmuo paaiškino, kad atsakovas dukters neišlaikė, jo prisidėjimas prie dukters išlaikymo buvo epizodinis, itin mažomis sumomis. Paskutiniu metu, t.y. paskutinius penkerius metus atsakovas dukters neišlaikė visiškai. Ieškovė, skaičiuodama susidariusį išlaikymo įsiskolinimą, prašo priteisti 14400 Lt sumą, skaičiuojant po 400 Lt kas mėnesį už 2011-01-17-2014-01-17 laikotarpį. Visu šiuo nurodytu laikotarpiu ieškovę, kuri tuo metu buvo nepilnametė, išlaikė jos motina D. K., prie jos išlaikymo prisidėjo ir trečiojo asmens motina (ieškovės močiutė), kuri gyvena kartu. Į bylą surinkti duomenys patvirtina, kad atsakovas nedirba (27, 82 b.l.), nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi (83-84 b.l.). Duomenų apie kitus išlaikytinius atsakovas nepateikė. Teismo iniciatyva užklausus Gyventojų registro tarnybą, gauti duomenys, kad atsakovas nepilnamečių vaikų, t.y. ir išlaikytinių, neturi (85 b.l.).

Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejų metų laikotarpiu iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo priteistinas 14400 Lt išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant po 400 Lt kas mėnesį už trejus metus, t.y. nuo 2011-01-01-17 iki ieškovės pilnametytsės 2014-01-17 (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p. CK 3.200 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Byla buvo inicijuota D. K., kai ieškovė D. K. dar buvo nepilnametė, todėl būtent trečiasis asmuo mokėjo žyminį mokestį, patyrė kitas bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu D. K. sulaukė pilnametystė, buvo pakeista D. K. ir D. K. procesinė padėtis.

Tenkinus ieškinį, iš atsakovo trečiajam asmeniui D. K. priteistina 144 Lt sumokėto žyminio mokesčio už pradinį reikalavimą dėl tėvystės nustatymo (15 b.l.), 90 Lt už procesinių dokumentų įteikimą per antstolį (68 b.l.). Duomenų apie atstovavimo išlaidų dydį ieškovė ir trečiasis asmuo nepateikė, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 98 str. 1 d.). Iš viso trečiojo asmens D. K. naudai iš atsakovo priteistina 234 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 47 str. 2 d., 93 str. 1 d.).

Be to, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 432 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 79, 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d.), 26,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 d., 92 str.). Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 458,80 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-268, 270, 392 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad atsakovas R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o ieškovė D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 14400 Lt (keturiolika tūkstančių keturi šimtai litų) išlaikymo įsiskolinimą už 2011-01-17 – 2014-01-17 laikotarpį.

Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 234 Lt (du šimtai trisdešimt keturi Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 458,80 Lt (keturi šimtai penkiasdešimt aštuoni Lt 80 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Sprendimą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti Kauno miesto civilinės metrikacijos biurui, įregistravusiam vaiko gimimą, tėvystės nustatymo faktui įregistruoti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Aistė Petrevičienė