- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- A5.-344-806/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00014-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. M.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. M., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktore, nesilaikė užsieniečių įdarbinimo tvarkos: nuo 2020 m. kovo 10 d. sudarė darbo sutartį ir leido įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. dirbti trečiosios šalies piliečiui A. T., pažeisdama Darbo kodekso (toliau – ir DK) 23 straipsnio 1 dalies, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir UTPĮ) 62 straipsnio 7 dalies nuostatas, iš kurių seka pareiga ne vėliau kaip užsieniečio įdarbinimo dieną pranešti apie jo įdarbinimą Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai, ir UTPĮ 62 straipsnio 2² dalyje numatytus imperatyvius reikalavimus, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas.
Tuo J. M. pažeidė UTPĮ 62 straipsnio 2² dalies, 7 dalies, Užimtumo įstatymo (toliau - ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
J. M. teismui pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima krovinių pervežimu tarptautiniais maršrutais ir turi vieną vilkiką (2006 m.). Veikla orientuojama Rytų kryptimi (Baltarusija, Rusija, Kazachstanas). Kasmet krovinių užsakymai atsiranda vasario-kovo mėnesiais. Tuo metu vairuotojai, ieškodami darbo „migruoja“ iš vienos įmonės į kitą. Kovo mėnesį įmonė gavo pasiūlymą nuvežti krovinį į Kazachstaną. Kaip tik tuo pačiu metu pas juos ieškodamas darbo atėjo Baltarusijos pilietis A. T., kuris paaiškino, jog prieš tai dirbo transporto įmonėje (duomenys neskelbtini), bet su vadovu susitarė dėl jo atleidimo. Pastarasis pažadėjo atleisti jį iškart, kai susiras kitą darbą, laukti nereikės, nes pats šiuo metu jam darbo suteikti negali. Nusprendė įdarbinti A. T. bandomajam važiavimui. Vairuotojas pasakė, kad turi vizą, leidžiančią jam dirbti Lietuvoje ir turi jau padarytą leidimą gyventi Lietuvoje, bet jis dar nespėjo jo pasiimti. Jis buvo įdarbintas 2020 m. kovo 10 d. pasirašant su juo terminuotą darbo sutartį, pranešant apie jo įdarbinimą įstatymų numatyta tvarka, už jį buvo sumokėti visi mokesčiai Sodrai ir VMI. Jam grįžus iš bandomojo reiso, jei jo darbas pasirodytų įmonei tinkamas, būtų pradėję įstatymų numatytą įdarbinimo procedūrą. Tačiau po savaitės, 2020 m. kovo 18 d., A. T. neįvertinęs oro sąlygų nuvažiavo nuo kelio ir sudaužė vilkiką. Grąžindama transporto priemonę į Lietuvą ir ją taisydama įmonė patyrė daug nuostolių, negavo pajamų, negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų, nes tai buvo jos vienintelė turima transporto priemonė. Ne visi kreditoriai sutiko laukti, prasidėjo skolų išieškojimo procesai, buvo areštuotos tiek įmonės sąskaitos, tiek jos pačios asmeninė sąskaita ir uždėtas areštas jos turtui, nes ji, kaip įmonės vadovė, buvo paskolą garantavusi asmeniškai. Prašo teismo neskirti jai baudos, nes nusižengimą padarė nepiktybiškai. Stengiasi nepažeidinėti įstatymų. Šiuo metu turi nebaigtą grąžinti paskolą, kuri buvo reikalinga dėl nelaimių šeimoje: mamą ištikusio insulto, sūnaus traumos, kuris po stuburo lūžio tapo invalidu ir gauna tik minimalią invalidumo pensiją. Dėl sunkios finansinės situacijos šeimoje sutriko jos pačios sveikata, 2020-10-13 ji patyrė (duomenys neskelbtini). Prašo atsižvelgti į jos šeiminę ir turtinę padėtį skiriant nuobaudą už padarytą nusižengimą (b. l. 30-44).