- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-03
- Bylos Nr.
- 2S-1043-264/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00316-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.4Atsisakymas priimti ieškinį, kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių taikos sutartį
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2YT-641-945/2017 pagal pareiškėjo V. G. skundą dėl antstolės V. P. veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas pateikė prašymą vadovaujantis LR Civilinio proceso kodekso 78 straipsnio 1 ir 2 dalimis atnaujinti terminą ir išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl antstolės V. P. patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas, spręsdamas pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, atsisakė priimti nagrinėti skundą vadovaujantis LR CPK 137 str. 2 d. 1 p., 510 str., 512 str. Terminui atnaujinti yra pagrįsti motyvai, kadangi pareiškėjas neturi pakankamai teisinių žinių suprasti antstolės siunčiamų dokumentų turinį. Pareiškėjas šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, todėl jo galimybės pasinaudoti teisine pagalba yra ribotos. Pareiškėjas į antstolę kreipėsi dar 2016-09-08 dėl jos patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau antstolė nesutiko su pareiškėjo pasiūlymais, nepranešė, kad galima skųsti antstolės sprendimą. Taip pat nurodo, kad naikinamasis terminas buvo apskaičiuotas į jį įtraukiant nedarbo dienas, kas prieštarauja LR CPK. Taip pat terminas skundui nagrinėti turi būti atnaujintas ir dėl to, kad antstolė priimdama patvarkymą pažeidė CPK normas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. G. prašymą.Teismas nurodė, kad 2017 m. vasario 2 d. teismui pateiktame prašyme iškelti klausimai yra analogiški kaip ir teismui 2017 m. sausio 3 d. antstolės persiųstame V. G. skunde, išskyrus prašymą atnaujinti terminą skundui dėl antstolės veiksmų paduoti. Tačiau teismas pažymi, kad tiek skunde nurodytos aplinkybės, tiek termino skundui dėl antstolės veiksmų paduoti klausimas jau buvo išspręsti 2017 m. sausio 12 d. teismo nutartyje. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad pareiškėjui praleidus naikinamąjį terminą nuo antstolės skundžiamų veiksmų atlikimo, skundas negali būti nagrinėjamas. Kitaip tariant įsiteisėjusia teismo nutartimi yra išaiškinta, jog yra suėjęs ne tik atnaujinamasis 20 dienų terminas skundui paduoti (t. y. terminas, kuriam esant praleistam, galima teikti prašymą dėl jo atnaujinimo), bet ir 90 dienų naikinamasis terminas, kurio atnaujinti negalima. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. sausio 27 d. (Liteko duomenys). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas atsisakė priimti prašymą, jau esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl tapataus ginčo, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4 p., 3 str. 6 d.).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas V. G. prašo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta, įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti ir išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl antstolės V. P. neteisėtų veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:2017-02-09 nutartis neteisėta, kadangi ja dangstomi antstolės neteisėti veiksmai. Teismas pasinaudojo pareiškėjo esama padėtimi t.y., kad jis yra suimtas, nepakankamai išsilavinęs, neturi galimybės pasinaudoti teisine pagalba. Jeigu buvo padarytas teisės pažeidimas, o žmogus dėl tam tikros savo padėties nespėjo tokių veiksmų apskųsti teismui, tai tokie veiksmai negali būti pateisinami teismo.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui dėl antstolės veiksmų pateikti ir išnagrinėti skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Pažymėtina, kad CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka, todėl ji priklauso nuo teisės kreiptis į teismą prielaidų buvimo ir tinkamo šios teisės įgyvendinimo sąlygų įvykdymo. Tokios sąlygos ir prielaidos numatytos CPK 137 straipsnio 2 dalyje.CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad 2017-02-09 nutartis neteisėta, kadangi ja dangstomi antstolės neteisėti veiksmai, teismas pasinaudojo pareiškėjo esama padėtimi t.y., kad jis yra suimtas, nepakankamai išsilavinęs, neturi galimybės pasinaudoti teisine pagalba, be to, padarytas teisės pažeidimas žmogui dėl tam tikros savo padėties nespėjus jo apskųsti teismui, negali būti pateisinamas teismo. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus apelianto argumentus laiko nepagrįstais bei nesudarančiais pagrindo pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų vertinti priešingai. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teisme 2017-01-03 gautas V. G. skundas dėl antstolės V. P. veiksmų, kuriame buvo prašoma panaikinti antstolės V. P. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje areštuoti 159,18 Eur skolos ir 120,00 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 279,18 Eur, iš jam priklausančių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus - kalėjimo sąskaitoje, nes tai apriboja jo teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Antstolė V. P. 2016-12-22 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti V. G. skundą ir jį su vykdomąja byla persiuntė teismui. