- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-17
- Bylos Nr.
- 2-38-630/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-01005-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Ieškovas
- V. A. D.
- Atsakovas
- UAB “MediResta”
- Advokatai
- Aušra Bračiulienė
- Kategorijos
- 11.9.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Zitai Gauzienei, dalyvaujant ieškovui V. A. D., atsakovės atstovams generaliniam direktoriui J. M., advokatei Aušrai Bračiulienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. D. ieškinį atsakovei UAB “MediResta” dėl termino atnaujinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, piniginės kompensacijos už priverstinę pravaikštą ir neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V.A. D. palaikė ieškinį ir paaiškino, jog pagal darbo sutartį dirba nuo 1996-11-18. Jis parašė pareiškimą priimti sargo pareigoms, pasirašė ant tuščios darbo sutarties, todėl galvojo, kad dirba sargo pareigose. Vėliau jam liepė perrašyti pareiškimą ir jis sužinojo, kad dirba darbininko pareigose, tačiau iš tikrųjų dirbo sargu nuo 16 val. iki ryto kas kelintą parą. Sargo pareigose jis dirbo be darbo sutarties, darbdavys kažką žymėdavo į sąsiuvinius. Jeigu reikėdavo dirbti papildomus darbus, jam mokėdavo už tai. 2005 m. jam buvo nustatytas neįgalumas, nes turi problemų su širdimi, darbdavys tai žinojo, 2009 m. jis pateikė naują išvadą dėl neįgalumo, bet jis dirbo toliau. 2010 m. birželio mėnesio 21 d. ir 22 d. direktorius jam liepė dalgiu nupjauti žolę, tačiau jis atsisakė tai daryti dėl sveikatos, be to nesutiko dirbti už dyką, nes jis dirba sargu, o ne darbininku. Tada jį pasikvietė ir pasiūlė dirbti nepilną darbo dieną, bet jis nesutiko, nes jis tada nieko neuždibs. Jis nesutiko su pasiūlytomis sąlygomis ir pasakė, kad “spręsim po švenčių”. Birželio 23 d. vakare, naktį iš birželio 25 į 26 d. jis budėjo darbe ir tomis dienomis buvo sutikęs direktorių, tačiau direktorius jam nieko nesakė apie atleidimą iš darbo. Birželio 27 d. jį pakvietė į kontorą ir dar kartą paklausė, ar pasirašo ant darbo sutarties pakeitimo. Jis atsisakė pakeisti darbo sutarties sąlygas ir pasakė, kad važiuoja į polikliniką. Nuo birželio 29 d. jis turėjo nedarbingumo pažymėjimą, todėl atvykęs į darbą atidavė raktus, apie atleidimą jam niekas nieko nesakė. Birželio 29 d. jam buvo išduotas nedarbingumas, kuris vėliau buvo tęsiamas iki liepos 16 d., tada poliklinikos darbuotoja Dž.Z. pasakė, jog kompiuteris neleidžia išduoti nedarbingumo, kadangi jis nuo birželio 23 d. yra atleistas. Tik liepos 16 d. jis sužinojo apie atleidimą iš darbo. Tada jis kreipėsi į Darbo inspekcijos Marijampolės skyrių, iš kurio 2010-08-12 gavo atsakymą, jog reikia kreiptis į teismą. Sekančią dieną jis nuvežė dokumentus advokatui A.Uščiauskui, tačiau atstovavimo sutartį pasirašė tik 2010-09-08, kada dokumentai jau buvo paruošti. Dėl šių svarbių priežasčių praleido terminą kreiptis į teismą, kurį prašo atnaujinti. Taip pat prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti UAB “MediResta” 2010-06-23 įsakymą Nr. 25/K dėl jo atleidimo iš darbo, grąžinti