Kauno apygardos teismo sprendimas

2009-07-15 · Civilinė byla Nr. 2S-990-109/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2009-07-15
Bylos Nr.
2S-990-109/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Bobrel (pirm.), Algirdas Remeika, Evaldas Burzdikas
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Testrut Baltic“
Skolininkas
uždarajai akcinei bendrovei „Interhaus“
Kategorijos
  • 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.13pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-990-109/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė
Procesinio sprendimo kategorija 110.6; 121.13; 122.3 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. liepos 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Algirdo Remeikos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Testrut Baltic“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinimo civilinėje byloje Nr. L2-10876-221/2009 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Testrut Baltic“ pareiškimą skolininkui uždarajai akcinei bendrovei „Interhaus“ dėl pirkimo-pardavimo.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2009 m. balandžio 4 d. kreditorius UAB „Testrut Baltic“ kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (b. l. 3-4), kuriuo prašė priteisti iš skolininko UAB „Interhaus“ 1172,91 Lt skolos, 21,98 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 213 Lt bylinėjimosi išlaidų. Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti skolininkui priklausantį turtą pareikšto reikalavimo sumai.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 7 d. nutartimi (b. l. 15) atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodydamas, kad asmuo, prašantis taikyti šias priemones, turi teismui nurodyti šio prašymo faktinį pagrindą, t. y. aplinkybes, patvirtinančias realią grėsmę teismo sprendimo vykdymui bei pateikti jas patvirtinančius įrodymus (pavyzdžiui, kad skolininkas realiai siekia nuslėpti turimą turtą ar faktiškai imasi kitokių veiksmų, kurie sunkina ar daro visai neįmanomą galimo teismo sprendimo vykdymą, elgiasi nesąžiningai ir kt.). Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas laikė tikslinga atsižvelgti į teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, prašomos išieškoti sumos dydį ir kitas aplinkybes. Kreditorius UAB „Testrut Baltic“ prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realią grėsmę teismo sprendimo vykdymui, tik nurodė, kad skolininkas nėra su juo atsiskaitęs, tačiau tai nepatvirtina, kad jis gali slėpti savo turtą, siekdamas išvengti teismo sprendimo vykdymo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad abi šalys yra juridiniai asmenys ir ginčo suma nėra didelė, įsiskolinimo terminas nėra ilgas. Teismas atkreipė kreditoriaus dėmesį į tai, kad areštavus skolininko pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, būtų sutrikdyta normali bendrovės ūkinė-finansinė veikla atsiskaitant su valstybės biudžetu ir įmonės dirbančiaisiais, kas savaime prieštarauja asmenų lygybės įstatymo principui (LR CPK 6 str.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Testrut Baltic“ (b. l. 17-18) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Nurodo, kad teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad kreditorius nepateikė įrodymų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktinį pagrindą. Teismas neatsižvelgė į kreditoriaus pateiktus įrodymus, patvirtinančius skolininko nesąžiningą elgesį, vengimą sumokėti skolą net ir po rašytinio 2009-03-20 kreditoriaus įspėjimo skolininkui. Be to, atlikus bylų paiešką, matyti, kad skolininkas turėjo bylą ir iki šiol kažkodėl geruoju nesumoka VMI priteistos nedidelės pinigų sumos (3,30) Lt, šiuo metu yra vykdomas išieškojimas iš skolininko (pridedama informacija apie skolininko bylas). Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad areštavus skolininko turtą būtų sutrikdyta skolininko veikla. Kreditorius prašė pirmiausia areštuoti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį skolininko turtą, tik po to pinigines lėšas ir tik reikalavimų apimties dydžio, ne daugiau. Todėl taikytina laikinoji apsaugos priemonė proporcinga siekiamam tikslui (CPK 145 str.). Kreditorius neturi galimybių patikrinti informacijos kiek turto (piniginių lėšų, nekilnojamojo turto) šiuo metu turi skolininkas, todėl prašė teismo pavesti antstoliui surasti ir aprašyti areštuotiną turtą. Tam, kad teismas taikytų areštą, užtenka, jog būtų reali grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti ar jis būtų apsunkintas, jeigu jis būtų priimtas kreditoriaus naudai. Be to ši byla yra dėl teismo įsakymo išdavimo, o bylose dėl teismo įsakymo išdavimo teismas nesprendžia reikalavimo pagrįstumo klausimo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kreditorės pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais, išdavė teismo įsakymą, tenkindamas prašymą dėl skolos išieškojimo, šiuo atveju skolininko turto areštas taikytinas kaip preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti teismo įsakymo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Tačiau kažkodėl teismas atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Skundžiama nutartimi teismas apsaugojo skolininko interesus, tuo tarpu kreditoriaus teisę į tinkamą teismo įsakymo įvykdymą paliko neapgintą, pažeisdamas lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Teismų praktikoje ne kartą teismai yra išaiškinę, kad skolininko turto areštas taikytas kaip preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teisme sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįsta teismo abejonė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis nepagrįstas, todėl atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu siekia apsaugoti dalyvaujančių byloje asmenų interesus, o tuo pačiu užtikrinti pagrindinio akto civilinėje byloje- teismo sprendimo realų įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nesvarstomi ieškinio pagrįstumo klausimai bei netiriamos faktinės bylos aplinkybės. Šie klausimai išsprendžiami tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus sprendimą (CPK 259 str. 1d.). Tuo tarpu sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą yra įvertinamas tik pats ginčo pobūdis (turtinis ar neturtinis ir pan.), kad būtų galima parinkti tinkamas priemones ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė (pavojus uždelsime), kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1d.).

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir padarytomis išvadomis.

Grėsmę kreditoriaus turtiniams interesams gali patvirtinti duomenys, liudijantys, kad skolininkas, sužinojęs apie rengiamą ar pareikštą ieškinį (pareiškimą) imasi nesąžiningų priemonių, dėl kurių būsimo teismo sprendimo, šiuo atveju, teismo įsakymo, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad pagal prie atskirojo skundo pateiktų bylų paieškų duomenis (b. l. 19) skolininkas yra skolingas Valstybinei mokesčių inspekcijai 3,30 Lt, tačiau pažymėtina, kad tame pačiame paieškos bylų lape yra kiti duomenys, patvirtinantys, kad skolininkas yra pilnai atsiskaitęs su kitu kreditoriumi – UAB „New World Baltic“ (sumokėjęs 835,25 Lt skolą). Teisėjų kolegija sprendžia, kad prie atskirojo skundo virš paminėti duomenys neįrodo, kad skolininkas negalės atsiskaityti su kreditoriumi. Teismas, atsižvelgęs į nedidelę reikalavimo sumą – 1 194,89 Lt tarp juridinių asmenų, kreditoriui nepateikus duomenų, patvirtinančių realią grėsmę jo turtiniams interesams, pagrįstai atmetė kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko turtui.

Dėl virš nurodytų argumentų atskirasis skundas atmestinas, teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 178 str. 338 str., 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Birutė BobrelKolegijos teisėjai: Evaldas BurzdikasAlgirdas Remeika