Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Rimas Švirinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-92-319-2014

Teisėja Lina Lesinskienė Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00033-2011-8

2014 m. sausio 20 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorui Vingaudui Rinkevičiui, nuteistajam J. R., jo gynėjai advokatei Dianai Višinskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo J. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau– BK) 246 str. 1 d. (už automobilio ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paslėpimą) – 50 parų areštu; pagal BK 246 str. 1 d. (už automobilio ,,Peugeot Boxer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimą) – 40 parų areštu; pagal BK 304 str. 1 d. (už melagingos informacijos pateikimą, siekiant įgyti automobilio ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dokumentus) – 25 parų areštu; pagal BK 304 str. 1 d. (už melagingos informacijos pateikimą, siekiant įgyti automobilio ,,Peugeot Boxer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dokumentus) – 25 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., bausmę paskirtą pagal BK 246 str. 1 d. (už automobilio ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paslėpimą) apėmimo būdu subendrintus su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 304 str. 1 d., paskirta subendrinta bausmė – 50 parų areštas. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 6 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su bausme paskirta pagal BK 246 str. 1 d. (už automobilio ,,Peugeot Boxer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimą), paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 parų areštas, bausmę atliekant areštinėje.

J. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo R. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš J. R. priteista 3251 litą turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo UAB ,,R.“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš J. R. priteista 4856,82 litus turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2010-10-14 iki 2010-10-19, neteisėtai paslėpė jam patikėtą saugoti areštuotą automobilį, t.y. žinodamas, kad jam nuosavybės teise priklausantis automobilis ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 5160 litų vertės yra areštuotas antstolio V. Z. turto arešto aktu vykdomosiose bylose Nr. 0137/09/05734, Nr. 0137/09/05735 ir patikėtas jam saugoti, jį neteisėtai paslėpė.

Be to, J. R. laikotarpiu nuo 2010-06-01 iki 2010-10-27 neteisėtai sugadino jam patikėtą saugoti areštuotą automobilį, t.y. žinodamas, kad jam nuosavybės teise priklausantis automobilis ,,Peugeot Boxer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 11 490 litų vertės yra areštuotas antstolio V. Z. turto arešto aktu vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir patikėtas jam saugoti, neteisėtai sugadino jį iškomplektuodamas.

Be to, J. R. 2010-06-30, 16.17 val., VĮ „Regitra“ Kauno filiale, Raudondvario pl. 234, Kaune, siekdamas gauti dokumentą – automobilio ,,Peugeot Boxer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, VĮ „Regitra“ Kauno filialo specialistui pateikė melagingą informaciją pranešdamas, jog automobilio ,,Peugeot Boxer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą prarado, žinodamas, kad automobilio ,,Peugeot Boxer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas pagal 2010-06-01 antstolio V. Z. patvarkymą yra saugomas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, J. R. 2010-07-01, 09.56 val., VĮ .,Regitra“ Kauno filiale, Raudondvario pl., 234, Kaune, siekdamas gauti dokumentą – automobilio ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, VĮ „Regitra“ Kauno filialo specialistui pateikė melagingą informaciją pranešdamas, jog automobilio ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą prarado, žinodamas, kad automobilio ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas pagal 2010-06-01 antstolio V. Z. patvarkymą yra saugomas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl nusikaltimo, numatyto BK 246 str. 1 d. (automobilio „Audi A", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paslėpimo). Nurodo, jog teismas nepagrįstai netinkamais įrodymais laikė liudytojų D. R. ir S. S. parodymus, argumentuodamas, kad jie susiję su kaltinamuoju, tačiau liudytojai prisiekia teismui sakyti tiesą ir nėra jokių duomenų, kad šie liudytojai sulaužė šią priesaiką, dėl ko jų parodymus galima būtų laikyti neteisingais. Tuo tarpu nukentėjusiojo R. J. draugų parodymus, kurie suinteresuoti jo naudai, teismas laikė patikimais ir atitinkančiais faktines aplinkybes, remdamasis šiais liudytojų parodymais visiškai neatsižvelgė į juose ir tarp nukentėjusiojo parodymų esančius prieštaravimus. Tokiu būdu teismas išimtinai remdamasis tik jį kaltinančias įrodymais, nevertino byloje nustatytų duomenų visumos. Skunde pažymėta, kad nuteistojo parodymus apie tai, jog jis automobilio ,,Audi A6“ nepaslėpė, jis buvo atiduotas teisėtam savininkui, patvirtina kratos protokole užfiksuoti duomenys, jog UAB „Aitas" patalpose nebuvo rastas automobilis ,,Audi A6“ ar jam priklausančios dalys. Akivaizdu, kad teismas visiškai nesivadovavo jo duotais parodymas, jie liko nenagrinėti ir nevertinti. Pažymi, kad jo parodymai, išskyrus abejotinus ir nepatikimus nukentėjusiojo R. J. ir liudytojų S. J., D. M. ir V. N. parodymus, nėra paneigti jokiais objektyviais ir neginčijamais duomenimis. Dėl to apeliantas daro išvadą, kad teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus nebuvo pagrįstas išsamiu ir bešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir tuo buvo pažeistos BPK 20 str. numatytos įrodymų vertinimo taisyklės.