jį į sargo pareigas, už priverstinę pravaikštą dėl atsakovės kaltės laikotarpyje nuo 2010-06-23 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisti piniginę kompensaciją po 32 Lt už kiekvieną pravaikštos darbo dieną, taip pat priteisti 5000 Lt neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovės UAB “MediResta” atstovė advokatė A.Bračiulienė nesutiko su ieškiniu ir paaiškino, jog darbdavys nuo 2009 m. žinojo apie tai, jog ieškovui rekomenduojama dirbti nepilną darbo dieną. Ieškovui atsisakius atlikti savo pareigas dėl sveikatos būklės, tai yra atsisakius pjauti žolę, darbdavys negalėjo nepaisyti išvados dėl darbo sąlygų ir pobūdžio, kadangi darbuotojui turi būti sudarytos saugios darbo sąlygos. Atsisakymas vykdyti savo pareigas dėl sveikatos stovio buvo užfiksuotas ir R. L. 2010-06-19 tarnybiniame pranešime, todėl tuo metu direktorių pavadavęs G. V. nusprendė pakeisti darbo sutarties sąlygas ir pasiūlyti ieškovui dirbti nepilną darbo dieną. Ieškovas apskritai nesutiko dirbti nepilną darbo dieną, nors jam buvo pranešta, kad nesutikus nuo birželio 23 d. jis bus atleistas iš darbo. Darbdavys galėjo atleisti ieškovą iš darbo kitu pagrindu – už drausmines nuobaudas, tačiau pasirinko humaniškesnį kelią – atleido dėl sveikatos būklės, išmokėjo visas išmokas ir išeitines kompensacijas. Dalis išmokų nebuvo išmokėta dėl klaidos, tačiau Darbo inspekcijai nustačius pažeidimą, ši klaida buvo ištaisyta. Ieškovas iš karto žinojo apie atleidimą iš darbo, kadangi pirmą darbo dieną po atleidimo jis neatvyko į darbą, nedarbingumo pažymėjimas išduotas tik nuo birželio 29 d., todėl praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą. Tai, jog jis kreipėsi į Darbo inspekciją, o atstovavimo sutartį su advokatu sudarė tik 2010-09-08, negali būti pripažinta svarbiomis priežastimis atnaujinti terminą, todėl prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Jeigu teismas manytų kitaip, tai ieškinys nepagrįstas ir kitais motyvais. Ieškovas prašo grąžinti jį į UAB “MediResta” sargo pareigas, tačiau pagal darbo sutartį jis dirbo darbininku, jis pasirašęs darbininko pareigines instrukcijas, kuriose nurodytos jo pareigos, todėl jis negali būti grąžintas į darbą, į kurį nebuvo priimtas. Ieškovas dirbo pilną darbo dieną - 8 val., sargo etato įmonėje nėra, į darbdavį jis nesikreipė, jog dirba ne tą darbą. Ieškovas piktybiškai neatliko savo pareigų, pasišalindavo iš darbo nuo 15 val., todėl jam buvo pasiūlyta dirbti nepilną darbo dieną. 2007 m. Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų buvo nurodyta, jog ieškovui rekomenduojama dirbti 4-5 val. per dieną, tačiau tada jis nesiskundė sveikata, o 2010 m. matyt pablogėjo sveikata, todėl darbdavys pasiūlė dirbti 2 val. per dieną. Ieškovas kategoriškai atsisakė dirbti sutrumpintą darbo dieną, jeigu jis būtų nesutikę su valandų skaičiumi, darbdavys būtų pasiūlęs dirbti daugiau valandų. Ieškovas niekada nepasirašinėja jokių dokumentų, visada surašomi aktai dėl atsisakymo pasirašyti, tai parodė ir praeitas teismo posėdis, kai ieškovas atsisakė pasirašyti dėl nutarties įteikimo. Prašo ieškinį atmesti.
