- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- A-2547-556/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00123-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- Migracijos departamentas
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei R. H. J. J., jos atstovui advokatui Laurynui Biekšai,
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Justinai Ivanauskaitei-Pečiulei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės R. H. J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) pilietės R. H. J. J. skundą dėl sprendimo dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė R. H. J. J. (toliau – ir pareiškėja, Užsienietė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 22 d. sprendimo dalį dėl Užsienietės laikino apgyvendinimo ir taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti ją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Medininkų užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) netaikant judėjimo laisvės apribojimų, 6 mėnesių laikotarpiui.
2. Užsienietė skunde nurodė, kad į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. rugsėjo mėn., pateikė galiojantį asmens tapatybės dokumentą, pasiprašė prieglobsčio, galutinio sprendimo dėl jos prašymo suteikti prieglobstį dar nebuvo. Užsienietė teigė, jog ji yra sulaikyta nuo 2021 m. rugsėjo mėn. jau daugiau nei 6 mėn. be teismo sprendimo. Užsienietė pažymėjo, kad nors ji ir apgyvendinta, tačiau negali laisvai kontaktuoti su trečiaisiais asmenimis, be Tarnybos pareigūno leidimo negali atvykti advokatas, šeimos nariai, kiti lankytojai, be to, užsieniečiai niekur negali išvykti iš Centro teritorijos, todėl Užsienietės apgyvendinimo sąlygos prilygsta sulaikymui, be to, pažeistas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas sulaikymo terminas. Užsienietė taip pat nurodė, kad jos apgyvendinimo režimas Centre yra griežčiausia įmanoma sulaikymo / apgyvendinimo priemonė, kuri yra šiuo metu taikoma užsieniečiams. Užsieniečiai centre apgyvendinti konteinerinio tipo patalpose, kurios išdėstytos ypač koncentruotai, aptvertos tvora, praėjimai tarp konteinerių siauri, erdvės judėjimui nepalikta.
3. Užsienietė pažymėjo, jog byloje nebuvo duomenų apie jos keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ji nebandė pasislėpti ar pabėgti iš Lietuvos Respublikos, bendradarbiauja su valstybės institucijomis, todėl pareiškėjai galėjo būti skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Atsiliepimas
4. Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Migracijos departamentas nurodė, kad Migracijos departamento 2022 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 22S3241 (toliau – ir Sprendimas) nusprendė įleisti Užsienietę į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti ją laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik po sulaikymo, be to, Užsienietė nebendradarbiavo su valstybės institucijomis, teikė klaidinančią informaciją, skirtingas pasakojimo detales, jau bandė patekti į Europą, kirsdama (duomenys neskelbtini) sieną, tačiau buvo sulaikyta ir grąžinta atgal į (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas nurodė, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko norėdama patekti į (duomenys neskelbtini), pas (duomenys neskelbtini), todėl sprendė, jog Užsienietė gali pasislėpti, be to, Užsienietė buvo teisėtai atvykusi į Baltarusiją, tačiau joje neliko ir ten prieglobsčio nesiprašė. Migracijos departamentas taip pat pažymėjo, jog Užsienietė nėra sulaikyta, o apgyvendinta, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje.
6. Migracijos departamentas pažymėjo, jog šiuo metu jau yra įsiteisėjęs Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. 21S29980, kuriuo Užsienietei buvo nesuteiktas prieglobstis ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.
II.
7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu atmetė Užsienietės skundą.
8. Teismas nustatė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareiškėjai taikoma priemonė savo faktiniu turiniu atitiko ne sulaikymą Įstatymo 113 straipsnio prasme, bet Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir pareiškėjos paaiškinimus, pažymėjo, jog Užsienietė gyvena moduliniame namelyje, patalpos nėra rakinamos, ji gali judėti Centro teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, turi galimybę susitikti su jos interesus atstovaujančiu advokatu, naudotis ryšio priemonėmis, gauti medicinos paslaugas, neribotai su socialinio darbuotojo pagalba apsipirkti parduotuvėje, nekliudomai grįžti į saugią jai šalį. Teismas nurodė, kad byloje nebuvo duomenų apie tai, jog būtų pažeidžiamos Užsienietės teisės susijusios su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų Centre organizavimu. Todėl teismas sprendė, jog Užsienietei taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, buvo tinkama ir proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.
9. Teismas taip pat nurodė, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėdama jokių teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, todėl teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad paskyrus Užsienietės prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų pasiekti įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti Užsienietės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą, nes, teismo vertinimu, Užsienietė gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Teismas pažymėjo, jog Užsienietės argumentai dėl jos keliamos grėsmės, bendradarbiavimo nėra laikytini išimtiniais ir nesudarė pagrindo skirti Užsienietei jos prašomą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę. Teismas taip pat akcentavo, kad Užsienietės argumentai dėl nekokybiškų socialinių ar medicininių paslaugų nesudarė pagrindo skundo tenkinti, nes konkrečias apgyvendinimo sąlygas turi užtikrinti teismo sprendimą vykdanti institucija.
III.
10. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą ir peržiūrėti Užsienietės apgyvendinimo klausimą ir skirti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti ją Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, 6 mėnesių laikotarpiui.