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama J. M. papildomai parodė, kad jų įmonės darbas priklauso išimtinai nuo vairuotojo. 2019 metais dėl vairuotojo kaltės Rusijoje buvo sulaikyta įmonės mašina. Turėjo laimėti porą teismų, kol ją susigrąžino. Mašina visą tą laiką stovėjo Rusijoje, o paskolas reikėjo mokėti. Jai teko daryti refinansavimus. Bankas liepė arba grąžinti skolą, arba garantuoti savo asmeniniu turtu skolą. Uždėjo didžiules palūkanas. Kad įmonė nesubankrutuotų, sutiko su banko sąlygomis. Dabar yra įsipareigojusi už įmonės skolas savo turtu. O pernai vairuotojas įmonei vėl padarė nuostolių. Jis pasakė, kad jau turi leidimą gyventi, tik neatsiėmė. Specialiai jam davė mašiną nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) susitvarkyti reikalus su buvusiu darbdaviu. Vietoj to jis tik nuvažiavęs pasiėmė daiktus. Atėjo jis pas juos pagal skelbimą. Užsieniečių įdarbinimo reikalavimus ji žinojo. Jei užsieniečiui darant vizą tarpininkavo konkretus darbdavys, žmogus turi atidirbti pas tą darbdavį ne mažiau trijų mėnesių. O kadangi toje įmonėje darbo nėra, nėra krovinių, darbdavys negali jo aprūpinti darbu. Todėl vairuotojai migruoja tarp įmonių. Ji pateikė teismui dokumentus, kad asmeniškai turi padengti įmonės skolą, dalį jos sumokėjo, bet kreditorius nesutiko laukti likusios dalies ir perdavė išieškojimą antstoliui. Tas areštavo turtą ir dar uždėjo palūkanas. Dar su banku reikia atsiskaityti. O po vairuotojo padaryto autoįvykio nuo kovo iki rugpjūčio vėl buvo atimta jų įmonės mašina, nebevyko jokie reisai, įmonė nebegavo pajamų. Krovinius galėjo pradėti vėl vežti tik nuo rugpjūčio. Dabar jau įsivažiuoja, po truputį moka įsiskolinimus bankui, Sodrai, kitoms įmonėms. Savo asmeninių pajamų ji beveik nebeturi, po (duomenys neskelbtini) turėjo nedarbingumą, kiek įmonės paskaičiuota, viskas eina į sąskaitą, o kadangi sąskaita antstolio areštuota, tų pinigų ji net nemato. Tebemoka momentinį kreditą, kurį ėmė mamai patyrus insultą. Reikėjo slaugyti mamą, vaikas po stuburo traumos buvo ligoninėje, reikėjo brangius vaistus pirkti, kurie savaitei 130 Eur kainavo. Vaikas liko invalidas, sunkiai gyja, dažnai guli ligoninėje. Parado merginą, nebaigė aukštojo mokslo. Dėl bėdų šeimoje teko imti momentinę paskolą su dideliais procentais. Du metus ją jau moka, liko dar metai. Protokole neteisingai parašyta užsieniečio įdarbinimo diena, ne kovo 3 d. tai buvo, o kovo 10 d. A. T. kovo 10 d. buvo įdarbintas, tą dieną buvo sudaryta darbo sutartis, buvo pranešta Sodrai, sumokėti už jį visi mokesčiai. Kovo 11 d. buvo šventinė diena, tad jis dar nedirbo. Realiai jis išvažiavo tik pirmadienį, o jau 2020 m. kovo 18 d. dėl nesaugaus greičio padarė eismo įvykį. Nebuvo apie jo įdarbinimą pranešta Užimtumo tarnybai ir Darbo inspekcijai. Po avarijos pagalvojo, kad neverta jo palikti dirbti įmonėje, po bandomojo laikotarpio jo nepasiliks, todėl ir nepranešė. Šiuo metu jau turi kitą vairuotoją, įdarbintą pagal visus įstatymo reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nelegaliu darbu laikoma situacija, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Kadangi ši teisės norma taip pat blanketinė, nagrinėjamu atveju reikšmingos ir UTPĮ nuostatos, apibrėžiančios užsieniečio įdarbinimo Lietuvoje teisėtumą. Pagal UTPĮ 62 straipsnio 2 dalį darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus.
Darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pranešė Užimtumo tarnybai apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, nurodytu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio 2-5 dalyse, kai jo profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis; darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamentas) ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu.
Teismų praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, jog kvalifikuojant veiką pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Taip pat DK 23 straipsnio 1 dalis numato, jog šio kodekso, kitų įstatymų ir kitų darbo teisės normų nustatyta tvarka darbdavys privalo teikti informaciją apie darbuotojus ir jų darbo sąlygas ar kitus darbo santykių aspektus juose nurodytoms kompetentingoms institucijoms. Norma blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. nagrinėjimu atveju aktuali UTPĮ 62 straipsnio 7 dalies nuostata, jog darbdavys informaciją apie įdarbintą užsienietį Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai teikia per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. 2019 m. rugsėjo 27 d. VSDFV direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus bei Užimtumo tarnybos direktoriaus bendru įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu) 4.1 papunktis numato, jog darbdavys informaciją teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per EDAS, užpildydamas LDU pranešimą apie įdarbintą užsienietį, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis; 7 dalis numato, jog darbdavys, įdarbinęs Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį Lietuvos Respublikoje, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip užsieniečio įdarbinimo dieną.
Pažeidėja nurodo, jog to padaryta nebuvo. Apie užsieniečio įdarbinimą buvo pranešta tik Sodrai, tačiau ne VDI ir ne Užimtumo tarnybai. Ketino tai padaryti tik po bandomojo laikotarpio. Vairuotojui padarius avariją, įvertino, kad jis įmonės lūkesčių nepateisino ir nebus paliktas dirbti įmonėje, todėl minėtoms institucijoms apie įdarbinimą nebepranešinėjo. Tačiau tai, kad vairuotojas buvo įdarbintas terminuotai, tik bandomajam laikotarpiui neatleidžia darbdavio nuo pareigos pranešti apie užsieniečio įdarbinimą aukščiau nurodytoms institucijoms minėtame apraše nustatyta tvarka. Be to, A. T. darbas laikytinas nelegaliu ne vien dėl šios priežasties.
Pagal UTPĮ 62 straipsnio 2² dalį, užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad įdarbinant trečiosios šalies – Baltarusijos – pilietį A. T. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, aukščiau paminėtos UTPĮ nuostatos buvo pažeistos, bei leidžia konstatuoti J. M. kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Esminės pažeidimo padarymo aplinkybės užfiksuotos administracinio nusižengimo protokole Nr. VDI-ANR_P-2179-2020. 2020 m. spalio 13 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1015-0594 nurodyta, jog Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus inspektoriai T. V. ir G. K. atliko tyrimą, pagal 2020-06-18 VDI Vilniaus skyriuje gautą Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus pranešimą, dėl darbo įstatymų pažeidimų UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini). Pranešime nurodyta, kad patikrinus SODROS Vizų duomenų bazę nustatyta, kad Baltarusijos Respublikos pilietis A. T. nuo 2020-03-10 yra įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors turi išduotą vizą, tarpininkaujant (duomenys neskelbtini). J. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, VDI Vilniaus skyriui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad įmonė nežinojo, kad norint įdarbinti A. T. reikia Migracijos departamento sprendimo. Pateikė darbo sutartį su A. T., 2020-03-10, Nr. 38, darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaičiavimo bei išmokėjimo dokumentus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Baltarusijos Respublikos pilietis A. T. realiai pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, pakluso įmonėje nustatytai tvarkai, buvo nustatytas jo darbo grafikas, asmuo vykdė jam pavestas darbines funkcijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš įdarbindama Baltarusijos Respublikos pilietį A. T. turėjo gauti Užimtumo tarnybos leidimą dirbti bei tarpininkauti gaunant leidimą laikinai gyventi, tačiau tai nebuvo padaryta, ko pasėkoje užsienietis įdarbintas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, t. y. buvo padarytas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pažeidimas. Tokiu būdu, J. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, esant darbo sutarties požymiams, 2020-03-10 sudarė darbo sutartį ir leido įmonėje dirbti A. T., nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (b. l. 5-6). Iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno skyriaus rašto matyti, jog Migracijos departamento prie LR VRM Kauno skyriuje nagrinėjant medžiagą dėl nacionalinės vizos (duomenys neskelbtini), išduotos Baltarusijos Respublikos piliečiui A. T., gim. (duomenys neskelbtini), panaikinimo, buvo nustatyta, kad ši viza buvo išduota tarpininkaujant (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš kurios pastarasis buvo atleistas 2020 m. gegužės 26 d. Tačiau atlikus Sodros ir Vizų registro analizę nustatyta, kad šis užsienietis nuo 2020 m. kovo 10 d. dirbo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 8).
