Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-10-15 · Civilinė byla Nr. 2S-1762-275/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-15
Bylos Nr.
2S-1762-275/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14793-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Skolininkas
J. Č., J. K.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1762-275/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14793-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 122.4.,128.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkų J. Č. ir J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal skolininkų J. Č. ir J. K. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis V. M., UAB „KRS“, TŪB „Energija“, V. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Skolininkai J. Č. ir J. K. kreipėsi į antstolį V. M. skundu, prašydami panaikinti antstolio 2014-02-03 patvarkymus dėl skolos išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. 0013/11/02230 ir Nr.0013/11/02228, taip pat nutraukti išieškojimą iš pareiškėjų darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų. Nurodė, kad minėtu patvarkymu antstolis pažeidė CPK 672 str. 1 d. nuostatą, pagal kurią tuo atveju, jei ūkinė bendrija neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, išieškojimas nukreipiamas solidariai į jos narių turtą. Pareiškėjų teigimu, nors TŪB „Energija“ neturėjo pakankamai piniginių lėšų išieškotojo reikalavimams įvykdyti, tačiau turėjo kitos rūšies turto, į kurį buvo galima nukreipti išieškojimą. Tokiu būdu antstolis neturėjo teisės nukreipti išieškojimo į TŪB „Energija“ narių J. Č. ir J. K. priklausantį darbo užmokestį. Antstolis 2014-04-22 priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjų 2014-04-09 skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodė, jog antstolis vykdė Vilniaus apygardos teismo 2010-07-07 sprendimo pagrindu 2011-12-28 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5370-258/2010, kuriame nurodyta, jog TŪB „Energija“ neturint pakankamai lėšų, likusios sumos išieškojimą solidariai nukreipti į V. D., J. K., J. Č. turtą. Pažymėjo, jog minėto Vilniaus apygardos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje ir jo pagrindu išduotame vykdomajame rašte išieškojimo nukreipimas į solidarių skolininkų turtą susietas tik su TŪB „Energija“ turimų piniginių lėšų, o ne kitos rūšies turto, nepakankamumu. Nurodė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, nagrinėjęs pareiškėjų V. D. ir J. K. skundus dėl antstolio veiksmų, nustatė prejudicinį faktą, kad norint nukreipti išieškojimą į solidariųjų skolininkų turtą, pakanka nustatyti aplinkybę, kad TŪB „Energija“ neturi piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreipiamas išieškojimas, o ne kitos rūšies turto.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-29 nutartimi atmetė J. Č. ir J. K. skundą. Nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-03-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-5853-866/2012 pagal pareiškėjų V. D. ir J. K. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų pažymėjo, kad norint nukreipti išieškojimą į solidariųjų skolininkų (V. D., J. K. ir J. Č.) turtą, pakanka nustatyti aplinkybę, kad TŪB „Energija“ neturi piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreipiamas išieškojimas, o ne kitos rūšies turto. Konstatavo, kad minėtoje civilinėje byloje nustatyta aplinkybė, t. y. išduotame vykdomajame rašte išieškojimo nukreipimas į solidarių skolininkų turtą susietas tik su TŪB „Energija“ turimų piniginių lėšų, o ne kitos rūšies turto, nepakankamumu, laikytina prejudiciniu faktu, kurio nagrinėjamoje byloje nebereikia įrodinėti ir kurio šalys nebegali ginčyti. Skolininkai neginčijo fakto, jog TŪB „Energija“ priklausančių piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, nepakako vykdomajame rašte Nr. 2-5370-258/2010 nurodytai sumai padengti tačiau teigė, kad iš jų, kaip solidariųjų skolininkų, darbo užmokesčio negalėjo būti išieškotas įsiskolinimas, kadangi TŪB „Energija“ turėjo pakankamai kitos rūšies turto, iš kurio galėjo būti dengiamas įsiskolinimas, taigi skolininkai nagrinėjamoje byloje ginčijo aplinkybes, kurios buvo nustatytos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5370-258/2010 ir laikytinos prejudiciniu faktu, kuris yra neginčytinas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu skolininkai J. Č. ir J. K. prašo sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl 2010-07-07 Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5370-258/2010 išaiškinimo; pakeisti 2014-05-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-22148- 845/2014 ir priimti naują nutartį, kuria pareiškėjų skundą tenkinti - panaikinti antstolio V. M. 2014-02-03 Patvarkymus dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0013/11/02230 ir Nr. 0013/11/02228 ir nutraukti išieškojimą iš skolininkų darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas skundžiamoje nutartyje nenagrinėjo pareiškėjų skunde nurodytų aplinkybių, nurodydamas, jog šios aplinkybės buvo nustatytos Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5853-866/2012 ir laikytinos prejudiciniu faktu, kuris yra neginčytinas. Tačiau pagal CPK 182 str. 2 p. nuostatas, prejudiciniais pripažįstami tik teismo sprendimu, o ne teismo nutartimi nustatyti faktai.

