Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio, išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. 131-62, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2010-07-21, apie 1val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, apie 100 metrų nuo geležinkelio pervažos, dėl chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį D. S. – tyčia sudavė jam beisbolo lazda du smūgius į veido sritį ir galvos kairę pusę, tuo D. S. padarydamas kraujosruvas veide, muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje kairėje pusėje, kairio skruostikaulio, kairės akiduobės išorinės sienelės galvos smegenų sumušimą, kairio momenkaulio, kairio smilkinkaulio lūžius. Dėl kaukolės kairės pusės kaulų lūžių, pereinančių į pamatą, E. K. dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė D. S. sveikatą.

Kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2010 m. liepos mėn. pabaigoje, apie 1 val. nakties, su draugu A. B. automobiliu „Mersedes“, skirtu vežti gyvuliams, važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo A. B.. (duomenys neskelbtini) kaime, apie 100-150 metrų iki geležinkelio pervažos, pamatė prieš juos plentu einančius du vyriškius, vienas jų varėsi dviratį, jie ėjo kelio viduriu, svirduliavo, buvo matyti, kad vyrai yra išgėrę, trukdė pravažiuoti, kažkuris jų parodė vidurinį pirštą „fuck“. Negali pasakyti, kuris iš vyriškių varėsi dviratį, kuris rodė gestą „fuck“. Jie buvo priversti sustoti. Kai sustojo, minėti vyriškiai paėjo į kelio kraštą, jų automobilio vairuotojo pusėn. Tada jis (kaltinamasis) iš automobilio paėmė beisbolo lazdą iš po sėdynės, išlipo iš automobilio, nuėjo pro mašinos galą link vyriškių ir sudavė lazda vieną kartą vienam iš vyriškių. A. B. beisbolo lazdą automobilyje vežiojosi savigynai. Nematė, kuriam vyriškiui sudavė, nes buvo tamsu, nesitaikė, kur konkrečiai suduoti, manė, kad sudavė į petį. Po smūgio vyras nugriuvo, jis įsėdo į mašiną ir jie nuvažiavo. Ar A. B. buvo išlipęs automobilio, nematė.

Jis į galvą vyriškiui suduoti nenorėjo, nematė, kur sudavė. Jis sudavė lazda vienam vyriškiui, kitam nesudavė. Ranka vyriškiams nesudavė, gulinčiam vyriškiui nespyrė.

Sustoti su A. B. nesitarė, sustojo automatiškai, sustojo dėl įžeidimo ir dėl to, kad nebuvo galima pravažiuoti. Sudavė vyriškiui lazda už tai, kad jį įžeidė parodytas gestas, be to, buvo naktis, buvo pavargęs. Parodytas vyriškio gestas nereiškė jiems išjungti šviesas, kad juos akina.

Nukentėjusysis D. S. parodė, kad gyveno pas tėvą (duomenys neskelbtini) kaime. Tėvas tą vakarą „baliavojo“ pas jo (nukentėjusiojo) draugę D. Ž., gyvenančią (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis naktį grįžo iš miesto, užėjau pas draugę pasiimti tėvo, pats buvo išgėręs, pas draugę rado draugės seserį D. ir tėvą, minėti asmenys gėrė alų. Jis su tėvu išėjo iš D. Ž. namų ir ėjo į (duomenys neskelbtini) kelio kelkraščiu, ne viduriu, ėjo link geležinkelio pervažos. Tėvas varėsi dviratį, jis (nukentėjusysis) ėjo arčiau kelio vidurio. Paėjus nuo D. Ž. namų apie 50 metrų, sublizgėjo mašinos šviesos, automobilis truputį užsuko ir sustojo. Negali pasakyti, kur sustojo mašina - ties kelio viduriu, ar dešiniau. Jis pajuto smūgį, daugiau nieko neatsimena. Nežino, ar iš automobilio išlipo du žmonės, ar vienas. Iki sustojant minėtam automobiliui, jis jokių gestų nerodė, nematė, ar tėvas rodė gestus. Tėvas galėjo pamosikuoti ranka, pagrūmoti dėl akinimo automobilio šviesomis. Nuo gauto smūgio prarado sąmonę, iki smūgio nematė nei žmogaus, nei beisbolo lazdos, sąmonę atgavo ryte ligoninėje. Po įvykio tėvas atėjo į ligoninę pas jį, jis buvo su „mėlyne“, sakė, kad jis nuo minėtų vyriškių gavo iš lazdos į petį ir į nosį.