Apibendrindamas surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad byloje nėra ginčo, jog nuo 2020 m. kovo 10 d. A. T. buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, vairuotojo - ekspeditoriaus darbo funkcijoms atlikti, sudarant terminuotą darbo sutartį, darbas buvo atliekamas realiai, darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, su pastaruoju pasirašytoje darbo sutartyje buvo numatytas jo darbo pobūdis, laikas ir atlyginimas, atlikdamas savo darbines funkcijas asmuo laikėsi įmonės jam nustatyto darbo grafiko, darbo taisyklių, už atliktą darbą gavo sutartą atlyginimą. Darbas buvo atliekamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Šių aplinkybių neginčijo pati J. M., jas patvirtina byloje pateikta 2020 m. kovo 10 d. darbo sutartis Nr. 38, iš kurios matyti, kad A. T. įdarbinamas terminuota darbo sutartimi vairuotoju ekspeditoriumi, jam nustatomas išbandymo laikotarpis vienai kelionei, sutartas 1002 Eur atlyginimas (b.l. 9). Jam buvo išmokėtas 600 Eur avansas (b.l. 15). A. T. realiai dirbo pagal šią darbo sutartį, gavo įmonės vilkiką su kroviniu ir išvyko nurodytu maršrutu, pakeliui patyrė avariją, iš įmonės buvo atleistas 2020 m. gegužės 29 d. Jam už tris mėnesius buvo apskaičiuotas darbo užmokestis ir kitos priklausančios išmokos (b.l. 13). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad neslėpė užsieniečio įdarbinimo, su juo buvo sudaryta oficiali raštiška darbo sutartis, apie šio asmens įdarbinimą pranešta VSDFV, už jį valstybei mokami nustatyti mokesčiai. Teismas pažymi, jog dėl šių aplinkybių asmens darbas neabejotinai būtų laikomas legaliu, jei tokiu būdu būtų įdarbintas Lietuvos Respublikos pilietis. Tačiau trečiosios šalies piliečio įdarbinimui įstatymų leidėjas kelia daugiau reikalavimų. Aukščiau minėtas UĮ 56 straipsnio 1 dalis numato alternatyvias situacijas, kurioms esant bus pagrindas konstatuoti nelegalaus darbo atvejį. Pažeidus bent vieną iš UĮ 56 straipsnio 1 dalyje numatytų imperatyvių reikalavimų asmens įdarbinimui, bus konstatuojama, kad asmuo dirba nelegaliai. J. M., kaip darbdavio, įdarbinančio trečiosios šalies pilietį, vadovei buvo privalu laikytis ir UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų ir atitinkamai aktualių UTPĮ nuostatų, susijusių su teisėtu trečiosios šalies piliečio įdarbinimu. Pagal UTPĮ nuostatas A. T. teisėtas buvimas šalyje buvo susietas su konkrečia darbo vieta. Jis turėjo nacionalinę vizą, kuri buvo išduota tarpininkaujant kitam darbdaviui – (duomenys neskelbtini).
