- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-27
- Bylos Nr.
- 2A-285-431/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00953-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- J. C.
- Ieškovas
- UAB „Miesto energija“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės, Dainiaus Rinkevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. C. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Miesto energija“ ieškinį atsakovui J. C. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Ukmergės energija“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo J. C. priteisti 4,27 Lt karšto vandens pardavimo mokesčio, 91,73 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, 6,00 Lt už nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko pažymą, 68,00 Lt žyminio mokesčio, 2,00 Lt už banko patvirtinimą, jog sumokėtas žyminis mokestis ir 100,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad su atsakovu J. C., gyv. (duomenys neskelbtini), 2001-10-10 buvo sudaryta Sutartis dėl šilumos energijos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo Nr. 2736321, kuria atsakovas įsipareigojo numatytais terminais ir tvarka mokėti mokesčius už tiekiamą šilumos energiją. Šis butas atsakovui priklauso nuosavybės teise. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir įsiskolino ieškovui už laikotarpį nuo 2004-09-01 iki 2011-05-31 už karšto vandens pardavimo mokestį 4,27 Lt ir 91,73 Lt delspinigių. Nuo 2010-10-05 sustabdyta UAB „Miesto energija“ licencija ir nuo tada skaičiuojamas tik karšto vandens pardavimo mokestis pagal 2008-07-15 Ukmergės rajono savivaldybės sprendimą Nr. 7-137. Ieškovas nurodė, kad 2011-01-26 įspėjimu pareikalavo, kad atsakovas atsiskaitytų, tačiau jis iki šio laiko gera valia nepadengė susidariusios skolos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo J. C. 91,73 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2011-06-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 65,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 96,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovo UAB „Miesto energija naudai.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas yra atsakovas J. C. (b.l. 4, 5). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 4, 5) patvirtina, kad minėto buto šildymas tiekiamas iš centralizuotų sistemų, t.y. jo butas yra prijungtas prie centrinio šildymo katilinės ir butui yra teikiama šiluma bei vonios kambario gyvatuko šildymas. Nagrinėjamu atveju, nesudarius rašytinės sutarties su šilumos tiekėju, laikoma, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo ir buto, į kurį tiekiama šiluma, savininko, iki šalys sudarys šilumos pirkimo-pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Miesto energija“ iš atsakovo prašė priteisti 4,27 Lt karšto vandens pardavimo mokesčio už 2011 m. gegužės mėnesį. Teismui nustačius, kad ieškovas UAB „Miesto energija“ nuo 2010-05-31 nėra faktinis šilumos ir karšto vandens tiekėjas Ukmergės mieste, karšto vandens pardavimo mokestis už 2011 m. gegužės mėnesį, t.y. 4,27 Lt iš atsakovo nepriteisiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš mokesčių apskaičiavimo pažymos už 2004.09 – 2011.05 (b.l. 6-15) matyti, kad ieškovas UAB „Miesto energija“ paskaičiavo atsakovui delspinigius už laiku neapmokėtas paslaugas, kurie sudaro 91,73 Lt. Lietuvos Respublikos CK 6.256 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vadovaujantis 1996-10-04 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 1161, 3.1 punktu, gyventojams, nesumokėjusiems už šilumos energiją, delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovo atstovės teisme išdėstytas aplinkybes, kad nuo 2004 m. atsakovo atliekami mokėjimai ieškovui buvo nereguliarūs, vis būdavo įsiskolinimo likutis, patvirtina mokesčių paskaičiavimo pažyma (b.l. 6-15). Atsakovas pats neneigia, kad turėjo įsiskolinimą. Nors teismo posėdžio metu atsakovas aiškino, kad su ieškovo atstovu buvo sutaręs, kad jam delspinigių neskaičiuos, tačiau jokių įrodymų teismui nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms ir vadovaujantis LR CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str., iš atsakovo priteistina 91,73 Lt delspinigių.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012-01-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