11. Užsienietė nurodo, kad jos apgyvendinimas prilygsta sulaikymui. Užsienietė pabrėžia, jog byloje nebuvo duomenų apie jos keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką ji nebandė pasislėpti ar pabėgti, jos tapatybė yra nustatyta, be to, jokie išsiuntimo veiksmai su Užsieniete nėra atliekami ir objektyviai nėra įmanomi, nes Užsienietė nesutiks grįžti į kilmės šalį ir jai leidimas laikinai gyventi bus suteiktas praėjus 5 metų terminui, todėl nėra prasmės ją laikyti sulaikymo sąlygomis (be teisės išeiti už Centro ribų).
Atsiliepimas
12. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Migracijos departamento atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės tapačiais argumentais kaip ir atsiliepime pirmosios instancijos teismui. Migracijos departamentas papildomai nurodo, kad vien tai, jog Užsienietė pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėja bendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, be to, Užsienietė, esant poreikiui, gali išvykti iš laikinos apgyvendinimo vietos į kitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančią vietą, kai tenkinamos Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos. Migracijos departamentas taip pat akcentuoja, jog Užsienietė nėra sulaikyta, o tik buvo priimtas sprendimas įleisti ją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
13. Migracijos departamentas taip pat pažymi, kad Užsienietė nuo 2022 m. kovo 22 d. nebėra prieglobsčio prašytoja, todėl Tarnyba 2022 m. balandžio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 13KMURC‑1245, kuriuo nusprendė apgyvendinti Užsienietę Tarnybos Užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki 2022 m. liepos 29 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Migracijos departamento vertinimu, nagrinėjamoje byloje nebeliko ginčo dalyko ir nėra pagrindo keisti ginčijamo sprendimo.
14. Migracijos departamentas papildomai nurodo, jog, neįvykdžius Užsienietės išsiuntimo sprendimo iki nurodyto termino, bus priimti kiti atitinkami sprendimai, kuriuos Užsienietė galės skųsti teismui, todėl Užsienietės argumentas, kad ji 5 metus bus sulaikyta, kol negaus leidimo laikinai gyventi, paremti ne faktinėmis Užsienietės individualiomis aplinkybėmis, o nepagrįstomis prielaidomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti Užsienietės skundo reikalavimai panaikinti Migracijos departamento Sprendimo dalį, kuria Užsienietė laikinai apgyvendinta Tarnyboje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti ją Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pagrįstumas ir teisėtumas.
16. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nurodydama, kad, jos apgyvendinimo sąlygos prilygsta sulaikymui, ji nekelia grėsmės, bendradarbiauja, jos tapatybė nustatyta.
17. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė įleisti Užsienietę į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti ją Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Migracijos departamento Sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu (Užsienietė nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų tarnautojais ir darbuotojais).
18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1590-624/2022 nutarė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, todėl pareiškėjos prieglobsčio prašymas buvo netenkintas.
19. Pabrėžtina, kad Tarnyba 2022 m. balandžio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 13KMURC‑1245, kuriuo Užsienietė apgyvendinta Tarnybos užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki 2022 m. liepos 29 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
20. Susiklosčius tokiai situacijai teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.) vieninteliu klausimu – ar ginčijamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu buvo pagrįstai netenkintas Užsienietės skundas ir nepanaikinta Sprendimo dalis.
21. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; kt.).
22. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.
23. Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 140¹²?straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina aptartose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikinojo apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikinojo apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikinojo apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.
24. Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose.
25. Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio?2?dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo?113?straipsnio?5?dalies?2–?4 ?ar ?9 ?punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio?5?dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo?113?straipsnio?5?dalies?1,?6–11?punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio?3?dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio?2?dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio?5?dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo?113?straipsnio? 4? dalies ?3, ?4? ar? 5?punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
26. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 140¹⁹ straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).
27. Įstatymo?113?straipsnio?5?dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės, tarp kurių: <...> 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų?Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek Migracijos departamento, tiek pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėja ginčijamu Sprendimu buvo apgyvendinta laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, vadovaudamasi Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalies nuostatomis, daro išvadą, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog buvo faktinis ir teisinis pagrindas apgyvendinti pareiškėją, kuri yra neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurios prieglobsčio prašymas, Sprendimo priėmimo metu, dar buvo nagrinėjamas, Tarnyboje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tokio pobūdžio priemonė buvo proporcinga ir reikalinga tam, jog Sprendimo priėmimo metu būtų išsiaiškintos ir nustatytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos pateiktu prieglobsčio prašymu, ir pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo pareiškėjos prieglobsčio byloje priėmimas.
29. Pareiškėja apeliaciniame skunde akcentavo, kad ji ilgą laiką yra neteisėtai sulaikyta, tačiau teisėju kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju skundžiamu Sprendimu pareiškėja nebuvo sulaikyta, o kaip jau minėta, ji buvo laikinai apgyvendinta Tarnyboje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsakydama į Užsienietės apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamento taikytas apgyvendinimas 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant Užsienietei teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, savo turiniu iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte (ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu – Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. apgyvendinimą Tarnyboje (ar kitoje tam pritaikytoje vietoje) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
30. Kadangi nagrinėjamu atveju ginčijamo Sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu buvo pagrindas Užsienietę apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
31. Akcentuotina, kad dėl pareiškėjos apgyvendinimo yra priimtas Tarnybos 2022 m. balandžio 12 d. sprendimas Nr. 13KMURC-1245, kuriuo nuspręsta pareiškėją apgyvendinti Tarnybos užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2022 m. liepos 29 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Minėto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas nėra šios bylos dalykas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti dėl šio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo ir tuo pačiu dėl pareiškėjos apgyvendinimo Tarnyboje, suteikiant jai teisę laisvai judėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės R. H. J. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.