Taip pat nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nors teismas nustatė, kad transporto priemonė ,,Audi A6“ buvo paslėpta laikotarpiu 2010-10-14 iki 2010-10-19, tačiau 2010-10-14 transporto priemonė buvo autoservise, S. J. 2010-06-01 vertino automobilius „Peugeot Boxer", „Audi A6" bei priekabą, o tu pačių metų lapkričio 5 d. buvo atliktas ir antrasis šių automobilių vertinimas, todėl akivaizdu, kad teismo nustatytu laikotarpiu automobilis ,,Audi A6“ nebuvo dingęs. Apeliantas taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi jokių priemonių, kad nustatyti, kur šiuo metu galėtų būti transporto priemonė „Audi A6", nebuvo nustatyta, ar šia transporto priemone niekas nesinaudoja, ar nebuvo atlikta jos techninė apžiūra, ar ši transporto priemonė nebuvo išardyta ir parduota detalėmis. Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo imtasi priemonių, kad nustatyti, ar ši transporto priemonė atsiėmus ją R. J. nebuvo pastarojo perparduota asmeniui, vardu Dainiukui. Apelianto įsitikinimu, teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos tikrosios inkriminuojamos veikos aplinkybės, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Vertinant nukentėjusiojo R. J. parodymus būtina atkreipti dėmesį į tai, jog R. J. žinojo, kad turto pardavimo iš varžytinių akto kopija yra paliekama tik tuo atveju, jei transporto priemonė yra atsiimama. Nagrinėjamu atveju kyla klausimas, kodėl R. J. paliko turto pardavimo iš varžytinių akto kopiją, jei automobilio neatsiėmė. Šios aplinkybės teisiamojo posėdžio metu nebuvo išsiaiškintos. Be to, abejonių R. J. parodymais kelia ir tai, jog R. J. tariamai neatsiėmęs automobilio iš karto nesikreipė į policiją, o kreipėsi tik 2010-10-27.

Taigi, apeliantas nurodo, kad visuma išdėstytų aplinkybių neginčijamai nepatvirtina fakto, jog automobilis „Audi A6" dingo būtent dėl jo neteisėtų veiksmų.