Atsakovės UAB “MediResta” atstovas generalinis direktorius J. M. papildomai paaiškino, jog ieškovo atleidimo dieną jį pavadavo G. V., kadangi jis buvo susižalojęs ranką ir turėjo nedarbingumą. Jis žinojo apie medikų išvadas dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, su ieškovu buvo apie tai kalbėjęs, tačiau iki tol ieškovas sveikata nesiskundė. Tik paskutiniu metu jis pradėjo visiškai ignoruoti pavedimus, visiems “skaitė moralus”, jokio darbo nedirbo, paliepus surinkti šakas ar iškirsti karklus prie teritorijos tvoros, atsakydavo, kad čia ne jo darbas. Ieškovas dirbo pagal darbo sutartį darbininko pareigose, kita darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta, sargu jis nedirbo, įmonėje nėra sargo etato. Ieškovas turėjo tris galiojančias nuobaudas, todėl jį buvo galima atleisti kitu pagrindu, su jo buvo pasielgta pakankamai švelniai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, jog ieškovas nuo 1996-11-18 priimtas dirbti į UAB “Šakių agroservisas” ūkio dalies darbininko pareigas, dirbant 8 val. darbo dieną (b.l. 5-6). Iš 2003-02-12 ir 2000-04-06 Generalinio direktoriaus J. M. patvirtinos darbininko pareiginės instrukcijos matyti, jog pagal 3.2 p., darbuotojas privalo prižūrėti ir tvarkyti teritoriją bei statinius ir kitą, rinkti šiukšles, šakas, lapus, pjauti žolę, šiukšles, lapus, šakas sunešti į tam tikslui skirtas vietas, ieškovas V.A. D. pasirašęs abejose instrukcijose kaip susipažinęs ir sutinkantis ją vykdyti (b.l. 38-39, 47-78). Atsakovės pateikti dokumentai patvirtina, jog ieškovui 2009-12-17 buvo paskirta drausminė nuobauda pastaba, vadovaujantis autoūkio inžinieriaus A. S. tarnybiniu pranešimu apie nusišalinimą nuo darbo po pietų 2009-12-11 ir apie tai, jog 2009-12-14 į darbą atvyko pavėlavęs ir “trainiojosi kampais, nieko nedirbo”, ieškovas atsisakė rašyti pasiaiškinimą ir susipažinti su įsakymu (b.l. 26-28). Ieškovui 2010-04-26 buvo paskirta drausminė nuobauda papeikimas, vadovaujantis direktoriaus prekybai R. L. tarnybiniu pranešimu apie tai, jog 2010-04-19 ieškovas nevykdė jam pavestos užduoties išrinkti iš žalios vejos šakas, 2010-04-21 pakartotinai priminus pavedimą, jo neįvykdė ir po pietų nusišalino nuo darbo, ieškovas taip pat atsisakė rašyti pasiaiškinimą ir susipažinti su įsakymu (b.l. 29-31). Ieškovui 2010-05-18 buvo paskirta drausminė nuobauda griežtas papeikimas, vadovaujantis direktoriaus prekybai R. L. tarnybiniu pranešimu apie tai, jog 2010-05-14 ieškovas nevykdė jam pavestos užduoties įmonės teritorijoje nupjauti žolę ir sušluoti šiukšles, be to po pietų nusišalino nuo darbo, ieškovas taip pat atsisakė rašyti pasiaiškinimą ir susipažinti su įsakymu (b.l. 32-34). Aplinkybes, jog ieškovas atsisakydavo vykdyti savo tiesiogines pareigas, taip pat atsisakydavo pateikti pasiaiškinimus ir susipažinti su darbdavio įsakymais patvirtino liudytojai R. L., D. B., G. V.. 2010-06-19 direktoriaus prekybai R. L. tarnybiniame pranešime užfiksuota aplinkybė, jog ieškovas 2010-06-19 neatliko jam pavestos užduoties nušienauti įmonės teritorijoje esančią žolę, motyvuodamas sveikatos būkle, nenušienauta žolė peraugo ir jos nušienauti su žoliapjove ateityje bus neįmanoma (b.l. 60). Liudytojas R. L. ir atsakovės atstovas J. M. patvirtino aplinkybes, jog ieškovas atsisakė atlikti jam pavestas pareigas