- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-09
- Bylos Nr.
- 1S-4-337/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Pareiškėjas
- D. K.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos D. K. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti D. K. ir jos atstovo advokato A. K. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-12-04 nutarties su prašymu atnaujinti nutarties apskundimo terminą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdyboje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-00410-12 dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei nusikaltimų valdymo tvarkai, susijusių su dokumentų klastojimu.
Panevėžio apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė 2013-12-02 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 2 d. ir atleisti E. R. nuo baudžiamosios atsakomybės.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-04 nutartimi buvo patvirtintas Panevėžio apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės 2013-12-02 nutarimas, ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-00410-12 pagal BK 227 str. 2 d. nutrauktas ir E. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Panevėžio miesto apylinkės teisme 2014-11-25 buvo gautas D. K. ir jos atstovo advokato A. K. skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-12-04 nutarties, kuria buvo patvirtintas Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės 2013-12-02 nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-0410-12 nutraukimo ir E. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, su prašymu atnaujinti nutarties apskundimo terminą. Prašymas dėl praleisto nutarties apskundimo termino atnaujinimo iš esmės buvo motyvuojamas tuo, jog pareiškėjai nebuvo tinkamai informuoti apie minimos nutarties priėmimą.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-27 nutartimi buvo atsisakyta priimti D. K. ir jos atstovo advokato A. K. skundą motyvuojant tuo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-12-04 nutartis yra priimta tik E. R. atžvilgiu ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 214 str. 3 d., apie sprendimą nutraukti ikiteisminį turėjo būti informuotas tiktai įtariamasis E. R. ir jo gynėjas, tuo tarpu pareiškėjai ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 07-1-00410-12 net nėra baudžiamojo proceso dalyviai ir neturi teisės skųsti minėtos nutarties.
Šalies argumentai
Skundu aukštesniajam teismui D. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-27 nutartį atsisakyti priimti D. K. 2014-11-25 skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo 2013-12-04 nutarties, kuria buvo patvirtintas Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės 2013-12-02 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą E. R. atžvilgiu dėl galimai jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 str. 2 d., ir E. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Pareiškėja dėsto argumentus dėl kurių, jos nuomone, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-04 nutartis atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės E. R. yra neteisėta ir nepagrįsta. Taip pat nurodo, jog skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas negalėjo priimti jokių proceso sprendimų dėl jos 2014-11-25 skundo, kuriuo aukštesniajam teismui buvo skundžiama jo paties priimta aiškiai neteisėta ir nepagrįsta 2013-12-04 nutartis. Mano, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai vadovavosi BPK 102, 64, 65, 173, 440 str. normomis, kadangi nė viena iš jų nenustato procesinio pagrindo ikiteisminio tyrimo teisėjui ar kitam apylinkės teismo teisėjui nepriimti ir neperduoti aukštesniajam teismui skundo dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtos nutarties dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir dėl tokio nutarties apskundimo termino atnaujinimo. O prašymas atnaujinti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties apskundimo terminą, vadovaujantis BPK 214 str. 5 d., pateikiamas aukštesniajam teismui, turinčiam įgaliojimus nagrinėti skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutarties nutraukti ikiteisminį tyrimą. Tuo tarpu Panevėžio miesto apylinkės teismas, gavęs jos 2014-11-25 skundą dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-12-04 nutarties nutraukti ikiteisminį tyrimą E. R. atžvilgiu, galėjo atlikti tik BPK 440 str. 2 d. numatytus veiksmus.
Pareiškėja taip pat mano, jog ji iš tikrųjų nepraleido jokio termino skundui paduoti, nes jai niekada nebuvo pranešta, BPK 214 str. 3 d. nustatyta tvarka, apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą E. R. atžvilgiu ir dėl teisės ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-12-04 nutartį apskųsti aukštesniajam teismui. Nurodo, jog tik kuomet, BPK 218 str. nustatyta tvarka, susipažino su pabaigto ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00416-13 (vėliau atskirto iš ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00410-12) medžiaga, ji sužinojo apie ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-12-04 nutartį nutraukti ikiteisminį tyrimą E. R. atžvilgiu ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat nurodo, jog susipažinimas su minima nutartimi būtų tolygus nutarties nuorašo gavimui, tačiau ji neturėjo jokios galimybės minimos nutarties apskųsti aukštesniajam teismui, kadangi teisėjas ją suklaidino, 2013-12-04 nutartyje nepagrįstai ir klaidingai nurodęs, kad jo priimta nutartis gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per 7 dienas ne nuo jos nuorašo gavimo ar susipažinimo su ja dienos, o nuo jos priėmimo dienos. Todėl tada manė, kad apskundimo terminas jau suėjo. Remdamasi šiais motyvai D. K. daro išvadą, jog jokio termino skundui paduoti ji nepraleido, o prašymą atnaujinti nutarties apskundimo terminą pateikė tik todėl, kad nuo nutarties priėmimo dienos praėjo daug laiko.
