Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-12-12 · Civilinė byla Nr. 2A-1136-186/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-12
Bylos Nr.
2A-1136-186/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Žironas (pirm.), Dalia Višinskienė, Neringa Švedienė
Pareiškėjas
S. L.
Suinteresuotas asmuo
J. S., J. L., Alytaus apskrities viršininko administracija, Varėnos
Advokatai
Tatjana Ževžikova
Civilinė byla Nr. 2A-1136/07
NUTARTISVILNIAUS APYGARDOS TEISMASVilnius 2007 m. gruodžio 12 d.

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Egidijaus Žirono,kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Neringos Švedienės,sekretoriaujant Ritai Sindikaitei

dalyvaujant pareiškėjai S. L.

pareiškėjos atstovei advokatei Tatjanai Ževžikovai

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. S. apeliacinį skundą ir J. L. prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. L. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Suinteresuotieji asmenys J. S. , J. L. , Alytaus apskrities viršininko administracija, Varėnos 1-asis notarų biuras.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja S. L. kreipėsi į teismą, prašydama nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po T. L. , mirusios 2002-09-22, mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Nurodė, jog 2002-09-22 mirė jos motina T. L. . Po motinos mirties liko paveldimas turtas, kurį pareiškėja priėmė pradėdama jį valdyti. Nurodo, jog savaitgaliais ir laisvalaikiu nuolat atvažiuoja į po motinos mirties likusią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), mirus motinai pasiėmė dalį namų apyvokos reikmenų, toliau tvarkė nuosavybės teisių atkūrimo į žemę reikalus, rūpinosi likusiu turtu. Kiti pirmos eilės įpėdiniai – pareiškėjos tėvas J. L. ir sesuo J. S. 2007-04-17 pareiškimais patvirtino atsisakantys palikimo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Alytaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į pareiškimą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuoti asmenys J. S. , J. L. ir Varėnos 1-asis notarų biuras atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Varėnos rajono apylinkės teismas 2007-08-20 sprendimu, išnagrinėjęs civilinę bylą rašytinio proceso tvarka, nusprendė nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. L. po motinos T. L. , mirusios 2002-09-22, mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Teismas nustatė, kad pareiškėja palikimą priėmė iš karto po motinos mirties pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą, juo rūpintis kaip savu (LR CK 5.50 str., 5.51 str.).

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo J. S. apeliaciniu skundu prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2007-08-20 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukti L. S. ir Alytaus apskrities mokesčių inspekciją. Nurodo, jog byla buvo išnagrinėta pažeidžiant procesines teisės normas, nes į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukti visi galimi suinteresuoti asmenys (LR CPK 443 str. 3 d.) ir byla išnagrinėta neištyrus visų galimų įrodymų, kuriuos pateikti pareiga teko būtent pareiškėjai (LR CPK 443 str. 8 d., 178 str., 183 str. 3 d.). Apeliantė nurodo, jog teismas juridinę reikšmę turintį faktą nustatė remdamasis klaidingais pareiškėjos S. L. paaiškinimais apie palikimo priėmimą, pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą, byloje nesant nei rašytinių įrodymų, nei liudytojų parodymų. Pareiškėja, apeliantės teigimu, jokiu sodyboje esančiu motinai priklaususiu turtu nesinaudojo nei po motinos mirties, nei šiuo metu. Po T. L. mirties likusioje sodyboje toliau gyvena suinteresuotas asmuo J. L. , kurį prižiūri nuolat su tėvu gyvenanti apeliantė. Todėl po T. L. mirties palikimą priėmė būtent J. L. ir J. S. , o ne pareiškėja. Teismas neištyrė ir neįvertino šių aplinkybių. Kadangi apeliantė J. S. didžiąją laiko dalį praleidžia su tėvu (duomenys neskelbtini) kaime, ji procesinius dokumentus, siunčiamus pareiškėjos nurodytu adresu Vilniuje, gavo pavėluotai, dėl ko nespėjo paruošti atsiliepimo į pareiškimą ir laiku atvykti į paskirtą teismo posėdį. Suinteresuotas asmuo J. L. nepateikė atsiliepimo į pareiškimą ir neatvyko į teismo posėdį, nes dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės nesuprato, dėl ko yra kviečiamas į teismą. Pareiškimus dėl atsisakymo nuo palikimo suinteresuoti asmenys J. S. ir J. L. 2007-04-17 pasirašė įkalbėti pareiškėjos S. L. , suvokdami, jog išreiškia valią tik dėl žemės sklypo, į kurį buvo atkurtos T. L. nuosavybės teisės, atsisakymo. Kad J. S. ir J. L. atsisako ne nuo viso palikimo pareiškėjai buvo žinoma, nes 2006-01-10 dovanojimo sutartimi J. L. neatlygintinai perdavė J. S. žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniais bei kitais pastatais (duomenys neskelbtini), o 2007-05-03 dovanojimo sutartimi J. S. šį turtą perdavė savo dukrai L. S. . J. L. ir J. S. pasirašydami pareiškimus dėl atsisakymo nuo palikimo, sudarė sandorį esminio suklydimo įtakoje, nesuprasdami tokio atsisakymo teisinių pasekmių. Byla rašytinio proceso tvarka išnagrinėta be jokio pagrindo, nes netirtos ir nenustatytos faktinės aplinkybės, kurias savo pareiškime išdėstė pati pareiškėja.

