Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-471-648/2011

2.1.16.2.8., 2.3.6.4.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 29 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Daivos Kazlauskienės ir Lauretos Ulbienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo Gedimino Bukausko apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (dėl nusikalstamos veikos, kuri baigėsi 2009 m. gegužės 13 d.) laisvės atėmimu ketveriems metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (dėl nusikalstamos veikos, kuri baigėsi 2009 m. birželio 15 d.) laisvės atėmimu ketveriems metams ir dviem mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (dėl nusikalstamos veikos, kuri baigėsi 2010 m. kovo 29 d.) laisvės atėmimu ketveriems metams ir keturiems mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (dėl nusikalstamos veikos, kuri baigėsi 2010 m. birželio 11 d.) laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d., A. K. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, bei jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams ir devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į A. K. bausmės laiką įskaitytas jo suėmimo laikas nuo 2010 m. liepos 9 d. iki 2011 m. sausio 26 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. už tai, kad jis neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, ir pardavė narkotines medžiagas, o būtent:

jis 2009 m., ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir vietoje, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos-metamfetamino, kurį neteisėtai atgabeno ir neteisėtai laikė savo bute, esančiame Ukmergėje, (duomenys neskelbtini), iki 2009-05-13, apie 18.30 val., kuomet 0,087 g (22,9 %) psichotropinės medžiagos-metamfetamino už 20 litų pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, kuriam taikomas anonimiškumas.

Be to, jis 2009 m., ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir vietoje, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos-metamfetamino, kurį neteisėtai atgabeno ir neteisėtai laikė savo bute, esančiame Ukmergėje, (duomenys neskelbtini), iki 2009-06-15, apie 20.00 val., kuomet 0,075 g (19,5 %) psichotropinės medžiagos-metamfetamino už 20 litų pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, kuriam taikomas anonimiškumas.

Be to, jis 2010 m., ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir vietoje, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos-metamfetamino, kurį neteisėtai atgabeno ir neteisėtai laikė savo bute, esančiame Ukmergėje, (duomenys neskelbtini), iki 2010-03-29, apie 18.00 val., kuomet 0,065 g (17,3%) psichotropinės medžiagos-metamfetamino ir 0,013 g. (3,5 %) psichotropinės medžiagos-amfetamino už 20 litų pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, kuriam taikomas anonimiškumas.

Be to, jis 2010 m., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti psichotropines medžiagas, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 0,030 g (4,6 %) psichotropinės medžiagos-amfetamino ir 0,085 (12,8 %) g psichotropinės medžiagos-metamfetamino, kurias neteisėtai atgabeno ir neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose Ukmergėje, (duomenys neskelbtini), virtuvinėje pakabinamoje spintelėje, iki 2010-06-11, 12.30 val., kol kratos metu buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. gynėjo advokato G. Bukausko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl A. K. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (2009-05-13 epizodas)

Nusikalstama veika ir ją padaręs asmuo šiuo konkrečiu atveju nustatyti atliekant operatyvinio tyrimo veiksmą – NVIM. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, 2009-05-13 taikant NVIM A. K. atžvilgiu, duomenys buvo gauti teisėtu būdu. Pagal teismų praktiką, kai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra gauti atliekant operatyvinį tyrimą, nagrinėjantis bylą teismas privalo patikrinti: ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; ar tie veiksmai atlikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-249/2006, 2K-332/2006, 2K-P-412/2007, 2A-P-2/2009).

Operatyvinio tyrimo faktinį pagrindą reglamentuoja Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos 9 str. Pagal šio straipsnio 1 p., operatyvinis tyrimas atliekamas, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie šiame punkte išvardintus apysunkius nusikaltimus. Byloje privalo būti faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų, kuriuos sankcionavo generalinis prokuroras ar jo įgaliotas generalinio prokuroro pavaduotojas arba apygardų prokuratūrų vyriausieji prokurorai ar jų įgalioti vyriausiųjų prokurorų pavaduotojai, pagrindą patvirtinantys duomenys ir jį teismas turi tikrinti atlikdamas Lietuvos Respublikos BPK numatytus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis 2K-34/2011). 2009-04-20 sankcionuoto teikimo dėl NVIM panaudojimo išraše nurodyta, kad operatyvinio tyrimo metu nustatyta, jog A. K. Ukmergės mieste realizuoja psichotropines ir narkotines medžiagas (t. 2, b.l. 109-110). Iš policijos pareigūno G. S. 2009-06-03 tarnybinio pranešimo matyti, kad dar 2008-12-08 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriuje A. K. atžvilgiu pradėtas operatyvinis tyrimas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis (t. 1, b.l. 3). Liudytojais apklausti policijos pareigūnai G. S. ir R. K. nurodė analogiškas aplinkybes (t. 1, b.l. 159, t. 2, b.l. 56). Taigi, teisėsaugos pareigūnai turėjo operatyvinės informacijos apie A. K., tikėtina, daromą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str., todėl operatyvinis tyrimas pradėtas ir NVIM taikytas apelianto atžvilgiu esant faktiniam pagrindui.