Be viso to teigia, jog skundžiamoje 2014-11-27 nutartyje neteisingai aiškinamos ir BPK 214 str. nuostatos bei yra iškraipomos ikiteisminio tyrimo metu bylose Nr. 07-1-00410-12 ir Nr. 07-1-00416-13 priimtų proceso sprendimų esmė bei faktinės aplinkybės. Tvirtina, jog skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodoma, jog ji net nėra baudžiamojo proceso dalyvis ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 07-1-00410-12, todėl neva neturi teisės skųsti Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-12-04 nutarties. Dar 2013-02-04, toje pačioje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 07-1-00410-12, jai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą kuriuo buvo inkriminuotas ir tariamo kyšio reikalavimo ir priėmimo iš E. R. epizodas pagal BK 225 str. 2 d. O tuoj po 2013-12-04 nutarties nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 07-1-00410-12 dalyje E. R. atžvilgiu, prokurorės 2013-12-06 nutarimu iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 07-1-00410-12 buvo atskirtas į atskirą tyrimą ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-00416-13. Tame atskirtame ikiteisminiame tyrime Nr. 07-1-00416-13 jai 2013-12-06 buvo įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 str. 3 d., 225 str. 3 d. , 225 str. 3 d. ir 225 str. 2 d., padarymo, tame tarpe neva reikalavus ir priėmus kyšį iš E. R., ir ši byla Nr. 1-70-581/2014 dabar dar nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme. Taigi, ji buvo baudžiamojo proceso dalyviu ir jai turėjo būti pranešta apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą E. R. atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į D. K. skundą Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė prašo D. K. 2014-12-09 skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-27 nutartį. Nurodo, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-00416-13 buvo baigtas 2013-12-20 ir tos pačios dienos raštu Nr. 4-09-731 LR STT Panevėžio valdyba apie ikiteisminio tyrimo pabaigą pranešė D. K., kuri minėtą raštą gavo 2013-12-27. 2013-12-30 protokolu paskelbus D. K. apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, įtariamoji pateikė prašymą pratęsti terminą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuris buvo pratęstas iki 2014-01-13 ir apie tai D. K. informuota 2013-12-30 raštu Nr. 4-09-746 (raštą gavo 2013-12-31). 2013-12-31 D. K. supažindinta su ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00416-13 medžiaga, įteikiant jai jos kopiją (elektroninėje laikmenoje) su išimtis, numatytomis BPK 181 str. 6 d., ir tarp šių medžiagos lapų buvo ir 2013-12-02 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nuskalstamos veikos, numatytos BK 227 str. 2 d. ir atleisti E. R. nuo baudžiamosios atsakomybės bei Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-04 nutartis. Nuo 2013-12-31 pareiškėjai D. K. buvo skaičiuojamas skundo dėl nutarties padavimo septynių dienų terminas, tačiau skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą ji pateikė tik 2014-11-25, o skunde nepateikia jokių svarbių priežasčių, sąlygojusių termino skundui pateikti praleidimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs teismui pateiktą medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti D. K. ir jos atstovo advokato A. K. skundą, tačiau savo sprendimą pagrindė netinkamais motyvais.
BPK 65 str. reglamentuoja, jog ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamus proceso veiksmus ir jo priimtas nutartis, prokuroras, proceso dalyviai ir asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 440 str. 2 d. nuostatomis skundas dėl apylinkės teismo nutarties, gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos. BPK numatyti procesiniai terminai, remiantis BPK 102 str., gali būti atnaujinami, jeigu yra nustatoma, kad jie praleisti dėl svarbių priežasčių. Paprastai svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios objektyviai sutrukdė per nustatytą terminą atlikti tam tikrus veiksmus.