2. Siekdamas išvengti ginčų ir akivaizdžių nesutikimų su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytos sąvokos „lėšos” interpretacijomis, antstolis turėjo pasinaudoti CPK 589 str. ir kreiptis į teismą dėl procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo.

3. Skolininkas J. Č. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 278 str. 1 d., 2014-06-10 kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti sprendimą, jos motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis šiuo aspektu - ar sprendimo rezoliucinėje dalyje vartojama sąvoka „lėšos“ inier alia apima ir kitos rūšies turtą, ne tik pinigines lėšas. Atsižvelgiant į tai, prašo stabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėtas jo prašymas dėl sprendimo išaiškinimo.

Atsiliepimas

Antstolis V. M. su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Vilniaus apygardos teismo 2011-12-28 išduotame vykdomajame rašte jokių teiginių apie tai, kad skolos išieškojimo nukreipimas į solidarių skolininkų turtą sietinas su TŪB „Energija“ turimo turto pakankamu, nėra pateikta.

2. Šioje civilinėje byloje nėra atsiradę jokių naujų esminių aplinkybių, todėl nėra juridinės būtinybės keisti jau suformuotos teisminės praktikos. Be to, tiek teismo sprendimas, tiek teismo nutartis turi tokią pačią juridinę galią ir yra privalomi visiems asmenims.

Šalies argumentai

3. Aplinkybė, kad apeliantas kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo išaiškinimo negali būti laikoma tinkamu pagrindu stabdyti nagrinėjamą bylą.

2014 m. liepos 21 d. apeliantai į bylą pateikė 2014-07-10 Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5370-25/2010, kuria išaiškintas 2010-07-07 sprendimas.

2014-08-19 gauti suinteresuoto asmens UAB „KRS“ rašytiniai paaiškinimai byloje. Paaiškina, kad tai, jog nėra galimybės išieškoti iš TŪB „Energija” turto ir lėšų reiškia, kad turi būti vertinamos galimybės, o ne vien tik paprasčiausias faktas, kad turto TŪB „Energija” nebeturi. Taigi laikytina, kad iš tikrųjų narių galima išieškoti tada, kai remiantis vykdymo proceso rezultatais konstatuotina, kad tolesni išieškojimo veiksmai nesudarys sąlygų sprendimo visiškam įvykdymui. Be to, teismai, sprendę pareiškėjų V. D. ir J. K. skundus dėl antstolio veiksmų, jau yra pasisakę dėl to, kad antstolio V. M. veiksmai, nukreipiant išieškojimą į TŪB „Energija“ tikrųjų narių turtą, yra teisėti, o galimybių išieškoti iš TŪB „Energija“ turto nėra (c.b. Nr. 2-5853-866/2012).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Vykdomųjų bylų Nr. 0013/11/02230 ir Nr. 0013/11/02228 duomenimis nustatyta, kad antstolis 2011-12-29 patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2010-07-07 sprendimo pagrindu 2011-12-28 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5370-258/2010 dėl 508 709 Lt skolos, 19 709,52 Lt delspinigių, 8,28 proc. metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko TŪB „Energija“ išieškotojo UAB „KRS“ naudai (v. b. Nr. 0013/11/02230, b. l. 1, 22, ir v. b. Nr. 0013/11/02228, b. l. 1, 10). Minėto Vilniaus apygardos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje ir vykdomajame rašte nurodyta, kad TŪB „Energija“ neturint pakankamai lėšų, likusios sumos išieškojimą solidariai nukreipti į V. D., J. K., J. Č. turtą. Iš J. Č. turto išieškojimą nukreipti neviršijant 459 800 Lt skolos ir 17 948,80 Lt delspinigių sumos.

2014-02-03 patvarkymais vykdomojoje byloje Nr. 0013/11/02228 skolos išieškojimas nukreiptas į skolininko J. K. gaunamas pajamas iš OAO „Beltrubprodstroj“ atstovybės, VSDFV Užsienio išmokų tarnybos, taip pat areštuotos skolininko vardu atidarytos sąskaitos, esančios „Swedbank“, AB, AB DNB bankas, AB Citadele Bankas, AB SEB bankas (v. b. l. 76-89). Šie patvarkymai J. K. įteikti 2014-02-07 pasirašytinai (v. b. l. 87). 2014-02-03 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0013/11/02230 skolos išieškojimas nukreiptas į skolininko J. Č., gaunamas pajamas iš VSDFV Vilniaus skyriaus Trakų skyriaus (v. b. l. 40). Šis patvarkymas J. Č. 2014-02-03 išsiųstas paštu, adresu Trakų r. sav., Monių k. (v. b. l. 40).

Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-5370-258/2010 2014-07-10 nutartimi išaiškino, kad skolos išieškojimas pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimą gali būti vykdomas iš TŪB „Energija“ turto ir lėšų, o išieškojimo nukreipimas į solidarių atsakovų V. D., J. K., J. Č. turtą yra galimas tik nustačius jog TŪB ,,Energija“ nepakanka turto ir lėšų, teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Išieškojimas iš solidaraus atsakovo J. Č. turto ir lėšų negali viršyti 459 800 Lt skolos ir 17 948,80 Lt delspinigių sumos. Antstolis vykdydamas išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimą gali nukreipti išieškojimą į solidarių atsakovų V. D., J. K., J. Č. turtą, tik nustatęs, jog TŪB „Energija“ nepakanka turto ir lėšų tinkamam teismo sprendimo įvykdymui.

Įstatymas nustato, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (IĮĮ 2 str. 1 d.). Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį, tuo atveju, kai neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kokiu yra tikroji ūkinė bendrija, prievolėms įvykdyti neužtenka juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Taigi, įstatymas numato ūkinės bendrijos dalyvio prievolę atsakyti už ūkinės bendrijos skolas savo turtu, kai ūkinės bendrijos turto neužtenka jos prievolėms įvykdyti.

Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdant teismo sprendimą ir norint nukreipti išieškojimą į pareiškėjų turtą, pakanka nustatyti aplinkybę, kad TŪB „Energija“ neturi piniginių lėšų, o ne kitokios rūšies turto. Minėta, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-5370-258/2010 2014-07-10 nutartimi išaiškino, kad skolos išieškojimas pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimą gali būti vykdomas iš TŪB „Energija“ turto ir lėšų, o išieškojimo nukreipimas į solidarių atsakovų V. D., J. K., J. Č. turtą yra galimas tik nustačius, jog TŪB ,,Energija“ nepakanka turto ir lėšų, teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Tačiau antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą ir nustatęs, kad TŪB „Energija“ turimo nesuvaržyto turto bei lėšų nepakanka, pagrįstai išieškojimą nukreipė į TŪB „Energija“ dalyvių turtą, tokiu būdu tinkamai įgyvendindamas CPK 634 str. 2 d. įtvirtintą antstolio pareigą savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymu saugomus interesus.

Apeliantai skunde dėl antstolio veiksmų (b.l. 8-12) nurodė, kad TŪB „Energija“ turi pakankamai nekilnojamo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, todėl nėra teisinio pagrindo nukreipti išieškojimą į pareiškėjų turtą. Apeliantų pateiktame VĮ „Registrų centro“ išraše apie TŪB „Energija“ priklausantį nekilnojamąjį turtą matyti, kad didžioji šio turto dalis yra apsunkinta įkeitimu ar kitais areštais, todėl šio turto pardavimas iš varžytinių neturint įkaito turėtojo sutikimo yra negalimas. Antstolis taip pat pridėjo patvarkymų „Dėl neįvykusių varžytinių“ kopijas, kas rodo, kad nepavyko išieškoti piniginių lėšų iš šio turto. Tokiu būdu darytina išvada, jog antstolio areštuoto TŪB „Energija“ turto bet kuriuo atveju nepakaks įvykdyti vykdomąjį dokumentą, todėl kyla būtinybė išieškojimą nukreipti į apeliantų turtą.

Teismas nurodytų motyvų pagrindu pripažįsta, kad antstolio 2014-02-03 patvarkymais, kuriais nutarta areštuoti pareiškėjų pinigines lėšas ir nukreipti išieškojimą į jų darbo užmokestį, yra teisėti, todėl negali būti panaikinti (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnis).

Apeliantas J. Č. prašė stabdyti bylos nagrinėjimą, nes jis kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti Nr. 2-5370-258/2010 Vilniaus apygardos teismo sprendimą, jos motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis šiuo aspektu - ar sprendimo rezoliucinėje dalyje vartojama sąvoka „lėšos“ inier alia apima ir kitos rūšies turtą, ne tik pinigines lėšas. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2010-07-07 sprendimas yra išaiškintas 2014-07-10 nutartimi, o atskirasis skundas nagrinėjamas po minėtos nutarties įsiteisėjimo, todėl nėra pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Atmetus atskirąjį skundą, iš apelianto suinteresuoto asmens UAB „KRS“ naudai jo prašymu priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 str., kurio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. UAB „KRS“ prašo priteisti 2 115 Lt išlaidas teisinei pagalbai. Pažymėtina, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas bei turi būti ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Bylos duomenimis, suinteresuotas asmuo UAB „KRS“ už advokato jam suteiktą pagalbą apeliacinės instancijos teisme patyrė 4077,75 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nustatytus už advokato teikiamas teisines paslaugas priteisintus maksimalius užmokesčio dydžius, į šios bylos pobūdį, į suinteresuoto asmens rengtų procesinių dokumentų turinį bei apimtį, sprendžia, kad atstovavimo išlaidų dydis viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl ši suma mažintina ir iš apeliantų suinteresuotam asmeniui UAB „KRS“ priteistina 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98, Rekomendacijų 8.15 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantų J. Č. ir J. K. po 250,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti suinteresuoto asmens UAB „KRS“, j.a.k 133630961 naudai.

Teisėja Danutė Kutrienė