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017-01-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sprendė, kad pareiškėjo skundas (tiek 2016-11-21 skundas, tiek 2016-12-12 skundas, kuris pateiktas pašalinus trūkumus) yra paduotas praėjus daugiau nei devyniasdešimčiai dienų nuo skundžiamų veiksmų atlikimo, todėl skundą atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (b. l. 12). Iš minėtos nutarties matyti, kad teismas vertino pareiškėjo pateikto skundo dėl antstolės veiksmų pateikimo momentą CPK 510, 512 straipsnių prasme. Teismas būtent ir įvertino, kad skundas dėl antstolės veiksmų (2016 m. liepos 25 d. patvarkymo) pateiktas suėjus naikinamajam 90 dienų terminui (CPK 512 str.) bei nustatė, kad praleisto termino skundui paduoti atnaujinti pareiškėjas antstolės neprašė. 2014-01-12 nutartis įsiteisėjo 2017-01-27. Iš pareiškėjo prašymo šioje civilinėje byloje matyti, kad jis prašo atnaujinti terminą skundui dėl antstolės veiksmų (2016-07-25 patvarkymo) pateikti ir išnagrinėti skundą dėl antstolės veiksmų t. y. 2016-07-25 patvarkymo, kuriuo antstolė areštavo skolininkui V. G. priklausančias lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus – kalėjimo sąskaitoje, 159,18 Eur skolos ir 120,00 Eur vykdymo išlaidų sumoje, iš viso 279,18 Eur sumoje. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017-02-09 skundžiama nutartimi atsisakė priimti prašymą, jau esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl tapataus ginčo, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4 p., 3 str. 6 d.). Atsižvelgiant į tai, kad 2017-01-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-322-836/2017 jau buvo išspręstas klausimas dėl pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų termino praleidimo pasekmių, todėl pirmosios instancijos teismas 2017-02-09 skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti prašymą, jau esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl tapataus ginčo, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).Pažymėtina, kad CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Taigi įstatymas imperatyviai nustato naikinamąjį devyniasdešimties dienų terminą, skaičiuojamą nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, kuriam suėjus skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų nebegali būti paduodamas.Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017-01-12 nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų (b. l. 13 – 15) matyti, kad antstolės skundžiamas patvarkymas priimtas 2016-07-25, o skundas dėl šio patvarkymo antstolės kontoroje gautas tik 2016-11-24, patikslintas skundas gautas 2016-12-15. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apie 2016-07-25 patvarkymą pareiškėjui buvo žinoma jau nuo 2016-07-29, todėl apeliantas turėjo pakankamai laiko pasinaudoti savo procesine teise skųsti antstolės patvarkymą dėl kurio apskundimo ir prašoma atnaujinti terminą. Darytina išvada, kad apelianto nurodytos priežastys negali turėti įtakos procesinio termino atnaujinimui, nes pareiškėjas yra praleidęs LR CPK 512 str. nustatytą naikinamąjį terminą skundui dėl antstolės veiksmų pateikti (pvz. žr. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-421-479/2017; Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-285-390/2017).Nors apeliantas ir teigia, kad padarytas teisės pažeidimas žmogui dėl tam tikros savo padėties nespėjus jo apskųsti teismui, negali būti pateisinamas teismo, tačiau pirmosios instancijos teismas pareiškėjui skundžiamoje nutartyje nurodė, kad esant pažeistoms jo teisėms, jis galėtų jas ginti pateikiant prašymą antstoliui dėl, jo manymu, reikalingų antstolio veiksmų atlikimo (įsiskolinimo išieškojimo vykdymo tvarkos pakeitimo ar pan.) ir skųsdamas antstolio atsisakymą tokį veiksmą atlikti. Dėl tokios galimybės egzistavimo atsisakymas priimti skundą dėl antstolės veiksmo, kuriančio tęstines pasekmes, esant praleistam skundo padavimo terminui negali būti vertinamas kaip neproporcingas asmens teisių suvaržymas. Šiuo atveju naikinamojo termino taikymas tereiškia, jog pareiškėjas neturi galimybės nuginčyti patvarkymą, kuriam apskųsti terminas praleistas, kartu atkurdamas iki patvarkymo priėmimo buvusią padėtį, tačiau apeliantas nepraranda teisės reikalauti iš antstolės, jog tolesni antstolės veiksmai atitiktų teisės aktų reikalavimus, ir, antstolei atsisakius galimus pažeidimus pašalinti, skųsti veiksmus, kuriais galimai pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto atskirąjį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 3,60 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.)
Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš pareiškėjo V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,60 Eur (tris Eur ir 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.