Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-09-19 · Byla Nr. ATP-1005-166/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-07-11Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-09-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-19
Bylos Nr.
ATP-1005-166/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-06047-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Stasys Punys
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-1005-166/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06047-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Punys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal UAB „duomenys neskelbtini“ atstovės A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimo, kuriuo V. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 130 ² str.; 124¹ str. 7 d.; 187 str. 2 d. ir paskirta galutinė administracinė nuobauda- 4000 (keturių tūkstančių) litų bauda su automobilio Nissan Navara, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. nubaustas už tai, kad 2014-05-11, 14.44 val., Vilniuje, Gailestingųjų seserų gatvėje (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumas (2,89 prom.) vairavo automobilį Nissan Navara, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, neturėjo su savim automobilio registracijos dokumento, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo, automobilio techninės apžiūros dokumento. Pažeidimą padarė, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 str. numatytą pažeidimą.

Tokiais savo veiksmais padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str., 124¹ str.7 d.

Taip pat V. L. nubaustas už tai, kad 2014-05-11 14.44 val. Vilniuje, Gailestingųjų seserų gatvėje (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus trukdė užtraukti automobilį Nissan Navara, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), ant vežimėlio, į policininkų teisėtus reikalavimus nutraukti neteisėtą veiką nereagavo, tapo agresyvus, tuo savo veiksmais nevykdė policijos pareigūno teisėto nurodymo ir reikalavimo.

Tokiais savo veiksmais padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 11 d. nutarimu pripažino V. L. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str. skyrė 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) baudą su automobilio Nissan Navara, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu; V. L. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d. ir skyrė 30 Lt (trisdešimties litų) baudą; V. L. pripažinto kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, ir skyrė 300 (trijų šimtų) litų baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, V. L. skirta galutinė administracinė nuobauda – 4000 (keturių tūkstančių) litų bauda su automobilio Nissan Navara, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu UAB „duomenys neskelbtini“ atstovė A. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-11 nutarimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apelianto manymu, teismas padarė esminių proceso teisės pažeidimų, nes netinkamai ištyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, paneigiančius apelianto kaltę dėl V. L. vairavimo 214-05-11 neblaiviame stovyje, o taip pat nurodoma, jog teismas padarė ir esminių materialiosios teisės pažeidimų, nes byloje netaikė LR ATPK 30¹ str. nuostatų. Pasak apelianto, byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad automobilis buvo paimtas su savininko valia ir juo buvo disponuojama neteisėtai, tai yra, teismas turėjo nustatyti, kad automobilis buvo paimtas ir naudotas ne prieš jo savininko apelianto ir už jį atsakingo bendrovės direktorės bei automobilio nuomininkės A. L. valią. Skunde nurodoma, jog reikšminga aplinkybė byloje yra pažeidėjo V. L. girtumas ir sutuoktinių V. L. ir A. L. ginčas. Pasak apeliantės po konfliktinės situacijos ji negalėjo įtakoti neblaivaus V. L. veiksmų. Taip pat nurodoma, jog svarbi aplinkybė byloje yra ir ta, kad V. L. savavališkai paėmė automobilio raktelius, todėl automobilio neteisėtas naudojimas nebuvo susijęs su apeliantės valia, nes V. L. veikė slapta ir savavališkai. Apeliaciniame skunde nurodama, jog teismas nevertino aplinkybės, kad V. L. neturėjo galimybės be V. L. žinios patekti į biurą, kur buvo saugojami automobilio rakteliai. Apeliantės manymu teismas nepagrįstai nevertino ir netyrė pateiktų duomenų apie V. L. sveikatos ir psichinę būklę. Pažymima, kad V. L. pastebėjusi galimą V. L. pažeidimą, elgėsi tinkamai. Atkreipiamas dėmesys, jog teismas į bylos nagrinėjimą nebuvo iškvietęs vyr. patrulio duoti paaiškinimų žodžiu ir taip panaikinti esančius prieštaravimus.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pažeidėjas V. L. nurodo jog suvokia atsakomybę ir gręsiančias pasekmes už tokį pakartotiną nusižengimą, kad dėl įvykio labai gailisi bei prašo įvertinti, kad važiuoti jis niekur neketino.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliaciniame skunde iš esmės neginčijama veikos kvalifikacija, tačiau nesutinkama su paskirta nuobauda – automobilio konfiskavimu. Nurodoma, pirmosios instancijos teismas sprendimą taikyti apeliantui priklausančio automobilio konfiskavimą priėmė nevisapusiškai, nepilnutinai ir neobjektyviai neištyręs visų šio klausimo išsprendimui reikšmingų bylos aplinkybių ir galimų įrodymų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotos, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino ir pagrįstai padarė išvadą, kad V. L. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus numatytus ATPK 130² str., 124¹ str. 7 d.; 187 str. 2 d. bei paskyrė teisingą nuobaudą - 4000 (keturių tūkstančių) litų baudą su automobilio Nissan Navara, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 130² str. sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma, o ne alternatyvi administracinė nuobauda. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems Lietuvos Respublikos ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisės ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (2008-05-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2A-4-2012).). Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Nurodyta, jog Lietuvos Respublikos ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Tokios praktikos yra laikomasi iki šiol. Toks teisinių santykių sureguliavimas įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis Nissan Navara, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. L. padarė jam inkriminuojamus teisės pažeidimus, priklauso UAB „duomenys neskelbtini“, kuri šį automobilį yra išnuomojusi A. L..