Dėl nusikaltimo, numatyto BK 246 str. 1 d. (automobilio „Peugeot Boxer", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimas). Skunde teigiama, kad teismo išvados dėl automobilio „Peugeot Boxer", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo jį iškomplektuojant yra visiškai nepagrįstos ir neteisingos. Visų pirma neaišku kokiais įrodymais vadovaudamasis teismas nustatė, kad automobilis „Peugeot Boxer" buvo sugadintas laikotarpyje nuo 2010-06-01 iki 2010-10-27. Pažymėtina, kad 2010-06-01 atliekant automobilio vertinimą, automobilis buvo apžiūrėtas tik iš išorės, nebuvo tikrinta ar automobilis yra pilnos komplektacijos, ar veikia, nebuvo apžiūrėtas variklis ir pan. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių faktą, jog antrą kartą atliekant automobilio vertinimą, nurodytų trūkstamų detalių netrūko ir 2010-10-06, kai buvo surašyta išvada apie transporto priemonės rinkos vertę. Taigi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kada tiksliai ir kuriuo metu galėjo būti iškomplektuota transporto priemonė „Peugeot Boxer". Skunde pažymi, kad liudytojo S. J., kuris abu kartus atliko automobilio „Peugeot Boxer" vertinimą, parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs. 2013-01-07 teisiamojo posėdžio metu S. J. parodė, kad antrą kartą įvertinus automobilį buvo nustatyti tokie neatitikimai: išimtos detalės variklio skyriuje - starteris, oro filtras, valdymo blokas. Automobilis negalėjo būti eksploatuojamas. Tuo tarpu 2012-02-24 teisiamojo posėdžio metu S. J. parodė, kad antro karto metu užvedimo spynelė ir starteris buvo sutvarkyti. Šie parodymų neatitikimai suteikia pagrindą abejoti ne tik šio liudytojų parodymais, bet ir Teismo nustatytomis aplinkybėmis apie tariamą automobilio „Peugeot Boxer" iškomplektavimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog civilinio ieškovo UAB „Ram & ko" atstovas A. U. buvo susipažinęs su eksperto aktu ir žinojo, kad automobilis „Peugeot Boxer" yra neveikiantis. Akivaizdu, kad tokia automobilio „Peugeot Boxer" techninė būklė jį tenkino, nes 2010-10-27 jis pasirašė automobilio priėmimo-perdavimo aktą ir automobilį išsivilko. Apeliantas teigia, kad A. U. nurodė, kas automobilyje „Peugeot Boxer" yra sugedę bei kad geros automobilio dalys yra sudėtos viduje. Jis teigia, kad jo parodymus apie tai, jog automobilio „Peugeot Boxer" neiškomplektavo, patvirtina kratos protokole užfiksuoti duomenys, jog UAB „Aitas" patalpose ir jo namuose, atliktus kratą nebuvo rastos šio automobilio dalys.

Taigi, remiantis išdėstytais argumentais, akivaizdu, kad ir šioje dalyje nuosprendis pagrįstas tik prielaidomis ir spėlionėmis. Nenustačius visų šio nusikaltimo sudėties požymių ir todėl turi būti nutrauktas.

Dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 304 str. 1 d. (2010-06-30 ir 2010-07-01 melagingos informacijos pateikimas). Apeliantas teigia, kad jis turėjo teisę turėti automobilių „Audi A6" ir „Peugeot Boxer" dokumentus, kadangi teisė naudotis šiais automobiliais jam nebuvo apribota. Tuo tarpu antstolis V. Z. neteisėtai pasiėmė transporto priemonių registracijos dokumentus ir nepagrįstai ilgai jų negrąžino, nors dokumentai buvo paimti tik turto vertinimui atlikti. Kadangi antstolis neteisėtai apribojo galimybę naudotis transporto priemonėmis ir dokumentų negrąžino, siekdamas įgyventi savo teisėtą teisę važinėti automobiliais, jis pateikė VĮ „Registrai" prašymą išduoti dublikatus, tačiau rašydamas prašymą nesuvokė, jog prašyme reikia nurodyti apie dublikatų išdavimą, be to VĮ „Regitra" darbuotojos patartas parašė, kad dokumentai yra dingę. Dėl to, apelianto nuomone, negalima kategoriškai teigti, kad jis VĮ „Regitra" sąmoningai, t. y. tyčia pateikė melagingą informaciją. Vertinus šias aplinkybes, apelianto nuomone, darytina išvada, kad šia nuosprendžio dalimi jis nepagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes yra BPK 3 d. 1 d. 1 p. numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas - nėra nusikalstamos veikos sudėties, o būtent tyčios.