Prašo priteisti 3500 Lt civilinį ieškinį. Gydymui išleido 850 Lt, pirko vaistus, vaistų pirkimo kvitų nebeturi, likusi suma yra padaryta moralinė žala. Po sužalojimo nebegali dirbti fizinio darbo, skauda galvą.

Liudytojas A. B. parodė, kad užsiima individualia veikla, supirkinėja veršelius važinėdami po kaimus. Įvykio dieną pažystamu su E. K. važiavo link (duomenys neskelbtini) automobiliu „Mersedes“, jis vairavo automobilį, buvo blaivūs. Prieš geležinkelio pervažą pamatė kelio viduriu prieš automobilį einančius du išgėrusius, svyruojančius vyriškius, vienas vyriškių varėsi dviratį, vyriškius apvažiuoti, jų nekliudant, buvo sunku. Jis pradėjo stabdyti, įjungė ilgąsias šviesas, kad būtų geriau matyti, nieko neužkliudyti, paskui prieš vyriškius sustojo, nes negalėjo pravažiuoti. Jiems sustojus, vienas vyriškių rodė nepadorius gestus „fuck“ Sustojus E. K. išlipo iš automobilio ir ėjo į automobilio vairuotojo pusę, tuo metu jis pavažiavo į priekį, į dešinę. Išlipęs E. K. užtruko gal minutę, po to įlipo į mašiną. Kai jis įlipo į mašiną, kažką už sėdynės užmetė. Jis jo paklausė, ar jis buvo paėmęs lazdą, E. K. atsakė, kad buvo, pasakė, kad ja sudavė, bet nieko baisaus neatsitiko. Nuvažiuojant per veidrodėlį matė kažką gulint - dviratis ar žmogų.

Jis (liudytojas) nematė, kaip E. K. sudavė, pats iš automobilio išlipęs nebuvo. Beisbolo lazdą vežiojosi savigynai, nes vežiojasi dideles pinigų sumas.

Jis iš toli matė, kad vyriškis mosikuoja ranka, nepadorų gestą pamatė vyriškius privažiavus. E. K. automobilyje turėjo matyti vyriškio rodomą nepadorų gestą.

Liudytojas V. S. parodė, kad įvykio vakarą dviračiu nuvažiavo pas sūnaus D. S. merginą D. Ž., gyvenančią (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis gyvena netoli minėtos merginos namų. Sūnus buvo pas merginą. Jis (liudytojas) nupirko 2 „bambalius“ alaus, ten alų išgėrė Po to jis nutarė eiti namo, sūnus pasakė, kad jį palydės. Su sūnumi D. S. ėjo nuo miesto pusės, ėjo dešine kelio puse, sūnus ėjo pačiu pašaliu, o jis arčiau kelio krašto. Jo namai yra už geležinkelio. Netoli geležinkelio priešais važiavo mašina su įjungtomis ilgomis šviesomis, mašina važiavo nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link miesto. Jis vairuotojui ranka parodė, kad perjungtų šviesas. Mašina staiga pasuko ant jų ir sustojo, iš vairuotojo pusės iššoko vyras ir su kažkuo trenkė sūnui D. S. į galvą, sūnus nugriuvo. Jis (liudytojas) pasilenkė sūnų pakelti, tuo metu iš priešingos vairuotojui pusės išlipęs vyras spyrė jam į veidą. Buvo tamsu, minėtų vyriškių veidų nematė. Vyriškiai įsėdo į mašiną ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Tada jis grįžo pas sūnaus draugę, kad padėtų parnešti D., ji paskambino greitajai. Greitoji D. S. išvežė į ligoninę.