motyvuodamas sveikatos būkle. Ieškovas taip pat patvirtino aplinkybes, jog 2010 m. birželio 21-22 d. atsisakė vykdyti direktoriaus paliepimą nupjauti žolę dalgiu dėl sveikatos. Iš 2010-05-31 įsakymo Nr. 5/V matyti, jog nuo 2010-05-31 generalinio direktoriaus nedarbingumo laikotarpiu jį pavaduoti paskirtas komercijos direktorius G. V.. Iš liudytojo G. V. parodymų nustatyta, jog jis gavo R. L. tarnybinį pranešimą apie tai, kad ieškovas neatliko jam pavestos užduoties motyvuodamas sveikatos būkle, tada jis paprašė atnešti ieškovo asmens bylą ir susipažino su ten esančiomis išvadomis dėl darbo pobūdžio ir sąlygų ir trimis tarnybiniais pranešimais dėl pareigų nevykdymo. Liudytojas nurodė atsižvelgęs į medikų rekomendacijas, tai yra į tai, jog 2007 m. išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų 2007-2009 m. laikotarpiu ieškovui rekomeduojama dirbti 4-5 val. per dieną ar 3-4 dienas per savaitę, 2009 m. išvadoje buvo rekomenduojama dirbti ne visą darbo dienos arba darbo savaitės laiką, be to atsižvelgė į tai, jog ieškovas nuo 2010 m. pradėjo ypatingai skųstis sveikata, todėl nusprendė pakeisti darbo sutarties sąlygas, nustatant sutrumpintą darbo laiką 2 darbo valandas per dieną. Tuo pagrindu 2010-06-22 buvo priimtas įsakymas “ Dėl V. A. D. darbo sutarties sąlygų keitimo, kuriame nurodyta, jog remiantis 2010-06-19 R. L. tarnybiniu pranešimu ir 2009-11-14 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvada “Dėl darbo pobūdžio” V.A. D. nuo 2010 m. birželio 23 d. keičiamas darbo sutarties, sudarytos 1996-11-18 3 p., jį išdėstant taip “3. Nustatomas sutrumpintas darbo laikas 2 (dvi) darbo valandos per dieną nuo 13-15 val., 5 (penkios) darbo dienos per savaitę, įspėjama, jog atsisakius keisti darbo sutarties sąlygas ieškovas bus atleistas iš darbo nuo birželio 23 d. (dėl sveikatos būklės)”. Liudytojai G. V. ir J. R. paaiškino, jog įsakyme yra rašymo klaida, kadangi išvada dėl darbo pobūdžio priimta 2009-12-02, o ne 2009-11-14. Liudytojas G. V. nurodė pranešęs sekretorei – personalo vadybininkei J. R., jog darbuotojui pageidaujant gali būti svarstomas kitoks darbo laiko sutrumpinimo būdas. Liudytojai G. V., J. R., D. B., R. L. patvirtino aplinkybes, jog ieškovas kategoriškai nesutiko keisti darbo sutarties sąlygų ir dirbti sutrumpintą darbo dieną, nesvarstant kitų darbo laiko sutrumpinimo variantų, be to atsisakė pasirašyti darbdavio įsakymą. Iš esmės šias aplinkybes patvirtino ir pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodęs motyvą, jog sutrumpinus darbo dieną jis nieko neuždirbs. Ta aplinkybė, jog ieškovas prašė spręsti darbo sutarties sąlygų keitimą po Joninių švenčių ar po atostogų, ieškovo buvo nurodyta tik teismo posėdžio metu, šios aplinkybės nepatvirtino nė vienas liudytojas, be to ieškovas galėjo raštu nurodyti savo nesutikimo priežastį, todėl šie motyvai laikytini nepagrįstais, neįrodytais, prieštaraujančias paties ieškovo pozicijai dėl menko darbo užmokesčio sutrumpinus darbo laiką ir tuo pagrindu atmestini. Iš 1996-11-18 darbo sutarties turinio matyti, jog darbo sutarties 3 p. pakeitimo ieškovas nepasirašė ir remiantis 2010-06-23 įsakymu Nr. 25/K ieškovas atleistas iš darbo nuo birželio 23 d. pagal Lietuvos Respublikos DK 136 str. 1 d. 4 p. (kai darbuotojas pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo).
DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas savarankiškas darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir nustatyta, kad darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukiama, kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo. Teisinis pagrindas įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis nutraukti su darbuotoju minėtu pagrindu darbo sutartį yra medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išvada, kad darbuotojas dėl sveikatos būklės negali atlikti tam tikrų darbo funkcijų. DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte pavartotas žodžių junginys „negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo“ aiškintinas kaip reiškiantis, kad darbuotojas negali atlikti tam tikrų darbo funkcijų. Tai ne visais atvejais reiškia, kad darbuotojas negali eiti pareigų ar dirbti darbo tam tikru pavadinimu, pavyzdžiui, „krovėjo“, „sandėlininko“ ir t. t., nes tos pačios pareigybės darbuotojų konkrečios darbo funkcijos, jų pobūdis ir atlikimo sąlygos gali skirtis. Atleidžiant darbuotoją iš darbo aptariamu pagrindu svarbu tai, kad darbuotojas negali atlikti tų darbo funkcijų ar jų dalies, dėl kurių atlikimo su juo buvo sudaryta darbo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-231/2007).
DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte suformuluota imperatyvaus pobūdžio teisės norma, paaiškinama tuo, kad darbuotojo sveikatos būklė turi tenkinti reikalavimus darbo funkcijoms pagal darbo sutartį atlikti ir tai nepriklauso nuo sutarties šalių valios. Pagal DK 260 straipsnio 1 dalį darbdavys privalo kiekvienam darbuotojui sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, nustatytas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme.
Iš abiejų šalių pateiktų dokumentų matyti, jog 2005-11-16 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų laikotarpiu nuo 2005-11-16 iki 2007-11-30, kurioje nustatytas ieškovo darbingumas 40 proc. ir nurodyta, jog ieškovas gali sargauti ir dirbti pagal darbinius įgūdžius, negali dirbti kilnojant ir (ar) nešiojant sunkesnius nei 5 kg svorio daiktus (b.l. 7), 2007-11-17 tos pačios institucijos išvadoje laikotarpiu nuo 2007-11-14 iki 2009-11-13 nustatytas ieškovo darbingumas 40 proc. ir nurodyta, jog ieškovas negali dirbti keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris virš 10-15 kg, negali dirbti darbą, susijusį su priverstiniais liemens palenkimais, taip pat jam rekomenduojama dirbti 4-5 val. per dieną ar 3-4 dienas per savaitę (b.l. 61), 2009-12-02 tos pačios institucijos išvadoje laikotarpiu nuo 2009-11-14 iki 2010-12-01 nustatytas ieškovo darbingumas 40 proc. ir nurodyta, jog ieškovas negali dirbti keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg, negali dirbti naktinį darbą, taip pat rekomenduojama dirbti ne visą darbo dienos arba darbo savaitės darbo laiką (b.l. 8). Iš pateiktų neįgalumą nustatančios komisijos išvadų matyti, jog ieškovui dėl sveikatos būklės rekomenduojama dirbti ne visą darbo laiką, ieškovas, dirbdamas pilną darbo dieną, skundėsi sveikata ir atsisakydavo vykdyti darbo funkcijas, todėl pagrįstai darbdavys atsižvelgė į šias rekomendacijas ir pasiūlė dirbti sutrumpintą darbo dieną. Pagal Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 38 str. 2 d., tokie sprendimai dėl neįgaliojo darbo pobūdžio ir sąlygų yra privalomi darbdaviui ir darbuotojui. Remiantis NDNT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 201-11-17 ir 2009-12-02 išvadomis dėl ieškovo galėjimo pagal jo sveikatos būklę dirbti sutrumpintą darbo laiką toks sutrumpintas darbo laikas turėjo būti nustatomas darbuotojo reikalavimu (DK 146 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nustatyta, kad