Kaip jau buvo minėta, ATPK ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma papildoma nuobauda. Atkreiptinas dėmesys, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ATPK 130² straipsnyje numatytų pažeidimų bylose konfiskuojami ne tik daiktai, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, bet ir tie daiktai, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, kurie nėra pažeidėjo nuosavybė.

Nors automobilis Nissan Navara, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal nuomos sutartį ir priklauso A. L., tai yra panaudotas automobilis nėra V. L. nuosavybė, tačiau kaip minėta, ATPK 26 str. 1 d. yra nustatyta, kad daiktai, buvę ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinės teisės pažeidimo įrankiu, konfiskuojami nepriklausomai nuo to, kam jie nuosavybės teise priklauso. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad šiuo metu už automobilį atsakinga A. L. nedavė leidimo V. L. naudotis jai patikėtu automobiliu, nepatvirtina, jog automobilio valdytoja ėmėsi atitinkamų priemonių jai patikėtam turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, transporto priemonės savininkas ar valdytojas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. L. nebuvo aktyvi ir nepasirūpino, jog V. L., kuris jau ne kartą baustas administracine tvarka už šios transporto priemonės vairavimą, be to ir esant neblaiviam, neturėtų galimybės pasinaudoti minėtu automobiliu. Be to A. L. žinodama, kad jos sutuoktinis V. L. yra neblaivus ir pastebėjusi, jog kieme nėra automobilio, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, neinformavo policijos, apie galimai neblaivų sutuoktinį paėmusį jai priklausantį automobilį. Nors apeliaciniame skunde nurodama, jog teismas nevertino aplinkybės, kad V. L. neturėjo galimybės be A. L. žinios patekti į biurą, kur buvo saugojami automobilio rakteliai, tačiau kaip matyti iš bylos, V. L. yra įmonės direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams, todėl tikėtina, kad į įmonės patalpas patekti jis galėjo ir pateko. Pastarosios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. L. kaip automobilio valdytoja, pakankamai nepasirūpino automobiliu ir neužtikrino, kad jos automobiliu kiti asmenys nedarytų pažeidimų. Taigi byloje nėra įtikinamų įrodymų, patvirtinančių, kad automobilis Nissan Navara, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paimtas prieš transporto priemonės savininkės valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone A. L. priklausančio automobilio Nissan Navara, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas laikytinas proporcingu teisės pažeidimui, kurį įvykdė V. L. ir atitinka visuomenės siekiamus ir visuotinai svarbius tikslus, ir nesuvaržo asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Vis tik ta aplinkybė, jog transport priemonė, kuria buvo padarytas pažeidimas, priklauso kitam asmeniui, nėra besąlygiškas pagrindas pažeidimo padarymo įrankio nekonfiskuoti. Taigi, šiuo konkrečiu atveju V. L., įvykdžiusiam ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, apylinkės teismas pagrįstai skyrė papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nenusveria pirmosios instancijos teismo nutartime padarytų išvadų.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismas padarė ir esminių materialiosios teisės pažeidimų, nes byloje netaikė LR ATPK 30¹ str. nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo skundo argumentu ir jis yra atmestinas.

Iš tiesų skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal teismų praktiką ATPK 30¹ straipsnio taikymas yra siejamas tik su visuma tam tikrų ATPK 30¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurios gali būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios pažeidėjo atsakomybę, todėl taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas daikto, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, savininko naudai nėra pagrindo.

Įvertinus šios bylos duomenis daroma išvada, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Nors teismas nustatė pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino, jog padarė pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi, tačiau atsižvelgiama ir į tai, kad pažeidėjas V. L. eilę kartų baustas administracine tvarka, baustas už pažeidimus transporte, tame tarpe ir vairavimą esant neblaiviam, todėl nėra pagrindo apeliantui taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Būtina pažymėti tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Šiuo atveju konstatuotina, jog susidariusi situacija nebuvo išskirtinė, sudaranti pagrindą, skiriant administracinę nuobaudą, svarstyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo galimumą. Apeliacinės instancijos teismas keisti ar švelninti paskirtos nuobaudos nemato pagrindo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, esminių proceso pažeidimų aukštesnės instancijos teismas nenustatė. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina ir tai, jog šiuo atveju transporto priemonės savininkė turi teisę kreiptis į teisės pažeidimą padariusį asmenį dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir UAB „duomenys neskelbtini“ atstovės A. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas (parašas) Stasys PunysNuorašas tikras:Teisėjas Stasys Punys