Kaip matyti, pareiškėja savo skundą bei prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, grindžia iš esmės tuo, kad apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą E. R. atžvilgiu jai nebuvo pranešta ir šias aplinkybes ji sužinojo tik susipažinusi su pabaigto ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00416-13 medžiaga. Konstatuotina, jog sąlygų, leidžiančių pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes pripažinti svarbiomis priežastimis praleistam terminui atnaujinti, nenustatyta. Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-70-581/2014 duomenų matyti, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-00416-13 (kuris buvo išskirtas iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 07-1-00410-12) buvo baigtas 2013-12-20 bei tą pačią dieną D. K. bei jai ikiteisminiame tyrime atstovavęs advokatas E. M. buvo informuoti apie ikiteisminio tyrimo pabaigą bei teise susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga iki 2013-12-30. Kaip matyti susipažinimo su bylos medžiaga terminas, įtariamosios prašymu, buvo pratęstas iki 2014-01-13. O 2013-12-31 D. K. buvo supažindinta su ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00416-13 medžiaga, įteikiant visos ikiteisminio tyrimo medžiagos kopiją, elektroniniu pavidalu (1034 lapus įrašytus į kompaktinį diską). Pažymėtina, jog tarp minėtų duomenų buvo ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-04 nutartis, kuria buvo patvirtintas Panevėžio apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės 2013-12-02 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 07-1-00410-12 pagal BK 227 str. 2 d ir E. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi, darytina išvada, jog D. K. apie Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-04 nutartį, kurios apskundimo terminą prašo atnaujinti, sužinojo dar 2013-12-31, kuomet jai buvo įteikta ikiteisminio tyrimo medžiagos kopija. Šios aplinkybės neneigia ir pati pareiškėja, tačiau skundą aukštesniajam teismui ji pateikė tik 2014-11-25.
Kaip jau ir minėta, baudžiamieji procesiniai įstatymai imperatyviai nustato terminus tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti. Skundą nagrinėjantis teismas taip pat pažymi, kad terminų laikymasis yra būtina sąlyga atliekamų proceso veiksmų efektyvumui užtikrinti, todėl BPK nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. O sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama asmenims suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, o svarbios termino praleidimo priežastys yra nuo asmens valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui įgyvendinti savo teises ar vykdyti pareigas. Aplinkybė, jog pareiškėja (beje turėdama atstovą advokatą, kuris tuo metu padėjo įgyvendinti procesines teises), žinodama apie jos interesus galimai pažeidžiančią nutartį, net ir įvertinant tą aplinkybę, jog minimoje nutartyje buvo nurodyta netinkama jos apskundimo tvarka, skundą aukštesniajam teismui visgi pateikia praėjus beveik metams nuo nutarties gavimo dienos rodo ypatingą pačios pareiškėjos abejingumą vykstančiam procesui ir atsainų požiūrį į pačios galimai pažeistas teises. Taigi, pirmiau aptartos aplinkybės neleidžia konstatuoti, jog terminas skundui dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-04 nutarties paduoti, šiuo atveju, buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Pareiškėja taip pat tvirtina, jog skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas net neturėjo procesinio pagrindo priimti kokį nors sprendimą, o, vadovaudamasis BPK 440 str. 2 d. nuostatomis, privalėjo gautą skundą iš karto perduoti aukštesnės instancijos teismui. Šie skundo teiginiai visiškai nepagrįsti. Žemesnės instancijos teismas, gavęs skundą aukštesniajam teismui, prieš atlikdamas BPK 440 str. 2 d. numatytus veiksmus visų pirma turi išspręsti pateikto skundo priėmimo klausimus, tai yra patikrinti, ar nėra praleisti skundo padavimo terminai, ar skundą pateikia tam teisę turintis subjektas ir pan. Teismas šiuos įstatymo reikalavimus ir įvykdė.
Pastebėtina, jog dalis pareiškėjos skundo yra susijusi ne su termino praleidimo aplinkybėmis, o su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-04 nutarties, kuria buvo patvirtintas Panevėžio apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės 2013-12-02 nutarimas bei nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-00410-12 pagal BK 227 str. 2 d. ir E. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pagrįstumu, tačiau šios aplinkybės, įvertinant pirmiau aptartą, nėra skundo nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau ties šiais skundo argumentais nėra pasisakoma.
Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. K. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.