Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-756-319/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-07
Bylos Nr.
1-756-319/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03025-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Nukentėjusysis
K. D.
Kaltinamasis
P. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-756-319/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03025-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.2.4.6.1.; 2.3.4.3.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 7 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Rimas Švirinas,sekretoriaujant D. S., V. V.,dalyvaujant prokurorei R. Č.,nukentėjusiajai K. D., jos atstovui advokato padėjėjui A. Z.,kaltinamajam P. V., jo gynėjui advokatui V. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis P. V. 2020 m. sausio 18 d. apie 18 val. kavinės (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tyčia smurtavo prieš K. D. – du kartus rankomis ją stūmė, dėl to ji nukrito ant grindų ir krisdama atsitrenkė į stalą, taip padarė K. D. kraujosruvą odoje ir poodyje abiejose šlaunyse, dešinėje blauzdoje ir kairiame kelyje, odos nubrozdinimus nosies nugarėlės srityje ir dešiniame kelyje, dėl to nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios K. D. sveikatą.

Kaltinamasis P. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu prisipažino visiškai. Jis parodė, kad 2020 m. sausio 17-18 d. naktį jis su pažįstamais draugais, tarp kurių buvo ir nukentėjusioji K. D., buvo picerijoje (duomenys neskelbtini). Vakaro eigoje tarp jo ir nukentėjusiosios kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis į nukentėjusiąją metė lėkštėje buvusiais maisto likučiais, o vėliau aplaistė alumi. Pripažįsta, kad tuo metu pasielgė netinkamai. Sekančią dieną jis pasikvietė K. ir draugus, su kuriais prieš tai buvo minėtoje kavinėje, į savo kavinę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kurios direktorius jis yra. Apie 18 val. susirinkę picerijos banketinėje salėje visi gėrė alkoholinius gėrimus. Vienu metu jis pastebėjo, kad nukentėjusioji K. D. nuo suolo pakėlė jo striukę ir kaip jam pasirodė, galėjo ieškoti striukėje buvusios jo piniginės. Jis šios situacijos pakankamai neįvertinęs, pagriebė nukentėjusiąją už pečių ir pastūmė. Nukentėjusioji nukrito ant grindų ir jis nematė, į ką ši krisdama atsimušė, tačiau sutinka, kad krisdama ji galėjo atsitrenkti į stalo kampą. Nuo grindų atsikėlusią nukentėjusiąją jis vėl pastūmė link durų ir pareikalavo, kad ji išeitų iš picerijos. Jis pripažįsta, kad dėl tokių veiksmų nukentėjusiajai galėjo būti sutrikdyta sveikata. Pilnai sutinka su nukentėjusiosios ir liudytojos A. V. parodymais. Su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Mano, kad ieškinys yra per didelis. Jis ikiteisminio tyrimo metu sutiko nukentėjusiajai atlyginti 1 000 Eur už padarytą neturtinę žalą, padegti atstovavimo išlaidas ir susitaikyti. Nukentėjusioji iš karto sutiko, o vėliau persigalvojo. Įsipareigoja atlyginti tokią žalą, kokią teismas priteis. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoju prašo paskirti verslo partnerį K. J., su kuriuo pažįstami apie 5 metus. K. J. yra vyresnis už jį, turi didelę gyvenimišką patirtį, jie bendrauja šeimomis, kartu leidžia laisvalaikį. Jam svarbi K. J. nuomonė, svarbūs patarimai, į kuriuos jis visada įsiklauso. K. J. neigiamai vertina jo padarytą nusikaltimą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji K. D. parodė, kad su P. V. susipažino 2020 m. sausio 18 d. kavinėje (duomenys neskelbtini), kur P. nuolat žodžiais prie jos kabinėjosi, sakė, kad ji jam nepatinka, apliejo alumi. Po to, iki 14 val. ji su A. buvo pas J. namuose. Apie 15 val. paskambino P. J. ir pasiūlė atvažiuoti į kavinę (duomenys neskelbtini). P. yra šios kavinės savininkas. J. patvirtino, kad P. kvietė ir ją su A. atvažiuoti, nes nori atsiprašyti jos, kad apipylė alumi. Kai ji, J. ir A. nuvažiavo į minėtą kavinę, ji neveikė, salė buvo tuščia. Salėje buvo ji, A., J., G., P. ir I., kurio pavardės nežino, matė jį pirmą kartą. Kavinėje P. buvo neblaivus, jis jos neatsiprašė, kad apipylė alumi, toliau prie jos kabinėjosi. Visi, išskyrus ją, vartojo alkoholinius gėrimus, eidavo parūkyti į lauką. Striukes jie buvo sumetę į vieną vietą ant stalo. Apie 18 val. ji ieškojo savo striukės, todėl pakėlė vieną striukę ir laikė ją rankose. Ji nekreipė dėmesio, kieno ta striukė. Tuo momentu priėjęs P., kuris prieš tai stovėjo už baro, griebė jai iš rankų savo striukę ir rankomis ją už pečių vieną kartą pastūmė. Nuo stūmimo ji visu kūnu, griūdama atbula, atsitrenkė į stalus sėdmenimis ir nugara ir dėl to jautė fizinį skausmą. Jai atsistojus nuo grindų, P. stovėdamas jai už nugaros, stipriai stūmė į priekį. Nuo tokio stūmimo ji keliais nugriuvo ant grindų, taip susimušė abu kelius bei dešinės kojos čiurną, blauzdą, šlaunį, dešinę ranką, kuri vėliau patino. Nosies srityje atsirado apibrozdinimas ir bėgo kraujas, tačiau kuriuo metu apsibrozdino nosį nepamena. Dėl išvardintų sužalojimų ji jautė fizinį skausmą. Ji atsistojo nuo grindų ir tuomet P. rankomis ją išstūmė pro duris į lauką. Civilinį ieškinį pateiks vėliau (t. 1, b. l. 33-36).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. V. parodė, kad P. V. yra jos pažįstamas, su kuriuo ji susipažino prieš 6 metus. P. priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini) prieš pusę metų ji apie 2 mėn. dirbo (duomenys neskelbtini). P. apibūdina kaip ramaus būdo žmogų, jis nėra nei agresyvus, nei priekabus. K. D. ji pažįsta nuo 2019 metų vasaros ir bendrauja nuolatos, susirašinėja sms žinutėmis, pasikalba telefonu. K. apibūdina kaip gerą, ramų žmogų. 2020 m. sausio 18 d. naktį su K. nuvažiavo į piceriją (duomenys neskelbtini), kuri yra prekybos centro (duomenys neskelbtini) patalpose. Joms sėdint ir valgant, prie jų staliuko priėjo P. V., J. S. ir dar du jaunuoliai, kurie buvo neblaivūs. Sėdint prie staliuko, P. žodžiais kabinėjosi prie K., paėmęs iš lėkštės koldūną, metė į K., kuri supykusi P. kažką įžeidžiančio pasakė. Matant, kad kyla konfliktas, ji, K. ir J. nusprendė važiuoti iš kavinės pas J. į namus. Einant iš kavinės į taksi automobilį, lauke priėję P. pašaukė K. ir ją apipylė alumi. P. grįžo į kavinę, o jie išvažiavo pas J. Dienos metu J. pasiūlė važiuoti pas P. į kavinę (duomenys neskelbtini). Jos sutiko nuvažiuoti tikėdamos, kad P. atsiprašys K. už tai, kad apipylė ją alumi. Nuvykus į kavinę, po kavine esančiose patalpose pašalinių asmenų nebuvo. Buvo ji, K., J., P. ir du vaikinai, su kuriais P. buvo kavinėje (duomenys neskelbtini). Visi, išskyrus K., vartojo alkoholinius gėrimus. Po to ji iš kavinės išvažiavo ir sugrįžo apie 18 val. Kavinėje buvo P., K., J. ir vienas nepažįstamas vaikinas. Kito vaikino jau nebuvo. Sugrįžus, K. su P. jau buvo susipykę, vienas ant kito necenzūriniais žodžiais kalbėjo, matėsi, kad konfliktuoja. Paklausus, kas atsitiko, K. paaiškino, kad P. jos paprašė susimokėti už jos išgertus gėrimus. K. jam paaiškino, kad