Juos mušė du vyriškiai, jam iš lazdos nesudavė, lazdos jis nematė. Jam spyrė asmuo, kuris sėdėjo šalia vairuotojo, o vairuotojas sudavė sūnui. Nugriuvęs sūnus į nieką neatsitrenkė, nugriuvo ant žolės.

Jis ištiesta ranka parodė, kad perjungtų šviesas, nepadoraus gesto „fuck“ nerodė, tokio gesto nežino.

Liudytoja D. Ž. parodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini) g. 116. D. S. yra buvęs jos draugas. 2010 m. vasarą, liepos mėnesį, dienos neprisimena, vėlai vakare, pas juos atėjo D. S. su tėvu V. S.. Jie buvo truputį išgėrę, pabuvę jie išėjo. Praėjus apie 10 minučių, pas ją grįžo V. S. ir pasakė, kad šalikelėje guli D. S., paaiškino, kad D. S. kliudė mašina, o jį patį užpuolė mašinoje buvę asmenys ir sumušė, sakė, kad jam trenkė lazda, nepasakė, kur jam sudavė, kiek žmonių išlipo iš mašinos. V. S. taip pat buvo sužalotas, jo veidas, nosis buvo kruvini.

Ji, jos sesuo D. ir V. S. nuėjo ir parnešė D. S. į jos namus. D. S. gulėjo šalikelėje, kažkiek ant asfalto, apie 50 m. iki pervažos. Po to iškvietė greitąją pagalbą.

Įvykio vietoje, ant kelio, rado maišiuką su karvių ženklinimo numeriais, maišiuką parsinešė į namus. Šį maišiuką pasiėmė policija.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. Š. nustatyta kraujosruvos veide, muštinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje kairėje pusėje, kairio skruostikaulio, kairės akiduobės išorinės sienelės, kairio momenkaulio, kairio smilkinkaulio lūžiai, galvos smegenų sumušimo židiniai. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje – vienas į veido sritį, padarant kraujoisruvas; kairio skruostikaulio, kairės akiduobės išorinės sienelės lūžius; vienas – į galvos kairę pusę, padarant muštinę žaizdą, kairio momenkaulio, kairio smilkinkaulio lūžius. Kaukolės kairės pusės kaulų lūžiai, pereinantys į pamatą, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (b. 1. 45).

Iš 2010-11-05 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja D. Ž. pateikė 25 geltonos spalvos gyvulių ženklinimo žetonus, rastus įvykio vietoje ( b. 1. 89).

Iš 2010-11-08 daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas A. B. pateikė medinę lazdą, panašią į beisbolo lazdą (b. 1. 93).

2010-11-08 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta liudytojo A. B. pateikta lazda (b. 1. 94-96).

Iš 2011-09-19 Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamasis E. K. 2010-07-21 dieną psichikos sutrikimu nesirgo, galėjo pilnai teisingai suvokti savo veiksmų esmę ir juos pilna valdyti. Šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, gali dalyvauti su juo atliekant procesinius veiksmu, dalyvauti teisme, atlikti bausmę ( b. 1. 134-136).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo E. K. kaltė dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą, įrodyta. E. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad sudavė vienam iš sutiktų vyriškių vieną smūgį beisbolo lazda, kur pataikė, nematė, tai padarė dėl to, kad vyriškiai ėjo kelio viduriu ir taip trukdė pravažiuoti, taip pat įžeidė rankos gestu. Specialisto išvada nustatyta, kad D. S. sužalojimai padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje – vienas į veido sritį, padarant kraujosruvas; kairio skruostikaulio, kairės akiduobės išorinės sienelės lūžius; vienas – į galvos kairę pusę, padarant muštinę žaizdą, kairio momenkaulio, kairio smilkinkaulio lūžius. Abejoti specialisto išvada dėl nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus nėra pagrindo. Surinktiems įrodymams patikrinti teismas perskaitė kaltinamojo E. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Savo pirmoje apklausoje, 2010-11-10, jis parodė, kad vienam iš vyriškių sudavė beisbolo lazda du smūgius, kur pataikė, nematė, kitam vyriškiui nesudavė (b. l. 105-106). Šias aplinkybes jis patvirtino savo parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 108-110). Teismas šiuos pagarsintus E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus vertina visų ištirtų įrodymų kontekste ir jais pagrindžia apkaltinamąjį nuosprendį.