Dėl bausmių. Apeliantas nurodo, kad teismas pripažinęs jo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 246 str. 1 d., 304 str. 1 d., padarymo, netinkamai individualizavo bausmes, o būtent paskyrė per griežtą bausmę - areštą. Teismo motyvas, jog arešto bausmė jam yra skiriama todėl, kad byloje nėra jo sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę, yra visiškai nepagrįstas, nes teisminio bylos nagrinėjimo metu teismas šio klausimo nesprendė, jo dėl to neapklausė. Apelianto nuomone, BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta paskyrus jam bausmę, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu. Pripažinus jo kaltę, apeliantas J. R. nurodo sutinkantis atlikti viešųjų darbų bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. R. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė, kad įrodymai buvo vertinami neobjektyviai ir nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nepašalinti prieštaravimai yra visiškai nepagrįstos ir neteisingas, vertinamos kaip jo gynybos versija.

J. R. apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad jis nusikalstamų veikų nepadarė, kad byloje surinkti įrodymai nepatikimi, nepatvirtina jo kaltės, buvo vertinami neobjektyviai ir nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra nepagrįstos ir neteisingas, vertintini kaip jo gynybos versija.

Kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad teismas visus bylos įrodymus ištyrė, įvertino jų visetą bei kiekvieną atskirai ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus, atitiko objektyvius rašytinius duomenis, o prieštaringus, nenuoseklius parodymus pagrįstai atmetė kaip neteisingus, prieštaraujančius neabejotiniems faktams. Kolegija be kita ko pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo pre­rogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundą pateikusiam nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo tai­ky­mu ar BPK normų pažeidimu.

J. R. bylos tyrimo, jos nagrinėjimo teisme metu bei apeliaciniame skunde neneigia, kad jis pagal buvo paskirtas jo areštuoto turto saugotoju, tačiau neigia tą turtą paslėpęs bei sugadinęs, o tvirtina savo pareigą vykdęs tinkamai. Taip pat pripažįsta dėl neteisingos informacijos įstaigai pateikimo, tačiau neigia tai padaręs sąmoningai, tyčia.

Dėl automobilio „Audi A", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paslėpimo. Skunde neteisingai nurodoma, jog jo kaltę teismas grindė vien tik subjektyviais nukentėjusiojo ir jo pažįstamų liudytojų parodymais, kurie negali būti laikomi objektyviais. Teismas šių asmenų parodymus pagrįstai laikė teisingais ir objektyviais, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga. Liudytoju apklaustas antstolis V. Z. parodė, kad jam skambino R. J., sakė, kad J. R. neatiduoda automobilio, tuomet jis nukentėjusiajam išaiškino, kad šis turi nuteistajam pateikti automobilio pardavimo iš varžytinių aktą ir kad ant jo nukentėjusysis pasirašytų, jog automobilį gavo, o J. R. - kad atidavė. Nukentėjusysis R. J. jam pasakė, kad J. R. neatiduoda automobilio, tuomet šiam paskambinus J. R., jis pasakė, kad automobilis yra Lenkijoje. Liudytojas V. Z. nėra suinteresuotas šioje byloje, todėl jo parodymais netikėti nėra jokio pagrindo. Taigi, šio liudytojo parodymai duoda pagrindo netikėti nuteistojo nurodyta įvykių versija.