ieškovas ne tik nereikalavo pakeisti 8 valandų darbo dienos trukmę į sutrumpintą, bet ir nesutiko su darbdavio inicijuotu darbo sutarties sąlygų pakeitimu, sutrumpinančiu darbo laiką. Darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojams sveikas ir saugias darbo sąlygas nulemia ir pačių darbuotojų pareigą laikytis darbo drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (DK 228 straipsnis). Pakankamai motyvuoti liudytojo G. V. parodymai, jog 2007-2009 m. laikotarpiu ieškovui buvo rekomeduojama dirbti 4-5 val. per dieną ar 3-4 dienas per savaitę, 2009 m. Išvadoje buvo rekomenduojma dirbti ne visą darbo dienos arba darbo savaitės laiką, be to ieškovas nuo 2010 m. pradėjo ypatingai skųstis svaikata, todėl jis nusprendė pakeisti darbo sutarties sąlygas, nustatant sutrumpintą darbo laiką 2 darbo valandas per dieną. Iš aukščiau aptartų liudytojų parodymų, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyriaus 2010-08-11 sprendimo, kuriame konstatuojamas ieškovo atsisakymas dirbti nevisą darbo dienos laiką ir paties ieškovo paaiškinimų nustatyta, jog ieškovas apskritai atsisakė dirbti sutrumpintą darbo dieną, nesvarstant kitų darbo dienos ar savaitės sutrumpinimo būdų. Konstatuotina, kad, negalėdamas pagal sveikatos būklę dirbti visos darbo dienos ir atsisakydamas dirbti sutrumpintą darbo dieną pagal NDNT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadas, darbuotojas sukuria padėtį, kai tolesniam darbo sutarties vykdymui ir joje numatytų darbo funkcijų atlikimui jis nepajėgus pagal sveikatos būklę, tai yra kenksminga paties darbuotojo sveikatai. Atsižvelgiant į ieškovo dirbamą darbininko darbą, susijusį su fiziniu krūviu, ir į paties ieškovo nurodytas sveikatos problemas, susijusias su širdies veikla, tolesnis neadekvatus jo sveikatos būklei šio darbo atlikimas galėtų kelti pavojų pačiam darbuotojui ar nulemti didesnę tikimybę atsirasti žalai darbdaviui, kaip atsakingam asmeniui už nelaimingus atsitikimus darbe. Aptariamos medicinos įstaigos išvadose nurodžius darbuotojui negalint dirbti normalaus darbo laiko ir šiam atsisakius dirbti sutrumpintą, darbdavys įgyja teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju be įspėjimo DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-278/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo mėn. 24 d. aprobuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, priimtų nagrinėjant bylas, kylančias iš darbo teisinių santykių, santraukos. Teismų praktika 30). Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovo ieškinys laikytinas nepagrįstu ir tuo pagrindu atmestinas. DK 273 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas, pagal sveikatos įstaigos išvadas dėl sveikatos būklės negalintis dirbti sutarto darbo ar eiti pareigų, jo sutikimu turi būti perkeltas į šio darbuotojo sveikatą ir kvalifikaciją atitinkantį darbą, ir tik tuo atveju, jeigu darbuotojas nesutinka būti perkeltas į kitą darbą arba nėra darbo, į kurį jis galėtų būti perkeltas, darbdavys gali atleisti darbuotoją. Pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad ieškovas nesutiko dirbti to paties darbo sutrumpintu darbo laiku, todėl jam negalėjo būti siūlomas kitas viso etato darbas. Tuo remiantis darytina išvada, kad atleisdamas ieškovą iš darbo DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu atsakovas nepažeidė taip pat ir DK 273 straipsnio reikalavimų, dėl to ieškovo atleidimas iš darbo yra teisėtas. Taigi nustačius, jog ieškovo atleidimas iš darbo buvo teisėtas, tuo pačiu pagrindu atmestini ir kiti susiję reikalavimai – grąžinti į darbą, priteisti kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką ir priteisti neturtinę žalą.
Ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė dirbęs ne darbininko, o sargo pareigose. Byloje nėra pateikta įrodymų apie šalių susitarimą, jog ieškovas toje pačioje darbovietėje ėjo tam tikras papildomas pareigas arba dirbo tam tikrą papildomą darbą (DK 114 str. 1 d.). Tai, jog toks susitarimas nebuvo sudarytas, patvirtino ir pats ieškovas, atsakovės atstovai nurodė, jog įmonėje nėra sargo etato, įmonės teritorija aptverta tvora, yra rakinami vartai, todėl ieškovas nedirbo sargo darbo. Iš liudytojų V. K. ir J. D. parodymų matyti, jog ieškovas galimai atliko papildomas sargo pareigas, dėl kurių šalys nesusitarė darbo sutartyje. Pagal DK 119 str., dėl papildomo darbo ar pareigų turi būti susitarta ir tai turi būti aptarta darbo sutartyje. Šie galimi pažeidimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl jie nevertini, o apie galimus pažeidimus sprendimu informuotinas Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyrius, nepriimant atskirosios nutarties (CPK 299 str.). Tačiau atkreiptinas ieškovo dėmesys, jog 2009-12-02 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje ieškovui draudžiama dirbti naktinį darbą.
Ieškovas prašė atnaujinti terminą kreiptis į teismą dėl neteisėto atleidimo iš darbo, nurodydamas, jog terminą praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi apie atleidimą iš darbo sužinojo tik 2010-07-16, kai jam nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, 2010-07-20 kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, kurios atsakymą gavo 2010-08-18, sekančią dieną pateikė dokumentus advokatui A.Uščiauskui, su kuriuo atstovavimo sutartį sudarė 2010-09-08, kai jau dokumentai buvo paruošti ir 2010-09-13 pateikė ieškinį į teismą. Atsakovės atstovai prašo taikyti ieškinio senatį, termino praleidimo priežastis laikyti nesvarbiomis ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. DK 297 str. 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojas, nesutikdamas su darbo sąlygų pakeitimu, per mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos turi teisę kreiptis į teismą. Šis vieno mėnesio terminas sietinas tik su teismine pažeistų teisių gynyba, todėl vertintinas kaip ieškinio senaties terminas (DK 27 straipsnis), o ne procedūrinis terminas, nurodytas DK 29 straipsnyje. Kadangi Darbo kodekso normose nustatyta tik ieškinio senaties terminų trukmė, tai, sprendžiant šių terminų atnaujinimo klausimą, taikomos Civilinio kodekso normos. Ieškinio senaties terminas atnaujintinas, nes pripažintina, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. CK 1.131 straipsnio 2 dalis – teisės norma, kurios taikymas priklauso nuo atitinkamų faktų vertinimo. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, vadovaujasi bendraisiais teisinių santykių reguliavimo principais, atsižvelgia į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Analizuojant reikšmingas aplinkybes, šalių veiksmus, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, pagal nusistovėjusius standartus vertintina asmens atidumas, rūpestingumas, atliekant konkrečius veiksmus. Ieškovo liga nuo 2010-06-29 iki 2010-07-16, 2010-07-20 kreipimąsis į Valstybinę darbo inspekciją laikytini svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą. Toks kreipimasis gali būti reikšmingas, jeigu jis, vertinant su kitais faktais, patvirtina darbuotojo siekimą išspręsti darbo ginčą taikiu, ne teisminiu būdu, ir kad pagrindas tikėtis tokio rezultato galėjo būti ginčo šalių elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-258/2004). Ieškovas