Kaltinamojo E. K., nukentėjusiojo D. S., liudytojų V. S., A. B. parodymais nustatyta, kad E. K. nukentėjusįjį sunkiai sužalojo dėl chuliganiškų paskatų, kas yra padaryto nusikaltimo kvalifikuojantis požymis. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) (b. l. 2224). Kelias šioje vietoje yra pakankamai platus, kad prasilenktų transporto priemonės. Iš to seka, kad A. B. turėjo pakankamai vietos apvažiuoti iš priekio ateinančius vyriškius. Teismas laiko nesant pakankami duomenų, kad kažkuris iš S. rankos gestu įžeidė automobiliu važiavusį E. K., dėl ko jis panaudojo fizinį smurtą. Nukentėjusysis D. S. ir liudytojas V. S. parodė, kad įžeidžiančių gestų nerodė, V. S. paaiškino, kad automobilio vairuotojui rankos judesiu parodė perjungti automobilio ilgąsias šviesas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad E. K. fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo be priežasties ir taip jį sunkiai sužalojo dėl chuliganiškų paskatų. Ši kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p.

E. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku, dėl chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sudavė V. S. ne mažiau 1 smūgio beisbolo lazda ar koja į veidą. Ši E. K. prokuroro inkriminuojama nusikalstama veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Liudytojas V. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad einant su D. S. (duomenys neskelbtini) gatve sustojo automobilis, iš vairuotojo pusės išlipęs vyras ir su kažkuo trenkė jo sūnui D. S. į galvą, sūnus nugriuvo. Pačio smūgio jis nematė. Jis (liudytojas) pasilenkė sūnų pakelti, tuo metu iš priešingos vairuotojui pusės išlipęs vyras spyrė jam į veidą. Juos mušė du vyriškiai, jam spyrė į veidą asmuo, kuris išlipo iš keleivio pusės, o vairuotojas sudavė sūnui.

Surinktiems įrodymams patikrinti teismas perskaitė ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui liudytojo V. S. duotus parodymus. 2010-08-10 apklausoje V. S. parodė, kad D. S. sudavė iš vairuotojo pusės išlipęs vyriškis medine lazda vieną kartą per galvą, o jam sudavė vyriškis, išlipęs iš automobilio keleivio pusės medine lazda per petį (b. l. 54). 2010-11-05 papildomos apklausos metu V. S. parodė, kad juos sumušė iš automobilio išlipę vyriškiai (b. l. 55). 2011-02-02 papildomos apklausos metu V. S. nurodė, kas sūnui beisbolo lazda sudavė vyriškis, išlipęs iš automobilio vairuotojo pusės, o iš automobilio keleivio pusės išlipęs vyriškis jam pasilenkusiam spyrė į veidą.

Liudytojas A. B. nuosekliai parodė, kad jis vairavo automobilį, iš automobilio išlipęs nebuvo, smurto prieš sutiktus vyriškius nenaudojo.

A. B. ikiteisminis tyrimas dėl jo galimai neteisėtos veikos S. atžvilgiu nepradėtas.

Surinktiems įrodymams patikrinti teismas perskaitė kaltinamojo E. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jo pirmoje apklausoje, 2010-11-10, jis parodė, kad vienam iš vyriškių sudavė beisbolo lazda du smūgius, kur pataikė, nematė, kitam vyriškiui nesudavė (b. l. 105-106). Akistatos su V. S. metu E. K. parodė, kad lazda sudavė abiems vyriškiams (b. l. 112-113). 2011-11-10 apklausoje jis parodė, kad lazda sudavė abiems vyriškiams po vieną smūgį (b. l. 117).