Nepagrįstas skundo argumentas, jog nuteistasis automobilio ,,Audi A6“ nepaslėpė, o atidavė teisėtam savininkui, patvirtina kratos protokolo duomenys. Kratos protokolo duomenys, kad UAB „Aitas" patalpose automobilis ,,Audi A6“ ar jam priklausančios dalys nebuvo rastos, niekaip nepatvirtina jo atidavimo nukentėjusiajam R. J. ir tuo pačiu nepaneigia apelianto kaltės. Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad ta aplinkybė, jog automobilio vertinimas atliktas 2010-06-01 ir 2010-11-05, paneigia jo dingimą. Teismas nurodo, kad pagal bylos duomenis buvo konstatuota, jog automobilis buvo paslėptas, o ne dingęs, be to, jo vertinimas buvo atliktas tik 2010-06-01, o nukentėjusysis atvyko jo pasiimti 2010-10-14, nepavykus to padaryti, pakartotinai pas kaltinamąjį atvyko 2010-10-19, todėl akivaizdu, kad automobilio vertinimo data nepaneigia jo paslėpimo fakto kaltinime nurodytu laiku, būtent tuomet, kai R. J., kaip teisėtas jo savininkas turėjo teisę jį pasiimti, bet negalėjo šios teisės realizuoti dėl J. R. veiksmų. Liudytojas S. J. bylos nagrinėjimo teismo pirmąjį kartą metu nurodė, kad 2010-11-05 antrą kartą vertino abu automobilius, tačiau vertinimo aplinkybes nurodė tik dėl kito automobilio, bylą nagrinėjant teisme antrą kartą liudytojas jau kategoriškai tvirtino, kad antrą kartą vertinimą darė tik automobiliui ,,Peugeot Boxer“, naujo savininko prašymu, be to byloje nėra ir antrojo ,,Audi A6“ automobilio vertinimą pavirtinančių dokumentų, t.y. vertinimo akto. Visos šios aplinkybės duoda pagrindo išvadai, jog antrojo automobilio ,,Aaudi A6“ vertinimo nebuvo, o liudytojas S. J. 2012-02-24 posėdžio metu duodamas parodymus sąžiningai suklydo.

Kolegijos nuomone, teismui nebuvo pagrindo tirti, kur po įvykio galėjo būti automobilis, ar jis buvo draustas, ar atlikta techninė apžiūra ir panašias aplinkybes, esant byloje pakankamai nuteistojo kaltę patvirtinančių įrodymų, skunde nurodytų aplinkybių aiškinimasis būtų perteklinis, jokios reikšmės veikos kvalifikavimui neturinčių įrodymų rinkimas.

Ta aplinkybė, kad nukentėjusysis R. J. J. R. sūnaus servise, kur buvo laikomas automobilis, paliko pardavimo iš varžytinių akto kopiją, dar nepavirtina automobilio perdavimo fakto ir neįrodo J. R. nekaltumo, kaip teismą nori įtikinti apeliantas. Liudytojas V. Z. parodė, jog paskambinus R. J., išaiškino jam, kad tiek pastarasis, tiek J. R. turi pasirašyti ant automobilio perdavimo priėmimo akto ir tuo patvirtinant, jog buvęs savininkas daiktą atidavė, o naujasis savininkas jį perėmė. Byloje nėra nei atskirai nuteistojo ir nukentėjusiojo pasirašyto turto priėmimo–perdavimo akto, nei jų abiejų parašų ant turto pardavimo iš varžytinių akto, patvirtinančio šios procedūros užbaigimą. Pažymėtina, kad turtą perduodantis asmuo t.y. J. R. turėjo būti suinteresuotas pasirašyti tokį aktą ir, kad jį pasirašytų naujasis savininkas, t.y. R. J., taip patvirtinant faktinį turto perdavimą, juo labiau, kad perduodant naujam savininkui kitą jo iš varžytinių parduotą automobilį, tokį perdavimo–priėmimo aktą su naujuoju savininku pasirašė. Šios nustatytos aplinkybės duoda pagrindo teigti, kad nukentėjusysis R. J. pateikė J. R. dokumento, patvirtinančio jo nuosavybės teisę į automobilį ,,Audi A6“, kopiją, tačiau faktiškai automobilis jam nebuvo perduotas.

