Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2021-05-31 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1006-1079/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-05-31
Bylos Nr.
e1-1006-1079/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07470-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
E. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1006-1079/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07470-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 31 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (laikinai – (duomenys neskelbtini)), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2021 m. kovo 11 d., apie 16.20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia, vieną kartą dešinės rankos delnu smogė sugyventinei M. Š. į veido sritį, tokiais savo veiksmais M. Š. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, E. K. 2021 m. gegužės 8 d., apie 17.20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia, vieną kartą kumščiu smogė sugyventinei M. Š. į nosies sritį, taip nukentėjusiajai M. Š. padarė poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, pereinančią į kairės akies apatinį voką ir kairį skruostą, atitinkančią nežymų sveikatos sutrikdymą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

E. K., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad du kartus sumušė savo sugyventinę M. Š.. Jis gyvena su sugyventine M. Š. ir 17 metų amžiaus jų bendra dukra I. K.. Su sugyventine kartu gyvena ir bendrą ūkį veda 21 metus. Maždaug tris metus su sugyventine nebesutaria, dažnai pykstasi. 2021 m. kovo 11 d., apie 16.20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vieną kartą dešinės rankos delnu smogė sugyventinei M. Š. į veidą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Taip pat jis visiškai prisipažįsta, kad 2021 m. gegužės 8 d., apie 17.20 val., tuose pačiuose namuose dėl kilusio žodinio konflikto su sugyventine, galėjo jai vieną kartą kumščiu smogti į nosį ir taip ją sužaloti, jis to neneigia, bet ne tiksliai viską prisimena dėl girtumo. Tuo metu tarp jo ir sugyventinės vyko susistumdymas, kurio metu jis galėjo jai pataikyti kumščiu į nosį. Sutinka, kad tokiu savo elgesiu jis galėjo jai padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą. Nurodė, kad 2021 m. gegužės 8 d. jis, grįždamas į namus iš miško, užsuko į parduotuvę, kur nusipirko „fleškutę“ degtinės ir alaus. Į namus grįžo apie 15.00 val. Namuose vienas išgėrė nusipirktą alkoholį. Galėjo būti apie 17.20 val., kai prasidėjo konfliktas su sugyventine. Konfliktas kilo dėl dukters I., nes jis neleido dukrai rūkyti. Žmona dukrą visada užtaria ir jam neleidžia dukros auklėti. Konflikto metu sugyventinė pradėjo jį stumdyti, ištraukė jam iš baltinių sagas. Jis buvo neblaivus ir supyko ant sugyventinės dėl tokio jos elgesio, todėl mano, kad konflikto metu galėjo suduoti vieną kartą kumščiu sugyventinei į veidą, tiksliai dėl girtumo nepamena. Sutinka, kad tokiu savo elgesiu jis galėjo sugyventinei padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą. Abiejų smurtų atveju viską matė namuose buvusi nepilnametė dukra, tačiau jis jai jokių smūgių nesudavė. Abiem atvejais jis buvo neblaivus, kas ir paskatino jį pasielgti taip neracionaliai. Dėl padarytų nusikalstamų veikų jis labai gailisi. Sutinka, kad byla būtų pabaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 1, b. l. 170-171, 178-179).