Ieškovas niekada neteikė paslaugos dėl karšto vandens pardavimo, nes tam nebuvo techninių galimybių. Ieškovas skaičiuoja karšto vandens pardavimo mokestį nuo 2009 m. sausio 1 d., tačiau ieškovas neturi atsakovo name jokių įrenginių karšto vandens ruošimui. Šiluminis punktas yra namo gyventojų nuosavybė. Ieškovo teikiamas termofikacinis vanduo su name esančiu vandeniu nesimaišo ir į namo vandens sistemas nepatenka. Ieškovas namui tiekia tik parduoda tik šilumą. Skaitiklio mokestį ieškovas skaičiuoja neteisėtai, nes skaitiklis yra įsigytas atsakovo.2009 m. birželio ar liepos mėnesiais , 2010 m. rugpjūčio –rugsėjo mėnesiais name karšto vandens iš viso nebuvo, tačiau ieškovas vis tiek priskaičiavo karšto vandens pardavimo mokestį. Nuo 2010 m. gegužės 31 d. ieškovas nebetiekia namui šilumos, tačiau karšto vandens pardavimo mokestį skaičiuoja.2011 m. gegužės mėnesį atsakovo geranoriškai pervestus 300 Lt už patiektą šilumą ir delspinigius ieškovas užskaitė už karšto vandens pardavimą, nors atsakovas su šia skola nesutinka.Atsakovas nėra pasirašęs sutarties su ieškovu dėl šilumos energijos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo. Ieškovas nuo 2009-01-01 neteikdama jokios paslaugos už karšto vandens pateikimą per 29 mėnesius neteisėtai priskaičiavo 123,83 Lt, nuo kurių neteisėtai priskaičiavo 91,73 Lt delspinigių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Miesto energija“ prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad „kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip". Ieškovas UAB „Miesto energija" neturi ir nėra gavusi jokių dokumentų, patvirtinančių namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vartotojų pasirinkimą apsirūpinti karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją LR Civiliniame kodekse ir LR Šilumos ūkio įstatyme nustatyta tvarka. Todėl ieškovui UAB „Miesto energija", kaip namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šilumos tiekėjui, pagal įstatymo nuostatas, teko pareiga būti minėto namo karšto vandens tiekėju. Ieškovas UAB „Miesto energija" šį mokestį skaičiuoja vadovaudamasis Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 7-137 „Dėl UAB „Miesto energija" šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo". Šis mokestis nesusijęs su karšto vandens tiekimu ar netiekimu namui ir jis yra nustatytas butui per mėnesį, priklausomai nuo įrengtų apskaitos prietaisų kiekio bute. Šis mokestis skaičiuojamas už karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimą daugiabučio namo butuose, jų priežiūrą bei patikrą. Atsakovui priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), yra įrengti du apskaitos prietaisai. Tokiu būdu, pridėjus pridėtinės vertės mokestį, atsakovo butui per mėnesį yra priskaičiuojama 4,27 Lt suma. Ieškovas UAB „Miesto energija" karšto vandens vartotojų butuose, tuo pačiu ir atsakovui priklausančiame bute, įrengė atsiskaitomuosius karšto vandens apskaitos prietaisus, būdamas šių apskaitos prietaisų savininku, ieškovas užtikrino atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, eksploatacijos ir patikros paslaugos teikimą, kas sudaro galimybę apskaityti vartotojų butuose suvartotą karštą vandenį, teisingai paskirstyti namo suvartotą šilumos kiekį. Iš byloje esančios mokesčių paskaičiavimo pažymos už 2004.09 - 2011.05 matyti, kad atsakovo mokėjimai už suteiktas ieškovo paslaugas - šildymą ir karštą vandenį, būdavo nereguliarūs, atsakovas arba sumokėdavo dalį už paslaugas paskaičiuotos sumos, arba kai kuriais mėnesiais iš viso jokių mokėjimų neatlikdavo. Tokiu būdu, atsakovui susidarė įsiskolinimas už suteiktas paslaugas, nuo kurio ieškovas, turėdamas teisinį pagrindą, skaičiavo delspinigius. Tuo atveju, kai su paslaugų gavėju (šilumos vartotoju) nėra sudaryta individuali rašytinė šilumos energijos pirkimo- pardavimo sutartis, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais (LR CK 1.71 str.) pagal standartines sąlygas, nustatytas šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse. Atsakovui atliekant nereguliarius mokėjimus už ieškovo suteiktas paslaugas, ieškovas gautas įmokas geranoriškai įskaitydavo atsakovui palankesne įmokų įskaitymo tvarka, pirmiausia dengiant skolą, vėliau netesybas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, taip pat, specialiosios teisės normos - LR Šilumos ūkio įstatymas, LR Vyriausybės 2003 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 982 patvirtintos Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklės, 2010 m. spalio 25 d. Energetikos ministerijos įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, 2003 m. liepos 10 d. Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-289 (su 2007 m. birželio 15 d. Nr. 4-239 pakeitimais) patvirtintos Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos. Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 5 d. nustatyta, kad, jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo- pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Šios įstatymo nuostatos yra įtvirtintos ir kituose specialiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose šilumos energijos pirkimo pardavimo teisinius santykius. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 26 punkte nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo- pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal teisės akte (Taisyklių 1 priedo 15 punktas) nurodytas standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas, minėtų taisyklių 27 punkte nustatyta, kad standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų. Minėtųjų teisės aktų pagrindu atmestinas apelianto argumentas, kad tarp jo ir ieškovo sutartis nėra sudaryta, nes individualiai nesusitarus dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų, yra laikoma, kad sutartis sudaryta ir taikomos standartinės sąlygos, nustatytos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (CK 1.71 str. 1 d., CK 6.384 str. 1 d., Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 26-28 p.).
Nepagrįstas apelianto argumentas, kad skaitikliai įsigyti atsakovo. Ieškovas UAB „Miesto energija", atstovaujama UAB „Komforta", 2010 m. vasario 1 d. atsakovo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) pakeitė karšto vandens apskaitos prietaisus atsakovo bute vonioje ir virtuvėje. Karšto vandens apskaitos prietaisų pastatymo ir priėmimo faktą įrodo ieškovo atstovo ir atsakovo pasirašytas Karšto vandens apskaitos prietaisų priėmimo aktas Nr. 3204.
Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad „kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Todėl ieškovui UAB „Miesto energija", kaip namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šilumos tiekėjui, pagal įstatymo nuostatas, teko pareiga būti minėto namo karšto vandens tiekėju. Iš byloje esančios mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, kad atsakovo butui nuo 2004 m. iki 2010 m. buvo tiekiama šiluma ir karštas vanduo, o karšto vandens sunaudojimo rodmenis deklaruodavo pats atsakovas. Todėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad ieškovas namui teikia ir parduoda tik šilumą, yra neteisingas ir nepagrįstas nurodomam ginčo laikotarpiui. Iš byloje esančios mokesčių paskaičiavimo pažymos už 2004.09 - 2011.05 matyti, kad atsakovo mokėjimai už suteiktas ieškovo paslaugas - šildymą ir karštą vandenį, būdavo nereguliarūs, atsakovas arba sumokėdavo dalį už paslaugas paskaičiuotos sumos, arba kai kuriais mėnesiais iš viso jokių mokėjimų neatlikdavo. Tokiu būdu, atsakovui susidarė įsiskolinimas už suteiktas paslaugas, nuo kurio ieškovas skaičiavo delspinigius. Apeliantas nurodo, kad jis turėjo tikslą padengti įsiskolinimą už patiektą šilumą ir delspinigius, taigi skolos fakto neginčijo.
Apeliantas ginčijo už 29 mėnesius priskaičiuotą 123,83 Lt sumą už karšto vandens pardavimą (4,27x29).
Karšto vandens pardavimo mokestis buvo skaičiuojamas pagal 2008-07-15 Ukmergės rajono savivaldybės sprendimą Nr. 7-137 „Dėl UAB „Miesto energija" šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo", pagal kurio 2.6 punktą - karšto vandens pardavimo daugiabučių namų gyventojams kaina, kai bute įrengtas vienas apskaitos prietaisas - 2, 14 Lt butui per mėn., o kai bute yra daugiau nei vienas apskaitos prietaisas, už kiekvieną papildomą apskaitos prietaisą karšto vandens pardavimo daugiabučių namų gyventojams kaina - 1, 39 Lt prietaisui per mėn. (sprendimo 2.7 punktas). Tokiu būdu, pridėjus pridėtinės vertės mokestį, atsakovo butui per mėnesį yra priskaičiuojama 4,27 Lt suma. Atkreiptinas dėmesys, kad Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. 7-137 „Dėl UAB „Miesto energija" šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo" yra galiojantis ir šio sprendimo 2.6 p. ir 2.7 p. pagrindu ieškovas teisėtai ir pagrįstai skaičiavo karšto vandens pardavimo kainą daugiabučių namų butų gyventojams, tuo pačiu, ir atsakovui iki 2010-05-31.