Dėl automobilio ,,Peugeot Boxer“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo.

Apeliantas teigia, kad nėra įrodymų, jog automobilis „Peugeot Boxer" buvo sugadintas laikotarpyje nuo 2010-06-01 iki 2010-10-27, nes nėra duomenų, jog antrą kartą atliekant automobilio vertinimą, nurodytų trūkstamų detalių netrūko ir 2010-10-06. Tokie skundo argumentai nepagrįsti. Nusikaltimo padarymo laikotarpis kaltinime nurodytas laikas nuo pirmos ekspertizės atlikimo iki antrosios. Liudytoju apklaustas turto vertintojas S. J. nurodė, kad pirmą kartą automobilį apžiūrėjo išoriškai, apžiūroje dalyvavo jos savininkas J. R., kuris pasakė, kad automobilis važiuojantis, jis pats negalėjo patikrinti ir užvesti automobilio, nes buvo sugadinta užvedimo spynelė, įvertino automobilį pagal jo išorinę būklę. Per antrąjį vertinimą buvo nustatyta, kad automobilis nevažiuojantis, trūksta detalių, dėl ko automobilio vertė buvo žymiai sumažėjusi. Tiek pirmą kartą, tiek antrą kartą bylą nagrinėjant teisme liudytojas S. J. dėl detalių trūkumo nurodė tapačias aplinkybes, o tai, kad pirmo byloje nagrinėjimo metu jis savo parodymuose taip pat nurodė, jog apžiūros metu buvo sutvarkyta užvedimo spynelė ir starteris, nors tuose pačiuose parodymuose taip pat nurodė, jog starteris buvo išimtas, leidžia teigti, kad šis prieštaravimas negali būti laikomas esminiu ir dėl to liudytojo parodymai vertinti kaip nenuoseklūs prieštaringi.

Apeliantas skunde nurodo, jog A. U. buvo susipažinęs su eksperto aktu ir žinojo, kad automobilis „Peugeot Boxer" yra neveikiantis, 2010-10-27 jis pasirašė automobilio priėmimo-perdavimo aktą ir automobilį išsivilko, kas patvirtina, jog tokia automobilio „Peugeot Boxer" techninė būklė jį tenkino. Šios apelianto nurodytos aplinkybės nepatvirtina, jog A. U. buvo patenkintas automobilio būkle. Kaip paminėta aukščiau, pirmajame ekspertizės akte buvo nurodyta, kad automobilis važiuojantis, nes vertintojui tokius duomenis nurodė pats J. R.. A. U. prieš pirkimą automobilio realiai neapžiūrėjo, tačiau buvo susipažinęs su vertinimo aktu, kuriame buvo nurodytas automobilio stovis. Kai įsigijęs šį daiktą atvažiavo jo pasiimti, nukentėjusysis pamatė, kad būklė neatitinka nurodytos vertinimo akte. Jis, kaip savininkas, automobilį paėmė ir pasirašė jo perdavimo–priėmimo aktą, tačiau A. U. nepasitenkinimą įgyto turto būkle akivaizdžiai atspindi ne tik jo parodymai bet ir rašytinis bylos įrodymas – perdavimo–priėmimo aktas, kuriame jis nurodė rastus trūkumus. Atlikus pakartotinį vertinimą pagal nukentėjusiojo A. U. pašymą, pasitvirtino, kad automobilyje iš tiesų trūksta detalių, dėl ko jo vertė žymiai sumažėjo. Nukentėjusysis dėl automobilio detalių išėmimo patyrė nuostolį.

Kratos protokole užfiksuoti duomenys, jog UAB „Aitas" patalpose ir kaltinamojo namuose atliktus kratą nebuvo rastos automobilio „Peugeot Boxer" dalys, niekaip negali būti laikomi tais įrodymais, kurie neginčijamai paneigia, jog J. R. iš automobilio dalių neišėmė ir jo nesugadino.

