Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui K. R. dėl skolos už šilumos energiją ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. B., R. Z., uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ prašė apeliacinį skundą tenkinti visiškai, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį. Nurodė, kad:

8.1. UAB „Vilniaus energija“ laikotarpiu nuo 2016-11-01 perleido ieškovui reikalavimo teisę į 331,37 Eur skolą. Atsakovas už šilumos energiją mokėdavo nepilnai ir nereguliariai, todėl susidarė skola už šilumos energiją butui ir bendrosioms reikmėms, ir už karšto vandens skaitiklio aptarnavimo mokestį ir šilumą temperatūrai palaikyti;

8.2. pagal CK 6.55 straipsnį, kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Atsakovo skolos apmokėjimas už kitą laikotarpį, neįrodo skolos apmokėjimo šioje byloje. Priešingai, nei nurodė teismas, atsakovui neskaičiuoti mokesčiai už karštą vandenį. Iki 2010-03 mokesčiai už karštą vandenį buvo priskaitomi išimtinai pagal kliento deklaruotą karšto vandens skaitiklių rodmenų skirtumą. Po 2010-03 atsakovas nedeklaravo karšto vandens skaitiklio rodmenų, mokesčiai už karštą vandenį (nuo 2010-03 iki 2015-02) jam nebuvo skaičiuojami. Nuo 2015-02-01 iki 2015-06-02 atsakovui mokesčiai už karštą vandenį priskaityti pagal normatyvą, tačiau 2015-08 visas kiekis buvo anuliuotas. Atsakovui iki 2012-02 taikytas 160 kWh / mėn. normatyvinis šilumos kiekis cirkuliacijai (kai yra du karšto vandens ir cirkuliacijos sistemos stovai bute ir vonios šildytuvas). Iki 2012-01 sąskaitos už cirkuliaciją buvo apmokamos pilnai, atsakovas su jomis sutiko. Sąskaita už 2012 m. vasarį apmokėta nepilnai. 2012-03 gavus pranešimą dėl atjungto gyvatuko, nuo 2012-03-01 taikytas 80 kWh / mėn. normatyvinis šilumos kiekis cirkuliacijai (kai yra du karšto vandens ir cirkuliacijos sistemos stovai bute, bet nėra vonios šildytuvo). Nepriklausomai nuo atsijungimo nuo vonios šildytuvo ir karšto vandens vartojimo, nuo pareigos mokėti už cirkuliaciją neatleidžiama;

8.3. atsakovo skola nuo 2010-02-01 negalėjo susidaryti, nes iki 2012-01 sąskaitos už cirkuliaciją buvo apmokamos pilnai. Šilumos kiekis, tenkantis karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai), priklauso ne nuo suvartoto karšto vandens kiekio, o nuo pastato karšto vandens sistemos konstrukcijos, butuose įrengtų vonios šildytuvų konstrukcijos ir galios. Komisijos 2007-01-29 nutarimu Nr. O3-5 patvirtinti šių šilumos sąnaudų vidutiniai normatyvai, kurie yra diferencijuoti priklausomai nuo karšto vandens sistemos tipo;

8.4. atsakovas neišreiškė valios pareikšti, kurią skolą grąžina pagal CK 6.55 straipsnį. Jis sąskaitas iki 2012-02 apmokėjo pilnai; sąskaitos už karštą vandenį anuliuotos; trečia pagrįstai išrašytų sąskaitų už cirkuliaciją atsakovas neturėjo teisės atsisakyti apmokėti;

8.5. teismas nepagrįstai vadovavosi tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismas neteisingai apskaičiavo ieškinio senaties terminą, nes skola susidariusi nuo 2012-02-01 ir šiam laikotarpiui dar negali būti taikomas ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. Apeliacijos objektą sudaro ginčas dėl ieškinio senaties termino taikymo ginče dėl atsiskaitymo už butui suteiktą šilumos energiją, skolos susidarymo laikotarpio bei suteiktų paslaugų, kai atsakovo bute yra pertvarkyta šilumos energijos tiekimo sistema.

12. CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.384 straipsnio, reglamentuojančio energijos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą bei pratęsimą, 1 dalį, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų.

13. Byloje nustatyta, jog atsakovas K. R. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, Nekilnojamojo turto registre registruotas buto šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Nuo 2014-11-13 iki 2018-08-31 registruota buto nuomos sutartis, sudaryta su E. B. ir R. Z. Atsakovas už šilumos energiją atsiskaito, sutartinių santykių su ieškovu buvimo neginčija.

14. Byloje kilo ginčas dėl skolos susidarymo laikotarpio bei ieškovo teisės CK 6.55 straipsnio pagrindu paskirstyti atsakovo atliekamus mokėjimus. Apeliaciniame procese yra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad įsiskolinimas yra susidaręs už laikotarpį nuo 2010-02-01 iki 2015-05-31. Šią išvadą teismas grindė teismo procesu Švenčionių rajono apylinkės teismo byloje Nr. eL2-996-617/2015 bei trečiojo asmens R. Z. paaiškinimais. Tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ nurodo, jog tokia išvada negalėjo būti padaryta, nes atsakovo skola pradėjo formuotis tik nuo 2012 m. vasario mėn.

15. Ieškinyje nurodoma, jog atsakovo skola susidarė laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-10-31. Iš prie ieškinio pridedamos skaičiuotės matyti, kad ginčo periodo pradžioje (2020-01) skolos likutis sudaro 145,89 Eur, priskaičiavus už einamąjį periodą 62,98 Eur, už 2020 m. sausio mėn. priskaičiuota 208,87 Eur suma. Ginčo periodo pabaigoje (2020-10) skolos likutis sudaro 208,97 Eur, priskaičiavus už einamąjį periodą 20,33 Eur, sumokėjus 10 Eur, už 2020 m. spalio mėn. priskaičiuota 219,30 Eur suma. 2020-10-31 įspėjimu ieškovas pareikalavo sumokėti 256,01 Eur skolą, iš kurios 1,21 Eur delspinigių.

16. Atsakovas įrodinėjo, jog skola susidarė laikotarpiu nuo 2010-02-01 iki 2015-05-31. Su 2021-04-22 teisme gautais paaiškinimais atsakovas pateikė sąskaitą už 2020 m. spalio mėn., kurioje nurodytas 244,47 Eur skolos likutis mėnesio pradžiai. Taip pat atsakovas pateikė lentelę, kuria įrodinėjo, kad skolos likutis susiformavo iki 2015-12-31. Taip pat atsakovas pateikė UAB „Vilniaus energija“ 2015-07-02 pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 681,61 Eur skolos už šilumos energiją, susidariusios nuo 2012-04-01 iki 2015-06-29, priteisimo iš atsakovo K. R. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015-07-07 teismo įsakymu skolą buvo nutarta išieškoti, tačiau atsakovui pateikus prieštaravimus, teismo 2015-08-10 nutartimi teismo įsakymas panaikintas ir UAB „Vilniaus energija“ pareiškimas laikytas nepaduotu, nes nebuvo pateiktas ieškinys.

17. Ieškovo pateiktais duomenimis byloje nustatyta ir neginčijama, kad 2002-02-01 SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Dalkia“ sudarė Vilniaus m. šilumos ūkio nuomos sutartį, kuria UAB „Vilniaus energija“ 15 metų terminui perduotas valdyti nuomos teise visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susijęs SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ turtas. Nuo 2002-03-29 iki 2017-03-29 šilumos tiekimo veiklą Vilniaus mieste vykdė UAB „Vilniaus energija“. Nuo 2017-03-30 šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo ieškovas. 2017-06-22 perdavimo – priėmimo aktu UAB „Vilniaus energija“ perdavė ieškovui Vilniaus miesto vartotojų skolas, kurių apmokėjimo terminas baigėsi 2017-03-29. Iš ieškovo 2021-04-27 raštu pateiktų duomenų matyti, jog ieškovui 2017-03-29 buvo perduota atsakovo 331,37 Eur skola.

18. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime paaiškino, kad atsakovo skola pradėjo formuotis nuo 2012 m. vasario mėn. sąskaitos, kuri apmokėta nepilnai. 2012 m. kovo mėn. bendrovė gavo UAB „Antakalnio būstas“ pranešimą dėl atjungto gyvatuko ir nuo 2012-03-01 pradėjo taikyti 80 kWh / mėn. normatyvinį šilumos kiekis cirkuliacijai (kai yra du karšto vandens ir cirkuliacijos sistemos stovai bute, bet nėra vonios šildytuvo).

19. Aptarti duomenys patvirtina, kad prie ieškinio pateiktoje skaičiuotėje nurodomi skolos susidarymo duomenys nėra tikslūs, kadangi nurodomai periodo pradžiai jau yra nustatytas ankstesnis įsiskolinimas – 145,89 Eur likutis. Ieškovas pažymėjo, jog jis tikslius skolos duomenis turi tik už laikotarpį nuo 2017 m., kai pradėjo teikti šilumos energiją Vilniaus miestui. Atsakovo pozicija, jog skola atsirado nuo 2010 m., nepagrįsta jokiais duomenimis. Nors ir sutiktina su atsakovu, jog tokių duomenų, pavyzdžiui, sąskaitų, išsaugojimas tokį ilgą laiką yra sudėtingas, tačiau atsakovas nepagrindė ir kokio nors įvykio buvimo, su kurio atsiradimu būtų galima sieti sąskaitų už šilumos energiją neapmokėjimą nuo 2010 m. Atsakovas teismui aiškino, jog jis pertvarkė šilumos energijos tiekimo butui sistemą, tačiau nepateikė duomenų, jog tai padarė anksčiau, nei trečiajam asmeniui buvo pateiktas UAB „Antakalnio būstas“ pranešimas dėl atjungto gyvatuko, t. y. 2012 m. kovo mėn. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog jis 2010 m. užsakė projektą, pagal kurį buvo atjungtas rankšluosčių džiovintuvas ir karštas vanduo, tačiau nei projekto, nei šilumos tiekėjo sprendimo dėl projekto įgyvendinimo ar bent pranešimo šilumos tiekėjui apie atliktą pertvarką nepateikė. Duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad pertvarkymas buvo būtinas dėl netinkamo šilumos energijos tiekimo, nes ilgai neatitikėdavo karštas vanduo, tačiau jokių pareiškimų, pranešimų ar blogą šilumos tiekimą patvirtinančių aktų teismui neteikė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo bute šilumos energijos tiekimas buvo pertvarkytas anksčiau nei nuo 2012 m. kovo mėn. Atsakovas 2021-04-22 teisme gautame pareiškime teikia lentelę, kad skola prasidėjo nuo 2015-12-31. Atsakovas Švenčionių rajono apylinkės teismo byloje Nr. eL2-996-617/2015 pateiktuose prieštaravimuose yra nurodęs, kad karštu vandeniu nesinaudoja nuo 2010 m., tačiau nėra pateikęs teisėtą atsijungimą nuo šilumos energijos tiekimo sistemos patvirtinančių duomenų ir apskritai nėra nurodęs, jog atsijungimas buvo atliktas 2010 m. Tokiu būdu nėra pagrindo nustatyti aplinkybes, kad atsakovo skola galėjo pradėti formuotis 2010 m., o ne nuo 2012 m. vasario mėn.

20. Švenčionių rajono apylinkės teismo byloje Nr. eL2-996-617/2015 pateiktame kreditoriaus pareiškime UAB „Vilniaus energija“ prašo priteisti skolą nuo 2012-02-01 iki 2015-05-31. Šiais duomenimis trečiasis asmuo bei ieškovas remiasi nagrinėjamoje byloje. Kaip matyti iš aukščiau aptartį įrodymų ieškovui 2017 m. buvo perduota 331,37 Eur skola. Trečiasis asmuo R. Z. nurodė, kad nuo nuomos sutarties sudarymo apie 200 Eur skola nuolat buvo įtraukiama į sąskaitas. Su ieškiniu pateiktoje skaičiuotėje taip pat nuo ginčo periodo pradžios yra įtraukiama apie 200 Eur skola. Remiantis išdėstytu, spręstina, kad atsakovo skola už šilumos energiją pradėjo formuotis nuo 2012 m. vasario mėn.

