Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1995 m. birželio 25 d. Kelmėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, Kelmės rajono Elvyravos pagrindinės mokyklos 10 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. J. 2013 m. kovo 1 d. apie 23 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 8 - įžūliais veiksmais, t. y. tyčia suduodamas kumščiu tris kartus į veido sritį V. L. ir padarydamas nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį, poodinę kraujosruvą nosies srityje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, kaltinamasis M. J. 2013 m. kovo 1 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 8 tyčia, dėl chuliganiškų paskatų kumščiu sudavė tris kartus į veido sritį V. L., tuo padarydamas nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį, poodinę kraujosruvą nosies srityje, t. y. dėl nosies kaulų lūžio padarė nukentėjusiajam V. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. J. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2013 m. kovo 1 d. vėlai vakare jį suerzino automobilio variklio burzgesys po jo langu. Pažvelgęs pro langą, pamatė gatvėje prie jo namo stovintį iš matymo pažįstamo V. L. automobilį. Kadangi tą vakarą jis buvo labai susinervinęs, variklio garsas jį dar labiau erzino, jis išbėgo į gatvę, pribėgęs prie automobilio, pro atidarytą automobilio durelių langą sėdinčiam vairuotojo vietoje V. L. vieną kartą kumščiu trenkė į veido sritį. V. L. užsimojo ir jam suduoti, tačiau nepataikė, po to jis dar du kartus smūgiavo V. L. į veidą. Dėl tokio savo poelgio gailisi, mano, kad tam įtakos turėjo tą dieną išgertas alus ir patirtos nesėkmės – žaisdamas futbolą susitrenkė koją, susipyko su draugais.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. J. kaltė įrodyta pilnumoje.

Nukentėjusysis V. L. parodė, kad jis iš matymo pažįsta kaltinamąjį M. J., tačiau su juo niekada nebuvo piktuoju ar susipykęs. 2013 m. kovo 1 d. vakare jis, važiuodamas savo automobiliu su draugu, sustojo gatvėje pasikalbėti. Pribėgęs prie jo automobilio M. J. tris kartus smūgiavo jam į veidą, nuo smūgio lūžo jam nosies kaulas, dėl ko jam buvo atlikta nosies kaulų operacija. 1500 Lt civilinį ieškinį neturinei žalai atlyginti jis reiškia kaltinamajam ir teismo prašo priteisti, kadangi nuo M. J. smūgių sulaužytos nosies kaulų gydytojams nepavyko atstatyti, nuo to laiko jo nosis deformuota, sutrikdytas kvėpavimas viena nosies puse.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje (13 b. l.) nurodyta, jog V. L. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, poodinė kraujosruva nosies srityje; sužalojimai galėjo būt padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio laiku ir aplinkybėmis – 2013-03-01 apie 23 val. kumščiu suduodant į veido sritį - kietu buku daiktu paveikus nosies sritį; sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai; V. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Lietuvos Respublikos BK 284 straiopsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad 2013 m. kovo 1 d. vakarą M. J. viešoje vietoje – gatvėje – V. L., su kuriuo nesiejo jokie ryšiai, su juo nebuvo susipykęs, vienas kito atžvilgiu nebuvo priešiškai nusiteikę, atžvilgiu vartojo smurtą – sudavė tris kartus į veido sritį, privertė nepatogiai pasijausti ne tik nuo smūgių nukentėjusį asmenį, bet ir šalia jo automobilyje sėdintį draugą, M. J. elgesys V. L. atžvilgiu - smūgio sudavimas į veidą - buvo susijęs su akivaizdžiu demonstravimu nepagarbos aplinkiniams ir dorovės nepaisymu. Tokie veiksmai laikytini įžūliais, todėl M. J. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., sudėtis. Kaltinamasis M. J., elgdamasis įžūliai – suduodamas smūgius V. L., ne tik sutrikdė visuomenės rimtį, bet ir nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį, todėl jo veiksmuose yra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. sutaptis.

Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis, reglamentuojanti asmens teisių apsaugą baudžiamajame procese, patikslina, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Kaip nustatyta BPK 115 straipsnio 1 dalyje, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šiaulių teritorinė ligonių kasos pareikštą 781,92 Lt civilinį ieškinį už suteiktas sveikatos priežiūras paslaugas nukentėjusiajam V. L. (16-17 b. l.) kaltinamojo atstovė pagal įstatymą mama D. K. atlygino pilnumoje (22 b. l.).

Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus patirtus nuostolius. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis V. L. dėl kaltinamojo M. J. suduotų smūgių, nosies kaulų lūžių kentė skausmą, dėl sulaužytų kaulų jautė diskomfortą, nepatogumus, dėl agresyvių kaltinamojo veiksmų patyrė pažeminimą. Iš medicinos specialisto išvados (13 b. l.) matyti, kad iš karto po traumos nukentėjusiajam buvo stebimas nosies skausmingumas, poodinė kraujosruva, nosies deformacija, rentgenogramos pagalba nustatytas nosies kaulų lūžis, 2013-03-14 Šiaulių ligoninėje atlikta nosies kaulų repozicija. Nukentėjusiojo V. L. nosies kaulų deformacija akivaizdžiai matoma, iš jo parodymų matyti, kad po nosies sulaužymo, pertvaros iškrypimo jam pasidarė sunkiau kvėpuoti. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darytina išvada, kad nukentėjusiojo 1500 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra per didelis. Žala sveikatai padaryta dėl tyčinių smurtinių kaltinamojo veiksmų, nuo suduotų smūgių nukentėjusiajam buvo sulaužyti kaulai, kentė skausmus, pažeminimą, todėl patirtą skausmą, diskomfortą ir išgyvenimus kaltinamasis privalo kompensuoti.

Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis M. J. nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, todėl alkoholio vartojimas jam tuo metu buvo draudžiamas, teismo posėdžio metu jis pripažino, kad išgertas alus turėjo įtakos jo didesniam susierzinimui, pykčiui ir jo nevaldomų emocijų protrūkiui V. L. atžvilgiu, todėl apsvaigimas nuo alkoholio laikytinas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Kaltinamasis M. J. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, todėl jam skirtina negriežta bausmė, numatyta už sunkesnįjį iš jo įvykdytų nusikaltimų – BK 138 str. 2 d. 8 p. Kadangi šio įstatymo sankcija numato vienintelę bausmę – laisvės atėmimą, todėl ši bausmė jam ir skirtina. Atsižvelgiant nusikalstamų veiksmų pasekmes – deformuotą nukentėjusiojo nosį, į neatlygintą neturtinę žalą nukentėjusiajam, kaltinamajam skirtina griežtesnė nei minimalios trukmės laisvės atėmimo bausmė, numatyta už jo įvykdytus nusikaltimus, atsižvelgiant į BK 91 str. 3 d. nuostatas, kadangi M. J. nusikalto būdamas nepilnamečiu. Kadangi kaltinamasis įvykdė apysunkį nusikaltimą, jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl kitų nusikalstamų veikų, jis pripažino esąs įvykdęs ir kitų nusikaltimų, todėl atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nėra pagrindo. Kadangi M. J. teisiamas pirmą kartą, prisipažįsta ir gailisi, mokosi, nusikaltimu padarytą neturtinę žalą nukentėjusiajam pasižada atlyginti, įvykdyti nusikaltimai prisikirti nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant minimalios trukmės laikotarpiui. Kadangi M. J. nusikalto būdamas nepilnamečiu, jam taikytinos Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1, 2 d. nuostatos (BK 81 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems mėnesiams);

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti, griežtesne apimant švelnesnę, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant elgesio apribojimą - bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis arba dirbti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

V. L. civilinį ieškinį tenkinti pilnumoje. Priteisti V. L. iš M. J. 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.