Apeliantas savo nekaltumą grindžia tuo, kad 2010-10-15 iki 2010-10-27 automobilis „Peugeot Boxer" 2010-10-15 jau buvo išregistruotas iš Centrinės hipotekos įstaigos turto areštų registro, t.y. nebuvo areštuotas, todėl šiuo laikotarpiu jis neturėjo pareigos atsakyti už šį automobilį, todėl baudžiamojon atsakomybėn patrauktas nepagrįstai. Su tokiais argumentais negalima sutikti. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų automobilio išregistravimo iš Centrinės hipotekos įstaigos turto areštų registro faktą. Akivaizdu, kad turto pardavimo iš varžytinių aktas patvirtina daikto nuosavybės teisių perėjimą kitam asmeniui, tačiau turto faktinį perdavimą naujajam savininkui patvirtina perdavimo–priėmimo aktas, o iki to momento buvusiajam savininkui išlieka pareiga saugoti turtą. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilio sugadinimus naujasis automobilio „Peugeot Boxer" savininkas A. U. pastebėjo tik atvykęs perimti daiktą, kas patvirtina, kad sugadinimai buvo padaryti dar prieš perdavimo–priėmimo akto pasirašymą, kai faktinė teisų perėmimo procedūra dar nebuvo baigta. Todėl laikytina, kad apeliantas turėjo pareigą saugoti jam patikėtą turtą iki jo faktinio perdavimo naujajam savininkui, tačiau savo pareigos neįvykdė ir perdavė naujajam savininkui jau sugadintą turtą. Tokie jo veiksmai atitinka BK 246 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl melagingos informacijos įstaigai pateikimo. Apeliantas dėl šios nusikalstamos veikos neigia savo tyčią, skunde nurodydamas, jog jis turėjo teisę naudotis areštuotais automobiliais, o antstolis jų dokumentus laikė neteisėtai, taip pat nurodo, jog įstaigai, išduodančiai naujus automobilių dokumentus, apie tikrąją priežastį nurodė, tačiau parašė kitą su darbuotojų žinia. Kolegijos nuomone, šios nurodytos aplinkybes nepateisina jo elgesio ir neneigia apelianto kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos. Iš bylos duomenų matyti, kad areštuotų automobilių registracijos liudijimus J. R. buvo pristatęs antstoliui. Nepaneigtas faktas, kad J. R. pagal turto arešto aktą turėjo teisę valdyti ir naudotis areštuotais automobiliais. Akivaizdu, kad esant tokioms aplinkybėms, jis galėjo šį klausimą spręsti teisėtais būdais–pateikti antstoliui prašymą dėl dokumentų grąžinimo, tačiau to nepadarė. J. R., norėdamas naudotis automobiliais ir žinodamas, kad areštuotų automobilių techniniai pasai yra pas antstolį, VĮ Regitroje rašydamas prašymus dėl naujų dokumentų bei valstybinių numerių išdavimo prašymuose sąmoningai nurodė melagingą informaciją, kad dokumentus ir valstybinius numerius prarado. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, jog jis VĮ Regitros darbuotojai pasakė tikrąją priežastį, dėl ko jam reikalingi dokumentai bei automobilio valstybinis numeris, tačiau ji patarė jam prašymuose nurodyti, jog pametė, yra niekuo nepagrįstos ir vertintinos kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Pir­mo­sios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, į tai, kad nuteistasis teisiamas pirmą kartą, dėl ko nėra pagrindo skirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Teismas motyvavo, kodėl apeliantui neskyrė baudos ir viešųjų darbų bausmės. Kolegijos nuomone, teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

Civiliniai ieškiniai išspręsti teisingai, jie, įvertinus faktines bylos aplinkybes, pagrįstai tenkinti iš dalies.

Atsižvelgiant į visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Nuosprendžio išvados dėl nuteistųjų kaltės, bausmių paskyrimo ir subendrinimo bei civilinių ieškinių priteisimo pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. R. apeliacinį skundą atmesti.