Kauno apygardos teismo nutartis

2020-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-213-478/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-23
Bylos Nr.
1S-213-478/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25649-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
V. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-213-478/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25649-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 23 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. B. nuteistas Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šios bausmės dalis pridėta prie 2019 m. birželio 18 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų paskirtos ir neatliktos bausmės dalies ir galutinė bausmė paskirta 1 metai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 4 mėnesiai ir 19 dienų. Bausmės pradžia – 2019 m. birželio 19 d., bausmės pabaiga – 2020 m. birželio 16 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2020 m. sausio 23 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 mėnesių ir 19 dienų (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys pasižymėjo teigiamomis savybėmis, turi teigiamą nuostatą į darbą, palaiko ryšius su artimaisiais. Toks V. B. elgesys bausmės atlikimo metu Komisijai sudarė pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

3. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika. Teismas padarė išvadą, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti.

Šalies argumentai

4. Skunde V. B. prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo nesutinkantis su teismo argumentu, kad ne su visais šeimos nariais jo santykiai geri, nes nusikaltimo metu šeimos nariai nuo jo nukentėję, kadangi jau praėjo pakankamai laiko ir viskas pasikeitė, be to, jis gyvens kitu adresu, nei iki bausmės atlikimo, pas motiną, kurią reikia prižiūrėti. Prašo atsižvelgti, kad turi keturis nepilnamečius vaikus, žmona nedirba, todėl jiems reikia pagalbos, o jis turės galimybę dirbti ir jiems padėti.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Eglė Privenienė prašo nuteistojo apeliacinio skundo netenkinti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo V. B. skundas atmestinas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei ar aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

8. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta 55 balai, kas reiškia, jog V. B. priklauso vidutinės rizikos grupei. Iš nustatytų balų statiniai kriminogeniniai svertiniai veiksniai sudaro 20, o kiti 35 yra dinaminiai – kintamieji, kuriuos nuteistasis savo tinkamu elgesiu turi galimybę mažinti. Pažymėtina, kad esant vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

9. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, nuobaudų neturi, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui.

10. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai silpni, kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti alternatyvų, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes. Nuteistasis linkęs minimizuoti, racionalizuoti savo nusikalstamą elgesį. Taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: ankstesni teistumai; ryšiai (geri santykiai su kai kuriais šeimos nariais, tačiau ne su visais, nusikaltimo metu nukentėję artimi giminaičiai ir šeimos nariai), piktnaudžiavimas alkoholiu (nusikaltimai padaryti įtakoti alkoholio), mąstymas ir elgesys (esant nestruktūruotoje aplinkoje savikontrolė priklauso nuo situacinių veiksnių. Elgesys gali tapti agresyvus, rizikingas, ypač pavartojus alkoholio). Nepagrįstas skundo teiginys, kad V. B., būdamas laisvėje, dirbtų ir galėtų padėti išlaikyti nepilnamečius vaikus. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog nuteistasis, atvykęs į pataisos namus, įsidarbino nuteistųjų valgykloje, tačiau dėl didelio darbo krūvio pats atsisakė darbo. Jis turi nepilnamečių vaikų, kuriems išlaikymo šiuo metu neteikia, turi ir kitų finansinių įsipareigojimų, kas rodo, jog nuteistasis pataisos įstaigoje turėjo galimybę pagerinti savo finansinę padėti, kad galėtų vykdyti ir bent kiek mažinti turimus finansinius įsipareigojimus, tačiau atsisakydamas darbo, šia galimybe nepasinaudojo. Toks nuteistojo požiūris į darbą neduoda pagrindo patikėti tuo, kad, būdamas laisvėje, finansinius įsipareigojimus jis vykdys, kas galėtų būti vertinama kaip viena iš lygtinio paleidimo taikymo galimybę pagrindžiančių aplinkybių.

11. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą, ir pan. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistajam V. B. šis teistumas nebe pirmas, anksčiau jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, teismui nusprendus, kad bausmės tikslai buvo apsiekti be realaus laisvės atėmimo atlikimo, tačiau jis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, nesilaikė jam skirto teismo įpareigojimo, dėl ko lygtinis paleidimas buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, ir pagrįstai leidžia abejoti, jog šiuo metu išėjęs į laisvę nuteistasis V. B. sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.

12. Teisėjų kolegija laiko, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, taigi, V. B. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai bei padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti V. B. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. B. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėGytis VečerskasValdas Vitunskas