Ukmergės rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr.7-82 „Dėl SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos sutarties vienašalio nutraukimo, kuriuo buvo nuspręsta vienašališkai nutraukti su UAB „Miesto energija“ 2000-12-20 sudarytą SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos sutartį nuo 2010-05-30, 2010-05-27 sprendimu Nr. 7-113 nusprendė šilumos ir karšto vandens tiekimo veiklą iš UAB „Miesto energija“ perduoti UAB „Ukmergės šiluma“. Taigi po minėtos sutarties nutraukimo, UAB „Ukmergės šiluma“ perėmė šilumos ir karšto vandens tiekimą ir nuo 2010 09 29 pradėjo šilumos ir karšto vandens tiekimą Ukmergės mieste, Šventupės gyvenvietėje ir Dukstynos kaimo vartotojams.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs pirmiau minėtas aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovas UAB „Miesto energija“ nuo 2010-05-31 nėra faktinis šilumos ir karšto vandens tiekėjas Ukmergės mieste, todėl atmetė ieškovo reikalavimą dėl 4,27 Lt karšto vandens pardavimo mokesčio už 2011 m. gegužės mėnesį priteisimo iš atsakovo. Ieškovas šios teismo išvados neginčijo ir apeliacinio skundo dėl atmesto reikalavimo nepateikė. Tačiau pirmosios instancijos teismas, iš esmės konstatavęs, kad nuo 2010-05-31 ieškovas nebeturi teisės reikalauti karšto vandens pardavimo mokesčio, visiškai nevertino aplinkybės, kad, atsakovui 2011 m. gegužės mėnesį sumokėjus 300 Lt, iš jų buvo padengtas ir iki 2011 m. gegužės mėnesio skaičiuojamas karšto vandens pardavimo mokestis, nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu ginčijo šią aplinkybę.
Teisėjų kolegija, įvertinusi UAB „Ukmergės šiluma“ 2011-10-25 pažymą, pagal kurią nustatyta, kad šilumos tiekimas buvo nutrauktas 2010-08-29 (b.l.31), taip pat aplinkybę, kad atsakovas neginčijo kitų priskaičiuotų sumų, išskyrus karšto vandens pardavimo mokestį, nustačiusi, kad nutraukus šilumos tiekimą 2010-08-29, nuo 2010 m. rugsėjo ieškovas skaičiuoja tik karšto vandens pardavimo mokestį (b.l.14-15), sprendžia, kad laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2011 m. gegužės mėnesio ieškovas neteisėtai atsakovui priskaičiavo 38,43 Lt mokestį už karšto vandens pardavimą ir 18,01 Lt delspinigių, viso 56,44 Lt, atitinkamai be pagrindo šią suma padengė atsakovo 2011 m. gegužės mėn. sumokėtais už tiektą šilumą pinigais.
Teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstais apelianto argumentus, konstatuodama, kad UAB „Miesto energija“ neturėjo teisinio pagrindo nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2011 m. gegužės mėnesio skaičiuoti atsakovui mokesčio ir atitinkamai delspinigių už karšto vandens pardavimą, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, neįvertinęs ieškovo skolos paskaičiavimo teisingumo. Vadovaujantis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, sumažinant ieškovui iš atsakovo priteistą sumą neteisėtai priskaičiuota 56,44 Lt suma, atitinkamai perskaičiuojant bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti ieškovui UAB „Miesto energija“ iš atsakovo J. C. 35,29 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2011-06-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 25,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 36,76 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti
Priteisti J. C. iš UAB „Miesto energija“ 44,00 Lt apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.