Nagrinėjamu atveju A. T. įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dienai , t.y. 2020 m. kovo 10 dienai, pastarasis galėjo dirbti tik pas tą darbdavį, kuriam tarpininkaujant buvo gautas leidimas dirbti ir gyventi Lietuvoje, t.y. (duomenys neskelbtini), kadangi UTĮ 62 straipsnio 2² punktas įsakmiai numato, jog užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Atitinkamai tiek A. T., tiek jo darbdaviui galiojo ši įdarbinimo sąlyga. Norėdamas pakeisti darbdavį, A. T. privalėjo laikytis UTPĮ 44 straipsnio 7 dalyje numatytos tvarkos, pagal kurią užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidaudamas pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Pažymėtina, jog darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dienai, A. T. dar net nebuvo atleistas iš (duomenys neskelbtini)/
Tik po aukščiau minėtų procedūrų atlikimo A. T. įdarbinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų laikomas teisėtu. Prieš užsieniečio įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kreiptis į Užimtumo tarnybą ir Migracijos departamentą dėl A. T. leidimo dirbti būtent jų įmonėje ir tarpininkauti gaunant leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, VDI pagrįstai konstatavo, jog darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. 304180965, vadovė J. M. neįvykdė UĮ 56 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų, Įmonė įdarbino trečiosios šalies pilietį A. T. pažeidžiant UTPĮ 62 straipsnio 2² dalyje numatytą imperatyvų reikalavimą, todėl minėto užsieniečio darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai laikomas nelegaliu neatsižvelgiant į tai, kad su juo buvo sudaryta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes J. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorės – veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. J. M. atsakomybę lengvina tai, kad nusižengimo faktines aplinkybes ji iš esmės pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl nusižengimo (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta.
Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių nusižengimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies (iki 2017-01-01 ATPK 30¹ straipsnio) nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (nutartis byloje Nr. 2AT-37-2013, 2AT-54-2014).
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, pažeidimo padarymo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nelegalus darbas truko neilgą laiko tarpą, bendrovė neturėjo tikslo užsieniečio darbo nuslėpti nuo valstybės, nemokėti už jį mokesčių, nusižengimu nebuvo siekiama padaryti žalos nei įdarbintam asmeniui, nei valstybei. Nusižengimas padarytas išimtinai neatsargia kaltės forma, neįsigilinus į užsieniečių įdarbinimo reikalavimus. Nenustatyta pažeidėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsižvelgtina į J. M. asmenybę (dirbanti, bylos ir LITEKO duomenimis, praeityje už šios rūšių administracinius nusižengimus, nebausta), jos šeiminę ir finansinę padėtį. Pati pažeidėja yra neseniai patyrusi sunkų sveikatos sutrikimą ((duomenys neskelbtini)), rūpinasi stuburo traumą patyrusiu ir invalidu likusiu (neteko 80 % darbingumo) sūnumi, po insulto gydama motina, turi didelių finansinių įsipareigojimų, turtinė padėtis sunki, dėl užsieniečio darbo metu padarytos avarijos įmonė patyrė didelių materialinių nuostolių, pati pažeidėja savo turtu laiduoja už įmonės įsiskolinimus, iš jos turto vykdomas priverstinis išieškojimas (jos nurodomas aplinkybes patvirtinantys medicininiai ir finansiniai dokumentai byloje pateikti). Esant tokiai situacijai, tik mažesnės nei minimalios sankcijoje numatytos baudos skyrimas atitiktų teisingumo principą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad padaryta veika ir pažeidėjos asmenybės pavojingumas nėra proporcingas ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytai nuobaudai ir jai, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirtina žymiai mažesnė bauda nei sankcijoje numatyta minimali.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
J. M. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, paskirti 100 eurų baudą.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20126981206 ir įmokos kodą - 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.