Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo S. K. skundo dėl įsakymų panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, įpareigojimo atlikti veiksmus, nuosavybės teisės pripažinimo atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Rokiškio skyriaus, S. V. priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo skundas dėl įsakymų panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, įpareigojimo atlikti veiksmus, nuosavybės teisės pripažinimo atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, S. V., kuriuo pareiškėjas prašo: 1)panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo įsakymus: dalyje dėl žemės sklypo Nr.(duomenys neskelbtini), esančio Žeimių k. Kamajų sen. Rokiškio raj. 2013-06-25 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. K. valstiečio ūkiui steigti suteiktas 22,73 ha žemės plotas priskirtas laisvos žemės fondo žemės plotui Nr. (duomenys neskelbtini); 2013-10-07 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 2,50 ha ir 4,70 ha žemės sklypų, esančių Žeimių k. Kamajų sen., Rokiškio raj., Rokiškio raj. Kamajų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtų atitinkamai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie suprojektuoti pirkti S. V.; 2013-09-23 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“, kuriuo S. V. leista naudotis 13,60 ha žemės plotu žemės ūkio veiklai vykdyti; panaikinti 2014-04-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-07-10 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančia 2013-12-13 valstybinės žemės pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos suformuoti 22,89 ha žemės sklypą, esantį Žeimių k. Kamajų sen. Rokiškio raj., pagal 1990-06-29 Rokiškio raj tarybos prezidiumo sprendimą Nr. 4 ir 1990-09-18 valstybinės žemės nuosavybės aktą Nr.14 ir pripažinti A. K. nuosavybės teises į 1990-09-18 valstybinės žemės nuosavybės aktu Nr. 14 neatlygintinai nuosavybėn perduotą 22,89 ha žemės sklypą, esantį Žeimių k. Kamajų sen. Rokiškio raj. arba atnaujinti terminą A. K. įstatyminiam įpėdiniui S. K. pateikti prašymą įsigyti žemę nuosavybėn pagal buvusią tvarką, nustatytą asmenims, kurie žemę privačiam ūkiui steigti gavo pagal Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio įstatymą. Pareiškėjas taip pat yra pareiškęs procesinį prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

Skundą atsisakoma priimti.

Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus ir kitas bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių(LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnis). Pareiškėjas, įvardindamas save A. K. įstatyminiu įpėdiniu, inicijuoja ginčą dėl nuosavybės teisės į 22,89 ha žemės sklypą Žeimių k. Kamajų sen. Rokiškio raj., kuris A. K., mirusiam (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas valstiečio ūkiui steigti, vadovaujantis 1989-07-04 įstatymu XI-3066 „Dėl Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio“ ir Lietuvos Ministrų Tarybos 1989-07-24 nutarimu Nr. 161 „Dėl priemonių Valstiečio ūkio įstatymo nuostatoms įgyvendinti“, pripažinimo. Ginčas yra kilęs tarp, iš vienos pusės, pareiškėjo, kuris yra paveldėjęs palikimą A. L. K., kuri savo ruožtu yra paveldėjusi A. K. turtą ir/ar turtines teises, ir, iš kitos pusės, tarp atsakovo - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, įgyvendinančios valstybės – kaip žemės savininko nuosavybės teisę į valstybinę žemę, bei atsakovės S. V., nuosavybėn pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį įgijusios, pretenduojančios įsigyti bei kitais pagrindais valdančios ginčo žemę. Pareiškėjo ginčijamais raštu ir sprendimu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nepripažįsta A. K. nuosavybės teisės į ginčo žemę, nes A. K. neišpirko iš valstybės žemės taip, kaip nustatė tuo metu galioję Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas ir jį įgyvendinantys poįstatyminiais aktai. Būtent su nuosavybės teisės į ginčo žemę gynimu yra susiję ir kiti pareiškėjo reikalavimai dėl panaikinimo atsakovo įsakymų, kurių pagrindu buvo atliekamos teisės aktais nustatytos procedūros tikslu sudaryti ginčo žemės pirkimo-pardavimo sutartį, perduoti žemę laikinai naudotis žemės ūkio veiklai ar sudaryti šios žemės nuomos sutartį. Be to, neatsiejamai su reikalavimu dėl nuosavybės teisės į ginčo žemę pripažinimu yra susijęs pareiškėjo reikalavimas dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią ginčo žemės dalis parduota privačiam asmeniui – atsakovei S. V., pripažinimo negaliojančia. Taigi visais paminėtais skundo reikalavimais pareiškėjas, laikydamas save A. K. įstatyminiu įpėdiniu ir paveldėjęs A. K. įpėdinės turtą ir/ar turtines teises, iš esmės siekia apginti pažeistą nuosavybės teisę į ginčo žemę. Tuo tikslu yra prašoma įpareigoti atsakovą suformuoti ginčo žemės sklypą pareiškėjui. Reikalavimas atnaujinti pareiškėjui terminą ginčo žemei įsigyti iš valstybės yra pareikštas kaip alternatyvus reikalavimas, todėl gali būti nagrinėjamas tik kartu su paminėtais reikalavimais.Be to, juo irgi yra siekiama civilinio teisinio pobūdžio teisinių santykių atsiradimo – tai yra valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo tarp valstybės ir pareiškėjo, kuris yra A. L. K. turto ir/ar turtinių teisių paveldėtojas. Nuosavybės teisės įgijimo sąvoką, objektą, turinį, įgijimo pagrindus, nuosavybės teisės gynimą reglamentuoja civilinės teisės normos. Žemės pirkimo-pardavimo sandoris, tame tarpe valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandoris, yra civilinės teisės kategorija, tokio sandorio negaliojimo pagrindus nustato civilinės teisės normos. Taigi iš skundo reikalavimų ir skundo pagrindą sudarančių faktinių ir teisinių aplinkybių, kad keliamame ginče vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, susiję su A. K. nuosavybės teisės į žemę pripažinimu paveldėjimo tikslu, pareiškėjo siekimu paneigti tarp valstybės ir atsakovės S. V. susiklosčiusius civilinius teisinius santykius dėl laikino naudojimosi žeme, žemės įsigijimo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Todėl ginčas nors iš dalies apima ir administracinius santykius, bet yra žymiai platesnio pobūdžio, o bylą nagrinėjantis teismas faktinių bei teisinių bylos aplinkybių kontekste, visų pirma, turės įvertinti atitinkamus susiklosčiusius ir byloje vyraujančius civilinius teisinius santykius.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti savo nutartyse ne kartą nusprendusi, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų (pažymėtina, kad pagal 2012-03-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu Nr.1P-(1.3.)-112 patvirtinto Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo 11.9 punktą už suteiktą laikinai naudotis žemės ūkio veiklai valstybinės žemės plotą asmenys moka nuomos mokestį), teisinio statuso, bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų, todėl viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas. Valstybinės žemės pirkimas – pardavimas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pagrindu yra ypatingas tuo, kad iki žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo yra būtina atlikti visą eilę formaliųjų procedūrų( kas ir buvo vykdoma pareiškėjo ginčijamais įsakymais).Visi šie veiksmai, kurių galiausias tikslas sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo, nuomos ar kitą civilinio teisinio pobūdžio sutartį vertinami kaip civilinio teisinio pobūdžio ikisutartiniai santykiai(žr., pvz., Specialiosios kolegijos nutartis: 2013-07-09 nutartį teismingumo byloje Nr. T-74/2013, 2013-07-09 nutartį teismingumo byloje Nr.T-91, 2012-10- nutartį teismingumo byloje Nr.T-221, 2011-04-06 nutartį teismingumo byloje, kurios teisminio proceso Nr.2-363-00141-2011-4 ir kt.).

Dėl išdėstytų aplinkybių, teisinio reglamentavimo, teismingumo bylose suformuotos praktikos, teismas konstatuoja, kad skundu keliamame ginče vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, todėl pareiškėjo skundą atsisakoma priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo(toliau - ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėjui išaiškinama, kad dėl skundo reikalavimų išsprendimo jis gali kreiptis su ieškiniu ginčo teisenos tvarka į atitinkamą bendrosios kompetencijos teismą(LR Civilinio proceso kodekso 22 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 punktu, 3 dalimi, 149 straipsniu, teismas

nutarė:

Skundą atsisakyti priimti.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Iš valstybės biudžeto pareiškėjui S. K., a.k. (duomenys neskelbtini), grąžinti jo 2014-07-21 sumokėtą 100Lt žyminį mokestį. Mokesčio grąžinimą pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Panevėžio apygardos administracinį teismą.