Tam, kad teismas pripažintų NVIM surinktus duomenis įrodymais byloje, nepakanka, kad NVIM būtų sankcionuotas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų, bet ir pats jo realizavimas turi būti teisėtas – taikant NVIM negalima asmens provokuoti padaryti nusikalstamos veikos, juo gali būti tik prisidedama prie tęstinių ar trunkamųjų nusikalstamų veikų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad 2009-05-13 taikant NVIM, liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, veiksmai buvo neteisėti, o A. K. buvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. Pažymėtina, kad to neginčija ir apeliantas. Kaip minėta, prieš NVIM sankcionavimą teisėsaugos pareigūnai turėjo informacijos apie A. K., tikėtina, daromą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą – psichotropinių ir narkotinių medžiagų platinimą, taigi, modelio teisėtumo reikalavimo, t. y. tik „prisijungti“ prie daromos veikos, šiuo aspektu taip pat buvo laikomasi. Todėl apylinkės teismas, ištyręs duomenis, gautus atliekant NVIM, pagrįstai pripažino juos įrodymais Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme.

Baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2009-05-13, apie 18.30 val., savo bute, esančiame Ukmergėje, (duomenys neskelbtini), A. K. pardavė pagal NVIM veikusiam liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, už 20 Lt 0,087 g (22,9 %) psichotropinės medžiagos-metamfetamino. Tai įrodo asmens apžiūros protokolas (t. 1, b.l. 8), daiktų pateikimo protokolas (t. 1, b.l. 9), objekto apžiūros protokolas (t. 1, b.l. 10-11), pinigų apžiūros protokolas (t. 1, b.l. 12-13), 2009-05-21 specialisto išvada Nr. 140-(4252)-IS1-4045 (t. 1, b.l. 16-19), 2009-05-13 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas (t. 1, b.l. 20). Liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, parodė, kad A. K. už 20 Lt pardavė jam baltos spalvos miltelių, t. y. amfetamino (t. 1, b.l. 47, t. 2, b.l. 37). Nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šio liudytojo parodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymuose ir 2009-05-13 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole skirtingai įvardijama psichotropinė medžiaga, kurios jis prašė („baltas“, „sniegas“, „amfa“), tačiau tai nepaneigia to fakto, kad A. K. pardavė psichotropinės medžiagos-metamfetamino liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas. Šiuo atveju taip pat nėra svarbu, kokiu sutartiniu būdu minėtas liudytojas 2009-05-13 pateko į nuteistojo butą. Apelianto gynėjas teigia, kad liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai apie tai, jog jis nieko negavo už dalyvavimą NVIM, prieštarauja 2009-05-13 operatyvinių veiksmų protokole užfiksuotai aplinkybei, jog jam buvo duotas „TELE 2“ papildymo kvitas 15 Lt sumai. Kita vertus, byloje nėra niekur vienareikšmiškai užfiksuota, kad liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, duotas 15 Lt sumos telefono SIM kortelės papildomo kvitas yra skirtas kaip atlygis už jo dalyvavimą NVIM, o ne kaip priemonė siekiant tinkamai įgyvendinti NVIM. Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, nurodytomis minėtomis aplinkybėmis, nelaikytini pakankamais pripažinti šio liudytojo parodymus kaip nepatikimus.