Įvertinus išdėstytus parodymus darytina išvada, kad nėra patikimų įrodymų, kad V. S. sumušė E. K.. V. S. nuosekliai tvirtina, kad jam smūgį koja sudavė iš automobilio keleivio pusės išlipęs vyriškis, sūnui D. S. lazda sudavė ir jį sunkiai sužalojo automobilio vairuotojas, pagal bylos duomenis – A. B., A. B. tvirtina, kad automobilį vairavo jis, jis iš automobilio nebuvo išlipęs, smurto nenaudojo, kaltinamasis E. K. tvirtina, kad jis koja smūgių nesudavė.

Išdėstytų prieštaravimų pašalinti negalima, nes išnaudotos visos aplinkybės – apklausti visi įvykyje dalyvavę asmenys. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad neįrodyta, jog kaltinamasis E. K. sužalojo V. S. ir šiais veiksmais padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Dėl to jis pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. išteisintinas, nes neįrodyta, kad E. K. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino ir gailisi įvykdęs nusikaltimą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas kaltinamajam E. K. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., – atsižvelgia į tai, kad E. K. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 6 d.), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, yra neteistas, anksčiau jokių teisės pažeidimų nėra padaręs. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kaltinamajam E. K. skirtina Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimali bausmė.

Lietuvos Respublikos BK 50 str. 3 d. nustato, kad bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 63 straipsnis nustato analogišką nuostatą, kad tai, kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nustato teismas remdamasis BK 50 str. nuostatomis. Taigi parinkdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, teismas nėra varžomas BVK nuostatų, kurios reglamentuoja jau paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-594/2005).

Teismas laiko, kad atsižvelgus į kaltinamojo E. K. asmenybę (neteistas, anksčiau jokių teisės pažeidimų nėra padaręs), yra kritiškas padarytai nusikalstamai veikai, bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam paskirtina laisvės atėmimo bausmė atliktina atviroje kolonijoje.

Priimant nuosprendį išspręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p., daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti panaudoti, sunaikinami. Kartu su bylos medžiaga teismui buvo pateikti 25 gyvulių ženklinimo žetonai, rasti įvykio vietoje, ir beisbolo lazda. Šie daiktai yra menkaverčiai, todėl, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d., teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išsprendžia pareikštą civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis D. S. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3500 Lt bendros turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t. 46 b. l.), bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu šį savo reikalavimą patvirtino ir patikslino, kad dėl kaltinamojo E. K. jo atžvilgiu padarytų nusikalstamų veiksmų jis patyrė 850 Lt turtinės žalos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. S. 850 Lt dydžio ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas. Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad gydimuisi (pirkdamas vaistus) jis patyrė 850 Lt išlaidų. Nors nukentėjusiojo nurodytos išlaidos nėra patvirtintos dokumentais, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, išlaidų dydis atitinka protingumo kriterijus, todėl ieškinys dėl turtinės žalos laikomas iš esmės pagrįstu. Iš kaltinamojo E. K. priteistina 850 Lt turtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismui nekyla abejonių, kad dėl tyčinių nusikalstamų E. K. veiksmų nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. S. patyrė fizinį skausmą, negatyvius dvasinius ir emocinius išgyvenimus, laikinai suprastėjo įprasta gyvenimo kokybė dėl patirtų sužalojimų gydymo, iš D. S. ieškinio pareiškimų matyti, kad po jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo jam ilgą laiką skaudėjo ir svaigo galva, iki šiol negali dirbti sunkaus darbo (1 t. 46 b. l.). Esant šioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos pagrįstas, todėl tenkintinas, nukentėjusiajam D. S. priteistinas 2650 litų neturtinės žalos atlyginimas.

Kaltinamajam E. K. bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje laikui buvo paliktos ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Išnagrinėjus bylą ir paskelbus nuosprendį, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo taikyti griežtą E. K. laisvių apribojimą nebetikslinga, todėl jam paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikintina

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str., 308 str., 310 str., teismas

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

E. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. išteisinti, nes neįrodyta, kad E. K. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. K. suėmimo vykdant nuosprendį.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Esančią paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – 25 ženklinimo žetonus ir beisbolo lazdą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Priteisti iš E. K. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. S. 850 (aštuonis šimtus penkiasdešimt) Lt turtinei žalai atlyginti ir 2650 (du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.