- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-12
- Bylos Nr.
- eAS-1073-789/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01865-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pran.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2025 m. kovo 4 d. raštą Nr. (1.23 Mr)-7R-818 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Teisingumo ministeriją tinkamai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo). Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo, pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka faktinės situacijos. Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu.
Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatė, kad pareiškėjui 2025 m. kovo 31 d. buvo žinoma apie ginčijamą Raštą, kadangi pareiškėjas 2025 m. kovo 31 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą, ginčydamas šį aktą (administracinė byla Nr. eI3-10928-780/2025). Teismas pažymėjo, kad vėliau su tapačiu pareiškimu dėl to paties rašto pareiškėjas kreipėsi į teismą 2025 m balandžio 6 d. (administracinė byla Nr. eI3-11207-426/2025), 2025 m. gegužės 14 d. (administracinė byla Nr. eI3-12880-631/2025).
Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundas dėl Rašto panaikinimo yra pateiktas, praleidus nustatytą vieno mėnesio terminą. Vertindamas, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą procesinį terminą, teismas atkreipė dėmesį, kad, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, pareiškėjas nuo 2025 m. sausio mėnesio yra kreipęsis su skundais į Regionų administracinį teismą daugiau nei šimtą kartų. Teismo vertinimu, tai patvirtina, kad pareiškėjas aktyviai naudojasi teismine gynyba, teikia skundus, tačiau, nesulaukęs teismo nutarties dėl jo skundo dėl konkretaus viešojo administravimo subjekto sprendimo priėmimo įsiteisėjimo (kaip nustatyta šiuo konkrečiu atveju), teikia tapačius skundus pakartotinai, pats savo veiksmais sudarydamas situaciją dėl praleisto termino skundui paduoti.
Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas vertino, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, sutrukdžiusių jam kreiptis į administracinį teismą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo per įstatymo nustatytą terminą.
Teismas darė išvadą, kad, pareiškėjui nenurodžius jokių svarbių priežasčių ir nepateikus tokias priežastis galinčių patvirtinti įrodymų, yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), kaip paduotą praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio apskundimo terminą ir nesant pagrindo atnaujinti jį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas su analogišku reikalavimu jau ne kartą kreipėsi į Regionų administracinį teismą, kuris atsisakė priimti pareiškėjo skundus, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė pareiškėjo atskiruosius skundus, paliko pirmosios instancijos teismo nutartis nepakeistas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. birželio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-641-815/2025 konstatavo, kad pareiškėjo skundžiamas Teisingumo ministerijos Raštas yra informacinio pobūdžio, nesukeliantis jam jokių teisinių pasekmių.
Teismas nenustatė duomenų, kad žyminis mokestis būtų sumokėtas už teismui paduotą skundą, todėl nurodė, kad pareiškėjui žyminis mokestis nėra grąžinamas.
III.
Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne)tam pačiam (teisėjui) teismui; 2) kreiptis į Konstitucinį Teismą; 3) pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka tikrovės ir kad įstatymų apibrėžtomis ribomis sąmoningas, tyčinis teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų nenagrinėjimas neatitinka elementarios moralės, vertybių sistemos ir demokratinės valstybės sampratos; 4) priimti atskirąją nutartį (dėl teisės į teisminę gynybą, praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti bylą ir pan.), pateikti ją Regionų administracinio teismo pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, Teisėjų garbės teismui.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sąmoningai ir neteisėtai nesprendžia pareiškimo priėmimo klausimo, yra varžoma pareiškėjo teisė į pažeistų teisių teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą), nustatęs, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą pareiškimo (skundo) padavimo terminą ir nenurodė jokių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti šį terminą. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo skundą.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad pareiškėjas jau anksčiau kreipėsi į teismą su pareiškimais (skundais), prašydamas panaikinti Raštą, įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti veiksmus (žr., pvz., administracines bylas Nr. eI3-12364-505/2025, Nr. eI3-12880-631/2025, Nr. eI3-13139-809/2025, Nr. eI3-13232-952/2025 ir kt.). Pareiškimuose (skunduose) buvo nurodytos tos pačios aplinkybės, kaip ir šioje byloje paduotame pareiškime (skunde). Regionų administracinis teismas atsisakė priimti tokius pareiškėjo pareiškimus (skundus), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-691-552/2025, 2025 m. liepos 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-715-1047/2025, 2025 m. liepos 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-725-1188/2025, 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-743-1047/2025 ir kitomis nutartimis atmetė pareiškėjo atskiruosius skundus, paliko pirmosios instancijos teismo nutartis nepakeistas, nustatęs, kad pareiškėjas yra praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą ginčyti Raštą. Pažymėtina, kad šioje byloje paduotame atskirajame skunde nurodomos iš esmės tos pačios aplinkybės, kurios buvo nurodytos ir atskiruosiuose skunduose, kurie buvo išnagrinėti minėtomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis.
Taigi dėl pareiškėjo analogiško pareiškimo (skundo) reikalavimų nepriimtinumo ir dėl ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino ginčyti Raštą praleidimo jau yra pasisakyta galutinėse ir neskundžiamose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, pareiškėjas nenurodo jokių naujų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apeliacinės instancijos teismas. Dėl to teisėjų kolegija, remdamasi įsiteisėjusiose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse nurodytais argumentais ir nekartodama jų šioje nutartyje, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą), ir dėl šios priežasties atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą.
Dėl pareiškėjo šioje byloje suformuluotų procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, priimti atskirąją nutartį netenkinimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra detaliai pasisakęs, nagrinėdamas tapačius pareiškėjo atskiruosius skundus minėtose nutartyse. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą bei priimti atskirąją nutartį, nenurodo naujų argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismo nebūtų įvertinti, todėl šie prašymai netenkinami.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti tam tikras aplinkybes, susijusias su Konstitucinio Teismo nutarimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam atskirąjį skundą dėl konkrečios pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, ABTĮ nuostatos nesuteikia teisės nagrinėti ir spręsti tokio pobūdžio klausimus, kuriuos pareiškėjas nurodo minėtame prašyme.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.