Tai, kad 2009-05-13 atliekant NVIM, būtent A. K. pardavė psichotropinės medžiagos-metamfetamino liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, įrodo ne tik pastarojo liudytojo parodymai, tačiau ir 2009-05-13 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas, ikiteisminio tyrimo metu liudytojo policijos pareigūno G. S. parodymai (t. 1, b.l. 20, 159), pagarsinti atliekant įrodymų tyrimą teisiamojo posėdžio metu. Be to, liudytojas Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas, ir liudytojas R. K. parodė, kad jie pirkdavo narkotines medžiagas iš apelianto (t. 1, b.l. 46, 153, t. 2, b.l. 28-29, 38). Minėtų liudytojų parodymai netiesiogiai patvirtina, kad A. K. galėjo parduoti psichotropinės medžiagos liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju operatyvinis tyrimas pradėtas, NVIM atliktas A. K. atžvilgiu. Iš 2009-06-03 tarnybinio pranešimo, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, turinio matyti, jog baudžiamasis procesas buvo pradėtas ir nukreiptas taip pat apelianto atžvilgiu (t. 1, b.l. 2). Taigi, šioje baudžiamojoje byloje buvo vertinamas tik apelianto padarytų veiksmų teisėtumo klausimas, liudytojas Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas, ir liudytojas R. K. davė parodymus ne apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, todėl jie neturėjo būti apklausiami kaip specialūs liudytojai remiantis Lietuvos Respublikos BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d. Minėtų liudytojų apklausos atliktos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK nuostatų.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog baudžiamojoje byloje yra pakankamai įrodymų, kad A. K. 2009-05-13 savo atliktais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.

Tačiau, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. nurodytos alternatyvios nusikalstamos veikos nėra vienos tęstinės veikos epizodai, jos turi būti įrodinėjamos atskirai. Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 1 d. 2 p. reikalaujama, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Taigi, asmeniui, inkriminuojant bet kurią iš Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatytų alternatyvių veikų, privalo būti: 1) nustatytos tokių veikų padarymo aplinkybės; 2) jos pagrįstos bylos įrodymais, gautais įstatymų nustatyta tvarka ir išnagrinėtais bei patikrintais teismo posėdyje.

A. K. kaltinimas pareikštas dėl neteisėto psichotropinės medžiagos-metamfetamino įgijimo, laikymo ir atgabenimo, turint tikslą ją platinti, taip pat dėl šios psichotropinės medžiagos pardavimo. Apeliantas nuteistas kaip padaręs visas šias keturias Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. nurodytas alternatyvias veikas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl apylinkės teismo padarytų išvadų, kad nuteistasis neteisėtai laikė ir pardavė nuosprendyje nurodyto kiekio psichotropinę medžiagą-metamfetaminą, pagrįstumo. Šių A. K. padarytų nusikalstamų veikų padarymą patvirtina anksčiau aptarti įrodymai. Kita vertus, tai, kad apelianto kaltė įrodyta neteisėtai laikius ir pardavus psichotropinę medžiagą-metamfetaminą, savaime neleidžia tvirtinti, kad jis ir neteisėtai įgijo bei atgabeno šią psichotropinę medžiagą nenustatytomis aplinkybėmis. Lietuvos Respublikos BPK 260 str. 1 d. nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų savarankiškai įrodinėjama, o ne preziumuojama iš kitų Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. nurodytų ir neginčijamai įrodytų nusikalstamų veikų. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę (tokia praktika dėl kiekvieno alternatyvaus nusikalstamos veikos sudėties požymio atskiro įrodinėjimo nustatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-218/2009, šios praktikos laikomasi iki šiol (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-268/2009, 2K-488/2009, 2K-493/2009, 2K-159/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų, t. y. neteisėto psichotropinės medžiagos-metamfetamino įgijimo ir gabenimo, padarymo aplinkybių nepagrindžia jokie baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, todėl yra pagrindas pakeisti apylinkės teismo skundžiamą nuosprendį, pašalinant iš kaltinimo aplinkybes neteisėtai įgijus psichotropinę medžiagą-metamfetaminą ir gabenus, turint tikslą ją platinti. Teisėjų kolegijos nuomone, pašalinus iš kaltinimo nurodytas aplinkybes, švelninti pirmos instancijos teismo paskirtos bausmės nėra pagrindo, nes nuteistasis kaltu dėl psichotropinių medžiagų laikymo ir platinimo neprisipažino, nesigailėjo, nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, padarytas sunkus nusikaltimas, be to, pirmos instancijos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę mažesnę už jos vidurkį.