nemokės. P. akivaizdžiai matėsi, kad yra neblaivus, buvo agresyvus ir piktas, tyčia ieško prie ko prisikabinti. Ji niekada anksčiau P. tokio pikto nėra mačiusi. Po 10 minučių ji stovėjo prie alaus baro, kalbėjo su J. Trijų metrų atstumu nuo jos su J. stovėjo K. su P. ir barėsi. Dėl ko vėl jie barėsi, ji negirdėjo. Kitas vaikinas buvo prie sienos, kur buvo drabužių kabyklos. Ji su J. stovėjo vienoje baro pusėje, P. su K. – kitoje pusėje. Už K. nugaros buvo staliukai su kėdėmis. Buvo sunku girdėti, dėl ko barasi P. su K., nes grojo muzika, tik girdėjosi, kad vienas ant kito šaukia. Konflikto metu P. rankomis stipriai pastūmė K. ir ši nugara atsitrenkė į sieną ir riktelėjo „Ką tu čia darai“ ir lyg tai P. pavadino „gaidžiu“. K. stovint prieš P., šis vėl stipriai pastūmė K. ir ji krito tarp dviejų staliukų ir nugara bei juosmeniu atsitrenkė į trečio staliuko stalviršį ir atsisėdo ant grindų. Matėsi, kad K., krisdama ant grindų, susimušė juosmenį, abu šonus ir sėdmenis. K. bandė atsikelti, tačiau priėjęs P. vėl ją pastūmė ir ji vėl atsisėdo ant grindų. Po kelių minučių K., pasilaikydama rankomis už staliukų, stojosi, tačiau P. vėl rankomis ją pastūmė ir ji krisdama užkabino staliuką, kuris atsitrenkė į K. šoną. Verkdama K. atsistojo nuo grindų ir P. ją rankomis išstūmė į lauką (t. 1, b. l. 88-96).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. S. parodė, kad P. V. pažįsta apie 2 metus. K. D. pažįsta nuo tada, kai kartu lankė tą pačią mokyklą. P. yra labai geras žmogus, ramaus būdo, nėra agresyvus. K. apibūdintų kaip agresyvią, nemandagią, priekabią merginą, ne kartą girdėjęs, kad ji kavinėse, naktiniuose klubuose konfliktuoja su kitais asmenimis, pirma žodžiais pradeda kabintis, pats matęs, kaip naktiniame klube mušėsi su kita mergina. 2020 m. sausio 18 d. apie 12 val. jis atvažiavo į kavinę (duomenys neskelbtini), kurios savininkas yra P., papietauti. Į kavinę netrukus atvažiavo A. su K. bei G. su I. Visi nuėjo į patalpas rūsyje – ten yra baras, tik jis tuo metu neveikė. Nuėję į patalpas po kavine, vartojo visi alkoholinius gėrimus. Jis pats negeria alkoholinių gėrimų, visi kiti asmenys gėrė alų bei viskį. Striukės buvo numestos ant kėdžių, kiti vaikščiojo vilkėdami striukėmis. Kai visi bendravo, jokių pykčių ar barnių tarp K. ir P. jis nepastebėjo. Apie 16 val., tikslaus laiko neatsimena, stovėdamas prie baro jis pamatė, kaip K. paėmė P. striukę, kuri buvo ant kėdės, ir iš jo kišenės paėmė piniginę. Tą momentą pamatė ir P., nes abu stovėjo šalia K. Tai pamatęs pagalvojo, kad K. šalta ir nori apsirengti P. striukę, tačiau, pamatęs, kad ima P. piniginę, pagalvojo, kad nori apvogti P. Tą pamatęs, P. pradėjo K. šaukti „ką tu čia darai?“ ir priėjęs prie K., paėmė jai už abiejų rankų virš alkūnių ir stūmė. K. krisdama atsisėdo užpakaliu ant grindų. P. rėkė ant jos, o jis surinko K. daiktus (rankinę ir striukę) ir išvedė ją iš kavinės į lauką. Konflikto metu kavinėje buvo P., K., A. ir jis. Nežino, kur buvo G. su I., bet jų kavinėje nebuvo. P. tik vieną kartą stūmė K. Po K. nukritimo ant grindų, kai ji atsistojo, jokių sužalojimų ant jos kūno jis nematė. Matėsi, kad K. akivaizdžiai yra neblaivi (t. 1, b. l. 76-79). Iš 2020 m. sausio 21 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji K. D. kreipėsi į Alytaus apskrities VPK nurodydama, kad 2020 m. sausio 18 d. apie 18 val. kavinėje (duomenys neskelbtini) P. V. abiem rankomis ją pastūmė ne mažiau tris kartus, ko pasekoje ji pirmą kartą atsitrenkė į stalą ir susimušė dešinės šlaunies