nepateikė savo kreipimosi į Valstybinę darbo inspekciją kopijos, tačiau iš parengto atsakymo matyti, jog ieškovas kreipėsi į šią instituciją, prašydamas tarpininkauti sprendžiant darbuotojo ir darbdavio ginčą. Pagal DK 297 straipsnio 1 dalį darbuotojui, nesutinkančiam su atleidimu iš darbo, sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas prasideda kitą dieną po tos dienos, kurią darbuotojas gavo darbo sutarties nutraukimą (atleidimą iš darbo) patvirtinantį dokumentą, pavyzdžiui, darbdavio įsakymą, socialinio draudimo pažymėjimą ar darbo sutartį su įrašais apie darbo sutarties nutraukimą. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovas buvo supažindintas tik su įsakymu dėl darbo sutarties sąlygų keitimo, įsakymas dėl atleidimo iš darbo ir darbo sutartis su įrašu apie darbo sutarties nutraukimą nebuvo įteikti ieškovui, šiuose dokumentuose taip pat nėra įrašų apie atsisakymą susipažinti, todėl laikytina, kad ieškovui nebuvo laiku ir tinkamai pranešta apie darbo sutarties nutraukimą. Nors liudytoja D. B. nurodė 2010-06-28, tai yra kitą darbo dieną po darbuotojo atleidimo, pranešusi VSDFV Šakių skyriui apie ieškovo atleidimą, tai patvirtina ir pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, bei išmokėjusi ieškovui priklausančias pinigines sumas atleidžiant iš darbo, o liudytoja J. R. nurodė, jog 2010-06-29 ji asmeniškai pranešusi A. D., jog jis atleistas iš darbo, tačiau šios nustatytos aplinkybės neatleidžia darbdavio nuo pareigos įteikti darbuotojui dokumentą, patvirtinantį darbo sutarties nutraukimą. Remiantis liudytojos Dž.Z. parodymais, paties ieškovo paaiškinimais, atsakovei neįteikus darbo sutarties nutraukimą (atleidimą iš darbo) patvirtinančio dokumento, remiantis sąžiningumo ir teisingumo principais, atsižvelgiant į ieškovo aktyvius veiksmus 2010-07-20 kreipiantis į Valstybinę darbo inspekciją ir 2010-08-12 gavus atsakymą iš šios institucijos, nedelsiant kreipiantis į advokatą teisinės pagalbos, laikytina, kad ieškovas sužinojo apie darbo sutarties nutraukimą 2010-07-16 ir kreipdamasis į teismą 2010-09-13 ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujintinas. Klausimas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo nėra ieškovo materialinis teisinis reikalavimas arba jo dalis, todėl rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje nereikia nurodyti, ar ieškinio senaties terminas atnaujinamas, ar ne. Ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas išsprendžiamas ir teismo išvados dėl šio klausimo turi būti argumentuojamos sprendimo motyvuojamojoje dalyje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio mėn. 20 d. Teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga Nr. A2-39, kat. 18; Teismų praktika 18).
Atmetus ieškinį, iš ieškovo, atleisto nuo bylinėjimosi išlaidų CPK 83 str. 1 d. 1 p. pagrindu, nepriteistinos išlaidos valstybei (CPK 96 str.) Atsakovės atstovai neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė tai patvirtinančių dokumentų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos DK 27 str., 297 str. 1 d., 136 str. 1 d. 4 p., 119 str., CK 1.131 str. 2 d., Lietuvos Respublikos CPK 96 str., 270 str., 299 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovo V. A. D. ieškinį atmesti.
Sprendimo nuorašą išsiųsti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyriui, informuojant apie UAB „MediResta“ galimus darbuotojų teisių pažeidimus dirbant papildomą darbą.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.