- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-25
- Bylos Nr.
- T-XX-26-08
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pirm.), Česlovas Jokūbauskas, Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- V.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo,
išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Palangos komunalinis ūkis“, dėl nurodymo nugriauti statinį panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. vasario 19 d. nurodymą Nr.(4.29)-D3-533, kuriuo atsakovas įpareigojo bendrovę „Palangos komunalinis ūkis“ nugriauti nesudėtingą statinį, esantį Gintaro g.13, Palangoje ir pažymėtą žemės sklypo plane raidėmis MN.
Pareiškėjas nurodė, kad jis laimėjo atsakovo paskelbtą viešą aukcioną negyvenamajam pastatui su priklausiniais ir kiemo statiniais, esančiam Gintaro g.13, Palangoje, privatizuoti. Pareiškėjas sumokėjo atsakovui 500000 Lt avansą, o atsakovas pateikė pareiškėjui derinti privatizavimo objekto pirkimo - pardavimo sutarties projektą. Pareiškėjas pateiktam pirkimo - pardavimo sutarties projektui iš esmės pritarė, tačiau pateikė atsakovui pastabą, kad į sutartį nėra įtrauktas statinys, plane pažymėtas raidėmis MN, ir kad šis statinys turėtų būti įtrauktas į sutartį, nes jis yra privatizuojamo objekto sudedamoji dalis. Atsakovas į šią pareiškėjo pastabą neatsakė ir 2008 m. vasario 7 d. nusprendė privatizavimo objektą, esantį Gintaro g.13, Palangoje, laikyti neparduotu. Šiuos atsakovo veiksmus pareiškėjas yra užginčijęs Palangos miesto apylinkės teisme, t. y. tarp šalių yra kilęs ginčas dėl privatizavimo objekto apimties. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, nepaisydamas apylinkės teisme nagrinėjamo civilinio ginčo dėl statinio, plane pažymėto raidėmis MN, pripažinimo privatizuojamo objekto dalimi, davė nurodymą šį statinį nugriauti. Tokiais veiksmais yra pažeidžiamos pareiškėjo, siekiančio šį statinį įsigyti, teisės. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas atsakovo nurodymas nugriauti statinį laikytinas disponavimo savivaldybės turtu aktu, o, pagal Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 26 punktą, 34 straipsnio 2 dalį bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, disponuoti savivaldybės turtu gali savivaldybės taryba, bet ne atsakovas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad ginčijamu atsakovo nurodymu nugriauti statinį yra pažeidžiami Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8-1 straipsnyje numatyti disponavimo viešuoju turtu principai. Ginčijamas atsakovo nurodymas nugriauti statinį laikytinas neracionaliu viešojo turto tvarkymo aktu, kuriuo pažeidžiami viešieji interesai.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 1 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodo, kad ginčas nagrinėjamu atveju yra susijęs ne tik su administraciniais, bet ir su civiliniais teisiniais santykiais. Pareiškėjo skundas yra susijęs su statinio pripažinimu parduodamo objekto dalimi bei su disponavimo šiuo statiniu teise. Esant tokioms aplinkybėms, kyla abejonė, ar kilęs ginčas neturėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija pagal savo pobūdį yra platesnė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ar savivaldybė atlieka veiksmus, priima sprendimus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikrus civilinius teisinius santykius (subjektines civilines teises bei pareigas). Viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, negali būti pripažinta viešuoju administravimu. Administravimo institucija tokiu atveju veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jos priimti aktai (atlikti veiksmai), dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio. Jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės institucija, jis laikytinas civiliniu ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta byloje Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija v. Utenos apskrities viršininko administracija; 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta byloje J. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, valstybės įmonė Registrų centras).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundžiamas Palangos miesto savivaldybės administracijos nurodymas nugriauti statinį pagal savo pobūdį yra viešąją nuosavybę valdančio subjekto patvarkymas dėl šią nuosavybę sudarančio turto. Šis patvarkymas savo esme yra turto disponavimo, t. y. civilinio teisinio pobūdžio, aktas (veiksmas). Be to, šis aktas (veiksmas) yra susijęs ne tik su nuosavybės, tačiau ir su prievolinio pobūdžio teisiniais santykiais. Kaip matyti iš skundo, pareiškėjas siekia statinį, kurį Palangos miesto savivaldybės administracija nori nugriauti, įsigyti savo nuosavybėn ir tarp pareiškėjo bei savivaldybės administracijos atitinkamos pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo procese yra kilęs ginčas dėl to, ar šis statinys turėtų būti laikomas pareiškėjo siekiamo privatizuoti objekto sudėtine dalimi.
Paminėtų aplinkybių visuma sudaro pagrindą teigti, jog ginčas tarp pareiškėjo ir savivaldybės institucijos nagrinėjamu atveju kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl jis turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Palangos komunalinis ūkis“, dėl nurodymo nugriauti statinį panaikinimo perduoti Palangos miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo