Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2011-05-26 · Civilinė byla Nr. 2-15-374/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-05-26
Bylos Nr.
2-15-374/2011
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-01808-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Gustienė
Ieškovas
G. B.
Atsakovas
UAB „Intransauto“
Kategorijos
  • 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-15-374/2011Proceso Nr. 2-28-3-01808-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.8.; 14.4.; 15.3.1.; 18.2.2.; 116.1.
Marijampolės rajono apylinkės teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 26 d.Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant G. D., dalyvaujant ieškovei G. B., jos atstovei advokatei V. J., atsakovo UAB „Intransauto“ atstovui E. B., jo atstovui advokatui V. K., vertėjai L. B., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui UAB „Intransauto“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Ieškovė G. B., patikslinusi ieškinio reikalavimus, teismo prašo: pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo 2010-03-10 įsakymą Nr. 2010/3 dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d.; pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepageidauja būti grąžinta į darbą, priteisti išeitinę kompensaciją 2 vidutinių darbo užmokesčio dydžio – 728 Lt ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, kuris sudaro 2672 Lt (iki 2010-12-21); priteisti darbo užmokestį už 2010 m. sausio - kovo mėnesius – 849 Lt bei piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas 2009-2010 metais – 728 Lt; priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą pradelstą atsiskaityti laiką (iki 2010-12-21 sudaro 2672 Lt) iki visiško atsiskaitymo dienos; priteisti 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei visas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 82-83).

Atsakovas UAB „Intransauto“ su ieškiniu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir atmestinu, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė G. B. atsakovo įmonėje pradėjo dirbti 2008-01-18 direktoriaus pavaduotojos pareigose (b.l. 126-129). Atsakovo įmonės direktoriaus 2008-02-29 įsakymu Nr. 1 ieškovei buvo pavesta vadovauti UAB „Intransauto“ krovinių vežimo veiklai (b.l. 131). Atsakovo įmonės direktoriaus 2010-03-10 įsakymu Nr. 2010/3 ieškovė iš darbo atleista pagal DK 136 str. 3 d. (b.l. 53). Ieškovė nurodo, kad atsakovo įmonės direktorius E. B. yra jos sutuoktinis, šiuo metu teisme nagrinėjama byla dėl santuokos nutraukimo. Kadangi šeimoje prasidėjo nesutarimai, pašlijo ir darbiniai santykiai. Ieškovei teko keisti gyvenamąją vietą. Kadangi, jos teigimu, darbo funkcijas ji galėjo vykdyti namuose, tai gyvenamosios vietos pakeitimas darbo funkcijų vykdymui įtakos neturėjo. Ieškovė kaip ir anksčiau ruošdavo įmonės dokumentus, kuriuos periodiškai pristatydavo įmonės buhalteriją tvarkančiam asmeniui – buhalterei (duomenys neskelbtini). Apie atleidimą iš darbo ieškovė sužinojo tik 2010-03-30 apsilankiusi SODROS Marijampolės skyriuje, kur jai buvo išduota pažyma apie jos gautas pajamas iš darbinės veiklos (b.l. 21). Ieškovės aiškinimu, ji darbinės veiklos nenutraukė – išrašinėjo sąskaitas-faktūras, kasos pajamų orderio kvitus (b.l. 105, antra pusė). Ieškovė teigia, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie raginimus pranešti darbdaviui priežastis, dėl kurių ji neatvyksta į darbą, nebuvo paprašyta pateikti pasiaiškinimą, su ja nebuvo ne tik atsiskaityta atleidžiant iš darbo, bet darbo užmokesčio ji negavusi nuo tada, kai faktiškai nutraukė santuokinius ryšius su sutuoktiniu, t.y. nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio. Nors ieškovė raštu nurodė darbdaviui savo sąskaitą, į kurią atsakovas turėtų pervesti jos darbo užmokestį, tačiau iki šios dienos atsakovas su ieškove neatsiskaitė (b.l. 24).