Dėl A. K. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (2009-06-15 ir 2010-03-29 epizodai)

A. K. taip pat nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. už 2009-06-15 ir 2010-03-29 atliktus veiksmus, susijusius su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Pažymėtina, kad šiuo atveju A. K. atžvilgiu buvo taikomi NVIV, kurie buvo sankcionuoti ikiteisminio tyrimo teisėjo atitinkamai 2009-06-04 ir 2010-02-11 nutartimis (t. 2, b.l. 53, 104-105). Šio neviešo pobūdžio procesinio veiksmo atlikimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos BPK 159 str., kurio 1 d. numato, jog prokuroras, iš asmens gavęs informaciją, kad tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kad būtų įmanoma išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokių veiksmų atlikimo pagrindas yra ne pagrindas manyti, kad asmuo nusikalstamas veikas darė ir anksčiau, bet informacija, kad konkrečiam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-113/2011).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras su 2009-06-03 prašymu kreipėsi į Ukmergės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją, prašydamas priimti nutartį leisti asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Šiame prašyme nurodyta, kad NVIM dalyviui siūloma neteisėtai disponuoti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, kas atitinka Lietuvos Respublikos BK 259 str. numatytą nusikalstamą veiką, ir neteisėtai disponuoti labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, kas atitinka Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. (t. 2, b.l. 55). Kita vertus, liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu neparodė, kad 2009-06-03, t. y. kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl A. K. veiksmų pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., apeliantas būtų siūlęs šiam liudytojui įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar daryti kokią nors kitą nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamajame įstatyme, o dėl to jis (liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas) kreipėsi į prokurorą. Liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, tik parodė, kad jis kreipėsi į policiją dėl A. K. galimai daromų nusikaltimų siekdamas padėti kovoti su prekyba narkotikais (t. 2, b.l. 37), tačiau tai negali būti pripažįstama, kad jam buvo siūloma neteisėtai disponuoti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti ar daryti kitas nusikalstamas veikas. To negali patvirtinti ir ta aplinkybė, kad nuteistasis 2009-05-13 pardavė NVIM dalyviui psichotropinės medžiagos, kadangi dėl tokių apelianto veiksmų jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Prokuroro 2010-02-10 prašyme ikiteisminio tyrimo teisėjui leisti asmeniui atlikti NVIV nurodoma, kad 2010 m. sausio mėn. nenustatytą dieną A. K. Ukmergėje, (duomenys neskelbtini), sutikęs NVIM dalyvį, vėl pasiūlė šiam įsigyti iš jo narkotinių medžiagų, t. y. NVIM dalyviui vėl siūloma neteisėtai disponuoti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, kas atitinka Lietuvos Respublikos BK 259 str. numatytą nusikalstamą veiką, ir neteisėtai disponuoti labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, kas atitinka Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. (t. 2, b.l. 106-107). Baudžiamojoje byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, pateikė tokią informaciją prokurorui dėl minėtų A. K. veiksmų.

Taigi, darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui 2009-06-04 ir 2010-02-11 nutartimis leidžiant asmeniui atlikti NVIV, nebuvo Lietuvos Respublikos BPK 159 str. 1 d. numatyto faktinio pagrindo šiam procesiniam veiksmui atlikti. Todėl minėtos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartys negali būti pripažintos teisėtomis, jų pagrindu surinkti duomenys yra neleistini remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. ir jais negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog iš Lietuvos Respublikos BPK 1 str. ir 2 str. prasmės išplaukia, kad NVIM ir NVIV laikas turi būti optimalus, t. y. jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia pilnai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Turint galvoje, kad valstybės tikslas yra ginti žmonių teises, laiku užkardyti nusikaltimus, o ne juos skatinti, galima teigti, kad nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai (modelis) turi būti tęsiami tol, kol surenkama pakankami įrodymų, leidžiančių patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Jie turi būti nutraukiami surinkus pakankami nusikalstamos veikos įrodymų, leidžiančių pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą, kad bylą galima būtų perduoti teismui, o kaltininkas būtų greitai ir teisingai nubaustas. Pažymėtina ir tai, kad nei NVIM, nei NVIV negali būti naudojami tam, kad pasunkintų kaltininko atsakomybę. Remiantis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymu surinktais duomenimis pradėjus ikiteisminį tyrimą, turi prasidėti surinktų duomenų tyrimas, išaiškintų asmenų apklausa, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos BPK 2 str. nuostatos, o dėl NVIV į teismą kreipiamasi tik dėl pagal NVIM pradėtų nusikaltimų užbaigimo, o ne dėl naujų nusikaltimų „tiražavimo“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-7-86/2011).

Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo pagrindu surinkus pakankamai duomenų, kad A. K. galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 2009-06-03 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 1-88-1-00453-2009 (t. 1, b.l. 4). Jau tą pačią dieną šiame ikiteisminiame tyrime prokuroras su prašymu kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją prašydamas leisti asmeniui atlikti NVIV, nors kaip nustatyta, nebuvo informacijos, kad asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant. Tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjas 2009-06-04 priėmė nutartį leisti atlikti tokio pobūdžio veiksmus. Šioje nutartyje nurodyta, kad yra pagrindas manyti, jog A. K. bei su juo susiję nenustatyti asmenys ir toliau Ukmergės mieste ir rajone platina narkotines bei psichotropines medžiagas. Kita vertus, ikiteisminio tyrimo metu turint duomenų, kad 2009-05-13 galimai buvo padaryta baudžiamajame įstatyme numatyta nusikalstama, ir esant teisiniam pagrindui užkirsti kelią A. K. daryti naujas nusikalstamas veikas, nebuvo imtasi priemonių neleisti A. K. pakartotinai nusikalsti. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad per visą NVIV taikymo laikotarpį nebuvo nustatyta kitų asmenų, galimai dariusių panašias nusikalstamas veikas ir susijusių su A. K.. Prokuroras 2010-02-10, t. y. daugiau nei po šešių mėnesių nuo pirmos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties dėl NVIV taikymo priėmimo, vėl kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl to paties procesinio veiksmo sankcionavimo. Ikiteisminio tyrimo teisėjas 2010-02-11 nutartimi dar kartą leido atlikti NVIV A. K. atžvilgiu. Šiuo atveju iš esmės buvo kreipiamasi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl NVIM sankcionavimo ne siekiant nustatyti visas pradėtam ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes ir gauti su tuo susijusius duomenis, kas sudarytų pagrindą perduoti bylą kartu su kaltinamuoju aktu į teismą, o turint tikslą inkriminuoti A. K. naujas nusikalstamas veikas, kas rodo, jog apeliantas buvo provokuojamas nusikalsti. Provokavimo požymių turi ir ta aplinkybė, kad NVIV buvo sankcionuoti nuteistojo atžvilgiu pakankamai ilgą laiką. Taigi, dėl NVIV taikymo buvo padaryti nusikaltimai, kurių nebūtų, jei valstybė laiku užkirstų kelią naujų nusikaltimų padarymui ir imtųsi aktyviai tirti jau padarytus nusikaltimus. Todėl ir šiuo aspektu NVIV negali būti pripažinti teisėtais bei atitinkančiais baudžiamojo proceso įstatymo tikslus, kas taip pat patvirtina, kad jų pagrindu gauti duomenys yra neteisėti (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 4 d.) ir nelaikytini įrodymais. Remiantis tuo, kas nustatyta, skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. 2009-06-15 ir 2010-03-29 epizoduose, naikinama ir A. K. dėl minėtų veikų išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo pobūdį, kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su šiomis A. K. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, nenagrinėjami.

Dėl A. K. 2010-06-11 veiksmų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (2010-06-11 epizodas)

A. K. gynėjas tvirtina, kad apylinkės teismas nepagrįstai nuteisė ginamąjį pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., o ne pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. už 2010-06-11 kratos metu jo bute rastas psichotropines medžiagas.