išorinę dalį, šlaunyje pajuto fizinį skausmą. Po to jis vėl ją pastūmė, ko pasekoje ji nukrito ant žemės ir susimušė abu kelius bei dešinę blauzdą, juto fizinį skausmą. Tą pačią dieną apklausta liudytoja K. D. parodė, kad su draugais A. V., J. S. ir G. D. buvo kavinėje (duomenys neskelbtini). Ji buvo blaivi. P. su J. ir G. vartojo alkoholinius gėrimus. Ji ruošėsi eiti į lauką. Ant stalo buvo padėtos visų striukės. Norėdama susirasti savąją, kitas striukes ji norėjo perdėti kitur. P., pamatęs, kad ji laikė galimai jo striukę, priėjo prie jos, pradėjo šaukti, kad ji nori paimti iš jo pinigus ir iš niekur nieko abiem rankomis ją pastūmė, dėl ko ji pirmiausia krisdama atsitrenkė į stalus ir susimušė dešinės šlaunies išorinę dalį. Ji pradėjo verkti, kadangi šlaunyje jautė didelį fizinį skausmą. P. priėjo prie jos ir abiem rankomis nustūmė ją antrą kartą. Ji, nukritusi ant žemės, susimušė abiejų kojų kelius, dešinę blauzdą bei pajuto fizinį skausmą. Iš kur sužalojimas nosyje, ji nežino, galimai krisdama ant žemės susitrenkė nosį, tačiau tiksliai to teigti negali. Kiek pamena, P. ją sugriebęs už drabužių ištempė į lauką. 2020 m. sausio 19 d. pamačiusi, kad ant dešinės šlaunies išorinės dalies kraujosrūva, taip pat sumušimai matėsi ant abiejų kelių, todėl 2020 m. sausio 20 d. kreipėsi pas teismo medicinos ekspertus. Pateikia specialisto išvadą (t. 1, b. l. 1-7).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji K. D., patvirtindama savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nusikaltimo padarymo vietoje (duomenys neskelbtini), parodė patalpą ir dar kartą papasakojo kokiomis aplinkybėmis kaltinamasis P. V. prieš ją panaudojo fizinį smurtą (t. 1, b. l. 53-56).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadose Nr. G 80/2020 (06) ir Nr. pG 126/2020 (06) konstatuota, kad K. D. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje abiejose šlaunyse, dešinėje blauzdoje ir kairiame kelyje, odos nubrozdinimai nosies nugarėlės srityje ir dešiniame kelyje. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir šių sužalojimų pasekoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 9, 52).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – kavinės (duomenys neskelbtini) patalpa (duomenys neskelbtini), rūsyje (t. 1, b. l. 21-27).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis P. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis P. V. tyčia smurtaudamas prieš nukentėjusiąją K. D., du kartus ją pastūmė ir ši krisdama atsitrenkė į stalą. Kaltinamojo P. V. parodymai, duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu, iš esmės atitinka nukentėjusiosios, liudytojos A. V., iš dalies J. S. parodymus. Aptarta specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, konstatuojant ir tai, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajai atsitrenkiant į žalojančius bukus daiktus, o tai visiškai atitinka kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų nurodytas aplinkybes. Tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo P. V. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamajame akte ši aplinkybė nebuvo nurodyta, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis P. V. pripažino, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, todėl ši aplinkybė ir pripažintina jo atsakomybę sunkinančia.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu gautas kaltinamojo P. V. ir K. J. prašymas perduoti kaltinamąjį K. J. atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos.