M. Š., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja, parodė, kad su sugyventiniu E. K. ji kartu gyvena ir veda bendrą ūkį jau apie 21 m., gyvena jai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Augina du vaikus, bet vyresnysis sūnus šiuo metu tarnauja kariuomenėje, o jaunesnioji nepilnametė dukra I. K., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvena su jais kartu. 2021 m. kovo 11 d., apie 16.00 val., į namus iš (duomenys neskelbtini), grįžo girtas sugyventinis E. K.. Ji tuo metu sėdėjo svetainėje ir žiūrėjo televizorių. Po to į svetainę atėjo sugyventinis ir pradėjo ją koneveikti necenzūriniais žodžiais. Nenorėdama, kad svetainėje tarp jų įvyktų didesnis konfliktas, ji sugyventinį, paėmusi iš už nugaros pusės už pečių, išvedė iš svetainės į virtuvę. Būnant jiems abiem virtuvėje, E. K. ant jos dar labiau supyko, pradėjo priekaištauti dėl nebūtų dalykų ir vieną kartą dešine ranka trenkė jai į veido kairę pusę ir sukėlė fizinį skausmą. Dėl necenzūriniais žodžiais jos pažeminimo ir sukelto fizinio skausmo ji pradėjo verkti. Sukeltą fizinį skausmą dešimt balų skalėje įvertino šešiais balais. Dėl sukelto fizinio skausmo medikai jai nereikalingi, pas teismo medicinos ekspertus nevyko. 2021 m. gegužės 8 d., apie 17.20 val., ji su dukra namų svetainėje žiūrėjo televizorių, kai iš savo kambario pas jas atėjo neblaivus sugyventinis. Jos sugyventinis buvo nusiteikęs agresyviai, pradėjo priekaištauti jai ir jos dukrai, kad jos per garsiai žiūri televizorių, po to pradėjo sakyti, kad dukra nieko nedirba, tik sėdi prie televizoriaus ir kompiuterio. Norėdama nuraminti sugyventinį, ji pastarąjį nustūmė į virtuvę, pradėjo jo klausti, kodėl jis puola ant jos ir dukters, kodėl joms priekaištauja. Taip pat ją vadino įžeidžiančiais žodžiais ir tada staiga vieną kartą dešinės rankos kumščiu smogė jai į nosies sritį. Po smūgio iš nosies jai ėmė bėgti kraujas, juto fizinį skausmą, kurį įvertino 9 balais iš 10. 2021 m. gegužės 11 d. buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertus, jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Įvykį matė namuose buvusi dukra, kuri buvo išgąsdinta tokiu neblaivaus tėvo elgesiu, dėl to ji iškvietė pareigūnus. E. K. prieš dukrą jokio smurto nenaudojo, tačiau ji buvo išsigandusi, pasimetusi, labai dėl to pergyveno. Ji pati sugyventiniui jokių smūgių nesudavė. Jos sugyventinis kiekvieną dieną vartoja alkoholinius gėrimus, dažnai būna agresyviai nusiteikęs. Prieš ją sugyventinis smurtą naudoja nebe pirmą kartą. 2021 m. kovo 11 d. buvo pradėta byla dėl smurto artimoje aplinkoje, bet tuo kartu ji su sugyventiniu susitaikė. Teisės dėl civilinio ieškinio jai išaiškintos, byloje civilinio ieškinio nereikš. Sutinka, kad byla būtų pabaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 1, b. l. 46-47, 96-97, 114-115).

Motyvuojamoji dalis

E. K. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2021 m. kovo 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota pareiškėjos M. Š. apklausa ir pareiškimas, kad 2021 m. kovo 11 d., apie 16.20 val., įvykus žodiniam konfliktui, neblaivus sugyventinis E. K. iškoneveikė ją necenzūriniais žodžiais ir dešine ranka, delnu, vieną kartą trenkė į veidą ir sukėlė fizinį skausmą, konfliktą matė nepilnametė dukra; apžiūrėta įvykio vieta – namas, kur buvo smurtaujama M. Š. atžvilgiu, bei foto lentele, kurioje užfiksuotas namo ir jo patalpų bendras vaizdas (t. 1, b. l. 46-48, 53-58);

2021 m. kovo 11 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriame aprašyta ir nufotografuota M. Š. matomų kūno vietų apžiūra bei nurodyta, kad veido kairėje pusėje ant žando matomas nežymus odos paraudimas (t. 1, b. l. 62);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2021 m. kovo 11 d. 16.51 val. kaltinamajam E. K. nustatytas 1,93 promilių neblaivumas, nukentėjusioji M. Š. buvo blaivi (t. 1, b. l. 40-43);

2021 m. kovo 12 d. prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą ir 2021 m. kovo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, iš kurių matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo M. Š. buvo nutrauktas, įtariamajam ir nukentėjusiajai susitaikius (t. 1, b. l. 5-6, 8-9);

2021 m. gegužės 11 d. prokuroro nutarimu ir 2021 m. gegužės 11 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 16, 18-19);

2021 m. gegužės 8 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota pareiškėjos M. Š. apklausa ir pareiškimas, kad 2021 m. gegužės 8 d., apie 17.20 val., jai būnant namuose adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvėje jos neblaivus sugyventinis E. K. žodinio konflikto metu jai vieną kartą kumščiu trenkė į veido sritį, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, visą įvykį matė nepilnametė dukra I. K., gimusi (duomenys neskelbtini); apžiūrėta įvykio vieta – namas, kur buvo smurtaujama M. Š. atžvilgiu, bei foto lentele, kurioje užfiksuotas namo ir virtuvėje esančių kraujo dėmių bendras vaizdas (t. 1, b. l. 96-99, 110-113);