Atsakovas nurodo, kad ieškovė 2009 m. rugsėjo mėnesį išvyko iš namų, keitė gyvenamosios vietos adresus. Kadangi atsakovo įmonės direktorių ir ieškovę siejo santuokiniai ryšiai, direktorius dar ilgai delsė, tikėdamasis ieškovės supratingumo ir sąžiningumo, tačiau padėtis nepasikeitė. Ieškovė nuo 2010 m. sausio mėnesio įmonėje daugiau nepasirodė, darbinės veiklos nevykdė, todėl jai buvo pradėtos žymėti pravaikštos. Ieškovei ne kartą atsakovui žinomu adresu buvo siunčiami raginimai pranešti neatvykimo į darbą priežastis, tačiau ieškovė ignoravo raginimus ir įmonėje nesilankė. Nors ieškovė nurodo, kad vykdė jai patikėtas darbo funkcijas ir pateikė teismui tai patvirtinančius dokumentus (b.l.121-124), tačiau atsakovas kreipėsi į prokuratūrą dėl dokumentų klastojimo, tame tarpe ir dėl darbo sutarties klastojimo – sutartyje už darbdavį pasirašė kitas asmuo (b.l. 125). Nors ieškovė nurodo, kad raginimai surašyti tik po to, kai buvo pateiktas teismui ieškinys, tačiau patikrinimo metu juos matė ir LR valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyriaus atstovai (b.l. 22-23). Atsakovas neneigė aplinkybės, kad su ieškove atleidžiant iš darbo nebuvo atsiskaityta, tačiau tai įvyko dėl ieškovės kaltės, nes ji įmonėje nesilankė, į raginimus nereagavo, atsakovas neturėjo duomenų, kur pervesti ieškovei priklausantį darbo užmokestį. Atsakovo nuomone, atleidimas iš darbo yra pagrįstas ir teisėtas, ieškovė atleista nepažeidžiant drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, nereikšmingi procedūriniai pažeidimai negali turėti įtakos nuobaudos taikymo teisėtumui. Dėl šių priežasčių atsakovas prašo ieškinį atmesti.

Įstatyme įtvirtinta drausminė atsakomybė yra viena iš priemonių, padedančių užtikrinti tinkamą darbo pareigų vykdymą. LR DK 234 straipsnyje nustatyta, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Ši teisės norma reiškia, kad darbuotojas privalo žinoti darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, nustatytas įmonės, įstaigos, organizacijos vidaus darbo tvarkos taisyklėse, ir jų pažeidimas yra pagrindas darbuotojo drausminei atsakomybei atsirasti. Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus. Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą – visų pirma, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką – supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymuose ir nuostatuose (LR DK 227 straipsnio 1 dalis, 229-232 straipsniai). Nagrinėjamuoju atveju atsakovas nepateikė teismui ieškovės užimamų pareigų instrukcijos, kurioje būtų numatytos konkrečios darbo funkcijos, darbo vietą ir kitas aplinkybes apibūdinančios sąlygos. Priešingai, atsakovas netgi ginčija į bylą pateiktą įmonės direktoriaus vardu pasirašytą įsakymą apie darbinių funkcijų priskyrimą ieškovės kompetencijai (b.l. 125). Dėl šių priežasčių neįmanoma nustatyti, kokias konkrečiai funkcijas atliko ieškovė, kokiomis sąlygomis ji turėjo vykdyti šias funkcijas. Atsakovas neginčija ieškovės nurodytų aplinkybių dėl darbinių funkcijų vykdymo namų sąlygomis, todėl tikėtina, kad atsakovė turėjo galimybę dirbti namuose, nepriklausomai nuo to, kur gyveno. Tačiau, bet kuriuo atveju, tai turėjo būti realus darbinių funkcijų vykdymas. Atsakovas teigia, kad ieškovė nuo 2010 m. sausio mėnesio iš vis nepasirodė įmonėje, jokios veiklos nevykdė, todėl jai buvo pradėtos žymėti pravaikštos. Į siunčiamus pranešimus ieškovė nereagavo (b.l.54-56). Dėl šių aplinkybių atsakovas atleido ieškovę iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p.).