Skundžiamame nuosprendyje dėl 2010-06-11 epizodo nurodyta, kad A. K. pats teisme patvirtino, kad senokai nebevartoja narkotinių medžiagų, o kratos metu rastas paketėlis su narkotinėmis medžiagomis galėjo užsilikti nuo to laiko, kai jis vartojo narkotikus. Tačiau iš to, jog prieš tai neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis tris kartus pardavė narkotines medžiagas, pats jų nevartojo, būtų visiškai nelogiška tvirtinti, kad būtent šis paketėlis su narkotinėmis medžiagomis buvo įsigytas seniai, kai dar A. K. vartojo, jo teigimu, narkotines medžiagas, savam naudojimui, todėl įvertinus visą įrodymų visumą, kategoriškai galima daryti išvadą, kad ir paskutiniuoju atveju narkotinės medžiagos buvo įgytos, gabentos ir laikytos, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Nepritartina tokioms apylinkės teismo išvadoms.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tikslas parduoti narkotines ar psichotropines medžiagas ar kitaip jas platinti yra suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-781/2007, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-166/2010, 2K-4/2009, 2K-281/2009, 2K-618/2010, 2K-113/2011, 2K-159/2011).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2010-06-11 atliekant kratą A. K. bute, esančiame Ukmergės g. 35-30, virtuvės pakabinamoje spintelėje rasti du polietileniniai užspaudžiami maišeliai su baltos spalvos milteliais (t. 1, b.l. 131-132). Specialisto išvadoje Nr. 140-(46000)-IS1-4139 konstatuota, jog rasta medžiaga yra psichotropinė medžiaga-amfetaminas, kurio masė milteliuose yra 0,030 g, ir psichotropinė medžiaga-metamfetaminas, kurio masė milteliuose yra 0,085 g (t. 1, b.l. 143-144). Apklausiamas A. K. nenurodė, kad jo laikyti du polietileniniai maišeliai su psichotropinėmis medžiagomis buvo skirti jas platinti. Apeliantas teigė, kad jis buvo nusipirkęs narkotinių medžiagų, jos buvo likusios namuose ir mėtėsi. Jis yra kelis kartus vartojęs narkotines medžiagas, neigia pardavinėjęs jas kitiems asmenims (t. 2, b.l. 43-44). Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nepaneigta A. K. versija, kad 2010-06-11 bute rastas psichotropines medžiagas apeliantas neteisėtai laikė neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. To negali paneigti ta aplinkybė, jog nuteistojo atžvilgiu tuo metu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. Vien anksčiau nustatyti A. K. nusikalstami veiksmai, t. y. psichotropinių medžiagų platinimas, negali preziumuoti tapataus vėlesnės jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Kratos metu rastas psichotropinių medžiagų kiekis yra nedidelis, apeliantas pripažįsta anksčiau vartojęs psichotropines medžiagas. Taigi, A. K. 2010-06-11 nustatytos veikos nėra pagrindo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (2009 11 13 įsakymo Nr. V-930 redakcija), nedideliu amfetamino ir metamfetamino kiekiu pripažįstama iki 0,2 g. Nustatyta, kad A. K. 2010-06-11 neteisėtai laikė 0,030 amfetamino ir 0,085 metamfetamino, kas atitinka nedidelį kiekį. Todėl pirmos instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuteistojo veiksmai iš Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. perkvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d.

Skiriant A. K. bausmę už Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., 61 str. nuostatas. A. K. padarė baigtą baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su neteisėtu psichotropinių medžiagų disponavimu be tikslo jas platinti. Nuteistasis iš esmės pripažino, kad neteisėtai laikė psichotropines medžiagas, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. A. K. praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs (t. 1, b.l. 204-205), baustas administracine tvarka, neturi galiojančių nuobaudų (t. 1, b.l. 201-202), nusikalstamos veikos padarymo metu jis nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje (t. 1, b.l. 203), neįrašytas į psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitą (t. 1, b.l. 224). Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad bausmės tikslus galima pasiekti paskiriant nuteistajam Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę – areštą, jo dydį nustatant pagal Lietuvos Respublikos BK 49 str. 3 d. nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 328 str. 1 p. ir 3 p., 329 str. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo A. K. gynėjo advokato Gedimino Bukausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Ukmergės rajono 2011 m. sausio 26 d. nuosprendžio dalį:

1) kuria A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (2009 m. birželio 15 d. epizodas) ir jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių;

2) kuria A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (2010 m. kovo 29 d. epizodai) ir jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių;

3) kuria Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d. pagrindu, A. K. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir A. K. nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams ir 9 (devyniems mėnesiams), bausmę atliekant pataisos namuose.

Pakeisti Ukmergės rajono 2011 m. sausio 26 d. nuosprendžio dalį:

1) kuria A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (2009 m. gegužės 13 d. epizodas), pašalinant iš kaltinimo aplinkybes neteisėtai įgijus psichotropinę medžiagą-metamfetaminą ir gabenus, turint tikslą ją platinti;

2) kuria A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (2010 m. birželio 11 d. epizodas) ir A. K. veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., jam paskiriant 25 (dvidešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirtą pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (2009 m. gegužės 13 d. epizodas) 4 metų laisvės atėmimo bausmę bei šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. paskirtą arešto bausmę, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.