Suinteresuotas asmuo J. L. pareiškimu prisideda prie J. S. apeliacinio skundo, pritardamas apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams. Papildomai nurodo, jog suinteresuotiems asmenims pasirašant pareiškimus dėl atsisakymo nuo palikimo pareiškėjos S. L. naudai ji tvirtino, kad siekia kreiptis į teismą atnaujinti terminą palikimui priimti visiems pirmos eilės įpėdiniams, o vėliau paveldėtą žemę parduoti ir gautus pinigus pasidalinti. Taip pat nurodo, jog šiuo metu suinteresuotieji asmenys negali nuginčyti 2007-04-17 pareiškimų dėl atsisakymo nuo palikimo, kadangi D. Kisielienė nebedirba notare, o kam iš notarų buvo perduoti šios notarės archyviniai dokumentai iki šiol neaišku, nes negautas atsakymas iš Lietuvos notarų rūmų.

Pareiškėjos S. L. atsileipimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Suinteresuoti asmenys J. S. ir J. L. skundžia Varėnos rajono apylinkės teismo 2007-08-20 sprendimą, kuriuo teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, tenkino pareiškėjos S. L. pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. L. po motinos T. L. , mirusios 2002-09-22, mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

LR CPK 443 str. 8 d. yra įtvirtintas teismo vaidmuo nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka. Šios nuostatos pagrindu teismas, nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Tai reiškia teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti.

LR CPK 443 str. 5 d. nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio Kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Tačiau teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šios nuostatos įpareigoja teismą pasirinkti tokią bylos nagrinėjimo tvarką, kuri būtų naudingiausia priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nagrinėdamas bylą žodinio proceso tvarka teismas gali visapusiškai išaiškinti bylos aplinkybes ir užtikrinti betarpiškumo (LR CPK 14 str.) ir žodiškumo (LR CPK 15 str.) principų įgyvendinimą, kurie sąlygoja įrodinėjimo tikslų efektyvesnį realizavimą. Bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka teismui padeda vykdyti LR CPK 443 str. 8 d. nustatytą pareigą ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose - imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka tokios galimybės tam tikra prasme yra ribotos.

Iš pareiškėjos S. L. pareiškimo matyti, jog ji prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo, pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą, grindė savo paaiškinimais dėl palikimo priėmimo aplinkybių, kitų įstatyminių įpėdinių atsisakymu nuo palikimo bei liudytojų parodymais.

Varėnos rajono apylinkės teismas 2007-08-02 nutartimi, skirdamas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nustatęs, kad nėra ginčų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto. Skundžiamu 2007-08-20 sprendimu Varėnos rajono apylinkės teismas juridinę reikšmę turintį faktą nustatė remdamasis rašytiniais pareiškėjos paaiškinimais.

Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo bylą skirti nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Šios proceso formos pasirinkimas sąlygojo tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė nevisapusiškai išaiškinęs bylos aplinkybes ir neteisingai įvertinęs byloje esančius įrodymus. Kolegija pažymi, jog byloje esantys suinteresuotų asmenų J. S. ir J. L. 2007-04-17 pareiškimai dėl atsisakymo nuo palikimo, nesuteikė pagrindo teismui daryti išvadą dėl ginčo tarp įpėdinių nebuvimo. Teismas netyrė šių pareiškimų galiojimo klausimo, atsižvelgiant į LR CK 5.60 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, jog įpėdinis teisę atsisakyti palikimo turi įgyvendinti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o nagrinėjamu atveju šis terminas buvo praleistas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo padaryti išvadą, jog pareiškėja S. L. buvo vienintelė įpėdinė, priėmusi palikimą po savo motinos T. L. mirties 2002-09-22. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog žodinio proceso būtinybė atsiranda tuo atveju, kai būtina apklausti liudytojus. Kadangi liudytojų parodymus pareiškėja nurodė kaip įrodinėjimo priemonę, teismas turėjo apklausti pareiškėjos nurodytus liudytojus, nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka.

Iš apeliantės J. S. ir prie apeliacinio skundo prisidėjusio J. L. argumentų matyti, jog nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl palikimo priėmimo, kadangi šie suinteresuotieji asmenys nurodo priėmę palikimą kartu su pareiškėja. Teismas, padarydamas priešingą išvadą ir skundžiamą sprendimą grįsdamas vien tik pareiškėjos paaiškinimais, neturėjo galimybės ištirti ir įvertinti apeliantų nurodomų aplinkybių pagrįstumo, dėl ko minėti procesinės teisės normų pažeidimai galėjo sąlygoti tai, jog pirmosios instancijos teismas galėjo neteisingai išspręsti bylą. Todėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2007-08-20 sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, esant neatskleistai bylos esmei ir pagal byloje pateiktus įrodymus nesant galimybės bylą išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 1 d., 327 str. 1 d. 2 p.).

Iš apeliantės J. S. apeliacinio skundo argumentų, prie kurio prisidėjo ir suinteresuotas asmuo J. L. , matyti, jog paveldimą turtą po T. L. mirties 2002-09-22 sudarė ne tik 4,37 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), į kurį Alytaus apskrities viršininko 2006-11-13 sprendimu Nr. 38-22884 nuosavybės teisės buvo atkurtos T. L. (b.l. 10), bet ir sodyba (jos dalis), esanti (duomenys neskelbtini) su žemės sklypu, gyvenamuoju namu, ūkiniais ir kitais statiniais. Teisėjų kolegija negali vertinti šio apeliacinio skundo argumento pagrįstumo, nes byloje nėra įrodymų apie apeliantų nurodomo 0,1700 ha žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo su ūkiniais bei kitais pastatais ar jų dalies (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono savivaldybėje priklausymą T. L. iki jos mirties 2002-09-22. Tačiau šios aplinkybės nustatymas turi reikšmės sprendžiant dėl L. S. įtraukimo suinteresuotu asmeniu į bylą, kadangi jai minėtas turtas buvo perleistas 2007-05-03 Žemės sklypo ir pastatų dovanojimo sutarties pagrindu (b.l.39-43). Priešingu atveju tai galėtų sąlygoti sprendimo dėl neįtrauktų į bylą dalyvauti asmenų priėmimą. Todėl nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas turėtų pareikalauti pateikti įrodymus dėl apeliantų nurodomos sodybos ar jos dalies priklausymo T. L. bei spręsti L. S. bei Alytaus apskrities mokesčių inspekcijos įtraukimo suinteresuotais asmenimis į nagrinėjamą bylą klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str., teismas

nutarė:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Egidijus ŽironasTeisėjai Dalia VišinskienėNeringa Švedienė