Akivaizdu, kad neefektyvus darbo organizavimas, toleravimas žodinių sutikimų ar leidimų iš administracijos pusės, kontrolės stoka, negali būti įvardijama tinkama darbo drausme. To pasekoje atsiranda piktnaudžiavimas savo teisėmis ir pareigomis tiek iš administracijos pusės, tiek iš darbuotojų. Darbo drausmės užtikrinimo pagrindai – tai pagrindiniai būdai, priemonės ir sąlygos, su kurių pagalba įmonėse užtikrinamas ir palaikomas optimalus darbo drausmės lygis. Darbo proceso organizavimas ir vadovavimas jam, taip pat ekonominių sąlygų sudarymas yra darbdavio prerogatyva (DK 227 str.). Subjektyviu požiūriu darbo drausmė suvokiama kaip konkretaus darbuotojo pareiga laikytis jam privalomų norminių teisės aktų reikalavimų bei vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, duodamus remiantis sudaryta darbo sutartimi. DK aiškiai apibrėžiama, kas yra darbo drausmės pažeidimas. Tai darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui, nes darbuotojo kaltė nėra preziumuojama (DK 246 str.). Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu.

Teismų praktika vadovaujasi nuostata, kad darbo drausmės pažeidimas yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas; žalingi padariniai; priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų padarinių ryšys; darbuotojo kaltė. Nesant bent vienos minėtos sąlygos, taikyti drausminės atsakomybės negalima (LAT CBS teisėjų kolegijos 2002-11-20 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1388/2002). Teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas įrodė esant visas drausminės atsakomybės sąlygas: atsakovas pateikė teismui raginimus, kurie buvo siunčiami ieškovei dėl atvykimo į darbą ir aplinkybių pasiaiškinimo (b.l. 54-56), ieškovės darbo funkcijų nevykdymą patvirtina ir 2010 m. sausio-kovo mėn. laiko apskaitos žiniaraščiai (b.l. 59-61), atsakovas įsitikinęs, kad ieškovė, pasinaudodama suklastotais įmonės dokumentais, padarė įmonei žalą (b.l. 74-75, 76-77, 78-79), pati ieškovė nesidomėjo, kodėl jai nemokamas darbo užmokestis nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio ir dėl šio fakto nesiėmė jokių veiksmų. Šias aplinkybes patvirtina ir LR valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyriaus patikrinimo pažyma (b.l. 22-23).

Atleidimas iš darbo yra griežčiausia drausminė nuobauda, todėl ją taikyti leidžiama, kai kitos nuobaudos buvo neefektyvios. Atsakovas daugiau kaip du mėnesius delsė, tikėdamasis ieškovės supratingumo ir geranoriškumo. Tačiau didėjant konfliktui tarp sutuoktinių, neįmanomi normalūs darbiniai santykiai. To išdavoje, atsakovas atleido iš darbo ieškovę. DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Šio įstatyminio reikalavimo tikslas yra ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Atsakovas kreipėsi į ieškovę su raginimu atvykti į darbą ir įspėjo, kad jį gali būti atleista iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. (b.l. 54). Tačiau ieškovė į raginimą neatsiliepė. Ieškovė nurodo, kad tokio raginimo negavo, apie kitus pranešimus taip pat nieko nežino. Tačiau ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie ieškovės domėjimąsi įmonės veikla, juolab, kad pati ieškovė nuo 2009 m. rugsėjo mėn. negavo darbo užmokesčio. Liudytoja Z. L. patvirtino, kad ieškovės nematė nuo 2010 m. sausio mėnesio, ji pasirodė su kažkokiais dokumentais kovo mėnesio pradžioje, tačiau liudytoja dokumentų nepriėmė, nes ieškovė jau buvo atleista iš darbo (b.l. 138 antra pusė). Pažymėtina, kad įstatymuose nenustatyta, jog, darbdaviui pažeidus DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimų, paskirta drausminė nuobauda vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo savaime būtų laikoma neteisėta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje taip pat orientuojama į tai, kad, nagrinėjant iš darbo teisinių santykių kylančius ginčus, atsižvelgiant į DK 2 straipsnyje įtvirtintą darbo teisės subjektų lygybės principą, negali būti ginami tik darbuotojo interesai. Jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, tai vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju teisė gintų nesąžiningą asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-1298/2002, Nr. 3K-3-446/2003, Nr. 3K-3-462/2005, Nr. 3K-3-93/2008). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė nuo 2010 m. sausio mėnesio darbinių funkcijų nevykdė, įmonėje nesilankė, nesidomėjo įmonės veikla, su įmonės vadovu nebendravo ir nesiaiškino aplinkybių, atsiradusių dėl ieškovės asmeninių nesutarimų su įmonės vadovu, ir turėjusių įtakos jos darbinei veiklai, rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, ieškovė nepateikė. Dėl šių priežasčių ieškinys šioje dalyje laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu (CPK 178 str.).

Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną ir išmokėti jam visas priklausančias pinigų sumas (DK 141 str. 1, 2 d.). Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad ieškovė darė pravaikštas, įmonėje nesilankė daugiau kaip du mėnesius, atsakovas neturėjo galimybės išsiaiškinti su ieškove dėl atsiskaitymo formos ir galimybių. Iš dalies šias aplinkybes patvirtina ir pati ieškovė, nurodydama, kad tik 2010-05-10 nurodė darbdaviui savo asmeninę sąskaitą, į kurią turėtų būti pervesti pinigai (b.l. 24). Pranešimas darbdaviui įteiktas jau vykstant teisminiams ginčams šioje byloje. Dėl šių priežasčių laikytina, kad atsakovas išnaudojo galimybę informuoti atsakovę apie darbo santykių nutraukimą, tačiau ieškovė ignoravo darbdavio raginimus atvykti ir tuo trukdė darbdaviui vykdyti pareigą tinkamai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju. Dėl šios priežasties ieškinys šioje dalyje atmestinas (CPK 178 str.).

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 417 str., viršija ieškinio pagrindą ir dalyką, ir sprendžia priskaičiuoti ir neišmokėto darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo klausimą. Ieškovė teigia, kad darbo užmokesčio ji negauna nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio. Atsakovas iš esmės šios aplinkybės neneigė, taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas aplinkybes. Todėl priteistinas darbo užmokestis už faktiškai dirbtą laiką, t.y. nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2010-01-01 - 4 mėn. x 364 Lt (b.l. 58) = 1456 Lt.

Sutinkamai su LR DK 207 str., kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai, skaičiuojami po 0,07 proc. nuo priteistinos sumos, bet ne daugiau kaip už 180 k.d. Atsakovas nenurodė jokių priežasčių ar aplinkybių, kurioms esant jis negalėjo išmokėti ieškovei darbo užmokesčio, todėl delspinigiai priteistini. Šiuo atveju nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos laikotarpis viršija 180 k.d., todėl ieškovei priteistina delspinigių suma – 1,02 Lt x 180 = 183,6 Lt.

Kiti posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos advokato atstovavimo išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (b.l. 136), valstybės naudai – 50 proc. teismo pašto išlaidų; iš atsakovo priteistinos išlaidos valstybės naudai – už advokato paslaugas pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-06-18 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-650, 2011-02-11 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-186 (b.l. 96-97) proporcingai patenkintų reikalavimų daliai bei žyminis mokestis ir 50 proc. teismo pašto išlaidų (CPK 93, 96, 98 str.).

Sprendimas dalyje dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išieškojimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 270, 410-418 str.,

NUSPRENDĖ:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Intransauto“, į/k (duomenys neskelbtini) ieškovės G. B., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 1456 Lt darbo užmokesčio, 183,60 Lt delspinigių.

Priteisti iš atsakovo UAB „Intransauto“, į/k (duomenys neskelbtini)., 150 Lt advokato atstovavimo išlaidų, 49,18 Lt žyminio mokesčio ir 12 Lt teismo pašto išlaidų valstybei.

Priteisti iš ieškovės G. B., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „Intransauto“, į/k (duomenys neskelbtini) naudai – 500 Lt už advokato paslaugas ir 12 Lt teismo pašto išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl vieno vidutinio mėnesio dydžio – 364 Lt išieškojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Gustienė