2021 m. gegužės 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G482/2021(04), kurioje nurodyta, kad M. Š. padarytas sužalojimas: poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, pereinanti į kairės akies apatinį voką ir kairį skruostą, M. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 130);

2021 m. gegužės 8 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriame aprašyta ir nufotografuota M. Š. matomų kūno vietų apžiūra bei nurodyta, kad apžiūrint M. Š. veidą, ant dešinės nosies šnervės matomas sukrešėjęs kraujas (t. 1, b. l. 131, 134);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2021 m. gegužės 8 d. 17.51 val. kaltinamajam E. K. nustatytas 2,32 promilių neblaivumas, nukentėjusioji M. Š. buvo blaivi (t. 1, b. l. 89-91).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad E. K., būdamas neblaivus, namuose du kartus smurtavo prieš savo sugyventinę M. Š., t. y. 2021 m. kovo 11 d., apie 16.20 val., asmeninio konflikto metu, tyčia, vieną kartą dešinės rankos delnu smogė sugyventinei M. Š. į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą, bei 2021 m. gegužės 8 d., apie 17.20 val., asmeninio konflikto metu, tyčia, vieną kartą kumščiu smogė sugyventinei M. Š. į nosies sritį, taip nukentėjusiajai padarydamas poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, pereinančią į kairės akies apatinį voką ir kairį skruostą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veikos kvalifikuotos teisingai, kaltinamojo E. K. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2021 m. gegužės 19 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (t. 2, b. l. 1-2, 4).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

E. K. padarė du baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus, neteistas (t. 1, b. l. 143), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, ne visos baudos sumokėtos (t. 1, b. l. 144-149), pensininkas (t. 1, b. l. 152). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas skiriant inkriminuojamų straipsnių sankcijoje numatyta bausmę – laisvės apribojimą, bausmės dydį nustatant tarp BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodyto bausmės minimo ir vidurkio (BK 54, 61 straipsniai).

Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, E. K. skirtinas įpareigojimas – per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos jas iš dalies sudedant, t. y. prie paskirtos griežčiausios bausmės pridedant minimalią įstatyme nustatytą dalį švelnesnės bausmės (BK 46 straipsnio 2 dalis, 63 straipsnio 4 dalis), ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. K. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. kovo 11 d. 16.50 val. iki 2021 m. kovo 12 d. 10.58 val., ir nuo 2021 m. gegužės 8 d. 17.50 val. iki 2021 m. gegužės 10 d. 12.58 val. t. y. 3 paros, ir laikytina, kad E. K. yra atlikęs 6 laisvės apribojimo bausmės dienas.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Atsižvelgiant į tai, jog E. K. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl smurto artimoje aplinkoje, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis), nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo E. K. paliktinos galioti kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesilankyti nukentėjusiosios M. Š. gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir neieškoti su ja ryšių; įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios M. Š., įpareigojant nesiartinti prie jos arčiau nei 200 metrų atstumu, nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiąja bei nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajam E. K. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamajam E. K. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 7 ir 8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. kovo 11 d. fizinio skausmo sukėlimas), ir nubausti laisvės apribojimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. gegužės 8 d. nežymus sveikatos sutrikdymas), ir nubausti laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant minimalią, įstatyme nustatytą, dalį švelnesnės bausmės, ir skirti E. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti E. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. kovo 11 d. 16.50 val. iki 2021 m. kovo 12 d. 10.58 val., ir nuo 2021 m. gegužės 8 d. 17.50 val. iki 2021 m. gegužės 10 d. 12.58 val. ir laikyti, kad E. K. yra atlikęs 6 laisvės apribojimo dienas.

Bausmės pradžią kaltinamajam skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, E. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo E. K. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesilankyti nukentėjusiosios M. Š. gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir neieškoti su ja ryšių; įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios M. Š., įpareigojant nesiartinti prie jos arčiau nei 200 metrų atstumu, nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiąja bei nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti E. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Išaiškinti E. K., jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti E. K., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

E. K. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sigita Rozgaitė