21. Ieškovas rėmėsi CK 6.55 straipsnio norma, reglamentuojančia įmokų paskirstymą, kai yra kelios skolos. CK 6.55 straipsnio 1 dalis nurodo, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola.

22. Aptariant atsakovo atliktus mokėjimus, sutiktina su ieškovo pozicija, kad atsakovas mokėjo nereguliariai ir nenurodydamas, kokias sąskaitas apmoka. Dėl šios priežasties nėra galima nustatyti atsakovo pozicijos dėl skolų grąžinimo eiliškumo. Byloje nėra galimybių nustatyti, kokios senesnės skolos atsakovas neapmoka. Nėra nustatyta konkreti atsakovo ginčijama skola, kurios jis nesutiko sumokėti. Nors iš pateiktų duomenų matyti, kad skola yra atsiradusi nuo 2012 m., tačiau skolos dydis kito. Pareiškime dėl teismo įsakymo nurodyta 681,61 Eur skola, 2017-03-29 ieškovui perduota 331,37 Eur skola, prie ieškinio pateiktoje skaičiuotėje 2020-01-01 skolos likutis buvo 145,89 Eur, 2020-10-01 skolos likutis buvo 208,97 Eur. Jokių atskirų pareiškimų dėl einamųjų mokėjimų paskirstymo atsakovas neteikė. Nors Švenčionių rajono apylinkės teismo byloje Nr. eL2-996-617/2015 pateiktuose prieštaravimuose yra nurodęs, kad jis nesutinka su teismo įsakymu priteista skola, tačiau jokių pareiškimų dėl įmokų paskirstymo nepadarė. Dėl paminėtų aplinkybių vertintina, kad atsakovas nebuvo ieškovui nurodęs, kurias skolas jis dengia atliekamais mokėjimais, dėl ko ieškovas turėjo pagrindą taikyti CK 6.55 straipsnio 2 dalį ir laikyti, kad einamaisiais mokėjimais atsakovas grąžina seniausias skolas. Tokiu būdu ieškinio įsiskolinimo periodas už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-10-31 yra tinkamas.

23. Sutiktina su ieškovu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad 10 metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje, yra praleistas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad prašoma priteisti skola susidarė už laikotarpį nuo 2010-02-01 iki 2015-05-31, tačiau ieškinio senaties terminą pradėjo skaičiuoti nuo teismo nustatytos skolos pradžios dienos. Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjamoje byloje pateiktas 2021-01-21. Ieškinio senatis galėtų būti taikoma tik skolos daliai, kuri susidarė iki 2011-01-21, t. y. maždaug už metus teismo nustatyto ginčo periodo. Šioje nutartyje nustačius, jog skola pradėjo susidaryti nuo 2012 m. vasario mėn., jokia skolos dalis negali būti vertinama, kaip susidariusi anksčiau nei 10 metų iki pareiškimo dėl teismo įsakymo padavimo.

24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytą sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. CK 1.125 straipsnio 9 dalies terminas ginčuose dėl atsiskaitymo už šilumos energiją netaikomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2009 išaiškinta, kad CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taip pat negali būti taikomas, kadangi periodinė išmoka – tai konkreti piniginė suma, mokama konkrečiais terminais, tuo tarpu mokestis už šilumos energiją negali būti išreikštas konkrečia pinigų suma, nes jis kinta priklausomai nuo metų laiko sezono, suvartotos energijos kiekio ir šilumos energijos tiekimo metu galiojančių mokesčių tarifų. Be to, nors įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai nustato mokesčių mokėjimo už energiją tvarką, bet tai nepatvirtina šių mokesčių periodiškumo.