Esant K. J. prašymui perduoti P. V. jo atsakomybei pagal laidavimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą. Sutinka ir įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą tokia apimtimi, kiek neturtinės žalos atlyginimo priteis teismas. Nukentėjusioji nepareiškusi ieškinio dėl turtinės žalos. P. V. teisiamas pirmą kartą, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra. Jis baustas už administracinius nusižengimus, tačiau padaryti nusižengimai nėra šiurkštūs ar padaryti esant neblaiviam, baudas sumokėjęs (t. 1, b. l. 138). Kaltinamasis (duomenys neskelbtini), turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, darbe teigiamai charakterizuojamas, todėl atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, bei konstatuojant, kad P. V. šis baudžiamasis procesas neabejotinai turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, teismas mano, kad P. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotojas K. J. yra kaltinamojo bendradarbis, tos pačios įmonės akcininkas, anksčiau neteistas ir administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 44-45), dirba, charakterizuojamas teigiamai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu laiduotojas nurodė, kad jis yra vyresnis už kaltinamąjį, turi didesnę gyvenimišką patirtį. Kaltinamasis, kaip įmonės vadovas, dažnai su juo bendrauja, įsiklauso į jo patarimus, santykiai tiek jų abiejų, tiek bendraujant šeimomis yra geri, dažnai kartu keliauja, leidžia laisvalaikį. Apie padarytus neteisėtus veiksmus kaltinamasis jį informavo ir pripažino, kad elgėsi nusikalstamai ir dėl to gailisi. Jis nepateisina nusikalstamų P. V. veiksmų. Laiduotojas mano, kad jis gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo bei gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Esant tokių aplinkybių visumai, teismas mano, kad P. V. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato. Sprendžiant klausimą dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, pasekmes, P. V. asmenybę, laiduotojo K. J. veiklos pobūdį ir asmenybę bei daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam. Pritaikius BK 40 straipsnio normas bei atleidus P. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą, baudžiamoji byla nutraukiama (BPK 254 str. 5 d., 303 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į P. V. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, trukmę, pasekmes, į jo asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, į aukščiau aptartas aplinkybes, P. V. baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnyje, neskirtinos.

Nukentėjusioji K. D. pareiškė 2 500 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 71) nurodydama, kad žala jai padaryta nusikalstamais P. V. veiksmais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji ir jos atstovas prašė patenkinti civilinį ieškinį ir iš kaltinamojo priteisti 2 500 Eur bei 600 Eur atstovavimo išlaidoms padengti.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-38-942/2017). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Iš nukentėjusiosios K. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, ir aplinkybių, nurodytų ieškinio pareiškime, matyti, kad nukentėjusiajai kaltinamojo tyčiniais smurtiniais veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiosios atžvilgiu smurtas buvo panaudotas kavinės patalpose, matant kitiems šioje patalpoje buvusiems asmenims, todėl ji neabejotinai patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą. Taigi nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas vertina ir kaltinamojo asmenybę ir jo galimybę atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba ir gauna, nors ir nedideles, tačiau pastovias pajamas, todėl atlyginti neturtinę žalą galimybes turi. Įvertintina ir tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis įsipareigojo nukentėjusiajai atlyginti neturtinę žalą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas mano, jog protinga nukentėjusiosios ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta, K. D. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinant iš dalies ir priteisiant iš kaltinamojo 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.246 str. 1 d., 6.250 str.).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. D. byloje neabejotinai patyrė išlaidų, susijusių su jos teisėtų interesų gynimu ir jos turėtos atstovavimo išlaidos turi būti atlygintos. Iš byloje pateikto pinigų priėmimo kvito Nr. 1088156 matyti, kad nukentėjusioji advokato padėjėjui už atstovavimą byloje sumokėjo 600 Eur (t. 2, b. l. 49). Teismo vertinimu, tokio dydžio išlaidos nėra per didelės, jos yra proporcingos bylos sudėtingumui bei apimčiai ir atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus. Kaltinamasis neprieštarauja dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.

2020 m. birželio 3 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu kaltinamojo P. V. turtui skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ir apribota nuosavybės teisė į pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 124). Kaltinamasis įsipareigojęs atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, žala kol kas neatlyginta, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki bus atlyginta nukentėjusiajai K. D. padaryta žala.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raštinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 302-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

P. V., padariusį Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduoti jį pagal laidavimą K. J., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be piniginio užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (BPK 254 str. 5 d., 303 str. 4 d.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš P. V. nukentėjusiajai K. D. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 600 Eur turėtų atstovavimo išlaidų.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. birželio 3 d. nutarimu P. V. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bus atlyginta nukentėjusiajai K. D. padaryta žala.

Išaiškinti P. V., kad:

1) jeigu jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėjas Rimas Švirinas