25. Ieškovas patvirtina, jog nuo veiklos vykdymo pradžios atsakovui mokesčiai yra taikomi tik už patiektą šildymo energiją bei šilumos energiją priskirtą bendrosioms reikmėms, mokesčiai už karštą vandenį nėra skaičiuojami. UAB „Vilniaus energija“ teismui paaiškino, jog atsakovui iki 2012-02 imtinai taikytas 160 kWh / mėn. normatyvinis šilumos kiekis cirkuliacijai (kai yra du karšto vandens ir cirkuliacijos sistemos stovai bute ir vonios šildytuvas), o 2012-03 gavus UAB „Antakalnio būstas“ pranešimą dėl atjungto gyvatuko, nuo 2012-03-01 iki bendrovės veiklos pabaigos pradėtas taikyti 80 kWh / mėn. normatyvinis šilumos kiekis cirkuliacijai, skirtas skaičiavimui, kai yra du karšto vandens ir cirkuliacijos sistemos stovai bute, bet nėra vonios šildytuvo. 2021-07-13 Statinio apžiūros akte yra nurodyta, kad bute vonios patalpoje nėra rankšluosčių džiovintuvo nuo karšto vandens cirkuliacinės sistemos, sumontuotas intarpas ir izoliuotas kevaline šilumine izoliacija.

26. Ieškovas skaičiavimams pagrįsti rėmėsi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtinto Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 ir kartu taikomo komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. O3-41 patvirtinto Šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5 taisykles, o nuo 2017-08-01 pagal komisijos 2016-06-13 nutarimu Nr. O3-183 patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 ir kartu taikomo komisijos 2016-06-13 nutarimu Nr. O3-184 patvirtinto Šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5, taisykles, kurie labiausiai atitinka Namo šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus. Teismui nebuvo pateikti prieštaravimai dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimais patvirtintų metodų taikymo namui (duomenys neskelbtini), tinkamumo. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodė, kad name iki 3 aukšto veikia dvivamzdė sistema, o į paskutinį 4 aukštą ateina tik vienas vamzdis. Karšto vandens cirkuliacija bute nevyksta, todėl šiluma karšto vandens temperatūrai palaikyti nevartojama. Teismui pateiktu atsiliepimu atsakovas neginčijo aplinkybės dėl mokesčio už normatyvinį šilumos kiekį cirkuliacijai. Posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino ieškovo poziciją, kad mokestis už šilumos kiekį cirkuliacijai turi mokėti ir po atsijungimo. Atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytas argumentas vertinamas kaip nauja aplinkybė, kuri nebuvo įrodinėta pirmosios instancijos teisme.

27. Atsakovas sąskaitas apmoka, skolos paskaičiavimo neginčija. Atsakovas neteikė įrodymų, jog ieškovo pozicija dėl paskirstymo metodo taikymo klaidinga, aplinkybės teismo neprašė tirti, specialistų išvadų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Skola priteistina CK 6.383 straipsnio 1 dalies pagrindu. Delspinigiai paskaičiuoti po 0,02 proc. už kiekvieną pradelstą dieną pagal Įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalį.

28. Ieškovas prašo priteisti 5 proc. palūkanas CK 6.37 ir CK 6.210 straipsnių pagrindu. Kadangi atsakovas yra fizinis asmuo, turi būti priteisiamos 5 proc. palūkanos pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį.

29. Apibendrinant išdėstytus argumentus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas. CPK 330 straipsnis nustato, kad materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino. Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovas sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio bei 2,65 Eur už registrų duomenis ir turėjo 15 Eur išlaidų už apeliacinio skundo padavimą. Patenkinus ieškinį išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326, 331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai iš atsakovo K. R. priteisti 219,30 skolos, 4,98 Eur delspinigių, viso 224,28 Eur (du šimtus dvidešimt keturis eurus 28 centus) bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 224,28 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021-01-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai iš atsakovo K. R. priteisti 32,65 Eur (trisdešimt du eurus 65 centus) bylinėjimosi išlaidų.